- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-10-04
- Bylos Nr.
- 2-609/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Konstantinas Gurinas, Danutė Milašienė
- Ieškovas
- I. B.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danutės Milašienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. B. IĮ „Aguonų žiedas“ atstovo advokato I. Pupeikio atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarties, kuria patvirtinta likviduojamos AB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ administratoriaus UAB „Vermosa“ veiklos ataskaita apie bankroto eigą civilinėje byloje Nr. B2-462-45/07.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartimi AB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirta UAB „Vermosa“.
Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi AB ,,Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ pripažinta bankrutavusia ir paskelbta likviduojama dėl bankroto.
2007 m. kovo 20 d. pakartotiniame likviduojamos dėl bankroto įmonės kreditorių susirinkime tarp kitų darbotvarkėje svarstytų ir išspręstų klausimų kreditoriai svarstė ir nepatvirtino administratoriaus UAB ,,Vermosa“ 2005 m. vasario 21 d. – 2007 m. kovo 13 d. veiklos ataskaitos.
Šalies argumentai
UAB „Vermosa“ kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti ataskaitą apie bankroto eigą nuo 2005 m. vasario 21 d. iki 2007 m. kovo 13 d. Nurodė, kad administratoriaus ataskaitoje pateikta informacija yra išsami, visi būtini darbai likviduojant bankrutavusią įmonę atlikti, todėl mano, kad netvirtinti ataskaitos nebuvo galima.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. liepos 5 d. nutartimi patvirtino likviduojamos AB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ administratoriaus UAB „Vermosa“ veiklos ataskaitą apie bankroto eigą nuo 2005 m. vasario 21 d. iki 2007 m. kovo 13 d. Teismas nurodė, kad administratoriaus veiklos ataskaita pripažintina oficialiu pranešimu žodžiu ar raštu kreditoriams apie teismo paskirto administratoriaus nuveiktą darbą administruojant įmonę, kuriai iškelta bankroto byla. Administratoriaus veiklos ataskaitos tvirtinimas laikytinas teigimu, kad joje nurodyti atlikti darbai yra tikri, tinkami, galiojantys. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad administratoriaus veiklos ataskaita ar jos dalis netvirtinama, jei joje nurodyti darbai nebuvo visai atlikti ar jie atlikti netinkamai, nesilaikant reikalavimų. Kreditoriai, susipažinę su administratoriaus veiklos ataskaita, nutarė jos netvirtinti, nes, kreditorių daugumos nuomone, administratorius neatliko veiksmų, numatytų ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p., t. y. patikrinęs bankrutuojančios įmonės sandorius per ne mažesnį kaip 36 mėn. laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo turėjo pareigą pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir/arba galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, be to, administratorius nepaaiškino kreditoriams, kodėl sumažėjo įmonės turtas, ir nesurado lėšų, kad būtų galima atsiskaityti su visais kreditoriais. Teismas nurodė, kad ieškinys yra pagrindinė kreditorių pažeistų subjektinių teisių gynybos priemonė, tačiau tam, kad teismas nuspręstų, ar ieškiniu reiškiamas reikalavimas yra pagrįstas ar ne, būtina, kad tiek jo turinys, tiek forma atitiktų įstatymo reikalavimus. CK nustato 15 sutarčių negaliojimo pagrindų, todėl reiškiant ieškinį teisme būtina suformuluoti reikalavimą, nurodyti tikrus juridinius faktus, su kuriais siejamas atitinkamas neteisėtas materialinių teisinių santykių pasikeitimas. Teisminiai ginčai susiję su piniginėmis išlaidomis. Administratorius neturi būti suinteresuotas neracionaliai didinti administravimo išlaidas. Administratorius, kaip ir kreditoriai, visais svarstomais klausimais turi teisę turėti savo nuomonę, o nuomonių nesutapimas dėl teisminių ginčų ekonominės naudos gali būti sprendžiamas kreditorių susirinkimo nutarimu įpareigojant administratorių atlikti konkrečius, aiškiai suformuluota užduotimi atliktinus darbus, nes vien ieškinio pareiškimas teisme nėra garantas, jog pažeistos kreditorių teisės bus atstatytos. Teismas taip pat nurodė, kad kreditorių susirinkimo sprendimais įmonės administratorius buvo įpareigotas surinkti visą informaciją apie bendrovės sandorius, sudarytus per 36 mėn. laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, buvo įpareigotas šių sandorių analizę papildyti ir šį darbą atliko, todėl atlikto darbo dalyje, kreditorių susirinkimo sprendimas, kuriuo atsisakyta tvirtinti ataskaitą, pripažintinas nepagrįstu. Kreditoriai turi teisę netvirtinti ataskaitoje nurodytų neatliktų darbų, tačiau byloje nėra įrodymų, kad kreditorių susirinkimo nutarimų pagrindu administratorius buvo įpareigotas atlikti teisinius veiksmus, t. y. paruošti konkrečius ieškinius konkrečiais sandorių ginčijimo pagrindais ar atlikti įmonėje auditą, siekiant išsiaiškinti įmonės turto iki bankroto bylos iškėlimo mažėjimo priežastis.
