- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2018-12-12
- Bylos Nr.
- AN2-510-634/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01360-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrius Endriukaitis
- Pažeidėjas
- R. R.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos R. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 23 d. nutarties R. R. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. R. R. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto (toliau – Institucija) 2018 m. liepos 20 d. nutarimu pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalyje ir jai paskirta 30 Eur bauda už tai, kad ji 2018 m. gegužės 18 d., 14.30 val., (duomenys neskelbtini) sankirtoje, (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę – automobilį „Chrysler stratus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, nelygiareikšmių kelių sankryžoje nesilaikė kelio ženklo Nr. 203 „Duoti kelią“ reikalavimo, išvažiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiam automobiliui „MB Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 154 punkto, 1 priedo 203 punkto reikalavimus.
2. R. R. Institucijos nutarimą apskundė Kauno apylinkės teismui, kuris 2018 m. spalio 23 d. nutartimi skundą atmetė. Nutarime padaryta išvada, kad I. R. padaryto administracinio nusižengimo faktinės aplinkybės nustatytos ir nusižengimas kvalifikuotas teisingai, kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais ir abejonių nekelia.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde R. R. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 23 d. nutartį ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną jos veiksmuose neįrodžius ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties.
3.1. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje pateikiamas interpretavimas nėra teisingas. Šiuo atveju esminę reikšmę turi KET sąvoka „duoti kelią“, kurios pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino. Ši sąvoka aiškinama kaip reikalavimas eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį. Tačiau šioje byloje neįrodyta, kad R. R. nedavė kelio mikroautobusui „MB Sprinter“. Tiek eismo įvykio vietoje, tiek bylą nagrinėjant teisme R. R. nurodė, kad iš šalutinio kelio ji išvažiavo įsitikinusi, kad pirmojoje eismo juostoje kliūčių nėra, o jai jau važiuojant pirmąją eismo juosta į šią pradėjo rikiuotis mikroautobuso vairuotojas, dėl to įvyko eismo įvykis. Eismo įvykis įvyko ne šalutinio ir pagrindinio kelių sankryžoje, o už 6,5 m nuo šios sankryžos, t. y. R. R. jau spėjus išvažiuoti į pagrindinį kelią. Šiuo atveju teismas nepagrįstai vertino, kad R. R. turėjo duoti kelią pagrindiniu keliu važiuojančiam E. V. nepaisant to, ar buvo laisva pirma eismo juosta. Toks KET 158 punkto interpretavimas yra nelogiškas. Šiuo atveju mikroautobuso vairuotojas, persirikiuodamas į pirmą eismo juostą ir norėdamas išleisti keleivius, privalėjo įsitikinti, kad tai daryti saugu. Jei E. V. nebūtų atlikęs tokio manevro, eismo įvykis nebūtų kilęs.
3.2. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nevertino to, kad galbūt KET pažeidė tiek R. R., tiek E. V.. Taip pat nepagrįstai teismas nurodė, kad R. R., išsukdama iš šalutinio kelio į pagrindinį, neatsižvelgė į tai, kad atlikti manevrui jai neužteks laiko ir ji sutrukdys keliu važiuojančiam transportui. Tokia išvada nelogiška. Pats E. V. galimai viršijo greitį ir vairavo neatsargiai, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Abiejų eismo dalyvių parodymai skiriasi, bet prieštaravimai nebuvo pašalinti. E. V. parodymais vadovautis negalima, kadangi jie neatitinka liudytojo G. P. parodymų, kuris patvirtino, kad E. V. važiavo antra eismo juosta. Ši aplinkybė yra