Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.2.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.10.2; 1.1.8.10.5.; 1.1.9.1.; 1.2.25.4.2.2.; 2.3.6.4.6.1.; 2.3.6.4.6.2.

2023 m. gruodžio 11 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, pagrindinio išsilavinimo, užsiimantis individualia veikla, teistas:

1) 2007 m. rugsėjo 24 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 m., įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, mokytis ir būti namuose nuo 20 val. iki 7 val. 2008 m. gruodžio 16 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 paras arešto (bausmę atlikęs);

2) 2014 m. rugpjūčio 4 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 8 mėn., įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, uždraudžiant laisvės apribojimo laikotarpiu lankytis vietose, kuriose vartojamas alkoholis – baruose, kavinėse, restoranuose ir kt., įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; įpareigojant per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išdirbti neatlygintinai 150 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (bausmę atlikęs);

3) 2023 m. birželio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį laisvės apribojimu 10 mėn., be intensyvios priežiūros, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su gydymusi arba darbu, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje,

kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. J. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 154 punkto reikalavimus ir sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios A. P. sveikata – 2023 metų vasario 10 dieną, apie 12.55 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) šviesoforu reguliuojamoje gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį „BMW 340“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimus – važiuodamas iš (duomenys neskelbtini) gatvės, esant leidžiamam (žaliam) šviesoforo signalui, ir sukdamas į kairę pusę – į (duomenys neskelbtini) gatvę, nepraleido pėsčiųjų perėja per (duomenys neskelbtini) gatvę, jam iš kairės pusės, esant leidžiamam (žaliam) šviesoforo signalui, ėjusios pėsčiosios A. P. ir ją partrenkė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta pėsčiosios A. P. sveikata, – jai nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimais veido srityje (nepatikslinta lokalizacija, išskyrus nurodyta nosies sritis), poodinėmis kraujosruvomis akių srityse, nosies srityje bei kairės blauzdos sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu šioje srityje, atvirais kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio kūnų lūžiais.

2.1. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. J. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad įvykis įvyko vasario 10 d. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. Jis važiavo jam priklausančiu BMW automobiliu. Telefonu nešnekėjo, greičio neviršijo, važiavo degant žaliam šviesoforui. Aišku, pėstiesiems irgi degė žalias šviesoforo signalas, juos privalėjo praleisti. Neįsivaizduoja, kodėl nepastebėjo tos moters. Negalėjo patikėti, kad taip įvyko, atrodo, visiškai iš giedros dangaus atsirado. Jis staigiai spaudė stabdžius, bet jau buvo per vėlu. Jis pristabdė, praėjo trys žmonės, vėl pradėjo važiuoti ir staiga ketvirtas žmogus atsirado. Tos moters tikrai nematė, važiavo gana lėtai, tikrai būtų ją praleidęs, niekur neskubėjo. Po smūgio nukentėjusioji paėjo kelis žingsnius ir nuvirto. Koja, pasirodo, jai buvo lūžusi. Sąmonės nukentėjusioji nebuvo praradusi, pilnai šnekėjo, jis stengėsi padėti kiek galėjo, ir į greitosios automobilį padėjo nešti ją. Medikus iškvietė praeivis, kaltinamasis ir pats juos kvietė, bet jam paskambinus pasakė, kad kažkas kitas iškvietė. Jo automobilis buvo ties perėja, niekas nebegalėjo pravažiuoti, kaltinamasis apimtas streso sugalvojo patraukti automobilį, kad galėtų pravažiuoti žmonės. Neketino bėgti, suvokė savo kaltę. Iš karto prisipažino policijos pareigūnams, kad kaltas. Nepagalvojo, kad reikėjo palikti automobilį stovėti, kad būtų užfiksuotos aplinkybės, kažkas spaudė garso signalą už jo savo automobilyje, juto labai didelį stresą. Jis pirmiausia išlipo ir paliko automobilį vidury kelio, patraukė nukentėjusiąją, paguldė ją ant šaligatvio. Tada kažkas bandė važiuoti ir pradėjo spausti garso signalą automobilyje, nes negalėjo prasilenkti su jo automobiliu. Tada grįžo prie automobilio ir jį patraukė. Nežino, kokie sužalojimai buvo padaryti nukentėjusiajai, iš karto kitą dieną po įvykio, bandė važiuoti į ligoninę, norėjo kažkaip padėti, bandė susisiekti, bet turėjo gauti iš policijos leidimą. Kreipėsi į policiją ir jam pasakė, kad tuo metu, nenorėjo iš jo jokios pagalbos. Po to vėl po mėnesio badžiau susisiekti, policija pasakė, kad atsisakė iš manęs pagalbos. Visaip bandė susisiekti ir kažkaip atsilyginti. Tikslius sužalojimus sužinojo tik iš policijos. Supranta, kad teisės gali būti atimtos. Dirba tik vienintelį darbą, turi tik vieną profesinį išsilavinimą, yra sunkiasvorių automobilių vairuotojas ir nieko kito gyvenime nėra dirbęs. Vairuoja tralą nuosavą įsigijęs. Taip pat vyksta į auto įvykius ir mato visokias avarijas, sužalojimus, irgi padeda žmonėms, ir taip gavosi, kad pats papuolė į tokį įvykį. Labai prastai vertina tokį savo poelgį, buvo žioplas, pamoka visam gyvenimui, savęs neteisina, bet tikrai netyčia. Labai apgailestauja. Vairuoja jau penkiolika metų. Yra baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, dažniausiai gal dėl greičio viršijimo. Visas baudas visąlaik apmoka, už vairavimą esant neblaiviam nėra baustas, ir už techninio eismo įvykio sukėlimą taip pat nėra baustas. Mėnesinės pajamos yra minimalios šiuo metu, apie 800 eurų. Santaupų šiuo metu neturi, nes iš paskutinių santaupų įsigijo nuosavą transporto priemonę, su kuria galėtų vykdyti individualią veiklą, tai yra techninės pagalbos tralas. Ateityje turėtų nusimatyti finansinės padėties pagerėjimas, kai galiausiai išsimokės už savo tralą. Sutiktų sumokėti baudą. Alkoholio iš viso negeria, tik per šventes.