Šalies argumentai
Ieškovo I. B. IĮ „Aguonų žiedas“ atstovas adv. I. Pupeikis atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, netvirtinant administratoriaus UAB „Vermosa“ veiklos ataskaitos apie bankroto eigą nuo 2005 m. vasario 21 d. iki 2007 m. kovo 13 d. Skundą grindžia šiais argumentais:
Kreditorių susirinkimo metu buvo vienbalsiai nuspręsta, kad prieš pateikiant protokolą teismui būtina su jo projektu supažindinti ieškovo atstovą, nes kreditoriai turėjo rimtų abejonių dėl administratoriaus objektyvumo, protokoluojant susirinkimo eigą. Tačiau administratorius šio kreditorių sprendimo nevykdė, dėl ko teismui buvo pateiktas protokolas, kuriame netiksliai ir neišsamiai išdėstomi daugumos kreditorių atstovų pasisakymai. Aiškinant bankroto administratoriaus veiklos ataskaitos tvirtinimo institutą juridine prasme, ši sąvoka išplečiama, palyginus su skundžiamoje nutartyje pateikta sąvoka. Ieškovas neginčija bankroto administratoriaus veiklos tikrumo, skundžiamoje nutartyje išsamiai išdėstytas administratoriaus atliktų darbų sąrašas atitinka tikrovę. Tačiau administratoriaus per praėjusius nuo bankroto pradžios 2,5 metų nuveikti darbai neatitinka susirinkimo priimtų sprendimų, prieštarauja kreditorių interesams bei teisėtiems lūkesčiams ir nedavė jokio rezultato, nustatant įmonės nemokumo priežastis ar padengiant įmonei padarytą žalą. Bankrutuojančių įmonių administratoriui iš dalies priskirtinos ir valstybės pareigūno funkcijos, tarp jų pareiga ginti viešąjį interesą. Kadangi bankrutavusi įmonė yra akcinė bendrovė, turinti maždaug tūkstantį akcininkų, kurių dauguma fiziniai asmenys, buvę darbuotojai, ginti jų interesus bankroto proceso metu yra tiesioginė administratoriaus pareiga. Neišanalizavus staigaus įmonės nemokumo 2004 m. pabaigoje atsiradimo priežasčių, neišreikalavus galimai iššvaistyto turto ir nepareikalavus atlyginti nuostolių iš juridinio asmens administracijos darbuotojų, būtų pažeistas viešasis interesas. Išanalizavus įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus, viešųjų registrų duomenis, kitą viešai skelbiamą ir kreditoriams prieinamą informaciją, paaiškėjo, kad per paskutinius metus iki bankroto įmonė turėjo turto, kurio bendra vertė ženkliai viršijo santykinai nežymią skolą valstybei ir privatiems kreditoriams. Tik transporto priemonių vertė 2002 m. sausio 1 d. balanso duomenimis sudarė 588 810 Lt. Iki pat bankroto pradžios transporto priemonės buvo masiškai perleidžiamos įmonėms, kurių dalis yra susijusios su buvusiu įmonės vadovu, už žymiai mažesnę nei likutinė vertė kainą. Liko neišaiškinta, kur per kelis mėnesius iki bankroto pradžios buvo išleistos pardavimų lėšos, turint omenyje, kad iki bankroto įmonėje dirbo tik jos vadovas, o mokesčiai ir atlyginimai nebuvo mokami. Be to, įmonė iki bankroto turėjo akcijų kitose bendrovėse, buvo įsteigusi filialus. Bendrovės atskaitomybės dokumentuose atspindėtas šis 622 713,52 Lt vertės ilgalaikis finansinis turtas, kuris iki bankroto pradžios iš dalies perleistas susijusiems su buvusiu įmonės vadovu šeimos ar darbiniais santykiais asmenims. Iki bankroto bendrovė ūkinės veiklos faktiškai nevykdė, pareigas ėjo tik įmonės vadovas, bet 2005 m. sausio 1 d. pelno ataskaitos duomenimis 2004 m. pardavimai sudarė apie milijoną litų. Nepaisant to, administratorius iš buvusio įmonės vadovo perėmė tik 557 Lt. Be to, buvo prarastas kitas šimtatūkstantinės balansinės vertės turtas. Pardavus jo likučius po bankroto atgauta tik 1 807,76 Lt. Be menkaverčio turto, administratoriaus buvo perimtos 145 851,58 Lt bendros sumos debitorių skolos, kurių 98 proc. sudaro R. R. IĮ „RRR“ skola, dėl kurios išieškojimo bylinėtis atsisakyta. Patenkinti sąlyginai nedidelę visų kreditorinių reikalavimų sumą buvo įmanoma, iki įmonė buvo paskelbta likviduojama, sudarant taikos sutartį, jei administratorius būtų