Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Nataljos Zelionkienės, Dainos Kukalienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta, byla nagrinėtina jam nedalyvaujant ( ABTĮ 78 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjas 2010-08-27 kreipėsi į Kauno Tarnybą, prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK 2010-04-13 nutarimo Nr. 10-28-ATI-40 apskundimo (b.l. 37-41). Kauno Tarnyba 2010-08-31 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-10-N-2339-2872 atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą, kadangi reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ir atstovavimas byloje būtų neperspektyvus (b.l. 44-45). 2010-09-22 pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į Kauno Tarnybą, prašydamas suteikti jam antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK 2010-04-13 nutarimo Nr. 10-28-ATI-40 apskundimo (b.l. 46-50). Kauno Tarnyba 2010-09-28 sprendimu (raštu) Nr. O-2-(1.5)-2707 pareiškėjo pakartotinį prašymą paliko nenagrinėtu (b.l. 55).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą reglamentuoja LR Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – Įstatymas). Įstatymo 9 straipsnio 2 dalis nustato, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos yra valstybės institucijos, kurių uždavinys – užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal šį įstatymą. Pažymėtina, jog teisė į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą yra neabsoliuti. Ji gali būti teikiama tik įstatymo numatytu pagrindu ir tvarka.

Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1-2 punktuose yra numatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, o atstovavimas byloje būtų neperspektyvus.

Byloje esantys objektyvūs ir neginčijami įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas 2009-10-12 kreipėsi į Elektrėnų policijos komisariatą su pareiškimu, kad buvusi sutuoktinė R. M. bendros nuosavybės dviejų kambarių bute adresu (duomenys neskelbtini) , be pareiškėjo žinios, sutikimo bei leidimo laiko spanielių veislės šunį, jo teigimu, pažeisdama gyvūnų priežiūros taisykles. Elektrėnų PK atlikęs tyrimą nenustatė, kad buvo padarytas administracinis pažeidimas, numatytas LR ATPK 110 str., ir 2010-04-13 nutarimu Nr.l0-28-ATl-40 nutraukė administracinę bylą. Pareiškėjas su tokiu nutarimu nesutiko ir norėjo jį skųsti teismui (b.l. 42).

Kauno Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą ir susijusius dokumentus, ginčijamu sprendimu atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, kadangi pareiškėjo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, o atstovavimas byloje būtų neperspektyvus (VGTPĮ 11 str. 6 d. 1 ir 2 p.). Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau- ATPK) 291 str. yra nurodyta, kad nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje gali apskųsti asmuo, kurio atžvilgiu jis priimtas, organas, kurio pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat nukentėjusysis. Nukentėjusiojo sąvoka yra apibrėžta ATPK 273 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad nukentėjusysis yra asmuo, kuriam administraciniu teisės pažeidimu padaryta moralinė, fizinė ar turtinė žala. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje (Adm. byla Nr. N-575-3030-10) nurodyta, kad „<...> tam, kad asmuo būtų pripažįstamas nukentėjusiuoju, bet kokios jam kilusios žalos atsiradimą turi įtakoti pats administracinio teisės pažeidimo padarymas.<...>". Atsižvelgiant į ATPK reglamentavimą, Kauno Tarnyba pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjas nėra nukentėjusysis, nes pareiškėjui minimu administracinės teisės pažeidimu, nėra padaryta jokia žala ir pagrįstai ginčijamu 2010-08-31 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-l0-N-2339-2872 atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą. Šias aplinkybes patvirtina ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-10-18 nutartis adm. byloje Nr. 11-1553-484/2010, kuria A. M. skundas dėl Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK nutarimo paliktas nenagrinėtu, kaip paduotas neįgalioto vesti bylą asmens (b.l. 55-56).

Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad 2010-09-22 Kauno Tarnyboje gautas pareiškėjo A. M. pakartotinis prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK 2010-04-13 nutarimo Nr.l0-28-ATl-40 apskundimo, reg. Nr.TP-l-(2.1)-2595 (b.l. 46-50).

Pagal Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d. skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą, taip pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo padavimo yra praėję daugiau kaip vieneri metai. Taip pat Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų 2007-08-22 Vyriausybės nutarimu Nr. 875, 12 punkte nurodyta, kad prašymai, su kuriais tas pats asmuo kreipiasi į instituciją tuo pačiu klausimu, nenagrinėjami, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Atsižvelgiant į tai, kad 2010-08-27 prašymu (reg. Nr. TP-l-(2.1)-2339) pareiškėjas A. M. prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK 2010-04-13 nutarimo Nr.l0-28-ATl-40 apskundimo ir dėl to Kauno Tarnyba yra priėmusi 2010-08-31 sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-10-N-2339-2872, o pareiškėjas nenurodė naujų aplinkybių, sudarančių prašymo pagrindą ir nepateikė papildomų argumentų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu, todėl 2010-09-22 pareiškėjo prašymas Kauno Tarnybos 2010-09-28 raštu Nr. O-2-(1.5)-2707 pagrįstai buvo paliktas nenagrinėtu.

Taigi skundžiamas sprendimas bei raštas neprieštarauja Įstatymo nuostatoms, jį priėmė kompetentingas administravimo subjektas, procedūriniai pažeidimai nenustatyti, todėl juos naikinti nėra juridinio pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus skundą dėl pagrindinių reikalavimų, nėra pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovą teikti pareiškėjui valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, jis taip pat atmestinas (ABTĮ 57 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str., 88 str. 1 d. 1p., teisėjų kolegija

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.