Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Mickevičienės,

gynėjams advokatams Liudmilai Karvelienei, Jolantai Teresei Litvinskienei, Eugenijai Liutvinskienei, Ramūnui Mikulskui, Jaroslavui Mikšai, Vidmantui Omilevičiui, Viktorui Rutkauskui, Jolantai Savickaitei, Jonui Skruzdžiui, Kęstučiui Stasiuliui, Vytautui Zabielai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro ir nuteistųjų R. B. , L. P. , M. B. , T. M. , V. K. (V. K. ), R. Bl. ir jo gynėjo Jono Skruzdžio, nuteistojo L. L. ir jo gynėjų Viktoro Rutkausko bei Vytauto Zabielos, nukentėjusiojo R. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

L. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 str. 3 d., 260 str. 3 d., 1961 m. BK 104 str. (dėl V. B. ) nužudymo), 2000 m. BK 140 str. 1 d. (dėl A. A. (A. A.) sužalojimo), 140 str. 1 d. (dėl D. C. sužalojimo), 24 str. 4 d., 138 str. 1 d. (dėl A. A. sužalojimo), 181 str. 2 d. (dėl A. Ž. (A. Ž. ) turto prievartavimo), 140 str. 2 d. (dėl A. Ž. kankinimo), 129 str. 1 d. (dėl A. N. (A. N. ) nužudymo), 135 str. 2 d. 8 p., 10 p. (dėl R. St. sužalojimo), 284 str. 1 d. (dėl veiksmų klube „B.“), 284 str. 1 d. (dėl veiksmų prieš D. V.), 24 str. 4 d., 22 str. 1 d., 129 str. 1 d. (dėl pasikėsinimo nužudyti D. P. (D. P. ), 253 str. 2 d., ir nuteistas:

pagal BK 249 str. 3 d. - laisvės atėmimu 20 (dvidešimčiai) metų;

pagal BK 260 str. 3 d. - laisvės atėmimu 15 (penkiolikai) metų. Pritaikius BK 72 str. 2 d. 3 p., konfiskuoti 58 860 Lt (penkiasdešimt aštuoni tūkstančiai aštuonis šimtai šešiasdešimt litų), saugomi Vilniaus m. VPK Finansų skyriuje;

pagal 1961 m. BK 104 str. (dėl V. B. nužudymo) - laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų;

pagal BK 140 str. 1 d. (A. A. sužalojimo) - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal BK 140 str. 1 d. (D. C. sužalojimo) - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal BK 24 str. 4 d., 138 str. 1 d. (dėl A. A. sužalojimo) - laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

pagal BK 181 str. 2 d. (dėl A. Ž. turto prievartavimo) - laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams;

pagal BK 140 str. 2 d. (dėl A. Ž. kankinimo) - laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

pagal BK 129 str. 1 d. (dėl A. N. nužudymo) - laisvės atėmimu 15 (penkiolikai) metų;

pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. ir 10 p. (dėl R. St. sužalojimo) - laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams;

pagal BK 284 str. 1 d. (dėl veiksmų klube „B.“) - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal BK 284 str. 1 d. (dėl veiksmų prieš D. V. ) - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal BK 24 str. 4 d., 22 str. 1 d., 129 str. 1 d. (dėl pasikėsinimo nužudyti D. P. ) - laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų;

pagal BK 253 str. 2 d. - laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 3 p., 6 d., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir L. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 20 (dvidešimčiai) metų su jo turto – 58860 Lt (penkiasdešimt aštuonių tūkstančių aštuonių šimtų šešiasdešimties litų) konfiskavimu. L. L. paskirta 10 (dešimt) metų iš laisvės atėmimo bausmės atlikti kalėjime, o likusią bausmę – pataisos namuose.

L. L. išteisintas dėl nusikaltimų, numatytų BK 249 str. 3 d., 159 str., 249 str. 3 d., 261 str., jam nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių; dėl nusikaltimo, numatyto BK 249 str. 3 d., 178 str. 1 d., išteisintas, nenustačius jo dalyvavimo padarant šią veiką; dėl nusikaltimo, numatyto BK 249 str. 3 d., 22 str. 2 d., 129 str. 1d., išteisintas, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

P. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas 2000 m. BK 249 str. 2 d., 260 str. 3 d., 1961 m. BK 104 str. (dėl V. B. nužudymo), 2000 m. BK 140 str. 1 d. (dėl A. A. sužalojimo), 24 str. 6 d., 138 str. 1 d. (dėl A. A. sužalojimo), 181 str. 2 d. (dėl A. Ž. turto prievartavimo), 140 str. 2 d. (dėl A. Ž. kankinimo), 24 str. 6 d., 129 str. 1 d. (dėl A. N. nužudymo), 24 str. 6 d., 135 str. 2 d. 8 p., 10 p. (dėl R. St. sužalojimo), 284 str. 1 d. (dėl veiksmų klube „B.“), 22 str. 1 d., 129 str. 1 d. (dėl pasikėsinimo nužudyti D. P.), 253 str. 1 d., ir nuteistas:

pagal BK 249 str. 2 d., ir pritaikius BK 62 str. 3 d. 1 p., - laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

pagal BK 260 str. 3 d. ir, pritaikius BK 62 str. 3 d. 1 p., laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;.

pagal 1961 m. BK 104 str. (dėl V. B. nužudymo) ir, pritaikius BK 62 str. 3 d. 1 p., - laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

pagal BK 140 str. 1 d. (A. A. sužalojimo) - laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams;

pagal BK 24 str. 6 d., 138 str. 1 d. (dėl A. A. sužalojimo) - laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 181 str. 2 d. (dėl A. Ž. turto prievartavimo) - laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

pagal BK 140 str. 2 d. (dėl A. Ž. kankinimo) - laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 24 str. 6 d., 129 str. 1 d. (dėl A. N. nužudymo) ir, pritaikius BK 62 str. 3 d. 1 p., - laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

pagal BK 24 str. 6 d., 135 str. 2 d. 8 p. ir 10 p. (dėl R. St. sužalojimo) - laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

pagal BK 284 str. 1 d. (dėl veiksmų klube „B.“) - laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 22 str. 1 d., 129 str. 1 d. (dėl pasikėsinimo nužudyti D. P.) ir, pritaikius BK 62 str. 3 d. 1 p., - laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

pagal BK 253 str. 1 d. – areštu 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 63 str. 6 d., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir P. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

P. M. išteisintas dėl nusikaltimo, numatyto BK 249 str. 2 d., 22 str. 2 d., 129 str. 1 d., nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

M. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 str. 2 d., 260 str. 3 d., 140 str. 1 d. (dėl D. C. sužalojimo), 138 str. 1 d. (dėl A. A. sužalojimo), 181 str. 2 d. (dėl A. Ž. turto prievartavimo), 140 str. 2 d. (dėl A. Ž. kankinimo), 129 str. 1 d. (dėl A. N. nužudymo), 24 str. 6 d., 135 str. 2 d. 8 p., 10 p. (dėl R. St. sužalojimo), 22 str. 1 d., 2 d., 129 str. 1 d., 253 str. 2 d., ir nuteistas:

pagal BK 249 str. 2 d., ir pritaikius BK 62 str. 3 d. 1 p., - laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

pagal BK 260 str. 3 d. ir, pritaikius BK 62 str. 3 d. 1 p., laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

pagal BK 140 str. 1 d. (dėl D. C. sužalojimo) – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 138 str. 1 d. (dėl A. A. sužalojimo) - laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

pagal BK 181 str. 2 d. (dėl A. Ž. turto prievartavimo) - laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

pagal BK 140 str. 2 d. (dėl A. Ž. kankinimo) - laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 129 str. 1 d. (dėl A. N. nužudymo) ir, pritaikius BK 62 str. 3 d. 1 p., - laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

pagal BK 24 str. 6 d., 135 str. 2 d. 8 p. ir 10 p. (dėl R. St. sužalojimo) ir, pritaikius BK 62 str. 3 d. 1 p., - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal BK 22 str. 1 d., 2 d., 129 str. 1 d., ir, pritaikius BK 62 str. 3d. 1 p., - laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

pagal BK 253 str. 2 d. ir, pritaikius BK 62 str. 3 d. 1 p., – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 6 d., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir M. K. paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams. Vadovaujantis BK 64 str., prie šios subendrintos bausmės pridėta neatlikta Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004-04-27 nuosprendžiu paskirta bausmė ir galutinė subendrinta bausmė M. K. paskirta – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose, su 10 MGL (1250 Lt) dydžio bauda.

M. K. išteisintas dėl nusikaltimų, numatytų BK 249 str. 2 d., 284 str. 1 d. (dėl veiksmų „B.“ klube), nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimo požymių.

T. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 str. 2 d., 260 str. 3 d., 159 str., 261 str. 140 str. 2 d. (dėl A. Ž. kankinimo), 284 str. 1 d. (dėl veiksmų prieš D. V. ), 253 str. 1 d., ir nuteistas:

pagal BK 249 str. 2 d. - laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams;

pagal BK 140 str. 2 d. (dėl A. Ž. kankinimo) - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal BK 284 str. (dėl veiksmų prieš D. V. ) - laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 253 str. 1 d. - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 6 d., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir T. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

T. M. išteisintas dėl nusikaltimo, numatyto BK 249 str. 2 d., 22 str. 1 d., 129 str. 1 d. (dėl pasikėsinimo nužudyti D. P.), nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių; dėl BK 249 str. 2 d., 22 str. 2 d., 129 str. 1 d. (dėl pasikėsinimo nužudyti R. M.) numatyto nusikaltimo išteisintas, nenustačius jo dalyvavimo šio nusikaltimo padaryme; dėl nusikaltimų, numatytų BK 249 str. 2 d., 178 str. 1 d. (dėl D. V. turto pagrobimo) išteisintas, nenustačius jo dalyvavimo šio nusikaltimo padaryme.

M. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 str. 2 d., 260 str. 1 d., 138 str. 1 d. (dėl A. A. sužalojimo), 140 str. 1 d. (dėl D. C. sužalojimo), 140 str. 2 d. (dėl A. Ž. kankinimo), 253 str. 1 d., ir nuteistas:

pagal BK 249 str. 2 d. - laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams;

pagal BK 260 str. 1 d. ir, pritaikius BK 91 str. 3 d.,- laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal BK 138 str. 1 d. (dėl A. A. sužalojimo) ir, pritaikius BK 91 str. 3 d., - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal BK 140 str. 1 d. (dėl D. C. sužalojimo) - laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams ;

pagal BK 140 str. 2 d. (dėl A. Ž. kankinimo) - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

Vadovaujantis BK 63 str. 6 d., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir M. B. paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., prie šios bausmės iš dalies pridėta neatlikta bausmė, paskirta Vilniaus apygardos teismo 2005-04-11 nuosprendžiu, ir M. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaičius kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2005-03-09 iki 2005-12-21, pripažinta, jog R. B. atliko jam paskirtą bausmę.

R. Bl. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 str. 3 d., 24 str. 6 d., 22 str. 1 d., 129 str. 1 d. (dėl pasikėsinimo nužudyti D. P.), 253 str. 2 d., ir nuteistas:

pagal BK 260 str. 3 d. ir, pritaikius BK 62 str. 3 d. 1 p., - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 24 str. 6 d., 22 str. 1 d., 129 str. 1 d. (dėl pasikėsinimo nužudyti D. P.) ir, pritaikius BK 62 str. 3 d. 1 p., - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

R. Bl. išteisintas dėl nusikaltimo, numatyto BK 24 str. 6 d., 22 str. 2 d., 129 str. 1 d. (dėl pasikėsinimo nužudyti R. M.), nenustačius jo dalyvavimo šio nusikaltimo padaryme.

L. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 2 d., ir, vadovaujantis BK 54 str. 3 d., nuteistas laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis BK 64 str., prie šios bausmės iš dalies pridėta Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmė ir L. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

V. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 1 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64 str., ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2004-10-20 nuosprendžiu, ir V. K. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme paskirta Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005-09-06 nuosprendžiu, ir V. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu taip pat pripažinti kaltais ir nuteisti R. S. , A. C. , V. P. ir R. U. , tačiau nuosprendis dėl jų apeliacine tvarka neskundžiamas.

