Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rima Gudienė, veikdama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų vardu,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Ritos Poškienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje, išsiskyręs, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2014 m. liepos 24 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, uždraudžiant visu laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu prisiartinti prie A. M. ir bendrauti su ja bei įpareigojant per 6 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veiką padarytą turtinę žalą A. M. ir A. S.;

2) 2016 m. sausio 12 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 2 dalį 200 MGL dydžio (7532 eurų) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su 2014 m. liepos 24 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2015 m. rugpjūčio 21 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi, paskirta galutinė bausmė – 194 MGL (7306,04 eurų) dydžio bauda ir laisvės apribojimas 1 metams 6 mėnesiams, uždraudžiant visu laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu prisiartinti prie A. M. ir bendrauti su ja bei įpareigojant per 6 mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą A. M. ir A. S..

3) 2020 m. lapkričio 6 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį - 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ir dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72(2) straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šios priemonės įvykdymo terminas nustatytas – per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis R. M. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui: jis 2023-12-23 apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), namuose, konflikto metu tyčia kairės rankos delnu vieną kartą trenkė į dešinės pusės veido skruostą sugyventinei J. E., po to vieną kartą dešine ranka stūmė jos galvą į kambario sieną, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. M. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino ir nurodė, jog jis gyvena kartu su sugyventine J. E.. Kartu jie gyvena jau apie 10 metų. Jų santykiai yra iš esmės geri, gražiai sutaria, bet aišku, kad būna ir susipyksta. Abu yra karšto būdo, greitai užsiplieskia. Atsimena, kad 2023-12-23, galėjo būti apie 16 val., tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl jo sugyventinės vaikų, nes jų nuomonės išsiskiria dėl tam tikrų jų poelgių. Atsimena, kad J. ant jo dėl to supyko ir tarp jų kilo žodinis konfliktas. Abu garsiai vienas ant kito kalbėjo visokius negražius žodžius, kokius tiksliai, dabar jau nepasakys, nes nelabai atsimena. Jis labai susinervino ir neišlaikęs kairės rankos delnu tyčia jai vieną kartą trenkė į dešinės pusės veido skruostą. Po to ji apsiramino, o jis iš virtuvės nuėjo į miegamąjį pamiegoti. Pamena, kad jam bemiegant, ji atėjo į miegamąjį krautis daiktų, nes buvo šventės ir jie planavo vykti į Šiaulius. Jį sunervino, kad ji jį prikėlė ir žodis po žodžio tarp jų vėl kilo žodinis konfliktas. Ji jam kartojo, kad kvies policijos pareigūnus, jis jai pasakė, kad „nu ir kviesk“, parodė, kad va jo mobilaus ryšio telefonas guli šalia ant spintelės. Ji jį paėmė ir surinko bendrąjį pagalbos numerį, jį tai dar labiau supykdė ir jis prie jos priėjęs tiesiog dešine ranka stūmė jos galvą į sieną ir ruošėsi išeiti iš namų. Jam išėjus iš namų, laiptinėje prasilenkė su policijos pareigūnais, jie jam nurodė, kad grįžtų atgal ir visi kartu grįžo atgal į butą. Jis suvokia, kad negerai pasielgė, tiesiog atsitiko, kaip atsitiko. Jis dar tą patį vakarą J. atsiprašė, jie susitaikė ir toliau gyvena kartu ir veda bendrą ūkį. Mano, kad šį kartą jis tikrai pasimokė iš savo klaidų ir stengsis, kad daugiau jos nepasikartotų. 2023-12-22 vakare jis vartojo alkoholinius gėrimus, o po to, kai J. iškvietė pareigūnus, t. y. 2023-12-23 vakare, tai jis dar prieš išeinant pro duris išgėrė ne mažiau kaip pusę stiklinės degtinės, kad nusiramintų, nes buvo labai supykęs ir nuliūdęs.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. M. prisipažinimo, jo kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.

