- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-08
- Bylos Nr.
- eII-1390-1217/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00060-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laura Kaupelė
- Pažeidėjas
- L. R.
- Kategorijos
- 16.9.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.1Skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo teisinis reguliavimas (ANK 639 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Kaupelė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 24252828553).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarimu Nr. 85-ANR_N-3060-2024 (toliau ir – Nutarimas) L. R. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 431 straipsnio 2 dalyje, už tai jam paskirta 460 eurų dydžio bauda.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. rugsėjo 23 d. gautas iš Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų pagal teismingumą persiųstas atsakomybėn patraukto L. R. (toliau ir – Pareiškėjas) skundas, kuriame nurodyta, kad įsigytą transporto priemonę prisideklaravo per 11 dienų ir jam pardavėjas nepranešė, kad kreipsis į policiją. Nesutinka su paskirta bauda.
Atsiliepimas į skundą nepateiktas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas buvo tinkamai (jo nurodytu elektroniniu paštu) informuotas apie bylos nagrinėjimą 2024 m. lapkričio 4 d., 10.00 val., teismo posėdyje. Posėdžio dieną papildomai buvo bandyta susisiekti su pareiškėju, tačiau jis prie nuotolinio teismo posėdžio neprisijungė, apie nedalyvavimo priežastis teismo neinformavo, posėdžio atidėti neprašė. Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjas ir Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Pagal ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ta pati nuostata numatyta ir ANK 617 straipsnyje, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama ne teismo tvarka.
Skundžiamu Institucijos 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarimu L. R. nubaustas pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2024 m. rugpjūčio 5 d., įsigijęs nuosavybės teise transporto priemonę BMW 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), per 10 darbo dienų nedeklaravo jos Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvarka. Šį administracinį nusižengimą jis padarė pakartotinai.
ANK 431 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą. To pačio straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už administracinio nusižengimo padarymą pakartotinai. Ši teisės norma blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus, todėl nagrinėjamu atveju aktualios ir Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. spalio 12 d. įstatymu Nr. VIII-2043 (toliau – SEAKĮ) patvirtintos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatos, kurių reikalavimų nevykdymu kaltinamas pareiškėjas.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 20 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas apie įgytą nuosavybės teisę į Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui deklaruotą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą. Šiuos duomenis privaloma deklaruoti per 5 darbo dienas nuo nuosavybės teisės įgijimo.
Minėtos įstatymų nuostatos vienareikšmiškai ir aiškiai įpareigoja transporto priemonės įgijėją deklaruoti duomenis apie įsigytą transporto priemonę. Atsakomybė asmeniui kyla būtent už šios pareigos nevykdymą ar įvykdymą ne per nustatytą terminą.
Skunde L. R. nurodė, kad transporto priemonę deklaravo per 11 dienų, kadangi buvo išvažiavęs. Su šiais Pareiškėjo teiginiais negalima sutikti. Iš byloje esančio Informacijos apie transporto priemones iš VĮ „Regitra“ (b. l. 8) matyti, jog transporto priemonė BMW 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. rugpjūčio 13 d. buvo įregistruota L. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., vardu, t. y. praėjus 8 kalendorinėms dienoms nuo jos įsigijimo. Pareiškėjas L. R. įsigytos transporto priemonės savo vardu nebuvo deklaravęs, nors prievolė deklaruoti transporto priemonės įgijimą nurodyta ir pareiškėjo 2024 m. rugpjūčio 5 d. sudarytoje transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje (b. l. 7).
Pareiškėjui 2024 m. rugpjūčio 20 d. buvo surašytas Administracinio nusižengimo protokolas Nr. 94-ANR_P-1210-2024, kuriame konstatuota, kad Pareiškėjas nusipirkęs transporto priemonę per 10 darbo dienų nedeklaravo jos Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvarka ir jo veika kvalifikuota pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį. Skundžiamame nutarime nurodyta, jog pareiškėjas traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad per 10 darbo dienų nedeklaravo nusipirktos transporto priemonės Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvarka. Teismas įvertina tai, kad SEAKĮ yra numatyta, jog transporto priemonės savininkas ar valdytojas apie įgytą nuosavybės teisę į Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui deklaruotą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą privalo deklaruoti per 5 darbo dienas nuo nuosavybės teisės įgijimo. L. R. transporto priemonę BMW įsigijo 2024 m. rugpjūčio 5 d. Įstatyme numatytos 5 darbo dienos sueina 2024 m. rugpjūčio 12 d. Iš transporto priemonių registro matyti, jog 2024 m. rugpjūčio 13 d. transporto priemonė buvo įregistruota kito asmens (L. S.) vardu.
Taigi, kaip nustatyta, pareiškėjas transporto priemonės įsigijimo per 5 darbo dienas nedeklaravo ir savo vardu jos neįregistravo. Nors nutarime nurodyta, kad buvo nesilaikyta įsigytos transporto priemonės deklaravimo reikalavimų ir L. R. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį, tačiau teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, nesutinka su tokiu formaliu įstatymo nuostatų taikymu. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų teisė nėra formali teisė, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius nusižengimus, todėl negali būti laikoma nusižengimu tokia veika, kuri tik formaliai atitinka ANK straipsnį, tačiau neturi visuomenei pavojingo pobūdžio. ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo gali būti pripažintas kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis).
Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, negalima vadovautis vien formaliais pagrindais. Formalus įstatymų taikymas nulemtų teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas. Turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai. Teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Administracinių teismų praktikoje yra pažymėta, kad pirmenybė sprendžiant administracinį ginčą teiktina ne formaliam įstatymų taikymui, o teisingam ginčo išsprendimui.
Teismas pažymi, kad toks pareiškėjo veikimas, kai neįregistravus įsigytos transporto priemonės savo vardu ji perleidžiama kitam asmeniui, kuris deklaruoja jos įsigijimą praleidus vos vieną įstatyme nustatyto termino dieną, įvertinant visą byloje esančią medžiagą, negalėtų būti vertinamas kaip toks pavojingas, kad asmeniui būtų taikoma administracinė atsakomybė. ANK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Nagrinėjamoje situacijoje nustatyta, jog pareiškėjo įsigytos transporto priemonės BMW 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimą 2024 m. rugpjūčio 13 d. deklaravo naujasis jos savininkas, t. y. pareiškėjas savo prievolę deklaruoti transporto priemonės įsigijimą praleido vos vieną dieną, tuo pačiu ją perleisdamas kitam savininkui. Todėl teismo vertinimu tai buvo visiškai formalus KET pažeidimas ir tokioje situacijoje toks formalus pažeidimas nesiekia tokio pavojingumo, kad nagrinėjamu atveju galima būtų konstatuoti, jog tokiu formaliu pažeidimu L. R. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 2 dalyje.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo teigti, jog L. R. veika turi visus administracinio nusižengimo požymius, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas, o L. R. atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn traukiamo L. R. skundą tenkinti.
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarimą Nr. 85-ANR_N-3060-2024 panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 431 straipsnio 2 dalį L. R. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.