Iš L. L. ir M. K. solidariai priteista Sv. N. 9251,10 Lt turtinei žalai atlyginti ir 200000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Iš L. L. , P. M. ir M. K. solidariai priteista R. St. 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Iš L. L. , M. K. ir P. M. solidariai priteista A. Ž. 2200 Lt turtinei žalai atlyginti.

Iš L. L. , M. K. , P. M., M. B. , T. M. ir R. S. solidariai priteista A. Ž. 7000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Iš M. K. priteista Valstybinei ligonių kasai 1114,54 Lt turtinei žalai atlyginti (už R. M. gydymą).

Iš L. L. ir P. M. solidariai priteista Valstybinei ligonių kasai 240 Lt turtinei žalai atlyginti (už A. A. gydymą).

Iš L. L. , P. M., M. K. ir M. B. solidariai priteista Valstybinei ligonių kasai 2300 Lt turtinei žalai atlyginti (už A. A. gydymą).

Iš L. L. , M. K. ir M. B. solidariai priteista Valstybinei ligonių kasai 100 Lt turtinei žalai atlyginti (už D. C. gydymą).

Iš L. L. , P. M. ir M. K. solidariai priteista Valstybinei ligonių kasai 1108,80 Lt turtinei žalai atlyginti (už R. St. gydymą).

A. A. pripažinta teisė į civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. L. , P. M., M. K. , T. M. , M. B. , R. B. , R. Bl. , L. P. , V. K. nuteisti dėl šių nusikalstamų veikų;

L. L. , pravarde “L.”, 2002 m. vasarą, tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, Vilniaus mieste, į bendrą nusikalstamą veiklą įtraukęs T. M. , pravarde “Mt.”, 2002 m. rudenį į bendrą nusikalstamą veiklą įtraukęs nepilnametį M. K., gim. (duomenys neskelbtini), pravarde “M.”, bei nepilnametį M. B., gim. (duomenys neskelbtini), pravarde “S.”, 2003 m. žiemą į bendrą nusikalstamą veiklą įtraukęs P. M., pravarde “Mš.”, 2002 metų rudenį organizavo nusikalstamą susivienijimą, skirtą sunkių ir labai sunkių nusikaltimų darymui ir jam vadovavo, 2003 m. vasarą, įgijęs didelį kiekį sprogstamosios medžiagos – 923 gramus, perorganizavo nusikalstamą susivienijimą į ginkluotą, toliau jam vadovaudamas, 2004 m. vasaros – 2004 m. pabaigos laikotarpiu jį papildė šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis: dvivamzdžiu lygiavamzdžiu perdirbtu 16-o kalibro medžiokliniu šautuvu, trejais Rusijos pramoninės gamybos dujiniais pistoletais „Iž-79“ su pakeistais vamzdžiais, pritaikytais šaudyti, 7,65 mm kalibro „Browning“ šoviniais, JAV pramoninės gamybos 12-o kalibro lygiavamzdžiu šautuvu „Winchester“ su jam skirtais šoviniais, 9 mm kalibro pistoletu „Makarov“ bei jam skirtais šaudmenimis ir tam ginkluotam nusikalstamam susivienijimui, skirtam bendrai pelningai ir nuolatinei nusikalstamai veiklai - daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus – neteisėtai įgyti, gabenti, laikyti ir pardavinėti labai didelius kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų, įgyti, laikyti, gabenti ir nešioti šaunamuosius ginklus, šaudmenis bei sprogstamąsias medžiagas, nužudymus ir kitas nusikalstamas veikas, vadovavo iki 2005 m. sausio mėnesio. L. L., vadovaudamas nusikalstamam susivienijimui, paskirstė nusikalstamo susivienijimo nariams vaidmenis: nurodė nusikalstamo susivienijimo nariams T. M., M. K., M. B., P. M. patiems prekiauti narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis pagal paskirstytas konkrečiam nusikalstamo susivienijimo nariui Vilniaus miesto teritorijas, neteisėtam narkotinių bei psichotropinių medžiagų, tiekiamų L. L., įgijimui, gabenimui bei pardavimui surasti tinkamus asmenis, kurie betarpiškai prekiautų narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis, išsinuomoti garažus bei butus, šių medžiagų bei šaunamųjų ginklų ir sprogstamųjų medžiagų laikymui, surasti butus, kuriuose apsigyvenę surasti minėtam tikslui asmenys pardavinėtų narkotines ir psichotropines medžiagas, perduoti šiems mobiliuosius telefonus bei SIM korteles ryšio palaikymui su pačiais nusikalstamo susivienijimo nariais bei pirkėjais, įgyti narkotinių bei psichotropinių medžiagų svėrimo bei pakavimo priemones, tuo palengvinant nusikalstamų veikų darymą. L. L. paskirstė konkrečiam nusikalstamo susivienijimo nariui konkrečią narkotinių bei psichotropinių medžiagų rūšį, kuria šis turėtų prekiauti bei nurodė šių medžiagų tam tikrų kiekių kainas bei gautų pajamų paskirstymą, nurodė minėtiems nusikalstamo susivienijimo nariams surinkti už parduotas narkotines ir psichotropines medžiagas gautas lėšas, kurias kaupdavo ir skirstydavo savo nuožiūra L. L. . Vykdydami L. L. nurodymus bei paskirstytus nusikalstamo susivienijimo narių vaidmenis, dalyvaujant pačiam L. L. , M. K. , P. M., T. M. dalyvavo šio susivienijimo veikloje iki 2005 m. sausio mėn., M. B. dalyvavo šio susivienijimo veikloje iki 2004-09-25, ir kaip nusikalstamo susivienijimo nariai bei nepriklausantis nusikalstamam susivienijimui R. Bl. 2004 m. - 2005 m. sausio mėn. laikotarpiu atliko tokius veiksmus:

T. M. pagal jam priskirtą prekybai narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis teritoriją bei šių medžiagų rūšį pardavinėjo heroiną, MDMA, amfetaminą, kanapes bei jų dalis, natrio oksibutiratą Justiniškių ir Karoliniškių mikrorajonuose, M. K. - heroiną, MDMA, kanapes bei jų dalis, natrio oksibutiratą Pašilaičių, Šeškinės, Fabijoniškių ir Antakalnio mikrorajonuose, M. B. - kanapes ir jų dalis, amfetaminą ir MDMA Baltupių ir Šeškinės mikrorajonuose, P. M. - kokainą, amfetaminą, heroiną, MDMA, kanapes ir jų dalis, natrio oksibutiratą Pašilaičių ir Naujamiesčio mikrorajonuose;

T. M. neteisėtam narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymui ir pardavimui buvo išnuomavęs butus, esančius (duomenys neskelbtini) ir garažą, esantį (duomenys neskelbtini); M. K. – butus, esančius (duomenys neskelbtini) bei garažus, esančius (duomenys neskelbtini); M. B. – butą, esantį (duomenys neskelbtini); P. M. - butus, esančius (duomenys neskelbtini) bei garažus, esančius (duomenys neskelbtini);

T. M. į prekybą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis įtraukė L. P. ir nepilnametį R. U.; M. K. į prekybą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis įtraukė A. C., kurie patys nusikalstamo susivienijimo narių nurodymu pardavinėjo narkotines ir psichotropines medžiagas;

nepriklausantis nusikalstamam susivienijimui R. Bl. narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei šaunamųjų ginklų, šaudmenų ir sprogstamosios medžiagos laikymui išnuomavo garažus, esančius (duomenys neskelbtini), taip pat butus, esančius (duomenys neskelbtini);

T. M., P. M., M. K., M. B. įsigijo polietileninius maišelius narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms pakuoti ir svarstykles minėtoms medžiagoms sverti.

Taip pat L. L., siekdamas užtikrinti netrukdomą nusikalstamo susivienijimo veiklą, organizavo fizinės bei psichinės prievartos panaudojimą prieš surastus neteisėtam narkotinių bei psichotropinių medžiagų įgijimui, laikymui ir pardavimui bei šias medžiagas pirkusius asmenis, tačiau laiku ar nevisiškai atsiskaičiusius, bei kitus asmenis, nevykdžiusius L. L. nurodymų ar galinčius savo veiksmais kliudyti nusikalstamo susivienijimo veiklai.

Tokiais veiksmais nuteistasis L. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 249 str. 3 d., o nuteistieji T. M. , M. K. , P. M. ir M. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 249 str. 2 d.

L. L., organizavęs ir vadovaudamas šaunamaisiais ginklais ir sprogstamąja medžiaga ginkluotam nusikalstamam susivienijimui, dalyvaudamas šio susivienijimo veikloje, T. M. , M. K., P. M., dalyvaujantys tokio susivienijimo veikloje, R. Bl., L. P., V. K., nepriklausantys nusikalstamam susivienijimui, atliko tokius nusikalstamus veiksmus:

L. L. nuo 2002 m. rudens iki 2005 m. sausio mėn., tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, tyrimo nenustatytu būdu, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno pardavimui nenustatytus kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų, tame tarpe labai didelį kiekį 389,297 g narkotinės medžiagos heroino, didelį kiekį - 44,727 g psichotropinės medžiagos MDMA, labai didelį kiekį - 2486,174 g psichotropinės medžiagos natrio oksibutirato, didelį kiekį - 1940,514 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, 17,651 g psichotropinės medžiagos amfetamino, 5,273 g narkotinės medžiagos kanapių dervos, 0,012 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, šias medžiagas paskirstė nusikalstamo susivienijimo nariams M. K., T. M., P. M., nepriklausančiam nusikalstamam susivienijimui R. B., taip šie šias medžiagas neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė, turėdami tikslą parduoti:

R. Bl., veikdamas bendrininkų grupėje su L. L., jo nurodymu nuo 2004-05-28 iki 2005-02-23, neteisėtai įgijo iš pastarojo labai didelį kiekį narkotinės medžiagos - 211,930 g heroino, didelį kiekį narkotinės medžiagos - 1738,13 g kanapių ir jų dalių bei labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos - 2160,48 g natrio oksibutirato, jas gabeno ir laikė garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), iki pat jų suradimo ir paėmimo 2005-02-23 atliktos kratos metu;

P. M. nuo 2004 m. gruodžio mėn. pradžios iki 2005-02-01 neteisėtai gabeno iš L. L. įgytą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos - 169,381 g heroino, narkotinės medžiagos - 179,60 g kanapių ir jų dalių, didelį kiekį psichotropinės medžiagos - 38,849 g MDMA bei didelį kiekį psichotropinės medžiagos - 273,382 g natrio oksibutirato į garažą, esantį (duomenys neskelbtini), ir neteisėtai laikė iki 2005 m. vasario pradžios, kol 2005 m. vasario pradžioje R. Bl., veikdamas bendrininkų grupėje su P. M., paimdamas iš garažo, esančio (duomenys neskelbtini), labai didelį kiekį narkotinės medžiagos - 169,381 g heroino, narkotinės medžiagos - 179,60 g kanapių ir jų dalių, didelį kiekį psichotropinės medžiagos - 38,849 g MDMA bei didelį kiekį psichotropinės medžiagos - 273,382 g natrio oksibutirato, neteisėtai jas įgijo, gabeno į namą, esantį (duomenys neskelbtini), bei jame laikė;

T. M. nuo 2004-12-20 iki 2005-01-19 neteisėtai iš L. L. pardavimui įgijo nenustatytus kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų kanapių ir jų dalių, didelį kiekį heroino, MDMA, amfetamino, natrio oksibutirato, dalį tuo laikotarpiu narkotinių medžiagų ir psichotropinių medžiagų pardavė vienas ir dalį nuo 2005-01-16 iki 2005-01-19, veikdamas bendrininkų grupėje su R. U., gim. (duomenys neskelbtini), šiam neteisėtai įgijus iš T. M. tam tikslui nenustatytą nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, tame tarpe 0,090 g heroino, kurių dalį jis pardavė tyrimo nenustatytiems asmenims Karoliniškių mikrorajone, likusią dalį (0,090 g heroino) turėjo tikslą parduoti. Likusią dalį narkotinės medžiagos - 8,480 g kanapių ir jų dalių, didelį kiekį narkotinės medžiagos - 3,723 g heroino, psichotropinės medžiagos - 2,691 g MDMA, psichotropinės medžiagos - 11,161 g amfetamino, psichotropinės medžiagos - 17,143 g natrio oksibutirato, T. M. neteisėtai laikė minėtame bute iki pat jų suradimo ir paėmimo 2005-01-19 atliktos kratos metu;

