- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-21
- Bylos Nr.
- A-63-178-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Stasys Gagys
- Pareiškėjas
- L. I., V. P., S. P.
- Atsakovas
- Šiaulių apskrities viršininko administracijai
- Trečiasis asmuo
- J. V. S.
- Kategorijos
- 11.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų L. I. , V. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų L. I. , S. P. ir V. P. skundą atsakovui Šiaulių apskrities viršininko administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui J. V. S. dėl įpareigojimo atkurti nuosavybės teises į žemę.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai L. I. , S. P. ir V. P. (toliau – ir pareiškėjai) patikslintais skundais (b. l. 40 – 41, 73 – 75) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydami įpareigoti atsakovą Šiaulių apskrities viršininko administraciją (toliau – ir atsakovas) priimti sprendimą atkurti jų nuosavybes teises į 3,6263 ha dydžio žemės sklypą natūra bendrąja nuosavybe, esantį Sutkūnų kaime, Šiaulių rajone, per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; įpareigoti atsakovą Šiaulių apskrities viršininko administraciją priimti sprendimą atkurti jų nuosavybės teises į 34,0532 ha dydžio žemės sklypą natūra bendrąja nuosavybe, esantį Sutkūnų kaime, Šiaulių rajone, per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Šalies argumentai
Pareiškėjai nurodė, kad nustatytais terminais ir tvarka yra padavę prašymus Šiaulių apskrities viršininko administracijai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, esančią Sutkūnų kaime, Šiaulių rajone. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2006 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 738 atsisakius Sutkūnų kaime, Šiaulių rajone ginklų saugyklai skirto 3,6263 ha žemės sklypo, tapo galimas šio žemės sklypo grąžinimas natūra. Paminėtame žemės sklype yra pastatytas administracinis pastatas, užimantis 41,05 kv. m žemės plotą, ir sandėlis, užimantis 659,29 kv. m. žemės plotą, kurie 2007 m. rugpjūčio 14 d. Valstybės įmonės Valstybės turto fondo (toliau – Valstybės turto fondas) organizuotame viešame aukcione buvo parduoti S.. Pabrėžė, kad nepaisant to, atsakovas įvairiais pretekstais vilkina jų nuosavybės teisių atkūrimą bendrąja nuosavybės teise į 3,6263 ha žemės plotą. Taip pat pareiškėjai nurodė, kad 1933 m. liepos 10 d. jų tėvas S. (S.) P. dovanų aktu iš jų senelio K. P. įgijo teisę į 1/2 dalį 31,771 ha dydžio žemės sklypo su teise bendrai valdyti 5,440 ha žemės sklypą ir 1,070 ha žemės sklypą, esančius Šiaulių apskrities ir valsčiaus Sutkūnų sodžiuje. 1933 m. liepos 10 d. dovanų aktu jų senelis K. P. padovanojo jų tėvui S. P. 3,284 ha žemės sklypą, esantį Šiaulių apskrities ir valsčiaus Sutkūnų sodžiuje. Paaiškino, kad 1939 m. kovo 15 d. Šiaulių apylinkės teismo nutarimu buvo patvirtintas jų senelio K. P. , mirusio 1938 m. kovo 31 d., naminis testamentas, surašytas 1938 m. kovo 3 d. Šiuo dokumentu K. P. sūnui, jų tėvui S. P. buvo palikta 38 ha žemės, esančios Šiaulių apskrities ir valsčiaus Sutkūnų sodžiuje. Pagal pateiktus Lietuvos centrinio valstybės archyvo dokumentus S. P. iki 1940 m. liepos mėnesio valdė 63,6795 ha žemės, esančios Sutkūnų kaime, Šiaulių valsčiuje. Pažymėjo, kad iš paminėto 63,6795 ha žemės ploto jiems buvo atkurtos nuosavybės teisės į 22 ha miško ir 3 ha žemės natūra bei už 1 ha valstybė atlygino pinigais. Pabrėžė, kad likusi žemė jiems nesugrąžinta iki šiol. 1996 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija išleido įsakymą Nr. 333, kuriuo patvirtino valstybinių ūkių, kuriems reikalinga nustatyti žemėnaudų ribas, sąrašą, į kurį buvo įrašyta Valstybinė įmonė „Šiaulių regiono veislininkystė“. Nurodė, kad 1997 m. sausio 9 d. Šiaulių apskrities valdytojo administracija išleido įsakymą Nr. 31-V išnuomoti žemės ūkio veiklai 15 metų, bet ne ilgiau, kaip iki kompleksinio žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo šioje teritorijoje, du žemės sklypus Nr. 1 ir Nr. 2, esančius Sutkūnų kaime, Šiaulių seniūnijoje, Šiaulių rajone, bendro