Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Danas Lisas rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Mokilizingas“ prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys antstolis Arturas Bložė, A. B., K. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja UAB „Mokilizingas“ 2016 m. vasario 9 d. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydama nustatyti, kad A. B. sutuoktinės K. B. gaunamos pajamos UAB „Maxima LT“ yra bendroji jungtinė nuosavybė ir A. B. priklauso ½ dalis sutuoktinės K. B. gaunamų pajamų. Prašyme nurodyta, kad Šiaulių apylinkės teismas 2007-01-25 išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-903-207 dėl 332,34 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš A. B. kreditorei UAB „Mokilizingas“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Snoro lizingas“), vykdomasis dokumentas perduotas vykdymui antstoliui Arturui Bložei, užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja gavo antstolio 2016-01-29 pasiūlymą dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo, kuriuo antstolė informavo pareiškėją, jog skolininko sutuoktinė K. B. gauna darbo užmokestį iš UAB „Maxima LT“. Antstolė areštavo K. B. gaunamą darbo užmokestį iš UAB „Maxima LT“ bei pasiūlė per 20 dienų kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.

Suinteresuoti asmenys antstolis Arturas Bložė, A. B., K. B. atsiliepimų į prašymą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Pareiškėjos prašymas tenkintinas.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas CPK 18 str., kuriame numatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. CK 4.73 str. 1 d. nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė gali būti dalinė arba jungtinė. CK 3.87 str. 1 d. įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 str. 1 d. 5 p. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). CK 3.117 str. įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CK 3.116 str., CPK 667 str.). CPK 667 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Jei per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.). Tai, kad išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 str. 4 d.), reiškia, kad teismas nustato bendrosios nuosavybės bendraturčių dalis taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas.

Iš nagrinėjamoje civilinėje byloje bei pateiktoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių duomenų matyti, kad antstolio Arturo Bložės kontoroje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomas 332,34 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų išieškojimas pagal Šiaulių apylinkės teismo 2007-01-25 išduotą įsakymą Nr. 2-903-207/2007, kuriame UAB „Mokilizingas“ skolininku yra nurodytas A. B.. Byloje nėra duomenų, kad skolininkas A. B. turi asmeninio turto, iš kurio galėtų būti vykdomas skolos išieškojimas. Suinteresuoti asmenys A. B. ir K. B. susituokė 2007-09-08 (36 v. b. l.). Sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taip pat nėra duomenų apie suinteresuotų asmenų santuokos nutraukimą, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 ir 3.88 straipsniai). Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3-5 punktus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamos pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių bendros, tiek vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos, kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir kita). Byloje nėra ginčo, jog skolininko prievolė UAB „Mokilizingas“ yra jo asmeninė. Todėl skola išieškotojai turi būti išieškoma iš asmeninės nuosavybės teise skolininkui priklausančio turto, o jo nepakakus, ir iš jam tenkančios bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto dalies.

Bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 str. 1 d.), todėl, esant nurodytoms aplinkybėms bei vadovaujantis CPK 667 str., nagrinėjamu atveju būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Remiantis 2015-07-01 SODROS duomenimis, skolininko sutuoktinė K. B. gauna darbo užmokestį iš UAB „Maxima LT“ (69 v. b. l.) Antstolis 2016-01-29 patvarkymu Nr. BLO003773 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo K. B. gaunamą darbo užmokestį iš UAB „Maxima LT“ ir 2016-01-29 patvarkymu Nr. BLO003774 pasiūlė pareiškėjai (išieškotojai) kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje (72-73 v. b. l.).

Pareiškėja, nepraleidusi antstolės nustatyto 20 dienų termino, 2016-02-09 pareiškimu prašo nustatyti, jog skolininko A. B. sutuoktinės K. B. darbo užmokestis iš UAB „Maxima LT“ yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir skolininkui A. B. bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine K. B. nuosavybėje priklauso ½ dalis sutuoktinės pajamų. Tokia išieškotojos pozicija atitinka CK 3.87 str. 1 d. nuostatas, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, taip pat atitinka CK 3.117 str. 1 d. nustatytą sutuoktinių bendro turto lygių dalių principą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad K. B. darbo užmokestis, gaunamas iš UAB „Maxima LT“, yra bendroji jungtinė sutuoktinių A. B. ir K. B. nuosavybė. Atsižvengiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 667 str.).

Suinteresuotam asmeniui išaiškintina, kad pradėjus dirbti ir gauti pastovias pajamas, teismo nutartis neužkerta kelio pačiam skolininkui apie tai informuoti antstolį ir geranoriškai sumokėti skolą į antstolio depozitinę sąskaitą.

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290 str., 291 str., 667 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos UAB „Mokilizingas“, juridinio asmens kodas 124926897, prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėje priklauso ½ dalis sutuoktinės K. B. gaunamo darbo užmokesčio iš UAB „Maxima LT“.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.