M. K. nuo 2004 m. spalio mėnesio pradžios iki 2005-01-19 iš L. L. neteisėtai pardavimui įgijo, gabeno į garažą, esantį (duomenys neskelbtini) psichotropinę medžiagą - 0,877 g MDMA, narkotinės medžiagos - 9,084 g kanapių ir jų dalių, narkotinės medžiagos - 5,273 g kanapių dervos, narkotinės medžiagos - 0,488 g heroino ir ją ten laikė;

Tęsdamas nusikalstamą veiką, M. K. nuo 2004-12-04 iki 2005-01-14 neteisėtai iš L. L. pardavimui įgijo nenustatytą kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų: natrio oksibutirato, MDMA, metamfetamino, kanapių ir jų dalių, jas nugabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), A. C., su juo veikiančiam bendrininkų grupėje, kur A. C. , neteisėtai iš M. K. tuo laikotarpiu įgijęs nenustatytą kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir jas laikydamas tam pačiam bute, nuo 2004-12-04 iki 2005-01-14 pardavė nenustatytą kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų tyrimo nenustatytiems asmenims Šeškinės mikrorajone vienas bei nuo 2004-12-24 iki 2005-01-14 tai darydamas su V. K., veikiančiam su juo bendrininkų grupėje, V. K. pardavus keletą kartų nedidelį kiekį narkotikų ir psichotropinių medžiagų, neteisėtai įgytų iš A. C. . Likusią dalį - psichotropinių medžiagų 15,146 g natrio oksibutirato, 0,358 g MDMA ir 0,012 g metamfetamino bei narkotinės medžiagos 5,22 g kanapių ir jų dalių A. C. minėtame bute laikė, iki pat jų suradimo ir paėmimo 2005-01-14 atliktos kratos metu, turėdamas tikslą jas parduoti;

M. K., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2005 m. sausį neteisėtai įgijo pardavimui iš L. L. nenustatytą kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų - MDMA, amfetamino ir natrio oksibutirato, bei didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino, tame tarpe psichotropinių medžiagų 20,023 g natrio oksibutirato, 1,952 g MDMA, 6,49 g amfetamino ir didelį kiekį 3,775 g narkotinės medžiagos heroino, kurias R. S., L. P. ir tyrimo nenustatyti asmenys, veikdami su M. K. bendrininkų grupėje, 2005 m. sausį neteisėtai pardavimui įgijo iš M. K. , neteisėtai gabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur A. C., tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas su jais bendrininkų grupėje, neteisėtai pardavimui iš jų įgijo nurodytas narkotines ir psichotropines medžiagas, neteisėtai laikė ir nuo 2005 m. sausio mėn. vidurio iki 2005 m. vasario 2 d. pardavė dalį narkotinių ir psichotropinių medžiagų vienas bei su V. P., veikiančiu su juo bendrininkų grupėje, šiam pardavus keletą kartų nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, kurias jis neteisėtai įgijo iš A. C. . Likusią dalį - psichotropinių medžiagų 20,023 g natrio oksibutirato, 1,952 g MDMA, 6,49 g amfetamino ir didelį kiekį 3,775 g narkotinės medžiagos heroino A. C., neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti laikė minėtame bute iki 2005-02-02;

Tokiais nusikalstamais veiksmais nuteistieji L. L., T. M., M. K., P. M., R. Bl. padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 3 d.; nuteistasis L. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 2 d.; nuteistasis V. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 1 d.

M. B. taip pat nuteistas už tai, kad nuo 2004 m. pradžios iki 2004 m. kovo 30 d. Vilniaus mieste neteisėtai platino D. C. nenustatytą kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, t. y. tokiais veiksmais M. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 1 d.

T. M. taip pat nuteistas už tai, kad 2004 m. gruodžio mėn., Vilniaus mieste, įtraukė vaiką R. U., gim. (duomenys neskelbtini), į nusikalstamą veiklą, pasiūlydamas jam prekiauti psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis, ką šis nuo 2005-01-16 iki 2005-01-19 ir darė, t. y. tokiais veiksmais T. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 159 str.

T. M. taip pat nuteistas už tai, kad nuo 2005-01-16 iki 2005-01-19 Vilniaus mieste tiekė nepilnamečiui R. U., gim. (duomenys neskelbtini), narkotines ir psichotropines medžiagas: nenustatytą kiekį kanapių, heroino, natrio oksibutirato, MDMA pardavimui, tokiu būdu jas jam platino, t. y. tokiais veiksmais T. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 261 str.;

L. L. ir P. M. taip pat nuteisti už tai, kad, veikdami nusikalstamame susivienijime dėl asmeninių paskatų tyčia nužudė V. B., tai padarydami tokiomis aplinkybėmis: 2003-01-2, apie 17 val., automobiliu “Mersedes Benz 230” (valst. Nr. duomenys neskelbtini) nuvežė V. B. į miško masyvą, esantį (duomenys neskelbtini), kur L. L. nurodymu P. M. laikant sėdinčio automobilyje V. B. rankas, jis lipnia juosta surišo šio rankas už nugaros ir apvyniojo burną, tuo atimdamas galimybę pastarajam priešintis, šauktis pagalbos ir pabėgti, bei nuvedė V. B. prie iš anksto, ruošiantis šio nužudymui, L. L. ir P. M. iškastos duobės, kur L. L. ranka sudavė vieną smūgį V. B. į veidą, šiam nuo gauto smūgio nukritus ant žemės, jis virve užspaudė jo kaklą ir apie 5 minutes smaugė. Vėliau L. L. kartu su P. M. įmetė V. B. kūną į duobę, kur P. M. L. L. nurodymu tris kartus peiliu dūrė duobėje gulinčiam V. B. į krūtinės sritį, padarydamas šiuos sužalojimus: skersinius paliežuvio kaulo abiejų didžiųjų ragų lūžius, 3 durtines-pjautines krūtinės kairės pusės žaizdas III ir IV tarpšonkauliuose su krūtinkaulio krašto ir kiauriniu širdies dešiniojo skilvelio bei kairio prieširdžio sužalojimu, dėl ko V. B. nuo mechaninės asfikcijos ir patirtų sužalojimų mirė, taip L. L. ir P. M. jį tyčia nužudė ir tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą 1961 m. BK 104 str.

L. L. ir P. M. taip pat nuteisti už tai, kad, veikdami nusikalstamame susivienijime, už tai, kad A. A. kartu su T. M. vartoja narkotines medžiagas, 2003-07-20 dienos metu automobiliu „Mercedes Benz“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) nuvežė A. A. į miško masyvą, esantį prie (duomenys neskelbtini), kur jiems abiems pririšus A. A. prie medžio, tokiu būdu atimant pastarajam galimybę pasipriešinti bei pabėgti, L. L. sudavė šiam du smūgius kumščiu į pilvo sritį bei ne mažiau kaip 20 smūgių mediniu pagaliu į pilvo, nugaros, kairės rankos, kairės kojos sritis, tuo dėl daugybinių odos nubrozdinimų, poodinių kraujosruvų pilvo sienoje nežymiai sutrikdydami jo sveikatą, t. y. šiais savo veiksmais L. L. ir P. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d.

L. L. , M. B. ir M. K. taip pat nuteisti už tai, kad, veikdami nusikalstamame susivienijime, už tai, kad D. C. buvo skolingas M. B. už narkotines ir psichotropines medžiagas, sumušė D. C., taip nežymiai sutrikdydami jo sveikatą, tai padarydami tokiomis aplinkybėmis:

L. L. , P. M., M. B. ir M. K. taip pat nuteisti už tai, kad L. L. , P. M. padedant, M. B. , M. K. , veikdami nusikalstamame susivienijime, turėdami tikslą sužaloti A. A., už tai, kad jis neva pardavinėjo ne jų, o kitų asmenų tiekiamas narkotines ir psichotropines medžiagas, nesunkiai sutrikdė A. A. sveikatą, tai padarydami šiomis aplinkybėmis:

L. L. suplanavus minėtą veiką, paskirsčius vaidmenis, 2004-04-06, apie 22 val., P. M. apgaule atviliojo A. A. į namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinę, kur M. K. ir M. B., veidus užsimaskavę kaukėmis, bendrais veiksmais sudavė rankos kumščiais ir turėtais peiliais ne mažiau kaip 11 smūgių A. A. į veido, kairės plaštakos, nugaros kairės pusės, kairio žasto, kairės šlaunies, kairio sėdmens sritis, tuo padarydami jam pjautinę žaizdą kairėje plaštakoje, 3 durtines-pjautines žaizdas nugaros kairėje pusėje, 1 durtinę-pjautinę žaizdą kairiajame žaste, 1 durtinę-pjautinę žaizdą kairėje šlaunyje, 4 durtines-pjautines žaizdas kairio sėdmens srityje, taip nesunkiai sutrikdydami jo sveikatą, t. y. tokiais veiksmais L. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 24 str. 4 d. ir 138 str. 1 d., P. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 24 str. 6 d. ir 138 str. 1 d., o M. B. ir M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d.

L. L. , M. K. ir P. M. taip pat nuteisti už tai, kad, veikdami nusikalstamame susivienijime, neturėdami teisėto pagrindo, panaudodami fizinę bei psichinę prievartą atvirai prievartavo turtą iš A. Ž. , tai padarydami tokiomis aplinkybėmis:

2003 metų gegužės mėnesį, tiksliai tyrimo nenustatytą dieną, namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, P. M. jėga įsodino A. Ž. į L. L. vairuojamą automobilį “Mercedes Benz 230” (valst. Nr. duomenys neskelbtini), grasino jam peiliu, M. K. sudavė jam rankomis ir kojomis 8 smūgius į galvos, krūtinės ir pilvo sritis, L. L. sudavė jam delnu ne mažiau kaip 15 smūgių į galvą, po to, nuvežus šį į miško masyvą, prie (duomenys neskelbtini) esančio namo, kur P. M., sugriebęs už rūbų, ištempė, A. Ž. iš automobilio, M. K. spyrė jam 5 kartus, P. M., įrėmęs peilį į jo kaklą, spyrė du kartus į nugarą, L. L. laikė gulintį ant žemės A. Ž., koja prispaudęs jo galvą ir demonstravo prieš jį daiktu, panašiu į pistoletą, grasindamas jį nužudyti, ir reikalavo iš A. Ž. perduoti savo naudai 1000 JAV dolerių (3000 Lt), po to nuo 2003 metų gegužės mėn. iki 2004-03-16 A. Ž., įteikdamas M. K. po 150-250 Lt, perdavė savo turto -2200 Lt, t. y. tokiais veiksmais L. L. , M. K. , P. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 str. 2 d.

L. L. , M. K. , P. M., T. M. , M. B. taip pat nuteisti už tai, kad, veikdami nusikalstamame susivienijime, 2004 m. kovo mėnesio viduryje mušdami ir kitaip smurtaudami kankino A. Ž., tai padarydami tokiomis aplinkybėmis:

2004 m. kovo mėnesio viduryje L. L. nurodymu R. S. ir T. M. apgaule atvežė automobiliu „Mercedes Benz-230“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) A. Ž. į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame R. S. spyrė ne mažiau kaip 10 kartų A. Ž. į kojas ir pilvą, T. M. spyrė 3 smūgius kartus jam į krūtinę ir dešiniąją blauzdą, M. B. sudavė 2 kartus kumšiu į galvą ir spyrė 3 kartus jam į šoną, P. M. ir M. B. pakaitomis filmuojant vaizdo kamera, L. L., privertęs A. Ž. išgerti degtinės bei vartoti nenustatytas narkotines bei psichotropines medžiagas, apsvaigino pastarąjį, grasino jam turimu peiliu nupjauti ausį bei lytinius organus ir sudavė kojomis, rankomis, pilnu limonado plastikiniu buteliu ir šlepete daugybinius smūgius A. Ž. į įvairias kūno sritis bei jėga kišo pagalio kotą šiam į burną, tuo sukeldamas pastarajam fizinį skausmą. Taip pat L. L., tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, juos P. M. ir M. B. pakaitomis toliau filmuojant vaizdo kamera, liepė A. Ž. persirengti moteriškais drabužiais ir šokti, po to, nurodęs pastarajam nuogam lipti į vonią, L. L. kartu su R. S., M. B., P. M. ir M. K. pylė ant A. Ž. karštą ir šaltą vandenį, tokiu būdu kankindami A. Ž., t. y. tokiais veiksmais L. L., M. K., P. M., T. M., M. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.