ploto 194,9 ha, iš jų: žemės naudmenų – 179,1 ha. Pažymėjo, kad 1997 m. sausio 14 d. pagal valstybinės žemės nuomos žemės ūkio veiklai sutartis Nr. 91/97-0023 ir Nr. 1/97-0024 Valstybės įmonei „Šiaulių regiono veislininkystė“ išnuomota 194,9 ha žemės plotas. Jiems nesugrąžintas 34,0532 ha žemės plotas patenka į 167 ha žemės sklypą, išnuomotą Valstybės įmonei „Šiaulių regiono veislininkystė“ pagal žemės nuomos žemės ūkio veiklai sutartį Nr. 91/97-0024. Pabrėžė, kad vykdant 1993 m. kovo 29 d. Šiaulių rajono apylinkės tarybos sprendimą „Dėl žemės skyrimo asmeniniam ūkiui apylinkės gyventojams“ iš bendro išnuomoto 194,9 ha ploto 1998 m. Valstybės įmonės „Šiaulių regiono veislininkystė“ darbuotojų asmeniniam ūkiui buvo išskirtas 47,9 ha žemės plotas. Šiuo metu dalis gyventojų, kuriems buvo atmatuota žemė savo skirtus sklypus, išsikėlė į kitas vietoves, kai kurie gyventojai yra mirę, todėl dalis žemės Sutkūnų kaime, Šiaulių seniūnijoje liko laisva. Manė, kad paminėtos aplinkybės netrukdo atstatyti jiems nuosavybės teises į 34,0532 ha dydžio žemės plotą, esantį Sutkūnų kaime, Šiaulių seniūnijoje, Šiaulių rajone.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 97 – 99) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad 2007 m. kovo 16 d. dieną gavo Valstybės turto fondo raštą, kuriame buvo informuotas, kad ginčo žemės sklype esantys pastatai yra valdomi patikėjimo teise (pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 16 d. nutarimą Nr. 1023) Valstybės turto fondo ir jie yra įtraukti į privatizuojamų objektų sąrašą. 2007 m. balandžio 19 d. raštu Nr. S-819 jis Valstybės turto fondą informavo, kad 3,6263 ha ploto žemės sklypas, esantis Šiaulių rajone, Sutkūnų kaime bus sugrąžintas natūra buvusioje vietoje pretendentams. Nurodė, kad 2007 m. liepos 11 d. raštu Nr. S2-1707-(1.17) atsakydamas į pareiškėjų atstovo 2007 m. gegužės 24 d. skundą pažymėjo, jog 3,6263 ha ploto žemės sklypas jau nėra valstybės išperkamas, todėl yra galimybė jį grąžinti savininkams natūra ir kad yra ruošiami dokumentai jo grąžinimui. Paaiškino, kad 2007 m. rugsėjo 19 d. į apskrities viršininko administraciją kreipėsi šioje administracinėje byloje suinteresuotas asmuo J. V. S. informuodama, kad ji Valstybės turto fondo organizuotame viešajame aukcione nusipirko du pastatus komercinei veiklai, esančius pareiškėjams natūra grąžintiname 3,6263 ha valstybinės žemės sklype, bei pateikė tai įrodančius dokumentus. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad kaimo vietovėje žemė, kuri naudojama arba nuomojama fiziniams ir juridiniams asmenims, personalinėms įmonėms nuosavybės teise turimų pastatų ir statinių eksploatacijai ir kuri pagal minėto įstatymo 12 straipsnį nepriskirta valstybės išperkamai žemei, grąžinama natūra šio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, o grąžinus žemę natūra žemės savininkui pereina iki grąžinimo momento sudaryta tarp pastato savininko ir valstybės, valstybinės žemės nuomos sutartis, jei šalys nesutaria kitaip. Pažymėjo, kad netrukus po šio J. V. S. prašymo pateikimo pareiškėjas V. P. lankėsi Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamente dėl didesnio S. P. turėtos žemės ploto (94 ha) pripažinimo pagal 2007 m. iš archyvo gautus dokumentus ir jis buvo supažindintas su J. V. S. , kaip pastatų savininkės, prašymu sudaryti žemės nuomos sutartį pastatų eksploatacijai. Pažymėjo, kad teisės aktai detaliai nereglamentuoja, kiek laiko apskrities viršininko administracija turi laukti, kol šalys praneš dėl susitarimo nuomoti žemę pastatų eksploatacijai. Pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad kaimo vietovėje žemė, kuri naudojama arba nuomojama fiziniams ir juridiniams asmenims, personalinėms įmonėms nuosavybės teise turimų pastatų ir statinių eksploatacijai ir kuri pagal minėto įstatymo 12 straipsnį nepriskirta valstybės išperkamai žemei (kaip ir yra šiuo atveju), grąžinama natūra šio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Teisės ir pareigos pagal žemės nuomos sutartį pereina žemės savininkui, jeigu šalys nesutaria kitaip.
