Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Liudos Uckienės ir Almos Urbanavičienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per Lindorff Oy filialą apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per Lindorff Oy filialą ieškinį atsakovui K. V. , dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I Ginčo esmė

Ieškovas Lindorff Oy, veikiantis per Lindorff Oy filialą, pareiškė ieškinį atsakovui K. V. dėl 4617,91 Lt skolos už ryšio paslaugas, 1496,97 Lt palūkanų, 183 Lt žyminio mokesčio, 1,40 Lt komisinio mokesčio už atliktą pavedimą ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-02-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo.

Atsakovui ieškovo procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka, viešo paskelbimo būdu (pagal CPK 130 str. galiojusią įteikimo metu redakciją). Atsakovas neįvykdė CPK 142 straipsnio reikalavimų ir nepateikė atsiliepimo į ieškinį be pateisinamų priežasčių, todėl ieškovui prašant pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą už akių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos dalykas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų bus pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str.). Taip pat patikrinama ar nėra absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 329 str.).

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, kad byloje sprendžiamas šalių ginčas yra susijęs su ta aplinkybe ar atsiranda reikalavimo teisė skolos perėmėjui reikalauti iš skolininko įvykdyti prievolę, jei apie reikalavimo teisės perėjimą skolininkas buvo informuotas tik pareiškus ieškinį teisme.

Nustatyta, kad atsakovas ir pradinis kreditorius UAB „TELE2“ 2001-08-06 sutartimi Nr. NV8369727 (toliau – Sutartis I) ir 2002-12-13 sutartimi Nr. R18.1A-67405150-1145 (toliau – Sutartis II) įsipareigojo, kad pradinis kreditorius teiks telekomunikacijų paslaugas, o atsakovas už jas atsiskaitys pradiniui kreditoriui sutartyse nustatyta tvarka (b.l. 3-4, 5-7). Pradinis kreditorius UAB „TELE2“ suteikė atsakovui telekomunikacijų paslaugų už bendrą 4617,91 Lt sumą (b.l. 10, 11). Pradinis kreditorius UAB „TELE2“, 2005 m. gruodžio 25 d. reikalavimo perleidimo sutartimi, perleido reikalavimo teisę į atsakovo skolą ieškovui.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra sutartis, kuria kreditorius (cedentas) perleidžia trečiajam asmeniui (cesionarijui) savo reikalavimo teisę reikalauti skolininko įvykdyti prievolę. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iš prievolės dalyvių (kreditorių) pasikeitimo atvejų, kai vietoj vieno kreditoriaus atsiranda kitas ir pagal nurodytoje normoje nustatytą bendrąją taisyklę pradinis kreditorius turi teisę perleisti turimą ar būsimą reikalavimą naujajam kreditoriui be skolininko sutikimo, jeigu tai nedraudžiama įstatymo ar sutarties. Tai reiškia, kad skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimą nereikalaujama dėl to, kad jo teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia, t. y. jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali būti blogesnė už buvusią pradiniam kreditoriui. Kasacinis teismas cesijos klausimu yra pasisakęs, kad skolininko pozicija neturi įtakos reikalavimo perleidimo sandorio galiojimui, nes skolininko sutikimas dėl reikalavimo perleidimo nėra reikalavimo perleidimo sąlyga, jeigu tai nenustatyta įstatyme ar sutartyje. Reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartyje civilinėje byloje UAB ,,Žaliasis tiltas“ v. Danske Bank A/S Lietuvos filialas, byla Nr. 3K-7-168/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas neginčijo reikalavimo perleidimo sandorio teisėtumo ir pagrįstumo.

Teisėjų kolegija įvertina tą įstatymo leidėjo nuostatą, jog CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Pagal CK 6.109 straipsnio 7 dalį skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį. Taigi prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininkui ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką. Teisėjų kolegija pažymi, jog skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui. Siekiant nustatyti, ar pranešimas apie reikalavimo perleidimą yra tinkamas, turi būti taikomas objektyvusis metodas, t. y. sprendžiama, ar pranešimas yra tiek informatyvus, kad skolininkas, kaip protingas asmuo, pagal pateiktą informaciją suvoktų, jog reikalavimas perleistas.