tinkamai atlikęs pareigas. Bankrutuojanti įmonė nėra administratoriaus įdarbinimo vieta. Įmonė buvo pajėgi atsiskaityti su visais kreditoriais, kurių bendra reikalavimų piniginė išraiška nesiekė 190 000 Lt. Tačiau netinkamai administravus ir panaudojus 60 026,57 Lt, gautus iš debitorių ar turto pardavimo beveik išimtinai administratoriaus darbuotojų atlyginimams išmokėti, nėra galimybių atsiskaityti net su pirmos eilės kreditoriais. Ir valstybė, ir privatūs kreditoriai praranda galimybę atgauti skolas, nes, remiantis pateikta ataskaita, didžiąją dalį administravimo išlaidų sudaro administratoriaus darbuotojų atlyginimai.Remiantis CK 83 str. 1 d. 8, 9 p., bankrutuojančios įmonės yra atleistos nuo žyminio mokesčio. Administratoriaus pareigos pareikšti ieškinius dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, imtis priemonių išieškoti skolas ir atstovauti bankrutuojančią įmonę teisme įtvirtintos IBĮ 11 str. 1 d. 8, 9, 23 p. Pagal LR ūkio ministro 2006 m. spalio 10 d. įsakymu patvirtintas Teisės teikti įmonių bankroto ir restruktūrizavimo administravimo paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims suteikimo taisykles bankroto administratorius privalo turėti aukštąjį ekonominį arba teisinį išsilavinimą, t. y. pakankamai kompetentingas savarankiškai atstovauti bankrutuojančiai įmonei teismo procese dėl skolų išieškojimo, žalos atlyginimo ar kreiptis į teismą dėl tyčinio bankroto, ar pateikti pareiškimą dėl nusikalstamo bankroto. Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. kovo 8 d. nutartimi buvo atmestas administratoriaus prašymas dėl ataskaitos už laikotarpį iki 2006 m. rugsėjo 19 d. patvirtinimo. Administratoriaus ataskaita už laikotarpį iki 2007 m. kovo 13 d., išskyrus padidėjusių išlaidų skaičių, nesiskiria nuo ankščiau jo pateiktų ir susirinkimo netvirtintų ataskaitų.Minėtoje apeliacinio teismo nutartyje teisėjų kolegija pažymėjo, kad nuo 2005 m. lapkričio 22 d. iki 2006 m. rugsėjo 14 d. bankroto byloje dėl nežinomų priežasčių nebuvo atliekami bankroto bylos procesiniai veiksmai. 2006 m. lapkričio 21 d. susirinkimas priėmė nutarimą dėl administratoriaus keitimo, šis sprendimas apskųstas nebuvo. 2007 m. kovo 13 d. susirinkimas buvo šaukiamas administratoriaus iniciatyva, kreditoriai neprašė administratoriaus teikti ataskaitų, nes teisme turėjo būti išnagrinėtas kreditorių susirinkimo pirmininko įteiktas prašymas dėl administratoriaus atstatydinimo ir kito paskyrimo. Ginčijamos ataskaitos pateikimas susirinkimui, administratoriaus prašymas tvirtinti ataskaitą ir skundžiamos nutarties priėmimas, neišnagrinėjus anksčiau paduoto prašymo dėl administratoriaus keitimo, vertintinas kaip bankroto bylos tolesnis vilkinimas buvusio įmonės vadovo naudai.
Atsiliepimas
Likviduojamos AB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ administratoriaus UAB „Vermosa“ atstovas adv. M. Kazlauskas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus sk. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą Vilniaus apygardos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus nustato Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ). Bankroto bylos esmė – bankrutuojančios įmonės kreditorių teisių gynimas, sudarant sąlygas visiems kreditoriams maksimaliai patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto. Bankrutuojančios įmonės administratorius turi plačius ĮBĮ apibrėžtus įgaliojimus bankroto procese, jo funkcijos reglamentuotos ĮBĮ 11 straipsnyje, viena kurių - jis privalo ginti visų kreditorių ir bankrutuojančios įmonės teises ir interesus (ĮBĮ 11 str. 3 d. 14 p.). Nuo jo veiksmų didžiąja dalimi priklauso tinkama visų kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsauga. Nuo administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės kreditorių bendradarbiavimo priklauso sklandus bankroto procedūrų vykdymas.