Trečiasis suinteresuotas asmuo J. V. S. atsiliepimu į skundą (b. l. 119 – 120) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
J. V. S. nurodė, kad 2007 m. rugpjūčio 14 d. Valstybės turto fondo organizuotame viešajame aukcione nusipirko du pastatus komercinei veiklai, esančius minėtame žemės sklype. Aukciono sąlygose buvo nurodyta, kad pastatai yra ant nuosavybės teisę savininkui natūra atkuriamos žemės, tačiau ir aukciono dieną ir šiuo metu Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad kaimo vietovėje žemė, kuri naudojama arba nuomojama fiziniams ir juridiniams asmenims, personalinėms įmonėms nuosavybės teise turimų pastatų ir statinių eksploatacijai ir kuri pagal minėto įstatymo 12 straipsnį nepriskirta valstybės išperkamai žemei (kaip ir yra šiuo atveju), grąžinama natūra šio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Grąžinus žemę natūra žemės savininkui pereina iki grąžinimo momento sudaryta tarp pastato savininko ir valstybės, valstybinės žemės nuomos sutartis, sudaryta vadovaujantis reglamentuota valstybinės žemės nuomos metodika, nuomos sutartyje numatytomis sąlygomis. Pažymėjo, kad šis nuomos teisės perėjimas ir užbaigia nuosavybės teisės atkūrimo procesą. Kitokie nuosavybės atkūrimo ir pastato eksploatacijai skirtos žemės nuomos atvejai galimi šalims tarpusavyje susitarus. Paaiškino, kad įsigijusi pastatus susisiekė su pretendentais į nuosavybės atkūrimą ir mėgino tartis dėl galimybės nuomotis arba ateityje išsipirkti žemę, reikalingą pastatų eksploatacijai, tačiau susitarti nepavyko. Apie tai raštu informavo Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamentą su prašymu sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, nes su pretendentais kitaip susitarti nepavyko. Teigė, kad teisės aktuose ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje reglamentuota, jog esant situacijai, kai pastato savininkas nesutaria dėl pastato eksploatacijai reikalingos žemės nuomos su pretendentu, valstybinės žemės nuomos sutarties paruošimas yra neatskiriama ir būtina sąlyga nuosavybės teisės atkūrimui natūra pretendentui. Dėl šios priežasties manė, kad atsakovas vykdė įstatymu pagrįstas administracines procedūras, kurių atlikimas negali būti įvardijamas kaip nuosavybės teisės atkūrimo proceso vilkinimas.