Nagrinėjamo ginčo atveju apelianto įgytas reikalavimas kildinamas iš atsakovo ir pirminio kreditoriaus sudarytos paslaugų teikimo sutarties, kuria atsakovui atsakomybė kilo dėl prievolės atsiskaityti už suteiktas paslaugas nevykdymo. Byloje nėra įrodymų, kad pradinis kreditorius ar ieškovas būtų tinkamai iki ieškinio atsakovui pateikimo teisme dienos būtų pranešę apie reikalavimo perleidimą atsakovui. Teisėjų kolegija nustatė tą faktinę aplinkybę, jog apie reikalavimo perleidimą atsakovą ieškovas Lindorff Oy informavo pareiškęs ieškinį teisme ir atsakovui pranešus apie bylos iškėlimą teisme (b.l. 24-29). Taigi atsakovas apie reikalavimo perleidimą informuotas procesine forma pagal civilinio proceso taisykles (CPK 135, 142 straipsniai). Iki ieškinio pareiškimo teisme atsakovas nebuvo įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui UAB „TELE2“. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, t. y. kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, teisėjų kolegija nurodo, kad cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka, laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Tai skolininko teisių nevaržo labiau negu apie cesiją skolininkas būtų informuotas atskiru pranešimu ar jam įteikiant cesijos sutartį iki ieškinio pareiškimo. Šiuo atveju skolininko informavimas apie reikalavimo perleidimo sutarties buvimą ir jos pateikimas skolininkui kartu su ieškiniu, reikalaujant patenkinti reikalavimą, neriboja skolininko teisių ir gynybos priemonių. Skolininkas nepraranda teisės reikšti atsikirtimų, kuriuos turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui, į naujojo kreditoriaus reikalavimą (CK 6.107 straipsnio 1 dalis). Skolininkas, turintis priešpriešinį reikalavimą, kurį įgijo iki reikalavimo perleidimo, pradiniam kreditoriui gali įskaityti naujojo kreditoriaus reikalavimą (CK 6.108, 6.136 straipsniai). Po reikalavimo perleidimo skolininkas turi teisę pareikšti ieškinį pradiniam kreditoriui dėl juridinio fakto, iš kurio atsirado prievolė, pripažinimo negaliojančiu (CK 6.107 straipsnio 3 dalis). Kilus ginčui, kam priklauso reikalavimas, skolininkas turi teisę atsisakyti mokėti konkrečiam kreditoriui, kol paaiškės, kuriam kreditoriui priklauso reikalavimo teisė (CK 6.106 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad, pranešus skolininkui apie reikalavimo perleidimą ieškinio pareiškimu ir kartu pateiktus cesijos sutartį, reikalavimo teisės perleidimas sukelia jam teisinius padarinius nuo ieškinio ir jo priedų gavimo momento. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje atsakovo informavimas apie reikalavimo teisės perleidimą atitiko įstatymo leidėjo nustatytą procesinį pranešimo skolininkui apie reikalavimo perleidimą reglamentavimą, todėl buvo galimas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka sprendžia, kad Trakų rajono apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime neteisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigas, įrodymų vertinimo procedūras, taip pat materialinės teisės normas, reglamentuojančias reikalavimo teisės perleidimo sutarčių ypatumus, civilinės teisinės atsakomybės atsirandančios pagal perleidimo sutartis pagrindus, dėl ko buvo neteisingai išspręsta byla, teismo sprendimo išvados neatitinka nustatytoms faktinėms aplinkybėms byloje, dėl ko buvo priimtas neteisingas teismo sprendimas. Dėl to skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas naikintinas, o kadangi teisėjų kolegijos vertinimu byloje yra nustatytos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, byloje priimtinas naujas teismo sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintinas kaip pagrįstas ir įrodytas (CPK 178 str., 329 str. 1 d., 330 str.).

Patenkinus ieškinį ieškovui iš atsakovo priteistinos jo turėtos 525, 26 Lt (b.l. 2, 24-29) bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

patenkinti apeliacinį skundą.

panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. sprendimą už akių. Byloje priimti naują sprendimą.

Ieškovo ieškinį patenkinti pilnai.

priteisti ieškovui Lindorff Oy, juridinio asmens kodas 0140351-4, iš V. K. (a/k (duomenys neskelbtini) 4617,91 Lt skolą už ryšio paslaugas, 1496,97 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2011-02-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 525,26 Lt bylinėjimosi išlaidų.