Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys, teismo posėdyje, sekretoriaujant Gintarei Veželytei-Putnikienei, dalyvaujant pareiškėjui V. Ž., pareiškėjo atstovui A. E., žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Ž. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutarimo V. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas pažeidėjo kaltę grindė administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, alkotesterio parodymais. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad pažeidėjas gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nesutikdamas su šiuo nutarimu V. Ž. jį skundžia Kauno apygardos teismui ir prašo šį Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutarimą panaikinti, administracinę bylą nutraukti arba taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo tuo atveju, jei bus nutarta jį patraukti administracinėn atsakomybėn. Mano, kad teismas nevisapusiškai ištyrė faktines aplinkybes, neatsižvelgė į surinktus įrodymus ir netinkamai kvalifikavo veiką bei individualizavo nuobaudą. Teigia, jog pažeidimas padarytas būtinojo reikalingumo sąlygomis (ATPK 17 str.), nes vykdė pareigą padėti susižeidusiai dukrai, susižeidusią dukrą vežė iš (duomenys neskelbtini) muziejaus į gydymo įstaigą. Buvo neseniai išgėręs 0,5 ltr. alaus. Tokį sprendimą priėmė, nes manė, kad greitosios pagalbos darbuotojų atvykimas į vietą būtų pavėluotas, neoperatyvus. Taip pat nurodo, jog nesijautė apsvaigęs. Teigia, kad teismas neblaivumo laipsnį nustatė tik pagal alkotesterio spausdintuvo rodmenis, neįvertinęs paklaidos, todėl kyla abejonė, ar iš viso buvo viršyta leistina alkoholio norma. Apeliantas taip pat nurodo, jog teismas nutarime nepagrįstai inkriminavo kelių eismo taisyklių 68 punkto pažeidimus. Prašo atkreipti dėmesį į tai, kad nebaustas administracine tvarka, seniūnijoje bei darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, darbovietė UAB „D.“ prašo grąžinti teisę vairuoti transporto priemones, apeliantas nėra įrašytas į priklausomybės ligų centro įskaitą, yra išklausęs privalomus mokymus apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai. Taip pat yra pagrindinis šeimos maitintojas. Taip pat nurodo, jog pilnai suprato savo padarytos veikos neleistinumą, gailisi ir pergyvena dėl savo elgesio.

V. Ž. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu V. Ž. nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir nagrinėjant bylą apylinkės teisme. Paaiškino, kad 2012-04-28 tvarkėsi darže, o dukra buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini) muziejų, kur buvo repeticija. Apie 11.30 val. paskambino dukra ir pasakė, kad pargriuvo, susižeidė kelius, prašė atvažiuot pasiimti. Apeliantas teigia buvęs išgėręs butelį alaus. Pavažiavus nuo muziejaus apie 200 metrų sustabdė policija ir patikrino blaivumą. Paaiškino, kad dukrą nuvežė į ambulatoriją.

Liudytojas J. B. paaiškino, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdyboje. Pamena pažeidėją. 2012-04-28 dirbo (duomenys neskelbtini) , sustabdė pareiškėjo vairuojamą automobilį. Vairuotojas važiavo su dukra. Bendraujant užuodė alkoholio kvapą. Vairuotojas sakė, kad dukrą veža į gydymo įstaigą. Patikrinus alkotesteriu nustatė neblaivumo laipsnį. Klausė, ar reikia greitosios pagalbos, atsakė, kad ne. Paaiškino, kad alkotesterio paklaida 0,017.

Liudytoja V. B. paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini) mokykloje, B. Ž. yra jos vadovaujamo folkloro būrelio narė. Balandžio 28 d. buvo (duomenys neskelbtini) muziejuje. Vienu metu pamatė verkiančią mergaitę, jos kojos buvo kruvinos. Paklausė, ar reikia greitosios, tačiau mergaitė atsakė, kad viskas gerai, išsikvietė tėtį. Mergaitės keliai buvo kruvini, bet giluminių žaizdų ar lūžių nebuvo matyti. Apibintavo kelius su turimomis priemonėmis ir ją pasiėmė tėtis. Mergaitę iki vartų palydėjo draugė.

Išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, jo B. Ž. dėl abiejų kelių sumušimo buvo apžiūrėta gydytojo 2012-04-30 (b.l. 20,61)

2012-08-27 siuntime tirti, konsultuoti ir gydyti nurodyta, jog A. A. Ž. serga reumatoidiniu artritu. Sunku vaikščioti. (b.l. 62).