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 26 d. sprendimu (b. l. 137 – 141) pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas dėl įpareigojimo priimti sprendimą atkurti pareiškėjų nuosavybės teises į 3,6263 ha dydžio žemės sklypą natūra bendrąja nuosavybe, esantį Sutkūnų kaime, Šiaulių rajone, nurodė, kad 2005 m. rugsėjo 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1023 „Dėl valstybinės žemės sklypų, priskirtų privatizavimo objektams, pardavimo ir nuomos“ 2.1 punktas nustato, kad privatizuojant valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – statinius ir įrenginius ar jų dalis (toliau – privatizavimo objektai) pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą, kartu su privatizavimo objektu turi būti parduodami ar išnuomojami valstybei priklausantys žemės sklypai ar jų dalys, kurių reikia privatizavimo objektams eksploatuoti (toliau – privatizavimo objektams priskirti žemės sklypai). Perleidžiant privatizavimo objektą, kartu turi būti parduodamas ir šiam objektui priskirtas žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai šis žemės sklypas negali būti perleidžiamas privačion nuosavybėn pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymą, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymą ir šio nutarimo 2.2 punktą. Kai pagal teisės aktus žemės sklypai negali būti perleidžiami privačion nuosavybėn, privatizavimo objektui priskirtas žemės sklypas išnuomojamas šio objekto pirkėjui. Pažymėjo, kad pagal minėto nutarimo 2.2 punktą priskirti privatizavimo objektams valstybinės žemės sklypai, numatomi grąžinti buvusiems savininkams pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, pagal šiuo nutarimu patvirtintas Valstybinės žemės sklypų, priskirtų privatizavimo objektams, pardavimo ir nuomos taisykles (toliau – Taisyklės) kartu su privatizavimo objektu neparduodami ir neišnuomojami. Teismas, atsižvelgęs į aukščiau paminėtas nutarimo nuostatas, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 punkte numatytą nuostatą ir į 2006 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymo Nr. 3D-159 „Dėl žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimu patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 13 punkte numatytą nuostatą, konstatavo, jog ginčijamas 3,6263 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), privalo būti sugrąžintas pareiškėjams natūra po to, kai perleidus jame esančius privatizavimo objektus su šių objektų pirkėju bus sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, jei šalys nesusitars kitaip. Atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjų nuosavybės teisių atkūrimas į ginčijamą žemės sklypą natūra yra susijęs su aukščiau konstatuotų sąlygų atsiradimu, tai yra valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymu, jei šalys nesusitaria kitaip, teismas manė, jog atsakovas Šiaulių apskrities viršininko administracija spręsdamas pareiškėjų nuosavybės teisių atkūrimo į žemę natūra klausimą veikė pagal Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais reglamentuotą tvarką, dėl to atsakovo veikoje nėra neteisėtų veiksmų ar neteisėto vilkinimo. Dėl įpareigojimo priimti sprendimą atkurti pareiškėjų nuosavybės teises į 34,0532 ha dydžio žemės sklypą natūra bendrąja nuosavybe, esantį Sutkūnų kaime, Šiaulių rajone, teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Akcentavo, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos turi išnagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo per 6 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį, pateikimo bei kitų šiame įstatyme nurodytų dokumentų parengimo dienos. Pažymėjo, kad vadovaujantis šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatomis, 6 mėnesių terminas, per kurį turi būti priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, skaičiuojamas nuo to momento, kai bus parengti visi dokumentai, kurie pagal įstatymą yra būtini tokiam sprendimui priimti. Teismas, susipažinęs su administracinės bylos medžiaga, nustatė, jog pareiškėjai pavėluotai, tai yra po Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu nustatyto galutinio dokumentų pateikimo termino (2003 m. gruodžio 31 d.), atsakovui pateikė dokumentus, kuriuose paminėta, jog pokario metais S. P. valdė didesnį žemės plotą nei nurodyta ankstesniuose pareiškėjų prašymuose, tačiau ar žemė buvo valdyta nuosavybės, ar tik nuomos teisėmis, nėra nurodyta. Nurodė, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas 2007 m. gruodžio 7 d. priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjų prašymą Šiaulių apskrities viršininko administracijai dėl termino atnaujinimo dokumentams nuosavybės teisei į nekilnojamąjį turtą bei giminystę patvirtinantiems dokumentams paduoti patenkino ir atnaujino terminą pateikti nuosavybės teisę ir giminystės ryšius patvirtinančius dokumentus dėl S. P. nuosavybės teise valdytos 94 ha žemės Sutkūnų kaime, Šiaulių rajone. Atkreipė dėmesį, kad 2008 m. sausio 15 d. pareiškėjai kreipėsi skundu į Šiaulių rajono apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ginčas nėra išspręstas, byloje nėra priimtas galutinis sprendimas. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, jog atsakovas nevilkina priimti sprendimą atkurti pareiškėjų nuosavybės teises į 34,0532 ha dydžio žemės sklypą natūra bendrąja nuosavybe, esantį Sutkūnų kaime, Šiaulių rajone, nes pareiškėjams atsakovui nepateikus visų nuosavybės teises įrodančių dokumentų ir šiuo metu vykstant teisminiams ginčams dėl juridinio fakto nustatymo, nėra teisės aktuose numatytos pagrindinės sąlygos, kuriai esant gali būti priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Teismas konstatavo, jog atsakovas Šiaulių apskrities viršininko administracija, spręsdamas pareiškėjų nuosavybės teisių atkūrimo į žemę natūra klausimus, veikė pagal Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais reglamentuotą tvarką, dėl to atsakovo veikoje nėra neteisėtų veiksmų ar neteisėto vilkinimo, o pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.