2.2. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis A. J. nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, jis prisipažino esantis kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Be to, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. J. sutiko, kad teisme būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (b. l. 199-200). Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

2.3. Be pirmiau paminėtų kaltinamojo parodymų, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:

2.3.1. nukentėjusiosios A. P. parodymais apie tai, kad 2023 m. vasario 10 d., apie 12.50 val., Panevėžio mieste ėjo per (duomenys neskelbtini) šviesoforu reguliuojamą gatvių sankryžą. Buvo šviesus paros metas, diena. Kritulių nebuvo. Į pėsčiųjų perėją įžengė nuo prekybos centro (duomenys neskelbtini) pusės ir ėjo link kitoje (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje esančio turgelio. Į pėsčiųjų perėją įžengė degant leidžiamam (žaliam) šviesoforo signalui. Pėsčiųjų perėja ėjo ir daugiau žmonių, kiek tiksliai, jau nepamena. Praėjusi (duomenys neskelbtini) gatvėje esančią saugumo salelę, ji pajuto stiproką smūgį į dešinę pusę. Jai atrodo, kad ji jau buvo praėjusi pėsčiųjų perėją ir iki šaligatvio jai buvo likę tik keli žingsniai, kai automobilis partrenkė ją. Atvažiuojančio automobilio iki pat susidūrimo ji nematė. Paskui tik suprato, kad automobilis važiavo iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės ir minėtoje sankryžoje suko į kairę pusę, tai yra link (duomenys neskelbtini) miesto pusės. Kokiu greičiu važiavo automobilis, ji nematė. Po smūgio ji nukrito ant asfalto. Nukritusi, juto stiprų skausmą kairėje kojoje. Kažkas iš netoliese buvusių žmonių prie jos priėjo, ją pakėlė ir nuvedė ant šaligatvio. Taip pat kažkas iškvietė greitąją pagalbą. Atvykus greitosios pagalbos automobiliui, buvo išvežta į priėmimo skyrių apžiūrai, kur po medikų apžiūros jai buvo nustatyta kairės blauzdos atviras kaulo lūžis. Tą pačią dieną buvo operuojama. Operacijos metu lūžusi koja buvo sutvirtinta metalo varžtais. Po operacijos 12 dienų praleido gulėdama ligoninėje, o vasario mėn. pabaigoje, tikslios datos nepamena, buvo išvežta į VŠĮ Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninę, kurioje yra iki šiolei. Iki šiolei vaikščioti dar negali. Jai paskirtas gulimas režimas. Šiuo metu jaučiasi blogai. Vaikščioti negali, gulėti labai atsibodo, norėtų, kad tik greičiau sugytų koja ir vėl viskas būtų taip kaip buvę. Automobilio vairuotojas bendrauja su jos vaikais. Dėl įvykusio eismo įvykio yra kaltas automobilio vairuotojas, kuris jos nepastebėjo einančios pėsčiųjų perėja. Kodėl nepastebėjo, ji nežino, juk ėjo ir daugiau žmonių, o ne ji viena. Kaltininko draudimo bendrovė padarytą žalą jai atlygino. Suma, kurią jai išmokėjo draudimo bendrovė, yra pakankama. Civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo byloje nereikš. Su automobilio vairuotoju nebendrauja ir nekontaktuoja. Esant galimybei, prašo nekviesti į teismo posėdžius, nes dėl patirtų sužalojimų eismo įvykio metu jai sunku vaikščioti ir judėti (1 t., b. l. 50-53; 54-56);