Kaišiadorių rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktoriaus 2012-04-27 Nr. 8.1-137M įsakymas „Dėl išvykimo į (duomenys neskelbtini) muziejų “ patvirtina, jog I-II gimnazijos klasių mokiniams leista išvykti pėsčiomis 2012 m. bandžio 27-29 d. į (duomenys neskelbtini) muziejų. Atsakinga už mokinių elgesį ir saugumą skirta etninės kultūros mokytoja V. B. (b.l. 63).

Prašymas (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktoriui patvirtina, jog B. Ž. buvo įtraukta į sąrašą mokinių, vykstančių į (duomenys neskelbtini) muziejuje vykstančią stovyklą 2012-04-27-29. (b.l. 64).

V. Ž. administracinė nuobauda paskirta už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą.

Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, teisingai nustatė faktines veikos aplinkybes ir pagrįstai V. Ž. pripažino kaltu padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Aplinkybių, sudarančių būtinojo reikalingumo situaciją šioje byloje pagrįstai nenustatyta.

ATPK 17 straipsnyje yra nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas. Šios sąlygos – tai 1) gręsiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; 2) gręsiantis pavojus turi būti realus; 3) gręsiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji žala (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas administracinėje byloje Nr. N63-884/2010). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veikoje nenustatė šių būtinojo reikalingumo sąlygų.

Byloje nustatyta, jog V. Ž. iš tiesų vežė susižeidusią dukrą iš (duomenys neskelbtini) muziejaus, tačiau įvertinus liudytojų parodymus bei rašytinę bylos medžiagą, darytina išvada, jog šiuo atveju šioje situacijoje nebuvo pagrindinės būtinojo reikalingumo sąlygos – realaus pavojaus V. Ž. dukros sveikatai ar gyvybei. Be to, akivaizdu, jog pagalbą buvo galima suteikti ir kitomis priemonėmis. Liudytoja V. B. parodė, jog ketino kviesti grietąją pagalbą, tačiau mergaitė nurodė, kad viskas gerai, kad ji išsikvietė tėtį. Matėsi kraujas, tačiau giluminių žaizdų, lūžių nebuvo matyti. Mergaitė netgi galėjo paeiti, ją iki vartų palydėjo draugė. Liudytojas J. B., sustabdęs pažeidėją, taip pat nurodė, jog paklausus ar reikalinga greitoji pagalba, jam buvo atsakyta, jog greitoji pagalba nereikalinga. Tai, kad sužalojimai nebuvo akivaizdžiai pavojingi sveikatai, patvirtina ir kitos aplinkybės, o būtent tai, kad faktiškai į gydymo įstaigą tą pačią dieną B. Ž. nebuvo pristatyta. Nors apeliantas teigia, kad buvo nuvykęs dar šeštadienį į gydymo įstaigą, tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, gydymo įstaiga nedirbo. Mergaitė į ligoninę nebuvo nuvežta, o gydytojo ji faktiškai apžiūrėta tik po dviejų dienų, t. y. eilinę darbo dieną. Mergaitei greitoji pagalba nebuvo kviesta, į kitą gydymo įstaigą, dirbančią savaitgaliais, ji nebuvo pristatyta. Išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, jo B. Ž. nustatyta abiejų kojų kelių sumušimas, žaizdos kelių srityje. Paskirtas žaizdų plovimas, perrišimas.

Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog negrėsė realus pavojus B. Ž. sveikatai. Mergaitė netgi pati sakė, kad susižalojo kelius, nesakė, kad lūžo ar kitokios sunkesnės traumos. Be to, pagalbą buvo įmanoma suteikti ir kitomis priemonėmis (kviesti greitąją pagalbą, paprašyti kaimyno pavežti). Todėl tai, kad dukra susižeidusi kelius buvo vežama iš stovyklos nelaikytina būtinojo reikalingumo situacija. Dėl šių aplinkybių laikytina, jog V. Ž. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.