III.
Pareiškėjai L. I. ir V. P. apeliaciniu skundu (b. l. 148 – 151) prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 26 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas neįvertino aplinkybių, kodėl pretendentams nebuvo laiku atkurtos nuosavybės teisės ir tik po to sprendžiami klausimai, susiję su žemės disponavimu valstybės įmonei ir žemės sklypų skyrimu vietos gyventojų asmeninėms valdoms. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad dar 1998 m. rugpjūčio 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1576 Valstybės įmonei „Šiaulių regiono veislininkystė“ sumažinus priskirtą žemės naudmenų plotą, įgaliotos institucijos neatkūrė pareiškėjams nuosavybės teisių į žemę. Žemės plotas, į kurį pretenduoja atkurti nuosavybės teises asmenys, nėra laisva valstybinio žemės fondo žemė, todėl ta žemės ploto dalimi negalėjo būti disponuojama kitaip, kol neišspręsti klausimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į šią žemę.
2. Teismas neišnagrinėjo visų pareiškėjų nurodytų aplinkybių, t. y. nepasisakė dėl visų skunduose nurodytų pagrindų. Teismas turėjo procesinę galimybę atidėti teismo posėdį, kol paaiškės faktinės aplinkybės, susijusios su pareiškėjų pretenduojamu žemės plotu, sprendžiamos bendrosios kompetencijos teisme, tačiau šia teise nepasinaudojo, todėl padarė faktiniais duomenimis nepagristą išvadą. Teismui reikėjo nustatyti, ar asmeninio ūkio žemės suteikimo faktu nebuvo pažeistos pretendentų teisės atkurti nuosavybės teises į šią žemę. Tiek teisės aktuose, reglamentuojančiuose nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, tiek Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme pirmenybė teikiama nuosavybės teisių atkūrimui natūra. Teismas pasirėmė pareiškėjų patvirtinimu žodžiu, kad įvyko žemės dalies išmatavimas, bet dar nėra dokumentų, patvirtinančių sprendimą atkurti nuosavybės teises į turėtą žemę, tačiau iš atsakovo neišreikalavo tą faktą patvirtinančių duomenų, kokiu pagrindu vyksta žemės grąžinimas, nes iki teismo pareiškėjams buvo teigiama, jog nėra galimybės grąžinti žemės, jog ji išperkama valstybės.
3. Teisės aktai įpareigoja valstybės institucijas bendradarbiauti su piliečiais, teikti jiems argumentuotus atsakymus, atsakovas šių įstatyme numatytų pareigų nevykdė, toks atsakovo neveikimas turėjo neigiamos įtakos pareiškėjų subjektinių teisių įgyvendinimui. Kuomet buvo sumažintas Valstybės įmonės „Šiaulių regiono veislininkystė“ priskirtas žemės plotas 1998 m., taip pat, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė atsisakė ginklų saugyklai priskirto 3,6263 ha žemės sklypo, atsakovas dar 2006 m. neinformavo pareiškėjų apie atsiradusias galimybes atkurti nuosavybės teises į žemę. Suformuotas 3,6263 ha žemės sklypas turėjo būti grąžintas pretendentams natūra, nepaisant to, ar jame yra statiniai. Šiaulių apskrities viršininko administracijos veiksmai dėl 3,6263 ha žemės sklypo grąžinimo natūra prasidėjo tik patiems pretendentams pradėjus aktyvius veiksmus užklausiant Valstybės turto fondą 2007 m. Atsakovas neatliko procedūrų, kurios būtinos atsiradus galimybei pretendentams susigrąžinti suformuotą 3,6263 ha žemės sklypą natūra, o teismas paminėtų aplinkybių neištyrė ir neįvertino pateiktų dokumentų, pagrindžiančių šias aplinkybes.
4. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjų teiginius, kad 3,6263 ha dydžio žemės sklypas J. V. S. pastatams eksploatuoti nenumatytas. Teismas netyrė ir nevertino 3,6263 ha dydžio žemės sklypo teisinės registracijos faktinių aplinkybių. Šios aplinkybės yra svarbios nustatant, ar atsakovui buvo realus ir pagrįstas poreikis suformuoti tokio 3,6263 ha dydžio žemės sklypą pastatų eksploatavimui. Pastatai pagal privatizavimo objektų pirkimo-pardavimo sutartį buvo parduoti be suformuoto žemės sklypo. Žemės sklypas prie pastatų nebuvo priskirtas, nebuvo registruotas viešajame registre. Teismui nebuvo pateikta jokių argumentų, jokio kito teritorijų planavimo dokumento, kokio ploto žemės sklypas yra reikalingas nuosavybės teise priklausantiems pastatams eksploatuoti. Asmuo gali įgyti teises į žemės sklypą, kuris yra suformuotas pagal teritorijų planavimo dokumentus ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas viešajame registre.
5. Teismas nevertino aplinkybės, kad dalis žemės, į kurią pretenduoja atkurti nuosavybės teises pareiškėjai, buvo užimta vietos gyventojų asmeninio ūkio žeme ir ar tai buvo padaryta teisėtai. Teismas neapklausė asmeninio ūkio žemės savininkų, kuriems ši žemė buvo suteikta 1993 m. kovo 29 d. I šaukimo 12 sesijos Šiaulių rajono Šiaulių apylinkės tarybos sprendimu „Dėl žemės skyrimo asmeniniam ūkiui apylinkės gyventojams“ ir išmatuota 1998 metais Šiaulių kaimiškosios seniūnijos žemėtvarkos tarnybos darbuotojų Šiaulių rajone, Sutkūnų kaime. Teismas nevertino, ar žemė buvo naudojama asmeniniam gyventojų ūkiui iki jos pamatavimo. Teismui reikėjo nustatyti, ar asmeninio ūkto žemės suteikimo faktu nebuvo pažeistos pretendentų teisės atkurti nuosavybės teises i šią žemę.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 161) mano, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Kolegija pažymi, kad tarp bylos šalių kilusio administracinio ginčo teisiniai santykiai reglamentuojami specialiais teisės aktais – Atkūrimo įstatymu bei Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka.
Pagal Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalį, kaimo vietovėje žemė, kuri naudojama arba nuomojama fiziniams ir juridiniams asmenims, personalinėms įmonėms nuosavybės teise turimų pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų), taip pat poilsiaviečių pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų) eksploatacijai ir kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnį nepriskirta valstybės išperkamai žemei, grąžinama natūra šio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais; teisės ir pareigos pagal žemės nuomos sutartį pereina žemės savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip. Šios įstatymo nuostatos yra atkartotos Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 18 punkto 1 dalyje, kurioje taip pat nurodyta, kad apskrities viršininkui priėmus sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, teisės ir pareigos pagal valstybinės žemės nuomos sutartį pereina žemės savininkui, jeigu šalys nesutaria kitaip; šių žemės sklypų plotai ir ribos nustatomi žemės reformos žemėtvarkos projektuose. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006-04-20 įsakymo Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimu patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 13 punkte įtvirtinta nuostata, jog iki žemės sklypų, kuriuose yra ne žemės savininkui priklausantys pastatai ir statiniai, sugrąžinimo natūra apskrities viršininkas pagal projekto autoriaus pateiktus žemės sklypų kadastro duomenis ir planus sudaro su pastatų ar statinių savininkais valstybinės žemės nuomos sutartis. Rengiant apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo projektą, jame turi būti nurodyta, kad teisės ir pareigos pagal valstybinės žemės nuomos sutartį pereina žemės savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip. Atsižvelgiant į šias teisės aktų nuostatas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčijamas 3,6263 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), privalo būti sugrąžintas pareiškėjams natūra po to, kai su sklype esančių statinių pirkėju bus sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, jei šalys nesusitars kitaip. Iš nurodytų teisės normų matyti, kad nei nuomojamos žemės statusas, nei tai, jog joje yra nuosavybės teise priklausantys pastatai (statiniai), nėra teisinė kliūtis grąžinti šią žemę natūra buvusiems savininkams (jų įpėdiniams), jeigu ji pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį nėra priskirta valstybės išperkamai žemei.
Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, privatizuotų pastatų, esančių ginčo sklype, pirkėja kreipėsi į atsakovą dėl žemės sklypo reikalingo pastatų eksploatacijai, nuomos sutarties sudarymo, tačiau 2007-10-08 pareiškėjų prašymu teismo nutartimi iki skundo išnagrinėjimo teisme atsakovui uždrausta sudarinėti sandorius, susijusius su ginčo sklypu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas nevilkina atkurti nuosavybės teisės pareiškėjams į 3,6263 žemės sklypą, o nuosavybės teisės neatkurtos dėl objektyvių priežasčių.
Atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje apibrėžta prašymų bei dokumentų, patvirtinančių pilietybę bei nuosavybės teisę pateikimo tvarka ir terminai. Minėto straipsnio 4 dalis nustato, kad piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teise bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems šį terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, šis terminas gali būti atnaujintas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjai pavėluotai (po 2003-12-31) atsakovui pateikė dokumentus, kuriuose nurodytas didesnis, nei anksčiau pateiktuose dokumentuose, turėtos žemės plotas. Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami atnaujinti terminą nuosavybės teises patvirtinantiems į didesnį žemės plotą, dokumentams paduoti. Šiaulių apygardos teismo 2007-12-07 sprendimu terminas buvo atnaujintas. 2008 m. sausio 15 d. pareiškėjai kreipėsi į Šiaulių rajono apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Minėta byla nagrinėjant šį ginčą administraciniame teisme, išspręsta nebuvo.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nagrinėja Vyriausybės įgaliota institucija, šiuo atveju apskrities viršininkas. Sprendimas atkurti nuosavybės teises priimamas gavus visus dokumentus, reikalingus prašymui išspręsti. Pareiškėjai neneigia, kad kai kurie dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises į didesnį žemės kiekį, gauti pasibaigus terminams ir dėl termino atnaujinimo pareiškėjai kreipėsi į teismą, be to, sprendimo šioje byloje priėmimo metu, pareiškėjai vedė bylą dėl juridinio fakto nustatymo bendrosios kompetencijos teisme. Iš to seka, kad atsakovas ne dėl savo kaltės nepriėmė sprendimo dėl nuosavybės teisių į 34,0532 ha atkūrimą, o dėl pačių pareiškėjų veiksmų-visų dokumentų, reikalingų nuosavybei atkurti, nepateikimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo veiksmuose vilkinimo atkurti nuosavybės teises į skunde nurodytą žemę, nenustatyta.
Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas privalėjo stabdyti bylą, kol bus išnagrinėta civilinė byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra nepagrįstas, nes, kaip jau minėta, sprendimus dėl žemės grąžinimo priimti įstatymu įgaliotas apskrities viršininkas po to, kai gauna visus reikalingus prašymams išspręsti dokumentus. Jo priimti sprendimai gali būti skundžiami teismui nustatyta tvarka ir terminais. Teismas , nenustatęs ABTĮ 98 str. išvardintų bylos sustabdymo pagrindų, pagrįstai šio pareiškėjų prašymo netenkino.
Pareiškėjų argumentai, kad teismas nevertino ar žemė, į kurią nuosavybės teises pretenduoja atkurti pareiškėjai , yra teisėtai naudojama kaip asmeninio ūkio žemė, šioje byloje nenagrinėjami, nes , kaip jau minėta, sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į šioje byloje ginčijamus plotus, atsakovas nėra priėmęs.
Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas iš esmės pagrįstu. Tenkinti apeliacinius skundus juose nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų L. I. ir V. P. apeliacinį skundą atmesti. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.