2.3.2. liudytojo L. B. parodymais apie tai, kad 2023 m. vasario 10 d., apie 12.50 val., automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Panevėžio mieste (duomenys neskelbtini) g. nuo Šiaulių miesto pusės link Panevėžio miesto centro pusės. Buvo šviesus paros metas, diena. Oro sąlygos buvo geros, kritulių nebuvo, matomumas geras. Sustojo (duomenys neskelbtini) šviesoforu reguliuojamoje gatvių sankryžoje, nes degė draudžiamas (raudonas) šviesoforo signalas. Sankryžoje sustojo kairiausioje eismo juostoje, iš kurios galima sukti tik į kairę pusę, į (duomenys neskelbtini) g. Minėtoje sankryžoje jis sustojo pirmas. Stovėdamas sankryžoje ir laukdamas, kada galės važiuoti, matė, kaip jam iš dešinės pusės nuo prekybos centro (duomenys neskelbtini) į kitą gatvės pusę pėsčiųjų perėja eina žmonės. Jei gerai pamena, priekyje ėjo trys pėstieji ir šiek tiek nuo jų atsilikusi ėjo senyvo amžiaus moteris. Pėstieji ėjo degant leidžiamam (žaliam) šviesoforo signalui. Pėstieji jau buvo praėję pėsčiųjų perėjos saugumo salelę ir ėjo link šaligatvio, tuo tarpu automobilis „BMW“ atvažinėjo link minėtos sankryžos (duomenys neskelbtini) gatve. Automobilis „BMW“ sankryžoje suko į kairę pusę, į (duomenys neskelbtini) g. link Šiaulių miesto pusės. Kokiu greičiu važiavo automobilis „BMW“, pasakyti negali, bet mano, kad šis važiavo normaliu greičiu. Automobilis „BMW“, sukdamas į kairę pusę, į (duomenys neskelbtini) g. antrą eismo juostą, priekine dalimi kliudė pėsčiųjų perėja einančią močiutę. Po susidūrimo močiutė nukrito ant asfalto, šalia automobilio „BMW“ priekinės dalies. Smūgio metu močiutė buvo kažkur (duomenys neskelbtini) g. antros eismo juostos viduryje. Pamatęs, kad automobilis „BMW“ partrenkė močiutę, jis iš karto išlipo iš automobilio, pribėgo prie gulinčios pėsčiosios. Močiutė buvo sąmoninga ir garsiai aimanavo. Suprato, kad jai labai skauda. Pakėlęs močiutę per liemenį, ją nuvedė ant šaligatvio. Pastovėti močiutė negalėjo. Jei gerai pamena, tai tuo metu asfaltas buvo šlapias. Prie močiutės priėjo ir automobilio „BMW“ vairuotojas. Nuvedęs močiutę ant šaligatvio, ją paliko su kitu asmeniu, o pats grįžo į savo automobilį ir išvažiavo, nes skubėjo asmeniniais reikalais. Kadangi močiutė buvo susigūžusi, jis nematė, ar jos veidas yra sužalotas. Su automobilio „BMW“ vairuotoju jis nebendravo. Po kurio laiko jis važiavo ta pačia gatve ir pamatė policijos pareigūnus, kurie registravo eismo įvykį. Jis prie pareigūnų sustojo ir paliko jiems savo telefono numerį, kaip liudytojo, mačiusio eismo įvykį. Kodėl automobilio „BMW“ vairuotojas, sukdamas į kairę pusę, nepastebėjo einančios močiutės, jis nežino (1 t., b. l. 71-74);