reikšminga, kadangi eismo įvykis įvyko ne sankryžoje, o R. R. jau išvažiavus į pagrindinį kelią. Mikroautobuso apgadinimai taip pat patvirtina, kad susidūrimas įvyko ne R. R. išvažiuojant iš šautinio kelio, bet jau išvažiavus į pagrindinį kelią. Jokie kiti įrodymai R. R. kaltės šioje byloje nepatvirtina. Nei vienas iš liudytojų eismo įvykio patys nematė, tik vertino jį iš kitų byloje surinktų įrodymų. Iš eismo įvykio schemos matyti, kad abi transporto priemonės stovi pirmoje eismo juostoje 6,5 m atstumu nuo kelio sankryžos. Nuotraukose šioje vietoje matyti purvo dėmė, pabirusios smulkios automobilių detalės. Atkreipiamas dėmesys, kad šių pėdsakų policijos pareigūnai schemoje pažymėti nesugebėjo. Kodėl tai nebuvo padaryta pareigūnai paaiškinti negalėjo, o tai rodo, kad įvykis nebuvo pilnai ištirtas. Nuotraukose taip pat matyti transporto priemonėms padaryti apgadinimai, kurių pobūdis labiau patvirtina R. R. eismo įvykio versiją. Taip pat negalima sutikti su teismo vertinimu, kad E. V. vairuojamame mikroautobuse buvęs vaizdo registratorius neturi jokios įrodomosios reikšmės. Šis registratorius turėjo užfiksuoti eismo įvykį. Filmuota medžiaga būtų patvirtinusi, kuria eismo juosta važiavo kiekvienas iš automobilių. Vaizdo registratoriaus fiksuotą medžiagą, kaip įrodymą, į bylą galėjo įtraukti patruliai, tačiau to jie nepadarė.
3.3. Skunde taip pat pažymima, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino R. R. ir jos atstovo į bylą pateiktų papildomų įrodymų. R. R. kreipėsi į eismo įvykių ekspertus R. Š. ir V. M. dėl nuomonės apie sukeltą eismo įvykį. Teismas atliko pateiktų nuotraukų apžiūrą, tačiau nieko nepasisakė apie kitus įrodymus, t. y. ekspertų pateiktas nuomones apie eismo įvykį. Minėtos ekspertų nuomonės patvirtina, kad Institucija ir teismas eismo įvykio aplinkybių pilnai neištyrė. Šioje byloje nėra objektyviai įrodyta R. R. kaltė dėl kilusio eismo įvykio, o visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
Atsiliepimas
4. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko atsiliepime prašoma R. R. skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartį, kaip teisėtą ir pagrįstą, palikti galioti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. R. R. apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Apeliaciniame skunde nesutinkama su byloje surinktų įrodymų vertinimu ir išvadomis dėl kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde keliamus klausimus, ANK 652 straipsnio nuostatas, bylą patikrina skundo ribose.
7. Bendrosios įrodymų vertinimo taisyklės įtvirtintos ANK 569 straipsnyje. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis).
8. Skunde R. R. nesutinka su teismo išvada, kad jos kaltė dėl ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo yra įrodyta, kadangi tokios išvados jokie objektyvūs ir patikimi įrodymai nepagrindžia. Aukštesnysis teismas, patikrinęs skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad R. R. kelių sankryžoje nesilaikė kelio ženklo Nr. 203 „Duoti kelią“ reikalavimo, dėl to susidūrė su pagrindiniu keliu važiavusia transporto priemone, šioje byloje nekyla. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs R. R. skundą, savo išvadas grindė teismo posėdyje apklaustų liudytojų G. P., V. G., A. M., A. M.-R., E. V. parodymais, eismo įvykio vietos schema, nuotraukomis, tarnybiniuose pranešimuose fiksuotais duomenimis. Teismas motyvuotai nurodė, kodėl iš šių įrodymų šaltinių gautą informaciją laiko patikima ir pakankama išvadoms dėl R. R. kaltės padarius administracinį nusižengimą pagrįsti (b. l. 60, 61). Nepritarti skundžiamoje nutartyje išdėstytam įrodymų vertinimui ir išvadoms dėl R. R. kaltės įrodytumo aukštesnysis teismas neturi objektyvaus pagrindo.