L. L., M. K. ir P. M. taip pat nuteisti už tai, kad L. L. ir M. K., padedant P. M., veikdami nusikalstamame susivienijime, tyčia nužudė A. N., už tai, kad jis neva pavogė iš M. K. nuomojamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), narkotines ir psichotropines medžiagas, tai padarydami tokiomis aplinkybėmis:

2004-06-26, apie 18 val., L. L. nurodymu M. B., nežinodamas tikrųjų tikslų, išviliojo apgaule A. N. iš pastarojo buto, esančio (duomenys neskelbtini), po to L. L. ir M. K. automobiliu „BMW 735“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) nuvežė A. N. į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur L. L. sudavė jam penkis smūgius kumščiu į pilvą, L. L. nurodymu M. K. sudavė vieną smūgį ranka jam į galvą bei sugirdė pastarajam butelį alaus su įlašintu klofelinu, po to L. L., užkimšęs A. N. burną marškinėliais bei surišęs rankas automobiliui vilkti skirta virve, tuo atimdamas galimybę pastarajam priešintis, šauktis pagalbos ir pabėgti, iškvietė P. M., kuris, L. L. nurodymu, saugojo A. N. minėtame bute, kad pastarasis nepasišalintų, o tuo metu L. L. kartu su M. K. miško masyve, esančiame (duomenys neskelbtini), iškasė duobę. Po to, šiems grįžus į minėtą butą, L. L., P. M. ir M. K. automobiliu „BMW 735“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) nuvežė A. N. į minėtą miško masyvą, kur P. M. atvedė jį iki duobės, L. L. jį pargriovė, diržu užspaudė jo kaklą ir smaugė apie 5 min. Po to L. L. ir P. M. įmetė A. N. kūną į duobę, L. L. nurodymu M. K. P. M. paduotu peiliu penkis kartus dūrė peiliu A. N. į krūtinės ir nugaros sritis, padarydamas jam penkias kiaurymines durtines-pjautines žaizdas krūtinės kairėje pusėje II ir III tarpšonkauliuose bei nugaros kairėje pusėje VI-ame tarpšonkaulyje su IV šonkaulio kremzlės ir 4-iais širdiplėvės bei vienu kiauriniu širdies dešinio skilvelio sienelės ir tarpskilvelinės pertvaros sužalojimais, dėl ko A. N. nuo šių sužalojimų ir nuo mechaninės asfikcijos mirė, taip L. L. ir M. K. jį nužudė. Užkasus A. N. kūną bei grįžus į butą, esantį (duomenys neskelbtini), L. L. nurodymu, turint tikslą atsikratyti nužudytojo A. N. asmeniniais daiktais bei suklaidinti galimą teisėsaugos organų tyrimą dėl šio dingimo be žinios faktą, M. K. išmetė A. N. turėtus raktus ir laikrodį, o P. M. pardavė A. N. mobiliojo ryšio telefoną, t. y. tokiais veiksmais L. L., M. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 129 str.1 d, o P. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 24 str. 6 d., 129 str. 1 d.

L. L., padedant M. K. ir P. M., veikdami nusikalstamame susivienijime, dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė R. St. sveikatą, smurtavo prieš L. Bn., taip L. L. ir P. M. pažeidė viešąją tvarką, tai padarydami tokiomis aplinkybėmis:

2004-10-17, apie 2 val. 00 min., L. L. nurodymu M. K. automobiliu „BMW 523“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) nugabenus L. L. bei P. M. prie naktinio klubo "B.", esančio (duomenys neskelbtini), bei laukiant jų automobilyje, o P. M. L. L. nurodymu, siekiant užtikrinti nekliudomą veikos padarymą, prie minėto klubo durų stebint aplinką bei pasiruošus turimu peiliu žaloti L. L. galinčius pulti asmenis, L. L., būdamas girtas, viešoje vietoje, įžūliai elgdamasis, savo veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdydamas visuomenės rimtį, peiliu dūrė 2 kartus į juosmens sritį R. St., vykdančiam UAB "M." apsaugos darbuotojo tarnybos pareigas, tuo dėl paviršinės durtinės-pjautinės žaizdos nugaroje bei kiauryminės durtinės-pjautinės žaizdos juosmenyje su pilvaplėvės pažeidimu, blužnies bei kairio diafragmos kupolo pažeidimu, kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę sunkiai sutrikdydamas jo sveikatą, iš karto po to, minėtame klube, tęsdamas savo chuliganiškus veiksmus, L. L. vieną kartą turėtu peiliu sudavė L. Bn. į pilvo sritį, įdrėksdamas odą, po to L. L. kartu su P. M., M. K. išvežus juos minėtu automobiliu, pasišalino iš veikos padarymo vietos.

L. L. ir T. M. taip pat nuteisti už tai, kad, veikdami nusikalstamame susivienijime, 2004-11-24, apie 16 val., viešoje vietoje prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), automobiliu BMW 735 (valst. Nr. duomenys neskelbtini) aplenkė bei sustoję užblokavo kelią D. V. vairuojamam automobiliui “Mercedes Benz 230” (valst. Nr. duomenys neskelbtini), tokiu būdu atimdami jai galimybę automobiliu judėti važiavimo kryptimi, po to T. M., išlipęs iš L. L. vairuojamo automobilio ir peiliu, skirtu pjaustyti popierių, tyčia pradūrė D. V. automobilio galinio dešinės pusės rato padangą “NOKIAN”, 350 Lt vertės, pasityčiodami išvadino ją necenzūriniais žodžiais bei pagrasino, kad “tai ne paskutinis pradurtas ratas ir ne paskutinė pavogta apdaila”, tokiais įžūliais veiksmais, grasinimais ir patyčiomis demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydami visuomenės rimtį bei padarydami 350 Lt turtinę žalą D. V., L. L. ir T. M. pažeidė viešąją tvarką, t. y. tokiais veiksmais L. L. ir T. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d.

L. L. organizavus D. P. nužudymą bei jam vadovavus, t. y. sudarius pastarojo nužudymo planą ir paskirsčius kiekvienam nusikalstamos veikos padarymo bendrininkui konkrečias užduotis bei vaidmenis, P. M. ir M. K., veikdami nusikalstamame susivienijime, padedant nepriklausantiems nusikalstamam susivienijimui R. B. ir R. B., veikiantiems su jais bendrininkų grupėje, turėdami tikslą dėl kilusio konflikto tarp D. P. ir nusikalstamo susivienijimo nario T. M. nužudyti D. P., pasikėsino nužudyti D. P., taip pat nuteistasis M. K., siekdamas nužudyti D. P., apsirikęs dėl nusikalstamos veikos objekto, pasikėsino nužudyti R. M., jam nesunkiai sutrikdydamas sveikatą, tai nuteistieji L. L., P. M., M. K., R. Bl., R. B. padarė tokiomis aplinkybėmis:

L. L. 2005-01-06 P. M. ir T. M. pavedė tos dienos vakare nuvykti prie D. P. gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir stebėti jo grįžimo namo laiką bei apie tai informuoti L. L. . P. M. ir T. M., vykdydami tokį nurodymą, 2005-01-06 vakare nuvyko prie D. P. gyvenamo namo, kur stebėjo, kada jis grįžta namo, apie tai informavo L. L.;

L. L. 2005-01-07 T. M. ir P. M. pavedė nupirkti penkis sportinius kostiumus, kepures, pirštines ir avalynę, skirtus jiems, E. P. (E. P.), M. K. ir L. L. persirengti prieš vykstant nužudyti D. P., taip po nusikalstamos veikos padarymo, sunaikinus šiuos rūbus, palengvinant nusikaltimo pėdsakų sunaikinimą. T. M. ir P. M. 2005-01-08 Vilniaus miesto Gariūnų turgavietėje nupirko penkis sportinius kostiumus, kepures, pirštines ir avalynę, kuriuos pristatė į E. P. nuomotą butą;

L. L. 2005-01-08 dienos metu pavedė T. M., P. M. kartu su juo pačiu vykti prie D. P. gyvenamosios vietos, išanalizuoti aplinką bei aptarti kiekvieno bendrininko konkrečius veiksmus ir išsidėstymo vietas D. P. nužudymo metu, dėl ko jie visi nuvažiavę prie D. P. gyvenamosios vietos, išanalizavo aplinką, aptarė kiekvieno bendrininko konkrečius veiksmus vietoje, jų išsidėstymo vietas;

L. L. pavedimu R. Bl. nupirko du mobiliojo ryšio telefonus “NOKIA” ir dvi SIM korteles, kuriuos 2005-01-08 vakare E. P. nuomotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), L. L. perdavė T. M. ir R. B. nusikalstamos veikos bendrininkų susisiekimui D. P. nužudymo metu;

L. L. pavedė nusikaltimo bendrininkams M. K., P. M., T. M. , R. B. ir E. P. 2005-01-08 susirinkti pastarojo nuomotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur jis išdėstė kiekvieno bendrininko buvimo vietą bei konkrečius veiksmus - R. B. paruošti šaunamuosius ginklus - pistoletus su ugnies ir garso slopintuvais, bei šiam kartu su P. M. vykti į mišką ir mokyti šaudyti E. P. bei išbandyti šaunamuosius ginklus; E. P. jis pavedė nužudyti D. P., jį nušaunant, P. M. pavedė tuo metu būti šalia E. P. ir, šiam nepavykus nužudyti D. P., pačiam šį nužudyti, panaudojant pistoletą bei peilį, tuo užtikrinant nužudymo padarymą; T. M., nuvykus R. Bl. automobiliu “Toyota Celica” (valst. Nr. duomenys neskelbtini) prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), stebėti D. P. atvykimo momentą ir, šiam atvykus, apie tai informuoti telefonu R. Bl., po to pasišalinti; R. B. pavedė automobiliu “Mercedes Benz 230” (valst. Nr. duomenys neskelbtini) nuvežti P. M. su E. P. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), bei laukti T. M. pranešimo telefonu apie D. P. atvykimą; R. B. gavus T. M. pranešimą, informuoti apie tai E. P. ir P. M., o, šiems išlipus iš automobilio ir einant link D. P., siekiant jį nužudyti, išvažiuoti; M. K. nuvykti automobiliu „BMW 523“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir laukti D. P. nužudžiusių E. P. ir P. M. bei išgabenti šiuos iš įvykio vietos;

2005-01-08 P. M. nuvežė E. P. į miško masyvą, esantį (duomenys neskelbtini), bei mokė jį šaudyti Rusijos pramoninės gamybos dujiniu pistoletu "IŽ-79”, perdirbtu savadarbiu būdu pakeičiant vamzdį, pritaikytu šaudyti 7,65 mm kalibro "BROWNING" šoviniais, ir pistoletu “MAKAROV”, Nr. (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną R. Bl. dar kartą nuvežė E. P. į miško masyvą, esantį (duomenys neskelbtini), mokė jį šaudyti minėtu pistoletu “IŽ”. Po to tą pačią R. Bl. sutepė bei paruošė šaudymui minėtus ginklus. Po to apie 20 val. E. P. ir P. M. persirengus anksčiau nupirktais drabužiais, R. Bl. automobiliu “Mersedes Benz 230” (valst. Nr. duomenys neskelbtini) nuvežė juos prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), T. M. automobiliu „Toyota Celica“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) nuvažiavo prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), M. K. nuvažiavo automobiliu „BMW 523“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) prie namo, esančio (duomenys neskelbtini);

2005-01-08, apie 23 val., automobiliu „BMW 540“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) D. P. atvykus prie savo gyvenamojo namo, T. M., savanoriškai atsisakęs užbaigti pradėtą nusikaltimą, tyčia pavėluotai informavo apie tai telefonu R. Bl., kuris informavo apie D. P. atvykimą to laukusius automobilyje E. P. ir P. M., kurie išlipę iš automobilio, E. P. turint L. L. duotą pistoletą “IŽ” su garso ir ugnies slopintuvu, įdėtą į polietileninį maišą, bei peilį, o P. M. rūbų kišenėje nešant L. L. duotą pistoletą “CZ”, ėjo link D. P. automobilio, bet pamatę D. P. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), turėdami realią galimybę jį nužudyti, savanoriškai atsisakė užbaigti pradėtą nusikaltimą, ir nešovė į jį, suteikdami galimybę šiam pasišalinti.

Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, L. L. 2005-01-09 vakare nurodė R. B. ir P. M. nužudyti D. P., tam tikslui R. B. įduodamas nenustatytą pistoletą, nurodydamas pastarajam P. M. nuvežti prie D. P. gyvenamojo namo, o P. M. nurodydamas nušauti D. P. . Tos pačios dienos vakare P. M. ir R. B., pastarojo vairuojamu tyrimo nenustatytu automobiliu atvažiavo prie D. P. gyvenamojo namo, L. L. kartu su M. K., pastarojo vairuojamu automobiliu „BMW 523“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) tuo pat metu taip pat atvažiavo prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), šalia D. P. gyvenamojo namo, kur L. L. M. K. padavė R. Bl. paruoštą šaudymui, užtaisytą ne mažiau 6 šoviniais 9 mm kalibro pistoletą “MAKAROV”, Nr. (duomenys neskelbtini), bei nurodė nužudyti D. P., nušaunant minėtu ginklu. Apie 24 val., automobiliui BMW atvykus į namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą R. B. padavė L. L. duotą pistoletą P. M., kuris, turėdamas tikslą nušauti D. P., nuėjo link atvykusio automobilio, tačiau į automobiliu atvykusį asmenį nešovė, nes tuo pačiu metu prie šio automobilio anksčiau priėjęs M. K., suklydęs dėl nusikalstamos veikos objekto, manydamas, kad tuo automobiliu parvažiavo D. P., šešis kartus šovė į (duomenys neskelbtini) esantį namo kiemą automobiliu „BMW 530“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) atvažiavusį R. M., tuo nesunkiai dėl aklinio šautinio kaklo sužalojimo su dešinio peties nervinio rezginio bei kaklo ir krūtinės ląstos minkštųjų audinių pažeidimu sutrikdydamas pastarojo sveikatą, šios nusikalstamos veikos neužbaigus nuo nuteistojo M. K. valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi R. M. pasilenkė, taip išvengdamas sunkesnių sužalojimų. Tokiais veiksmais L. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 24 str. 4 d., 22 str. 1 d., 129 str. 1 d., nuteistasis P. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 22 str. 1 d., 129 str. 1 d., nuteistasis M. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 22 str. 1 d., 2 d., 129 str. 1 d., nuteistieji R. Bl. ir R. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 22 str. 1 d., 24 str. 6 d., 129 str. 1 d.

L. L., M. K., P. M., T. M. ir M. B., veikdami nusikalstamame susivienijime, bei nusikalstamam susivienijimui nepriklausantis R. Bl. neteisėtai disponavo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir sprogstamąja medžiaga, L. L. disponuojant dideliu kiekiu šaunamųjų ginklų, šaudmenimis, sprogstamąja medžiaga, M. K. disponuojant dideliu kiekiu šaunamųjų ginklų ir šaudmenų, R. B. disponuojant dideliu kiekiu sprogstamosios medžiagos, R. S. disponuojant dideliu kiekiu šaudmenų, tai darydami tokiomis aplinkybėmis:

L. L. 2004 metų pabaigoje, tiksliai tyrimo nenustatytu metu ir būdu, neturėdamas leidimo, įgijo šaunamąjį ginklą - 9 mm kalibro “MAKAROV” pistoletą, Nr. (duomenys neskelbtini), su ugnies ir garso slopintuvu bei šaudmenis - ne mažiau kaip 15 vnt. Rusijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro “MAKAROV” (9x18 mm) šovinių, skirtų šaudyti iš minėto ginklo, bei 22 vnt. Čekijos bei Suomijos pramoninės gamybos 7,65 mm kalibro "BROWNING" (7,65x17 mm) šovinius, kuriuos laikė nenustatytoje vietoje, iki 2005-01-09, 23 val., kai minėtą “MAKAROV”pistoletą su ne mažiau kaip 6 jam skirtais šoviniais jis, neturėdamas leidimo, nugabeno prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir perdavė M. K. , pastarasis, neteisėtai jį nešiodamas, panaudojęs pasikėsinimo į D. P. ir R. M. gyvybę metu, 2005-01-09, apie 24 val., grąžino minėtą šaunamąjį ginklą L. L., kuris Vilniaus m. nenustatytoje vietoje laikė ir nešiojo minėtą ginklą ir šaudmenis iki 2005 metų sausio mėnesio vidurio, kol minėtą ginklą ir devynis “MAKAROV“ bei dvidešimt du "BROWNING" šovinius perdavė R. B. tolesniam laikymui. R. Bl., neteisėtai nugabeno šaunamąjį ginklą „Makarov“, devynis jo šovinius, dvidešimt du „Browning“ šovinius į (duomenys neskelbtini), kur juos paslėpė name ir laikė iki pat jų suradimo ir paėmimo 2005-02-23 jo parodymų patikrinimo metu;

L. L. 2004 metų vasaros pabaigoje, tiksliai tyrimo nenustatytu metu ir būdu, neteisėtai įgijo ir laikė šaunamąjį ginklą - Rusijos pramoninės gamybos dujinį pistoletą "IŽ-79”, perdirbtą savadarbiu būdu pakeičiant vamzdį, pritaikytą šaudyti 7,65 mm kalibro "BROWNING" šoviniais, bei šaudmenis - 6 vnt. Čekijos bei Suomijos pramoninės gamybos 7,65 mm kalibro "BROWNING" (7,65x17 mm) šovinių, kuriuos realizavo, parduodamas M. K. už 2000 Lt. M. K., 2004 m. vasaros pabaigoje nupirkęs iš L. L. šaunamąjį ginklą - Rusijos pramoninės gamybos dujinį pistoletą "IŽ-79”, perdirbtą savadarbiu būdu pakeičiant vamzdį, pritaikytą šaudyti 7,65 mm kalibro "BROWNING" šoviniais, bei šaudmenis - 6 vnt. Čekijos bei Suomijos pramoninės gamybos 7,65 mm kalibro "BROWNING" (7,65x17 mm) šovinių, juos neteisėtai įgijo ir iki 2005-01-06 laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini); 2005-01-06 M. K. neteisėtai gabeno minėtą šaunamąjį ginklą ir šaudmenis iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), prie “Kuro aparatūros” gamyklos, Vilniaus mieste, bei minėtoje vietoje neteisėtai nešiojo, po to neteisėtai gabeno į tą patį butą ir ten neteisėtai laikė iki jų suradimo ir paėmimo 2005-01-19 atliktos kratos metu;

L. L., tiksliai tyrimo nenustatytu metu ir būdu, neteisėtai įgijo ir laikė šaunamąjį ginklą - Rusijos pramoninės gamybos dujinį pistoletą "IŽ-79”, perdirbtą savadarbiu būdu pakeičiant vamzdį, pritaikytą šaudyti 7,65 mm kalibro "BROWNING" šoviniais bei šaudmenis - 14 vnt. Čekijos bei Suomijos pramoninės gamybos 7,65 mm kalibro "BROWNING" (7,65x17 mm) šovinių iki 2005-01-06, po to 2005-01-06 sporto klube “A.”, esančiame (duomenys neskelbtini), perdavė minėtą šaunamąjį ginklą P. M.. P. M. tokiu būdu neteisėtai įgijo šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, gabeno juos iš klubo prie “Kuro aparatūros” gamyklos, Vilniaus mieste, bei minėtoje vietoje nešiojo, po to vėl grąžino L. L. . Po to L. L. Vilniaus mieste, nenustatytoje vietoje toliau neteisėtai laikė minėtą ginklą, šaudmenis iki 2005-01-09, po to 2005-01-09 perdavė minėtą ginklą ir šaudmenis P. M., kuris tą dieną neteisėtai įgijęs minėtą šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, juos neteisėtai gabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jame juos neteisėtai laikė iki 2005 metų sausio vidurio. 2005 m. sausio viduryje R. Bl., paėmęs iš minėto buto, esančio (duomenys neskelbtini), šaunamąjį ginklą - Rusijos pramoninės gamybos dujinį pistoletą "IŽ-79”, perdirbtą savadarbiu būdu pakeičiant vamzdį, pritaikytą šaudyti 7,65 mm kalibro "BROWNING" šoviniais bei šaudmenis - 14 vnt. Čekijos bei Suomijos pramoninės gamybos 7,65 mm kalibro "BROWNING" (7,65x17 mm) šovinių, juos neteisėtai įgijo, neteisėtai gabeno ir paslėpęs laikė name, esančiame (duomenys neskelbtini), iki jis pats savanoriškai pateikė juos policijai;

L. L. tiksliai tyrimo nenustatytu metu ir būdu įgijo ir laikė šaunamąjį ginklą - Rusijos pramoninės gamybos dujinį pistoletą "IŽ-79”, perdirbtą savadarbiu būdu pakeičiant vamzdį, pritaikytą šaudyti 7,65 mm kalibro "BROWNING" šoviniais, bei šaudmenis - 9 vnt. Čekijos bei Suomijos pramoninės gamybos 7,65 mm kalibro "BROWNING" (7,65x17 mm) šovinių iki 2005-01-06 sporto klube “A.” (duomenys neskelbtini), kai perdavė minėtą šaunamąjį ginklą su šaudmenimis T. M. . T. M. tokiu būdu neteisėtai įgijo, gabeno šaunamąjį ginklą ir šaudmenis prie “Kuro aparatūros” gamyklos, Vilniaus mieste, bei minėtoje vietoje neteisėtai nešiojo, po to neteisėtai gabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jame neteisėtai laikė iki jų suradimo ir paėmimo 2005-01-19 atliktos kratos metu;

L. L. 2004 metų pabaigoje, tiksliai tyrimo nenustatytu metu ir būdu neteisėtai įgijo šaunamąjį ginklą - JAV pramoninės gamybos, 12-o kalibro, "1300 DEFENDER" modelio lygiavamzdį šautuvą "WINCHESTER", Nr. (duomenys neskelbtini), ir šaudmenis - 21 vnt. pramoninės gamybos 12-o kalibro šovinių, kuriuos neteisėtai gabeno į D. L. vardu registruotą garažą, esantį (duomenys neskelbtini), bei jame neteisėtai laikė iki pat jo suradimo ir paėmimo 2005-01-20 atliktos kratos metu;

L. L. 2004 metų vasarą, tiksliai tyrimo nenustatytu metu ir būdu, neteisėtai įgijo šaunamąjį ginklą - savadarbiu būdu perdirbtą, patrumpinant vamzdžius bei pašalinant buožę, 16-o kalibro medžioklinį šautuvą, pritaikytą šaudyti 16-o kalibro medžiokliniais šoviniais, kurį realizavo, parduodamas M. K. už 200 Lt. M. K. 2004 m. vasarą tokiu būdu neteisėtai įgijo minėtą šaunamąjį ginklą ir iki 2004 metų rudens neteisėtai laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), po to neteisėtai gabeno į išsinuomotą garažą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jame neteisėtai laikė iki 2005 m. sausio pabaigos;

M. K. 2004 m. vasarą nenustatytu būdu ir metu neteisėtai įgijo didelį kiekį šaudmenų - 4 vnt. pramoninės gamybos 16-o kalibro medžioklinius šovinius ir 64 vnt. pramoninės gamybos 7,65 mm kalibro "BROWNING" (7,65x17 mm) šovinių, juos neteisėtai nuo 2004 m. vasaros iki 2004 m. pabaigos laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), po to neteisėtai gabeno į išsinuomotą garažą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jame neteisėtai laikė iki 2005m. sausio pabaigos;

M. B. tarp 2002 metų rudens ir 2004-09-25, tiksliai tyrimo nenustatytu metu ir būdu, neteisėtai įgijo bei nenustatytoje vietoje laikė šaunamąjį ginklą - savadarbiu būdu perdirbtą, patrumpinant vamzdžius bei pašalinant buožę, 16-o kalibro medžioklinį šautuvą, pritaikytą šaudyti 16-o kalibro medžiokliniais šoviniais. M. K. po 2004 m. rugsėjo 25 d. neteisėtai įgijo nenustatytomis aplinkybėmis šį šaunamąjį ginklą ir neteisėtai gabeno į išsinuomotą garažą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jame laikė iki 2005 m. sausio pabaigos;

L. L. 2003 metų vasarą, tiksliai tyrimo nenustatytu metu ir būdu, neteisėtai įgijo didelį kiekį sprogstamosios medžiagos - 923 g normalaus galingumo brizantinės sprogstamosios medžiagos trotilo, kurią laikė nenustatytoje vietoje iki tiksliai tyrimo nenustatytos datos, po to perdavė R. B.. R. Bl. 2003 m. vasarą tokiu būdu neteisėtai įgijo šią sprogstamąją medžiagą, po to L. L. nurodymu ją neteisėtai gabeno ir laikė paslėpęs name, esančiame (duomenys neskelbtini), iki jos suradimo ir paėmimo 2005-02-23 jo parodymų patikrinimo metu. Tokiais veiksmais L. L., M. K. ir R. Bl. padarė nusikaltimą, numatytą BK 253 str. 2 d., o nuteistieji P. M., T. M. ir M. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 253 str. 1 d.