2.3.3. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolais, planu, iš kurių matyti, kad eismo įvykio vieta yra Panevėžio m., reguliuojamoje šviesoforinėje sankryžoje (duomenys neskelbtini) kelių susikirtime, ant reguliuojamos šviesoforu pėsčiųjų perėjos, kuri yra (duomenys neskelbtini) g. šiaurinėje dalyje. Šviesoforinės pėsčiųjų perėjos ribos yra paženklintos kelių ženklinimu pagal KET 1.12.3 p., jos plotis yra 3,50 m., o ilgis yra 7,60 m. Į vakarų pusę yra maršrutinio autobuso sustojimo vieta ir ten stovi tamsios spalvos automobilis, kurio priekis yra nukreiptas į vakarų pusę. (duomenys neskelbtini) gatvė driekiasi į vakarinę ir rytinę puses. (duomenys neskelbtini) gatvės driekiasi į šiaurinę ir pietinę puses. Automobilio „BMW 340“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekis yra nukreiptas į vakarų pusę. Minėto automobilio priekinė kairės pusės ašis, stačiu kampu yra nutolusi 8 m atstumu iki pietinio kelio bordiūro. To pačio automobilio galinė kairės pusės ašis stačiu kampu yra nutolusi 7,70 m atstumu iki pietinio kelio bordiūro. Tarp minėto automobilio priekinės kairės pusės ašies ir pastato Panevėžio m., (duomenys neskelbtini) g., šiaurės rytų pastato kampo, į vakarų pusę palei kelio važiuojamąją dalį yra 25,60 m atstumas. Po eismo įvykio transporto priemonė buvo patraukta. (1 t., b. l. 24-29, 30-35);

2.3.4. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad automobilio „BMW 340“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įbrėžtas variklio dangtis (1 t., b. l. 36-38, 39-42);

2.3.5. specialisto išvada Nr. G 465/2023 (05), kurioje nurodyta, kad A. P. nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimais veido srityje (nepatikslinta lokalizacija, išskyrus nurodyta nosies sritis), poodinėmis kraujosruvomis akių srityse, nosies srityje, bei kairės blauzdos sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu šioje srityje, atvirais kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio kūnų lūžiais. A. P. nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymo mastas (1 t., b. l. 95-96);

2.3.6. Kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas 2023-02-10 12_55_55 (UTC+02_00). Vaizdo įrašo trukmė 4 min. 4 s. Atidarius vaizdo įrašą, matoma Panevėžio mieste esanti (duomenys neskelbtini) šviesoforu reguliuojama gatvių sankryža. Vaizdo stebėjimo kamera įrengta ant (duomenys neskelbtini) pastato ir nukreipta į (duomenys neskelbtini) gatves. Ekrano dešinėje pusėje matomas prekybos centras (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Panevėžys. Vaizdo įraše matoma, kad yra apsiniaukęs dangus, todėl vaizdas šiek tiek tamsus. Šviesoforo signalai nesimato, tačiau iš transporto priemonių judėjimo galima nuspręsti, koks dega šviesoforo signalas. (duomenys neskelbtini) g. nuo Šiaulių miesto pusės link Panevėžio miesto pusės transporto priemonės stovi. (duomenys neskelbtini) g. transporto priemonės važiuoja tiesiai link (duomenys neskelbtini) g. arba suka į kairę pusę, į (duomenys neskelbtini) g. link Panevėžio miesto centro pusės. Per pėsčiųjų perėją, esančią (duomenys neskelbtini) g., prekybos centro (duomenys neskelbtini) pusėje, eina pėstieji. Nuo prekybos centro (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) g. pusės pėsčiųjų perėja eina keturi pėstieji. Trys pėstieji eina šalia vienas kito, o ketvirtas pėsčiasis šiek tiek atsilikdamas. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad atsilikusi nuo kitų pėsčiųjų eina A. P.. Minėti pėstieji praeina saugumo salelę. Trys pėstieji jau ties (duomenys neskelbtini) g. pirmos eismo juostos viduriu, o atsilikusi pėsčioji A. P. (duomenys neskelbtini) g. antros eismo juostos viduryje. (duomenys neskelbtini) g. nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės atvažiuoja tamsios spalvos automobilis. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai automobilis „BMW 340“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. J.. Automobilis „BMW 340“ į sankryžą įvažiuoja, rodydamas kairės pusės posūkio signalą, tai yra į (duomenys neskelbtini) g. link Šiaulių miesto pusės. Automobilis „BMW 340“ į sankryžą įvažiuoja normaliu greičiu. Įvažiavęs į sankryžą, automobilis „BMW 340“, sukdamas į kairę pusę, į (duomenys neskelbtini) g. antrą eismo juostą, priekine automobilio dalimi kliudo einančią pėsčiąją A. P.. Po smūgio A. P. nukrenta ant asfalto. Automobilis „BMW 340“ po smūgio sustoja. Prie gulinčios moters pribėga kiti asmenys, padeda atsikelti ir nuveda moterį ant šaligatvio. Prie moters prieina automobilio „BMW 340“ vairuotojas. Nuvedus A. P. nuo važiuojamosios kelio dalies, (duomenys neskelbtini) g. stovėjusios transporto priemonės pradeda važiuoti abiem kryptimis (Panevėžio miesto centro link ir Šiaulių miesto centro link). Automobilis „BMW 340“ patraukiamas iš eismo įvykio vietos ir paliekamas stovėti (duomenys neskelbtini) g. šalia minėtos gatvių sankryžos esančioje autobusų sustojimo stotelėje (1 t., b. l. 79-81, 82-85, 86);