9. R. R. apeliaciniame skunde kategoriškai neigia pažeidusi kelio ženklo Nr. 203 „Duoti kelią“ reikalavimus ir tvirtina, kad KET reikalavimus, o būtent KET 109 punktą, šiuo atveju pažeidė mikroautobuso „MB Sprinter“ vairuotojas. Ji jokio pažeidimo nepadarė, nes įvažiuodama iš šalutinio kelio į pagrindinį įsitikino, kad tai daryti saugu. Tačiau ši apeliantės versija yra paneigta byloje esančiais įrodymais. Eismo įvykyje dalyvavusių vairuotojų R. R. ir E. V. paaiškinimai apie susidūrimo aplinkybes yra skirtingi. Iš 2018 m. balandžio 18 d. eismo įvykio vietos schemos matyti, kad skirtingos yra ir eismo įvykio dalyvių nurodytos automobilių susidūrimo vietos. Tokiu atveju kai su eismo įvykiu susijusių vairuotojų paaiškinimai apie įvykio aplinkybes skiriasi, vertinama tai, ar byloje yra surinkta kitų objektyvių duomenų, kuriais remiantis galima nustatyti tikrąsias įvykio aplinkybes. Šioje administracinio nusižengimo byloje tai ir buvo padaryta. Tiek R. R., tiek E. V. paaiškinimai buvo įvertinti kitų byloj surinktų įrodymų kontekste ir pagrįstai konstatuota, kad R. R. versiją byloje surinkti įrodymai paneigia.
10. Byloje nustatyta, to neneigia ir apeliantė, kad mikroautobusas važiavo pagrindiniu keliu. Jokių papildomų apribojimų, tame tarpe ir rikiuotis iš vienos eismo juostos į kitą, sustoti ir išleisti keleivius, mikroautobuso vairuotojui nebuvo. R. R. iš šalutinio kelio įvažiavo į pagrindinį kelią, todėl jos veiksmus, kaip teisingai nustatyta skundžiamoje nutartyje, ribojo prie sankryžos su pagrindiniu keliu esantis kelio ženklas Nr. 203 „Duoti kelią“. Nors R. R. tikina, kad jai jau būnat pirmoje eismo juostoje ir ja judant, t. y. jau įvykdžius kelio ženklo „Duoti kelią“ reikalavimus, į jos vairuojamą automobilį atsitrenkė priešingai KET reikalavimams manevruojantis mikroautobuso vairuotojas, šie teiginiai prieštarauja ne tik pareigūnų paaiškinimams teisme, jų tarnybiniuose pranešimuose fiksuotai informacijai, bet ir automobiliams padarytų apgadinimų pobūdžiui. Šiuo atveju būtent automobiliams padarytų apgadinimų pobūdis, jų lokalizacija, vertinant juos kitų įrodymų kontekste, leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai atmesti R. R. versiją, kad susidūrimas įvyko jai jau važiuojant pirma eismo juosta, o ne sukant į pagrindinį kelią iš šalutinio. Apeliaciniame skunde automobiliams padaryti apgadinimai vertinami kaip patvirtinantys R. R. pateiktos įvykio versijos teisingumą ir įrodantys, kad dėl eismo įvykio kaltas mikroautobuso vairuotojas. Tačiau aukštesnysis teismas šiuo atveju pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad kryptimi nuo priekio į galą esančios braukimo žymės ant R. R. automobilio priekinio bamperio kairiojo krašto, įdubimas mikroautobuso galinėje dešinėje pusėje (galinis sparnas) rodo, kad eismo įvykis įvyko R. R. vairuojamam automobiliui kliudžius mikroautobusą, o ne atvirkščiai.
11. Skundžiamoje nutartyje padarytų išvadų teisingumo nepaneigia ir R. R. skunde akcentuojamos aplinkybės, kad eismo įvykis įvyko 6,5 m atstumu nuo sankryžos, o V. V. parodymai, kad jis važiavo antra eismo juosta, yra paneigti liudytojo G. P. parodymais. Eismo įvykio vietos schemoje, kaip minėta, automobilių susidūrimo vieta nurodyta pagal eismo įvykyje dalyvavusių asmenų paaiškinimus ir ji yra skirtinga. Apeliantės minimas atstumas šiuo atveju rodo automobilių buvimo vietą jau po eismo įvykio, bet ne įvykio metu. Apie automobilių kontakto vietą nagrinėjamu atveju buvo sprendžiama iš kitų įrodymų šaltinių: įvykyje dalyvavusių asmenų paaiškinimų, automobiliams padarytų apgadinimų ir eismo įvykio vietoje užfiksuotų aplinkybių. Dėl šių įrodymų vertinimo skundžiamoje nutartyje išsamiai ir argumentuotai pasisakyta (b. l. 60, 61). Skundžiamoje nutartyje pasisakyta ir dėl apeliantės akcentuojamų neatitikimų V. V. parodymuose. Pritariama apylinkės teismo išvadai, kad analizuojamoje situacijoje esminės reikšmės aplinkybė, kuria eismo juosta važiavo mikroautobusas, neturi, kadangi būtent R. R. turėjo pareigą įsitikinti, ar įvažiuoti į pagrindinį kelią iš šalutinio yra saugu.
12. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl R. R. ir jos atstovo pateiktų papildomų įrodymų: ekspertų V. M. ir R. Š. raštu pateiktų nuomonių apie eismo įvykį. Apylinkės teismo nutartyje dėl apeliantės minimų duomenų iš tikrųjų nėra pasisakyta, tačiau šios aplinkybės aukštesnysis teismas nelaiko įrodymų vertinimą reglamentuojančių ANK normų pažeidimu, lėmusiu nutartyje padarytų išvadų neteisingumą. ANK 569 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įrodymai yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys. Įstatyme administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė teikti papildomus duomenis nėra ribojama, tačiau tam, kad pateikti duomenys teismo būtų pripažinti įrodymais, jie turi atitikti ANK 569 straipsnio 3 dalies reikalavimą – patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Be to, pateikti duomenys turi atitikti įrodymų leistinumo reikalavimą. Šiuo atveju nėra aišku, kokiais duomenimis remdamiesi ekspertai pateikė savo nuomonę, kokia bylos medžiaga jiems buvo apteikta ir ar ji iš viso buvo pateikta, neaišku kokia tyrimo metodika buvo taikyta. Nuomonė pateikta kaip asmeninis susirašinėjimas (konsultacija) su R. R.. Esant šioms aplinkybėms apygardos teismas minėtų ekspertų susirašinėjimo su R. R. nelaiko ANK 569 straipsnio reikalavimus atitinkančiu įrodymu šioje byloje ir dėl jo plačiau nepasisako.
13. Nesutinkama su apeliantės teiginiais, kad neteisingą R. R. nubaudimą lėmė neišsamiai užfiksuotos įvykio aplinkybės taip pat tai, kad nebuvo surinkti visi reikšmės turintys įrodymai. Nors eismo įvykio schemoje nėra užfiksuota duomenų apie tai, ar eismo įvykio vietoje buvo automobilių stabdymo pėdsakai, automobilių detalių šukės, tačiau byloje yra pateiktos eismo įvykio vietos nuotraukos. Be to eismo įvykio vietoje buvę, padarytą pažeidimą fiksavę ir iš eismo dalyvių paaiškinimus priėmę pareigūnai buvo apklausti teismo posėdyje. Aplinkybė, kad galimai mikroautobuse įrengtas vaizdo registratorius, buvo nustatyta nusižengimo tyrimo metu, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsiuntus raštą dėl vaizdo registratoriaus įrašo pateikimo buvo gautas atsakymas, kad įrašo pateikti nebėra galimybės. Taigi, priešingai, negu tvirtina apeliantė, visos administracinio nusižengimo bylos teisingam ištyrimui reikšmės turinčios aplinkybės buvo nustatytos, visi galimi įrodymai surinkti ir įvertinti.
14. Įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą teismas sprendžia, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta, tyrimas atliktas ir administracinio nusižengimo protokolas R. R. surašytas bei Institucijos nutarimas priimtas nepažeidžiant ANK nuostatų. Apeliacinės instancijos teismas apeliantės versiją, kad ne ji, o mikroautobuso vairuotojas pažeidė KET reikalavimus, laiko prieštaraujančia bylos medžiagai. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartis, kuria atmestas R. R. skundas, yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti vadovaujantis apeliaciniame skunde pateiktais argumentais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 23 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir R. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.