Iš 2023-12-23 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pasiūlius papasakoti visa, kas liudytojui (pareiškėjui) gali būti žinoma apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, J. E. nurodė, kad: ji gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu, kartu su ja, jai nuosavybės teise priklausančiame bute gyvena jos sugyventinis R. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra registruotas minėtu adresu. Nuo vakar, t. y. 2023-12-22, vakaro jos sugyventinis vienas vartojo alkoholinius gėrimus namuose ir šiandien, t, y. 2023-12-23, nuo ryto prie jos „kabinosi“, priekaištavo dėl jos vaikų, kodėl ji jiems duoda pinigų. 2023-12-23 apie 16.00 val. jai kartu su sugyventiniu R. M. būnant virtuvės patalpoje tarp jų įvyko žodinis konfliktas dėl minėtų jos vaikų ir šis staiga vieną kartą su kairės rankos delnu sudavė jai į dešinės pusės veido skruostą. Po šio įvykio ji išėjo iš buto, namo laiptinėje paskambino sugyventinio motinai pasitarti dėl situacijos kaip jai elgtis. Po pokalbio su sugyventinio motina, ji paskambino R. M. ir su juo pabendravo. Kai ji grįžo į butą, sugyventinis jau buvo miegamojo kambario patalpoje ir snūduriavo ant lovos, todėl ji toliau ruošėsi šventėms, išvykai į Šiaulius, nes šį vakarą ji turėjo išvažiuoti į Šiaulius. Apie 16.30 val. toliau dedantis daiktus, nuėjo į miegamojo kambario patalpą ir pradėjo dėtis drabužius, kai jos sugyventinis R. M. prabudo ir vėl pradėjo priekaištauti, t. y. šis jos klausė, ar ji kviečia policiją ir kur ji yra ir pradėjo priekaištauti, kad ji išvyksta į Šiaulius. Ji jausdama pavojų dėl savo sveikatos, kadangi sugyventinis tapo agresyvus, nusprendė paskambinti bendruoju pagalbos telefonu 112, kadangi jos mobilusis buvo virtuvės patalpoje, ji, kad būtų greičiau, nusprendė pagalbą išsikvieti pasinaudojus sugyventinio mobiliuoju telefonu, kuris buvo prie lovos ant spintelės, jai einant link sugyventinio R. M. mobiliojo telefono ir jį spėjus pasiimti į ranką ir surinkti pagalbos numerį, sugyventinis staiga vieną kartą su dešine ranka paėmė jai už galvos ir ją trenkė į minėto kambario sieną. R. M. galimą tolimesnį smurtą prieš ją sustabdė, kai šis išgirdo, kad jai atsiliepė bendrosios pagalbos centro darbuotojas, sugyventinis nei pokalbio metu su BPC, nei iki kol atvyko policijos pareigūnai nesmurtavo prieš ją. Po įvykio sugyventinis R. M. apsirengė ir ruošėsi eiti iš namų, tačiau atvykę policijos pareigūnai sutiko sugyventinį laiptinėje. Dėl tokių R. M. veiksmų ji patyrė fizinį skausmą ir sužalojimus, t. y. ant abiejų veido skruostų yra matomi paraudimai. Su sugyventiniu gyvena apie 6 metus, veda bendrą ūkį, bendrų vaikų neturi. Tai ne pirmas kartas, kuomet prieš ją sugyventinis smurtauja, prieš maždaug du metus buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir sugyventinis buvo nuteistas lygtinai. Įvykio metu namuose baldų nebuvo sulaužyta, indų nesudaužyta. Įvykio metu namuose buvo tik ji su sugyventiniu, tačiau apie situaciją žino sugyventinio motina.

Iš liudytojos J. E. parodymų matyti, kad prieš tai savo duotus parodymus ji atsimena, juos pilnai tvirtina ir prašo jais remtis. Papildomai nori nurodyti, kad jos sugyventinis iš kairės rankos delno vieną kartą trenkė į jos dešinės pusės veido skruostą, o vėliau staiga jis vieną kartą dešine ranka stūmė jos veidą ties dešiniu skruostu į kambario sieną, dėl to jos kairės pusės skruostas atsitrenkė į sieną, abiem atvejais ji juto fizinį skausmą, tačiau daugiau jokių sužalojimų jai padaryta nebuvo, todėl į medikus ji nesikreipė. Dėl minėto įvykio jos sugyventinis jos atsiprašė. Civilinio ieškinio ji nereikš, nori, kad jis atsakytų įstatymų numatyta tvarka dėl tokio savo poelgio, kuris kartojasi jau ne pirmą kartą.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, butas, adresu (duomenys neskelbtini), objektų ar pėdsakų, turinčių reikšmės tyrimui neužfiksuota. Atlikus įvykio vietos apžiūrą, vaizdo stebėjimo kameros nepastebėtos. Sudaryta fotolentelė.

Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, matyti, kad jame užfiksuota, jog atvykus nurodytu adresu, apie 13.32 val. laiptinėje rado pasišalinantį asmenį R. M., gim. (duomenys neskelbtini), bute juos pasitiko pranešėja J. E., gim. (duomenys neskelbtini) kuri paaiškino, kad tarp jos ir jos vyro R. M. įvyko žodinis konfliktas, dėl to, kad R. M. telefonu, žinute parašė jos dukrai ir išvadino „kiaulike“, įvykusio žodinio konflikto metu 2023-12-23 apie 16.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), būnant virtuvės patalpoje, sugyventinis R. M. vieną kartą su kairės rankos delnu sudavė į dešinės pusės veido skruostą, taip pat po kurio laiko, t. y. apie 16.30 val., miegamojo kambario patalpoje vykstant žodiniam konfliktui R. M. vieną kartą su dešine ranka paėmė J. E. už galvos ir ją trenkė į minėto kambario sieną, taip sukeldamas J. E. fizinį skausmą. Ant abiejų skruostų yra matomi paraudimai. Alkotesteriu Alotest 7510 Nr., ARKL-0752 R. M. nustatytas 1,63 promilių girtumas.

Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta nukentėjusioji J. E. - moteris, apie 1,70 m ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, vilkinti juodos spalvos striukę, baltos spalvos megztinį, juodos spalvos kelnes, avinti rudos spalvos batus. Apžiūrėjus moters veido sritį, ant dešinės ir kairės pusės skruostų matyti paraudimai, sužalojimai, kurie užfiksuojami fotonuotraukomis su masteline liniuote. Apžiūrėjus galvos plaukuotosios dalies sritį akivaizdžių sužalojimų nematyti. Apžiūrėjus kaklo sritį akivaizdžių sužalojimų nematyti. Apžiūrėjus moters dešinę ir kairę ranką iš visų pusių akivaizdžių sužalojimų nematyti. Sudaryta fotolentelė.

2023-12-23 nukentėjusiajai J. E. įteikta užduotis atlikti objektų tyrimą. Iš 2023-12-28 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. E. mechaninės traumos požymių nekonstatuota.

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrimas Bendrosios pagalbos centro (toliau – BPC) garso įrašas, kuriame užfiksuotas BPC darbuotojos pokalbis su nukentėjusiąja J. E., kuri nurodė, kad namuose ją muša sugyventinis, kuris trenkė jai į sieną su galva, greitosios jai nereikia.

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai pavadinimais „PSS-20231223-182600UTC+0200“ ir „PSS20231223-182654UTC+0200“, kuriuose užfiksuotos įvykio aplinkybės, kurias atvykusiems pareigūnams nurodė nukentėjusioji J. E.: <....> Vieną kartą gavau pliauską prieš pusantros valandos iš rankos į veidą. Tada trenkė į sieną. < ....> Fizinį skausmą sukėlė, bet mėlynių nėra, trinktelėjo į sieną. <....> Skaudėjo. <....> Moteris teigia kad pirmą kartą smūgį iš rankos gavo į kairį žandą, o dešinį žandą trenkė į sieną.<...>

Dėl veikos kvalifikavimo

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis R. M. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui sugyventinei J. E.. Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Nustatyta, kad kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtaudamas prieš nukentėjusiąją J. E., tyčia kairės rankos delnu vieną kartą trenkė į dešinės pusės veido skruostą, po to vieną kartą dešine ranka stūmė jos galvą į kambario sieną, suprato, kad tokiais veiksmais sukelia jai fizinį skausmą ir norėjo taip elgtis, taigi veikė tiesiogine tyčia.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamasis R. M. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Anksčiau teistas, baustas administracine tvarka už administracinius teisės pažeidimus, nedirba, tačiau registruojasi Užimtumo tarnyboje. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą. Jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam sutinkant, laikytina, jog teisingumas ir bausmės tikslai bus pasiekti R. M. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskyrus viešųjų darbų bausmę, kurios dydis nustatytinas artimas sankcijoje numatytam šios bausmės rūšies vidurkiui, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai išdirbti po 30 valandų visuomenės labui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Tokia bausmė, atsižvelgus į bausmių skyrimo bendruosius pagrindus, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, yra reali ir užtikrina socialinę bausmės paskirtį.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalimi, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai išdirbti po 30 valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, R. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 9 (devynis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai išdirbti po 30 valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, R. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 9 (devynis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Išaiškinti, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.