2.3.7. vairuotojo pažymėjimo kopija, iš kurios matyti, kad kaltinamajam A. J. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir jis turi teisę vairuoti, be kita ko, „B“ kategorijos transporto priemones (1 t., b. l. 45).

2.4. Pagal BK 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pagrindinis šio nusikaltimo objektas yra kelių transporto eismo saugumas, kuris pažeidžiamas, kai nesilaikoma kelių transporto eismo saugumo taisyklių, įtvirtintų teisės aktais. Papildomu objektu yra žmogaus gyvybė, sveikata ir nuosavybė.

2.5. Šiame BK straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visus tris šiuos požymius.

2.6. Teismas, ištyręs sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad A. J. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, visiškai įrodyta.

2.7. Pirmiau nurodyti kaltinamojo teisme duoti parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir papildo kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios A. P. parodymai, liudytoju apklausto L. B. parodymai, specialisto išvada, vaizdo įrašai, įvykio vietos, kitų objektų apžiūros protokolai ir kita rašytinė bylos medžiaga.

2.8. Vadovaudamasis šiais įrodymais, teismas konstatuoja, jog A. J. 2023 metų vasario 10 dieną, apie 12.55 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) šviesoforu reguliuojamoje gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį „BMW 340“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimus – važiuodamas iš (duomenys neskelbtini) gatvės, esant leidžiamam (žaliam) šviesoforo signalui, ir sukdamas į kairę pusę – į (duomenys neskelbtini) gatvę, nepraleido pėsčiųjų perėja per (duomenys neskelbtini) gatvę, jam iš kairės pusės, esant leidžiamam (žaliam) šviesoforo signalui, ėjusios pėsčiosios A. P. ir ją partrenkė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta pėsčiosios A. P. sveikata. Taigi šiuo atveju buvo nustatyti visi BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai.

2.9. Įvertinus visa tai, minėta A. J. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 3 dalyje.

3.1. Pažymėtina, kad BK 281 straipsnio 3 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

3.2. Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas, vadovaudamasis bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas neatsargus apysunkis (BK 11 straipsnio 3 dalis) nusikaltimas, susijęs su transporto eismo saugumu.

3.3. Teismas vertina, jog kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė šiuo atveju yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas teistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – A. J. išsiskyręs, dirbantis, bylos duomenimis per 5 metus administracine tvarka baustas daugiausiai už KET pažeidimus, tačiau analogiško pobūdžio administracinio nusižengimo nebuvo padaręs, paskirtos baudos sumokėtos (1 t., b. l. 149-157), teistas 3 kartus, šiuo metu atlikinėja bausmę (1 t., b. l. 119-124). Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centre nėra.