Gynėjo įsitikinimu, tiek M. K., tiek P. M., pakeitę pirminius parodymus bei savo poziciją byloje ir ėmę įtikinėti buvus organizuotą asmenų grupę, turėjusią savo lyderį ir vykdžiusią nusikaltimus, siekė, kad jiems būtų pritaikytos BK 39¹ str. 1 d., 62 str. 4 d. nuostatos, t. y., atsižvelgdami į tai, kad nurodytos nuostatos taikomos esant organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui, siekė įrodyti egzistavus nusikalstamą susivienijimą, jo nariu buvus L. L. , nužudymą įvykdžius veikiant kaip nusikalstamo susivienijimo nariams, taip pat tai, kad abu atskleidė nusikalstamas veikas bei atliko jose antraeilį vaidmenį. Gynėjas pabrėžia, kad nusikalstamo susivienijimo atveju visi atsako kaip vykdytojai, sudėtinga konstatuoti antraeilį tam tikrų asmenų vaidmenį, be to, apskritai kyla klausimas, ar įmanomas nusikalstamas susivienijimas iš antraeilį vaidmenį atliekančių asmenų.

Apeliacinio skundo pabaigoje nuteistojo gynėjas pasisako dėl 1961 m. BK 227¹ str. 2 d., 2000 m. BK 249 str. 3 d., 249 str. 2 d. inkriminavimo sutaptyje su kitomis nusikalstamomis veikomis. Skundžiamu nuosprendžiu teismas suformulavo nuostatą, jog nusikalstamo susivienijimo organizavimas, vadovavimas jam bei dalyvavimas jo veikloje, vertintinas vienu baudžiamuoju įstatymu – BK 249 str. 2 d. ar 3 d., papildomai šios normos arba senosios normos, numatytos 1961 m. BK, neinkriminuojant prie specialiųjų normų, kuriomis įvertintos nuteistųjų nusikalstamos veikos, veikiant nusikalstamame susivienijime. Su tokia nuostata apeliantas sutinka tik iš dalies, t. y. tik dėl tų veikų, kurias pagrindžia pakankami įrodymai. Tuo tarpu atskirų nusikalstamo susivienijimo narių ar kartu su šiais nariais jiems pažįstamų asmenų, kurie nėra tokio susivienijimo nariai, padaryti nusikaltimai, kurie niekuo nesusiję su nusikalstamo susivienijimo veikla ir užsibrėžtais tikslais, BK 249 str. galiojimo prasme neturėtų būti vertinami.

Nuteistojo T. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 30 d. nuosprendis keičiamas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 3 p.). Taip pat naikinama nuosprendžio dalis dėl T. M. nuteisimo dėl BK 261 str. ir šioje dalyje priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 p., 4 p.).

Patenkinti nuteistojo M. B. apeliacinį skundą visiškai ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 30 d. nuosprendį bei priimti išteisinamąjį nuosprendį neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikaltimus, nėra pagrindo, tačiau kolegija tenkina šio nuteistojo apeliacinį skundą iš dalies ir nuosprendžio dalys dėl jo nuteisimo pagal BK 260 str. 1 d. ir BK 253 str. 1 d. panaikinamos ir dėl šių kaltinimų priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 326 str. 1 d. 3 p., 4 d., 329 str. 1 p., 4 p.). Dėl kitų nusikalstamų veikų, už kurių padarymą nuteistas M. B., jo apeliacinis skundas netenkinamas.

V. K. apeliacinis skundas tenkinamas ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 30 d. nuosprendžio dalis dėl V. K. nuteisimo pagal LR BK 260 str. 1 d. naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 p., 4 p.).

Nuteistojo L. L. ir jo gynėjų apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 30 d. nuosprendis keičiamas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 3 p.).

Prokuroro, nukentėjusiojo R. M. , nuteistojo R. Bl. ir jo gynėjo, nuteistųjų R. B. bei L. P. apeliaciniai skundai atmetami.

nustatė:

M. B. buvo kaltinamas, jog nuo 2004 m. pradžios iki 2004 m. kovo 30 d. Vilniaus mieste neteisėtai platino D. C. nenustatytą kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Kaltinamas tokiais veiksmais padaręs nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 1 d.

Dėl prokuroro apeliacinio skundo

Dėl nuteistojo L. L. ir jo gynėjų apeliacinių skundų

Kalbant apie L. L. apeliacinį skundą, pažymėtina tai, kad apeliantas, aptaręs vieną ar kitą klausimą, ne kartą nurodo, jog platesni motyvai yra išdėstyti jo paskutiniame žodyje, tokiu būdu lyg ir duodamas nuorodą, jog kolegija turėtų įvertinti ir jo paskutinio žodžio metu išsakytus argumentus. Šiuo atveju apeliantui primintina, jog byla apeliacine tvarka yra nagrinėjama tik esant vienam pagrindui, t. y. pagal pateiktą apeliacinį skundą, todėl jokie argumentai, išdėstyti kituose dokumentuose (ankstesniuose skunduose, paskutiniame žodyje ir kt.), šiuo atveju nėra vertinami ir nesudaro jokio pagrindo patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ar pagrįstumą.

Dėl BK 249 str. 3 d. (nusikalstamas susivienijimas)

Galiausiai gynėjas skunde išsako nuomonę, kad neva M. K. ir P. M. sąmoningai siekė įrodyti egzistavus organizuotą asmenų grupę, siekdami BK 39¹ str., 62 str. 4 d. nuostatų pritaikymo. Kolegija tokį gynėjo teiginį vertina kaip deklaratyvų, kadangi naivu tikėti, kad nuteistieji ne tik iš anksto numatė juridinę kvalifikaciją, bet ir sąmoningai stengėsi ją įrodyti, t. y. sunkiausios bendrininkavimo formos – nusikalstamą susivienijimo - egzistavimą, kai nebuvo žinoma kaip bus kvalifikuoti jų įvykdyti nusikaltimai, nei apskritai, kurie iš jų bus įrodyti. Netikėtina, kad nuteistieji, nežinodami teismo išvadų, o juo labiau to, kad jiems galėtų būti pritaikytos konkrečios įstatymų nuostatos, galėjo sugalvoti tokius detalius parodymus, kurie ne tik, kad sutampa tarpusavyje, o kuriuos patvirtina ir kiti byloje surinkti ir nuosprendyje aptarti įrodymai.

Dėl BK 260 str. 3 d. numatytos nusikalstamo sveikos

Ginčydamas LR BK 260 str. 3 d. numatytą nusikalstamą veiką, nuteistasis ir jo gynėjas V. Zabiela prašo šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį ir akcentuoja, jog tyrimo metu nenustatytos būtinos aplinkybės, leidžiančios konstatuoti jį padarius minėtą nusikaltimą (nenustatytas įgijimo šaltinis, data, vieta, laikas, už kokią sumą įgyta, neįvardintos konkrečios narkotinės ir psichotropinės medžiagos bei jų kiekiai, taip pat BPK 305 str. numatytos aplinkybės nenustatytos laikymo ir gabenimo atvejai). Tvirtinama teismą L. L. kaltę grindus nekonkrečiais R. Bl., P. M. ir M. K. parodymais, atkreipiamas dėmesys, kad nuosprendyje įvardintas medžiagas laikė kiti nuteistieji, tuo tarpu nei L. L. automobilyje, nei gyvenamosiose patalpose jokios narkotinės ar psichotropinės medžiagos nebuvo rastos.

Taigi apeliantas be konkrečių įvardintų narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo, gabenimo, laikymo bei paskirstymo, turint tikslą jas parduoti, yra nuteistas ir už tai, kad nuo 2002 m. rudens iki 2005 m. sausio mėn., tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytu būdu, neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno pardavimui nenustatytus kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Priešingai nei reikalauja įstatymas, teismas šiuo atveju nenurodo nė vienos aplinkybės, pagrindžiančios tokį kaltinimą. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje deklaratyviai nurodoma L. L. įgijus, gabenus bei laikius nenustatytus kiekius nenustatytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų, tačiau iš esmės nenurodoma nė viena aplinkybė, pagrindžianti teismo įrodyta pripažintą nusikalstamą veiką: neaišku iš ko, kur, kokiomis aplinkybėmis L. L. įgijo narkotines ir psichotropines medžiagas. Maža to – kaltinimas yra nekonkretus ne tik dėl visų trijų alternatyvių veikų (įgijimo, laikymo, gabenimo) minėtų faktinių aplinkybių, bet ir dėl paties nusikaltimo dalyko, t. y. narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kadangi nenustatyti ne tik konkretūs šių medžiagų kiekiai, bet apskritai neaišku, kokios medžiagos tai buvo (neįvardijama nė vienos medžiagos rūšis). Tolesnėje nuosprendžio aprašomojoje dalyje nėra išdėstyti ir konkretūs įrodymai, patvirtinantys minėtą teismo išvadą. Tiesa, teismas, įrodinėdamas nusikalstamo susivienijimo egzistavimą, nemažai dėmesio skiria narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekybos, kuriai vadovavo L. L., aptarimui, tačiau šie argumentai negali būti siejami pripažįstant pastarąjį kaltu tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytu būdu, neteisėtai įgijus, laikius ir gabenus nenustatytus kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Neginčytina, kad tam tikrais atvejais kai kurios aplinkybės gali būti nenustatytos, tokiu atveju išdėstant įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes jos nurodomos tiek, kiek nustatytos bylos duomenimis. Tačiau analizuojamu atveju iš esmės neatskleistas nusikalstamos veikos turinys, nenurodomi esminiai duomenys, kaltinimas yra neaiškus, netikslus, dėl ko esant tokiai situacijai, L. L. nežinojo, nuo kokio kaltinimo gintis, tokiu būdu suvaržant jo teisę į gynybą. Atsižvelgdama į tai, kolegija iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalina, jog L. L. „įgijo, laikė, gabeno pardavimui nenustatytus kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų“.

Tokiu būdu apelianto kaltė pagal BK 260 str. 3 d. grindžiama tuo, kad pastarasis pardavimui laikė ir paskirstė nusikalstamo susivienijimo nariams nustatytas narkotines ir psichotropines medžiagas. Pažymėtina, jog aukštesnės instancijos teismas aprašomojoje nuosprendžio dalyje patikslino įrodyta pripažintos alternatyvios veikos – laikymo – aplinkybes ir nurodė konkrečias vietas, kur šios medžiagos buvo laikomos. Ši aplinkybė nereiškia apelianto teisinės padėties pasunkinimo, kadangi skundžiamu nuosprendžiu jis jau yra pripažintas kaltu laikęs nurodytas narkotines ir psichotropines medžiagas. Ikiteisminiame tyrime atliktų kratų metu išvardintos medžiagos buvo rastos konkrečiose vietose, tos vietos yra nustatytos ir žinomos, todėl, laikantis įstatymo reikalavimų, tikslinga jas nurodyti nuosprendžio aprašomojoje dalyje.