Bankrutuojančios įmonės kreditoriai turi ĮBĮ 21 straipsnyje nustatytas teises, o jų interesus gina kreditorių susirinkimas, kuris turi teisę tvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitą, nagrinėti kreditorių skundus dėl administratoriaus veiksmų ir kreiptis į teismą dėl administratoriaus pakeitimo (ĮBĮ 23 str. 3, 4, 13 p.) Nagrinėjamoje byloje tarp įmonės kreditorių ir administratoriaus yra kilęs ginčas, kreditoriai nepatenkinti administratoriaus UAB „Vermosa“ veikla ir tai matyti iš 2006 m. lapkričio 21 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 7 bei kreditorių prašymo teismui pakeisti administratorių (t. 2, b. l. 225-230). Nors minėtas prašymas Vilniaus apygardos teismui pateiktas dar 2006 m. gruodžio mėnesį, tačiau byloje nėra duomenų, kad jis teisme buvo išnagrinėtas. Administratoriaus UAB „Vermosa“ prašymas patvirtinti ataskaitą apie bankroto eigą pateiktas 2007 m. kovo 28 d. (t. 3, b. l 119), o kreditorių susirinkimo pirmininko prašymas dėl administratoriaus atstatydinimo ir kito paskyrimo teismui pateiktas 2006 m. gruodžio 13 d. (t. 2, b. l. 226). Kolegijos manymu, teismas, patvirtinęs ginčijamą administratoriaus ataskaitą, prieš tai neišnagrinėjęs anksčiau paduoto prašymo dėl administratoriaus atstatydinimo, pažeidė šalių lygiateisiškumo principą ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręstas klausimas dėl administratoriaus veiklos ataskaitos patvirtinimo (CPK 329 str. 1 d.). Be to, teismas, neišnagrinėjęs prašymo dėl administratoriaus atstatydinimo ir patvirtinęs jo veiklos ataskaitą apie bankroto eigą, tarsi patvirtino, kad administratorius yra tinkamas, ir tuo pažeidė įmonės kreditorių teises. Siekiant užtikrinti tinkamą bankroto procedūrų vykdymą, pirma turi būti išspręstas klausimas dėl administratoriaus tinkamumo. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas neturėjo teisės tvirtinti likviduojamos įmonės administratoriaus veiklos ataskaitos, kol neišnagrinėjo įmonės kreditorių susirinkimo pirmininko prašymo dėl administratoriaus UAB „Vermosa“ atstatydinimo.
Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. kovo 8 d. nutartimi buvo panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalis, kuria patvirtina administratoriaus UAB „Vermosa“ veiklos ataskaita dėl AB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ sandorių, sudarytų per 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo analizė ir išvados, ir administratoriaus prašymas dėl ataskaitos patvirtinimo atmestas. Minėtoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas išsamiai nurodė administratoriaus veiklos ataskaitos trūkumus. Kolegija pažymi, kad skundžiama nutartimi patvirtinta administratoriaus veiklos ataskaita apie bankroto eigą nuo 2005 m. vasario 21 d. iki 2007 m. kovo 13 d. iš esmės nesiskiria nuo ankstesnės ataskaitos. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti. Dabartinėje ataskaitoje taip pat nėra išvadų, kodėl per paskutinius metus iki bankroto bylos iškėlimo ženkliai sumažėjo įmonės turtas, nėra ir bendrovės sudarytų sandorių, kurie, kreditorių nuomone, savo pobūdžiu kelia abejones ir gali būti bendrovės nemokumo priežastimi, teisėtumo analizės. Visa tai pirmosios instancijos teismui jau buvo žinoma priimant skundžiamą nutartį, tačiau teismas į tai neatsižvelgė, šių aplinkybių netyrė ir dėl to nepasisakė.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas likviduojamos AB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ administratoriaus UAB „Vermosa“ veiklos ataskaitą apie bankroto eigą nuo 2005 m. vasario 21 d. iki 2007 m. kovo 13 d., klausimą išsprendė neteisingai, todėl nutartis naikintina ir klausimas perduotinas nagrinėti tam pačiam teismui iš naujo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartį, kuria patvirtinta likviduojamos AB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ administratoriaus UAB „Vermosa“ veiklos ataskaita apie bankroto eigą nuo 2005 m. vasario 21 d. iki 2007 m. kovo 13 d., ir klausimą perduoti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.