3.4. Atsižvelgęs į visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti šiuo atveju A. J. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą švelniausią bausmės rūšį – baudą, kadangi nors kaltinamasis A. J. gauna minimalias pajamas, tačiau jis investavo į transporto priemonę, kuri padės jam vykdyti individualią veiklą ir uždirbti daugiau, kaltinamasis padarė atitinkamas išvadas, jo padarytas neatsargus nusikaltimas nerodo jo polinkio nusikalsti ateityje, kaltinamasis gailisi dėl įvykusio įvykio, bausmės dydis nustatomas artimas minimaliam baudos, skirtinos už neatsargų nusikaltimą, dydžiui, t. y. 90 MGL dydžio baudą. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

3.5. Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, į kaltinamąjį charakterizuojančius požymius ir jo finansinę padėtį, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 12 mėnesių baudos sumokėjimo terminą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalis).

3.6. Kadangi A. J. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 60 MGL dydžio baudos.

3.7. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalies nuostatomis, subendrinama su 2023 m. birželio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, bausmes sudedant visiškai, į bausmės laiką įskaitant bausmę, atliktą pagal ankstesnį teismo baudžiamąjį įsakymą.

3.8. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinama su 2023 m. birželio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, kaltinamajam A. J. paliekami 2023 m. birželio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu nustatyti įpareigojimai ir draudimai.

4.1. BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

4.2. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-13/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-366/2008; 2014 m. sausio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121/2014). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

4.3. Kaltinamasis A. J. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Nagrinėjamu atveju svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo, teismas įvertina tai, kad šiuo atveju eismo įvykį lėmė ne piktybiškas KET ignoravimas, o kaltinamojo A. J. neatidumas kelyje. Svarbu tai, kad kaltinamasis iš esmės nuo pat tyrimo pradžios neneigė savo kaltės, nurodė visas svarbias įvykio aplinkybes ir nuoširdžiai pergyveno dėl įvykusio eismo įvykio, siūlė nukentėjusiajai pagalbą. Kaltinamasis anksčiau baustas už KET pažeidimus, vis dėlto, sistemingu pažeidėju jo pavadinti negalima, jo padaryti pažeidimai nėra šiurkštūs, baudos yra sumokėtos. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad galimybė vairuoti transporto priemonę A. J. reikalinga, kadangi transporto priemonės vairavimas yra vienintelis jo pajamų šaltinis.

4.4. Taigi, uždraudus kaltinamajam vairuoti kelių transporto priemones labai didelė tikimybė, kad jis prarastų galimybę toliau vykdyti individualią veiklą ir gauti pajamų pragyvenimui. Esant tokioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad kaltinamajam A. J. uždraudimas naudotis specialia teise šiuo konkrečiu atveju varžytų jį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra tikslinga A. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.

5.1. Kaltinamajam A. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinama.

5.2. Kaltinamasis A. J. laikinai sulaikytas nebuvo.

5.3. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 90 (devyniasdešimties) MGL (4 500 Eur) (keturių tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. J. paskirti 60 (šešiasdešimties) MGL (3 000 Eur) (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2023 m. birželio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirti A. J. galutinę subendrintą bausmę – 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimą, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su gydymusi arba darbu; dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, ir 60 MGL (3 000 eurų) (trijų tūkstančių eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti A. J. pagal 2023 m. birželio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą atliktą bausmės laiką.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, išaiškinti A. J., kad paskirtą baudą jis turi sumokėti ne vėliau kaip per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją visą ar dalimis į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: LT787290000000130151 (AB „Citadele“ bankas); LT057044060007887175 (AB SEB bankas); LT327180000000141038 (AB Šiaulių bankas); LT747400000008723870 (Danske Bank A/S Lietuvos filialas); LT744010051001324763 (Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas)); LT122140030002680220 (Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB)); LT247300010112394300 („Swedbank“ AB); LT427230000000120025 (UAB Medicinos bankas) (įmokos kodas 6801).

Išaiškinti A. J., kad mokėjimo pavedime (pavedimuose) (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) turi būti nurodytas baudžiamosios bylos numeris 1-1175-1206/2023, o dokumentai, patvirtinantys apie baudos sumokėjimą, turi būti pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos sumos, ji antstolio bus išieškoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

A. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.