Dėl 1961 m. BK 104 str. (V. B. nužudymo)

Paskutinė nuteistojo L. L. bei jo gynėjo argumentų grupė yra skirta paneigti tai, jog L. L. turėjo motyvą nužudyti V. B. . Apeliantai taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad apygardos teismas nuosprendžiu padarė išvadą, kad V. B. buvo nužudytas dėl asmeninių motyvų, kas savo ruožtu rodo, kad nepagrįstai pripažinta, jog šis nusikaltimas buvo padarytas veikiant nusikalstamame susivienijime. Iš bylos medžiagos matyti, kad L. L. ir P. M. buvo kaltinami nužudę V. B., siekdami nuslėpti kitą nusikaltimą, tačiau apygardos teismas pripažino, kad byloje nėra tai patvirtinančių patikimų įrodymų, ir motyvuotai išdėstė tokią savo poziciją (t. 44, b. l. 105-106). Kolegija su tokia išvada sutinka, plačiau apie tai pasisakydama atsakant į prokuroro apeliacinio skundo argumentus. Kiek platesnio aptarimo reikalauja išvada, jog V. B. buvo nužudytas dėl asmeninių motyvų. Išties toks teiginys turėtų būti detalizuotas išsamiau, kadangi priešingu atveju gali kilti tam tikrų abejonių, ar pagrįstai aptariamas nusikaltimas įvertintas kaip padarytas veikiant BK 25 str. 4 d. numatytoje bendrininkavimo formoje. Nors byloje esančių duomenų neužteko, siekiant konstatuoti BK 129 str. 2 d. 11 p. numatytą kvalifikuojantį požymį, t. y. gyvybės atėmimą, siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą, tačiau nuosprendyje aptarti duomenys visgi leidžia teigti, jog L. L., R. S. informavus, turėjo pagrindą sunerimti dėl to, jog policijos pareigūnai domisi juo bei jo užsiimama veikla. Ankstesniais argumentais kolegija jau pasisakė nesant nustatyta, jog nukentėjusysis V. B. disponavo tam tikra konkrečia informacija apie L. L. vykdomą ar ketinamą vykdyti įstatymų uždraustą veiką, tačiau šiuo atveju būtina atsižvelgti į L. L. asmenybės charakteristiką. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad L. L. pasižymėjo valdingu charakteriu, turėjo visas lyderiui būdingas savybes, pats aiškiai suvokė esantis viršesnis už kitus ir siekė išlaikyti tokią poziciją. Nuo pat pradžių jis davė visiems suprasti, kad būtent jis yra tas asmuo, kuriam privalu paklusti ir vykdyti jo nurodymus. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte taip pat nustatyta, kad L. L. yra linkęs dominuoti, autoritariškas, nepriklausomas, ambicingas, siekiantis pripažinimo, pasižymintis aktyvia gynybine pozicija bei gynybinio pobūdžio priešiškumu (t. 21, b. l. 138-140). Tie, kurie bent kiek sulaužydavo L. L. nustatytas taisykles bei jam nepaklusdavo, sulaukdavo pasekmių, kurios įprastai pasižymėjo smurtu arba net gyvybės atėmimu (ką patvirtina A. N. nužudymas). Aplinkybę, kad V. B. buvo nužudytas praėjus neilgam laikui nuo nusikalstamo susivienijimo susikūrimo, gynėjas panaudoja įrodinėdamas neva tokiu atveju nukentėjusysis negalėjo turėti jokios informacijos, susijusios su nusikalstamą susivienijimą apibūdinančiais požymiais („obščiaku“, pasiskirstymu pareigomis ir kt.), kadangi šie, remiantis nuteistojo P. M. parodymais, atsirado daug vėliau. Išties nors nusikalstamas susivienijimas buvo susikūręs pakankamai neseniai ir visa eilė įvairaus sunkumo nusikaltimų dar nebuvo padaryti, tačiau L. L., būdamas itin įtarus, siekdamas maksimaliai apsidrausti nuo galimų kliūčių, juo labiau, kai turėjo R. S. informaciją apie tai, kad jo veikla domisi policijos pareigūnai, suorganizavo V. B. nužudymą, pasitelkdamas šiam nusikaltimui P. M. . Be to, ši aplinkybė buvo gera priemonė įbauginti kitus ir parodyti, kokios pasekmės laukia, nusprendus veikti L. L. priešingiems interesams. Tad teismo pripažinti asmeniniai motyvai šiuo atveju visgi yra neatsiejamai susiję su nusikalstamu susivienijimu, siekiant jam naudingų tikslų, juolab, kad šis nusikalstamas darinys buvo ką tik sėkmingai įkurtas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. B. nužudymą pripažino kaip įvykdytą veikiant nusikalstamame susivienijime.

Dėl BK 129 str. 1 d. (A. N. nužudymo)

Šią nuosprendžio dalį skundžia nuteistasis L. L. ir jo gynėjas V. Rutkauskas, prašydami nuteistąjį išteisinti. Šiuo atveju pagrindiniai argumentai yra vėlgi nukreipti į M. K. ir P. M. parodymus, ginčijamos įvairios smulkios parodymų detalės, tokiu būdu įrodinėjant nuteistųjų parodymus esant prieštaringus. Kolegija nesutinka su tokiais apeliantų teiginiais ir atmeta juos kaip nepagrįstus. Iš byloje užfiksuotų ir skundžiamame nuosprendyje aptartų P. M. ir M. K. parodymų matyti, kad visos esminės aplinkybės sutampa, papildo viena kitą ir nekelia jokių abejonių dėl jų teisingumo, be to, nuteistųjų parodymus patvirtina ir kiti įrodymai: įvykio vietos apžiūros metu rastas nukentėjusiojo A. N. lavonas, specialistų išvados, ekspertų parodymai ir kt.

Tad kolegija netenkina apeliantų prašymo išteisinti L. L. padarius minėtą nusikaltimą ir sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria L. L. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 129 str. 1 d., tuo pačiu pripažįstant, kad nusikaltimas padarytas veikiant nusikalstamame susivienijime (nužudymas tiesiogiai susijęs su nusikalstamo susivienijimo vykdyta narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekyba).

Taip pat netenkinamas nuteistojo prašymas panaikinti civilinį ieškinį, kur apeliantas, beje, nepateikia jokių argumentų tokiai pozicijai pagrįsti. Nuteistojo L. L. kaltė įvykdžius A. N. nužudymą yra pilnai įrodyta ir nekelia jokių abejonių. Dėl nusikaltimo kaltu pripažintam asmeniui kyla pareiga atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą turtinę ir neturtinę žalą. BPK 109 str. numato kad kartu su baudžiamąja byla yra nagrinėjamas civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos. Šiuo atveju nukentėjusiąja pripažinta nužudytojo motina Sv. N. pareiškė civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (11921,10 Lt turtinei žalai ir 500000 Lt neturtinei žalai). Teismas tokį nukentėjusiosios ieškinį patenkino iš dalies ir iš kaltais pripažintų asmenų solidariai priteisė 9251,10 Lt turtinei ir 200000 Lt neturtinei žalai atlyginti, išdėstydamas tokį sprendimą pagrindžiančius motyvus (t. 44, b. l. 198-199). Kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą, todėl nėra jokio pagrindo panaikinti ar pakeisti šį sprendimą.

Dėl BK 284 str. 1 d. (dėl veiksmų prieš D. V.)

Apeliantas L. L. pateikia eilę argumentų dėl D. V. duotų neva melagingų parodymų, susijusių su jai priklausančio automobilio apdailos detalių vagyste. Kolegija nepasisakys dėl šios skundo dalies, kadangi apygardos teismas skundžiamu nuosprendžiu L. L. išteisino pagal BK 249 str. 3 d. ir 178 str. 1 d., nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Ta aplinkybė, jog buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, nereiškia, kad nukentėjusioji D. V. davė melagingus parodymus. Nusikalstama veika buvo padaryta, tačiau nesurinkta įrodymų, leidžiančių daryti kategorišką išvadą, jog L. L. (taip pat ir T. M.) dalyvavo padarant šį nusikaltimą.

Dėl BK 135 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d. (dėl R. St. sužalojimo ir veiksmų „B.“ klube)

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad teisme taip pat nebuvo užtikrintas nukentėjusiojo L. Bn. dalyvavimas. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis iš tiesų buvo apklaustas tik ikiteisminio tyrimo metu, o teisme apklausti pastarąjį nebuvo galimybės. Teismas ėmėsi visų priemonių iškviesti nukentėjusįjį į teismo posėdį, tuo tikslu buvo išsiųsti daugkartiniai šaukimai, tinkamai pranešta apie posėdžio datą, laiką bei vietą. Apeliacinės instancijos teisme taip pat buvo imtasi priemonių dėl nukentėjusiojo iškvietimo į teismo posėdį, tačiau to padaryti nepavyko, kadangi, kaip nustatyta, L. Bn. yra išvykęs į užsienį (t. 46, b. l. 217, 224). Vadinasi, buvo išnaudotos visos galimybės užtikrinti nukentėjusiojo dalyvavimą teisme, o nepavykus to padaryti, pagrįstai vadovautasi jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

Dėl BK 24 str. 4 d., 22 str. 1 d., 129 str. 1 d. (dėl pasikėsinimo nužudyti D. P.)

Nesutikdamas su nuosprendžio dalimi, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 24 str. 4 d., 22 str. 1 d., 129 str. 1 d., nuteistasis L. L. išdėsto iš esmės bendro pobūdžio teiginius, nurodo nedalyvavęs šiame nusikaltime, nebuvęs jos organizatoriumi, neturėjęs tikslo nužudyti D. P., taip pat pažymi esą jį kaltinančius parodymus davė psichotropines medžiagas vartojantys asmenys. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas skyrė atskirą nuosprendžio dalį minėto nusikaltimo ir jį pagrindžiančių įrodymų aptarimui, išsamiai išdėstė nuteistųjų bei liudytojų parodymus, motyvuotai pasisakė dėl įrodymų, kuriais vadovaujamasi, o kurie atmetami kaip nepagrįsti (t. 44, b. l. 153-185). Tad kolegija iš naujo visų įrodymų nedėstys, o pasisakys tik dėl tų, kurie yra susiję su konkrečiais argumentais, kuriuos iš esmės pateikia tik nuteistojo gynėjas. Atkreiptinas dėmesys, kad L. L. pateikia prašymą atsižvelgti ir į jo paskutinio žodžio metu išsakytus argumentus, kas negali būti patenkinama, kadangi byla apeliacine tvarka yra nagrinėjama tik pagal apeliacinį skundą. Nevertinamas ir jo argumentas dėl to, kad jį kaltinančius parodymus davė „narkotikais apsisvaiginę narkomanai“. Akivaizdu, kad apeliantas visais įmanomais būdais stengiasi paneigti savo kaltę, tame tarpe ir išsakydamas deklaratyvius teiginius. Nėra jokių duomenų, kad nuteistieji ir liudytojai parodymus davė apsvaigę nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, tuo labiau, kad jie apklausiami buvo ne vieną kartą, jų parodymai patikrinti teisme, be to, nuteistiesiems suėmimo vietose nebuvo jokių galimybių vartoti neleistinas medžiagas.

Tuo tarpu gynėjas skunde iš esmės koncentruojasi į konkrečius parodymus (nuteistųjų P. M., M. K., R. Bl., iš dalies T. M. ir liudytojo E. P.) bei juose išdėstytas konkrečias aplinkybes, siekdamas įrodyti esančius prieštaravimus, kas leistų paneigti tuos parodymus ir tuo pačiu išteisinti jo ginamąjį.