Nepagrįstas, todėl atmetamas skundo argumentas dėl netiksliai nustatyto neblaivumo laipsnio. Byloje esantis patikros sertifikatas patvirtina, jog pažeidimo padarymo dieną alkotesteris, kuriuo buvo matuojamas pažeidėjo neblaivumas, buvo patikrintas ir tinkamas naudoti (b.l. 6), todėl jo parodymais abejoti nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, jog net įvertinus paklaidą-0,017 prom., nustatytas neblaivumas 0,47-0,017=0,453 vis tiek viršytų leistiną normą.

Esant šioms aplinkybėms konstatuojama, jog administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 1d., sudėtis V. Ž. veikoje nustatyta pagrįstai.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog apylinkės teismas netinkami įvertino aplinkybių, reikšmingų skiriant administracinę nuobaudą, visumą ir nepagrįstai netaikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatų.

ATPK 30¹ straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismų praktikoje priimta laikyti, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-413/2012 ir kt.).

Šio straipsnio taikymas yra susijęs su administracine nuobauda siekiamais tikslais ir įvertinus visas konkrečias bylos aplinkybes sudaro galimybę tinkamai individualizuoti nuobaudą taip pasiekiant maksimaliai teisingą rezultatą, nes tik teisinga nuobauda, proporcinga padaryto pažeidimo pavojingumui, o taip pat ir neigiamomis savo pasekmėmis suvaržymais pažeidėjui gali užtikrinti, kad būtų pasiekta, jog pažeidėjas būtų ne tik tinkamai nubaustas, tačiau ir ateityje nedarytų daugiau pažeidimų ir laikytųsi įstatymų bei kitų taisyklių.

Apylinkės teismas skirdamas nuobaudą netinkamai įvertino ATPK 30 straipsnyje numatytas aplinkybes bei jų reikšmę skiriant teisingą nuobaudą, netinkamai įvertino faktinį pažeidimo pavojingumą, pareiškėjo asmenybę, pažeidimo padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, neįvertino šių aplinkybių visumos, todėl nepagrįstai konstatavo, jog nenustatyta aplinkybių, kurios leistų taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Pažymėtina, jog V. Ž. nustatytas neblaivumas, kuris tik labai nežymiai viršija leistiną normą, pažeidimą jis padarė vedinas tėviškų instinktų, siekė pasirūpinti susižeidusia dukra, atstumas, kurį vairavo, buvo nedidelis. Pažeidėjas kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi. Bylos duomenys patvirtina, jog V. Ž. asmenybė charakterizuojam itin teigiamai. Jis teisę vairuoti transporto priemones turi nuo 1978 metų, administracine tvarka už nežymų pažeidimą baustas vos vieną kartą prieš 9 metus, daugiau nei už kelių eismo taisyklių pažeidimus nei už kitus pažeidimus administracine tvarka nebaustas. Darbovietėje ir seniūnijoje charakterizuojamas teigiamai. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Aukštesnysis teismas įvertinęs šias aplinkybes, konstatuoja, jog visos šios aplinkybės, jų kompleksas byloja pažeidimą padariusio asmens V. Ž. naudai ir sudaro pagrindą teigti, jog LR ATPK 126 straipsnio 1dalyje sankcijoje numatytos minimalios nuobaudos paskyrimas neatitiktų padaryto pažeidimo pavojingumo ir savo griežtumu būtų neproporcinga poveikio priemonė, akivaizdžiai per griežta siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų tikslų.

Aptartų aplinkybių kompleksas, vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais duoda pagrindą manyti, kad administracine nuobauda siekiamiems nubaudimo ir prevencinio poveikio tikslams pasiekti V. Ž. vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis turi būti skirtina švelnesnė administracinė nuobauda nei numatyta minimali ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje, t. y. minimali sankcijoje numatyta piniginė bauda ir atėmimas teisės vairuoti transporto priemones ketveriems mėnesiams.

Atsižvelgiant į šiuos motyvus, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutarimas keistinas. V. Ž. dėl ATPK 126 straipsnio 1 dalyje padaryto pažeidimo taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas skirtina nauja administracinė nuobauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisėjas

nutaria:

V. Ž. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutarimą dalyje dėl nuobaudos pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį skyrimo pakeisti.

V. Ž. pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, pritaikius ATPK 30¹ str., skirti naują nuobaudą – 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) dydžio baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones ketveriems mėnesiams.

Ištaisyti rašymo apsirikimo klaidą, nustatant, jog V. Ž. pažeidė ne KET 68 p., tačiau KET 14 p. reikalavimus.

Kitoje dalyje nutarimo nekeisti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.