Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas) ir Donatos Šerno,

susipažinusi su 2022 m. sausio 28 d. paduotu ieškovo „Rakhin Consulting & Enginering LTD“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 28 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas „Rakhin Consulting & Enginering LTD“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų ir sandorių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo, turto perdavimo išieškotojui akto panaikinimo, pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovas kasaciniame skunde nurodo, kad teismai netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.78, 1.80 ir 1.95 straipsnių nuostatas ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos šių teisės normų aiškinimo praktikos. Ieškovo teigimu, niekinio sandorio pripažinimui negaliojančiu bendrosios ieškinio senaties termino taisyklės ir specialiosios ieškinio senaties termino taisyklės juridinių asmenų sprendimams ginčyti netaikytinos. Suklastotas akcininko sprendimas negali sukelti jokių teisinių pasekmių, pagal CK 1.78 straipsnį jis negalioja, neatsižvelgiant į tai, ar yra priimtas teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Be to, ieškovo nuomone, teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį, nurodęs, jog ieškovas, būdamas bendrovės akcininku, turėjo domėtis bendrovės priimamais sprendimais, tačiau tokios pareigos nevykdė. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pagal CK 4.96 straipsnio 2 dalį iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Kadangi ieškovo atstovo parašas ant sprendimo įkeisti turtą buvo suklastotas, t. y. ieškovo atžvilgiu buvo atlikta nusikalstama veika, todėl galimas atsakovų UAB „Impuls LT“, UAB „Aludarių development“ ir UAB „Cibita“ (ne)sąžiningumas nagrinėjamu atveju neturi jokios reikšmės.

Atrankos kolegija, susipažinusi su ieškovo kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Šiuo atveju kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovo kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą nespręstinas.

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.