Antai kaip reikšminga nurodoma ta aplinkybė, kad yra esminių prieštaravimų tarp T. M. ir P. M. parodymų. Teisme T. M. nurodė, kad konfliktas dėl automobilio įvyko su jam tuo metu nepažįstamu D. P., tokia aplinkybė užfiksuota ir nukentėjusiojo D. P. parodymuose (nors incidento priežastis įvardijama skirtingai) (t. 6, b. l. 100-103). Teismas taip pat pripažino, kad nusikaltimo, kurio metu buvo pasikėsinta į D. P. gyvybę, priežastimi buvo konfliktas tarp T. M. ir nukentėjusiojo D. P. . Tuo tarpu P. M. 2005-03-22 apklausos metu pateikė visai kitokią įvykio versiją, t. y. iš T. M. buvo bandoma atimti automobilį dėl nesutarimų, kilusių tarp L. L. ir vaikino, pravarde „S.“, o incidente dalyvavo ir „D.“ su „K.“, kurie, kaip pažymima skunde, taip ir nebuvo surasti. Tokiu būdu gynėjas bando sukelti abejones dėl P. M. parodymų arba bent jau juos sumenkinti. Visgi tokia aplinkybė neatskleidžia jokių prieštaravimų, kadangi iš P. M. parodymų matyti, kad jam būtent tokias aplinkybes buvo nurodęs T. M. (t. 22, b. l. 99-110; t. 41, b. l. 15-19). Kad tokie P. M. teiginiai nėra išgalvoti, matyti iš paties T. M. ikiteisminiame tyrime duotų parodymų, kurių metu jis kaip tik ir teigė, jog iš jo automobilį atimti bandė keturi vaikinai, kurių du jis žinojo iš matymo, t. y. „D.“ ir „K.“ (t. 24, b. l. 74-78). Taip pat jis patvirtino žinojęs, kad minėti vaikinai bendrauja su D. (kaip nustatyta, D. P.). Vadinasi, P. M., o taip pat ir kiti (M. K.) apklausiami nurodė tokias aplinkybes, kurias jie išgirdo iš T. M. arba L. L. (šiam T. M. iškart pranešė apie įvykį), kuris vėliau aktyviai organizavo veiksmus, nukreiptus į D. P. gyvybės atėmimą. Pats T. M. teisme iškėlė versiją neva tai P. M. nurodė sakyti netiesą ir kaltę versti minėtiems vaikinams, be to, organizavo nusikaltimą prieš D. P., siekiant pastarajam „subadyti kojas ir sėdmenis“. Beje, T. M. teisme atsisakė apskritai visų ikiteisminiame tyrime duotų parodymų, susijusių su šiuo nusikaltimu, teigdamas esą tokius parodymus davė priverstas pareigūnų. Teismas tokia versija pagrįstai nepatikėjo ir išdėstė tai pagrindžiančius motyvus (t. 44, b. l. 154). Nuosprendyje teisingai atkreiptas dėmesys, jog teisme T. M. davė nenuoseklius, gana abstrakčius ir prieštaringus parodymus, tuo tarpu ikiteisminiame tyrime nurodytos aplinkybės sutampa su kitų nuteistųjų parodymais. Tačiau ta ikiteisminiame tyrime T. M. nurodyta aplinkybė dėl asmenų, įvardintų pravardėmis „D.“ ir „K.“ dalyvavimo konflikte, nepasitvirtino, nesurinkta įrodymu, leidžiančių dėl to daryti kategorišką išvadą, todėl laikytina, jog konfliktas įvyko tiesiogiai su D. P., ką apklausiamas patvirtino ir nukentėjusysis. Beje, pažymėtina, kad nagrinėjant bylą teisme nebuvo galimybės apklausti nukentėjusįjį. Patikrinti pastarojo parodymų negalėjo ir apeliacinės instancijos teismas, kadangi D. P. išvyko dirbti į užsienį, tačiau tuo pačiu pateikė prašymą vadovautis jo ikiteisminiame tyrime duotais parodymais (t. 46, b. l. 174, 209).

Pabrėžiama tai, jog nukentėjusysis D. P., spaudoje pamatęs pasikėsinimu į R. M. įtariamų asmenų nuotraukas, atpažino tik T. M. , visai nepažindamas L. L. . Tačiau išdėstęs tokią aplinkybę, gynėjas sąmoningai nutyli, kad nukentėjusysis T. M. atpažino tik dėl konflikto su mašinomis, o ne kaip asmenį, buvusį aikštelėje prie gamyklos.

Kolegija plačiau nepasisakys dėl tų gynėjo skundo argumentų, kuriais itin detaliai analizuojami parodymai dėl to, kokie asmenys atvyko prie Kuro aparatūros, kas kur stovėjo, kas su kuo kalbėjo, taip pat parodymai dėl susirinkimo E. P. bute, kadangi nei vienas, nei kitas įvykis nebuvo inkriminuoti kaip vienas iš nusikaltimą detalizuojančių paruošiamųjų veiksmų, smulkiai išdėstytų nuosprendžio aprašomojoje dalyje (11-ame – 13-ame nuosprendžio lapuose arba t. 44, b. l. 37-39). Taip pat nemažai parodymų dėl įvairių detalių yra priešinama T. M. teisme duotiems parodymams, kuriais teismas nesivadovavo, atmesdamas juos kaip nepagrįstus, todėl kolegija dėl šių argumentų taip pat nepasisakys.

Toliau aptariami parodymai, kuriuose užfiksuoti L. L. nurodymai dėl šaudymo, t. y. kaip reikia nužudyti D. P. . Gynėjo įsitikinimu, visi apklaustieji dėl vieno ir to paties pokalbio nurodė skirtingas aplinkybes, kas patvirtina nesant pagrindo vadovautis jų parodymais. Antai E. P. teigė, jog L. L. neva liepė taikyti į galvą ir iššaudyti visą apkabą. M. K. išvis nenurodo, kur reikėjo šaudyti, o pažymi tik tai, jog L. L. minėjo nešauti daugiau kaip keturis šūvius, nes priešingu atveju užkaista duslintuvas. P. M. 2005-03-22 apklausoje nurodė, jog L. L. nesakė, kiek šūvių iššauti, o liepė taikyti į krūtinę. Tuo tarpu R. Bl. apskritai negirdėjo L. L. įvardijant konkretų asmenį, o teisme parodė supratęs, kad kažką reikės tik pagąsdinti. Pirmiausia pažymėtina tai, kad ne visi asmenys į butą atvyko vienodu laiku, todėl ir L. L. nurodymus girdėjo ne vienu ir tuo pačiu momentu. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad L. L. dėl ankščiau aptarto konflikto buvo labai piktas ant D. P., ir tuo metu daug kartų (anaiptol, ne tik tada, kai buvo visi susitikę) kalbėjo apie tai, jog pastarąjį reikia nužudyti. Parodymuose užfiksuota, jog L. L. tokį sumanymą išsakydavo tokiomis frazėmis kaip „reikia užversti“, „mačilinti“, nušauti, nužudyti, vėliau detalizavo nužudymo būdą. Apklausiami nuteistieji, taip pat liudytojas E. P. savo suvokimo ribose davė parodymus apie tai, kur ir kaip liepė šauti L. L. . Objektyviai suprantama, kad kiekvienas įvykį ir su juo susijusias detales įsimena individualiai, kaip ir individualiai jas perteikia (tuo paaiškinami ir tolesni parodymų skirtumai dėl automobilio spalvos – pilkšvai sidabrinis, mėlynas, pilkšvos spalvos). Reikšminga aplinkybė šiuo atveju yra ta, kad apklaustųjų parodymai dėl L. L. nurodyto nužudymo būdo nesiskiria – D. P. turėjo būti nušautas, o, jei to nepavyktų padaryti, panaudoti peilį. Tokia aplinkybė matyti ir iš dalies savo kaltę pripažinusio R. Bl. parodymuose, kur užfiksuota, jog būsima auka turėjo būti nušauta, tą ikiteisminiame tyrime patvirtino ir T. M. (t. 24, 74-78).

Likusia gynėjo skundo dalimi yra dėstomi argumentai dėl nusikaltimo, kurio metu buvo pasikėsinta į nukentėjusiojo R. M. gyvybę. Atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis L. L. dėl šio nusikaltimo yra išteisintas, kolegija nepasisakys dėl šioje skundo dalyje išdėstytų argumentų. Tiesa, kai kurie jų jau yra aptarti analizuojant nukentėjusiojo R. M. apeliacinį skundą. Pažymėtina tik tai, jog gynėjas toliau aptaria įvairias detales, cituodamas, kaip jos atsispindi konkrečiuose parodymuose, nurodo skirtumus, kas vėlgi yra nukreipta į vieną ir tą patį tikslą – įrodyti, kad tai P. M. ir M. K. buvo tie asmenys, kurie organizavo ir pasikėsino ne tik į R. M., bet ir į D. P. gyvybę. Galiausiai gynėjas nurodo, jog nuteistųjų veiksmai prieš D. P. negali būti traktuojami kaip pasikėsinimas, kadangi pastarajam toje stadijoje, kurioje nutrūko veiksmai, nekilo jokia reali grėsmė. Akivaizdu, kad su tokiu gynėjo teiginiu sutikti negalima, kadangi jis iškreipia aptariamos tarpinės nusikaltimo padarymo stadijos prasmę. Šiuo atveju svarbu tai, kad ne kaltininkas sustabdo sėkmingai pradėtos nusikalstamos veikos vykdymą, o būtent pačios aplinkybės yra tas pagrindas, dėl kurių nusikaltimas iki pabaigos taip ir nėra įvykdomas. Būtent taip ir nutiko analizuojamu atveju: žala nukentėjusiojo D. P. gyvybei ar sveikatai nebuvo padaryta dėl to, jog E. P. ir P. M. savanoriškai atsisakė pabaigti nusikalstamą veiką, kurią buvo suorganizavęs L. L. . Priešingai nei teigia gynėjas, tiek E. P., tiek ir P. M. 2005-01-08 turėjo visas galimybes pabaigti nusikaltimą, tačiau savanoriškai atsisakė tai padaryti: E. P. turėjo L. L. duotą pistoletą „IŽ“ su garso ir ugnies slopintuvu, taip pat peilį, o P. M. – pistoletą „CZ“, kurį taip pat buvo davęs L. L. . Abu turėjo visas galimybes šauti į D. P, kadangi šis buvo jų iš anksto numatytoje vietoje, t. y. namo kieme, juos skyrė nedidelis atstumas (10-13 metrų).

Dėl BK 253 str. 2 d. (neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogstamąja medžiaga)

Šioje dalyje kolegija pasisakys dėl L. L. ir jo gynėjo V. Zabielos skundų, kuriais ginčijama nuosprendžio dalis dėl BK 253 str. 2 d. Apeliantai kategoriškai nesutinka su L. L. nuteisimu įvykdžius nurodytą nusikalstamą veiką, akcentuojant tai, jog apygardos teismas, nenurodė konkrečių aplinkybių, pagrindžiančių įvykdytomis pripažintas veikas (šaunamųjų ginklų, šaudmenų bei sprogstamosios medžiagos įgijimą, nešiojimąsi, laikymą, realizavimą).

BK 253 str. 2 d., už kurią ir nuteistas L. L., numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų. Kaip ir anksčiau aptartos nusikalstamos veikos atveju (atsakant į skundų argumentus dėl BK 260 str. 3 d.), taip ir BK 253 str. 2 d. numato eilę alternatyvių veikų, kurių kiekviena iš esmės atitinka savarankišką nusikaltimo sudėtį. Vadinasi, teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 253 str. 2 d. numatytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų. Šiuo atveju kolegija remiasi jau minėta 2009 m. spalio 20 d. LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-219/2009, kurioje suformuluoti reikalavimui nusikalstamos veikos įrodinėjimui dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, arba neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu (BK 260 str.), analogiškai taikytini ir pripažįstant asmenį kaltu už vienos ar kelių nusikalstamų veikų, numatytų BK 253 str., padarymą. Plačiau minėtos nutarties nuostatos buvo aptartos pasisakant dėl L. L. kaltės pagal BK 260 str. 3 d., todėl iš naujo jos nebus dėstomos. Taip pat pažymėtina, kad kolegija, vadovaujasi ir BPK 305 str. 1 d. 1 p. nuostatomis, reikalaujančiomis apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti nusikalstamos veikos, pripažintos įrodyta, aplinkybes, t. y. nurodyti padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes. To paties straipsnio 2 punktas reikalauja, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų nurodomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

Apygardos teismas, pripažindamas L. L. kaltu įgijus pistoletą „Makarov“ bei 15 vnt. ir 22 vnt. šovinių, nenurodė iš esmės nė vienos aplinkybės (išskyrus tiksliai nenustatytą laiką – 2004 m. pabaigoje), įrodančios, jog nuteistasis iš tiesų įvykdė šią alternatyvią veiką. Neaišku, kur, kokiomis aplinkybėmis, iš kokio asmens ar asmenų, t. y. iš kokio šaltinio, už kokį atlygį apeliantas įgijo nurodytą šaunamąjį ginklą bei šovinius. Nuosprendžio motyvuose taip pat neišdėstyti objektyvūs įrodymai, kuriais remiantis būtų nustatytos ir įrodytos šios aplinkybės. Analogiška situacija yra ir dėl dar dviejų alternatyvių veikų – laikymo ir nešiojimo. Teismas nenurodė jokių aplinkybių, kur L. L. laikė ir nešiojo pistoletą „Makarov“ bei šovinius. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas iš esmės apsiriboja deklaratyviu teiginiu, jog pistoletas ir šoviniai buvo laikomi ir nešiojami nenustatytoje vietoje. Nuosprendžio dalyje, kurioje išdėstyti įrodymai dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis bei sprogstamąja medžiaga (t. 44, b. l. 185-188), taip pat nenurodyti motyvai dėl pistoleto ir šovinių įgijimo, laikymo bei nešiojimo. Dėl nurodytų aplinkybių pripažįstama, jog kaltinimas yra nekonkretus, nepagrįstas jokiais įrodymais, šiuo atveju teismas pažeidė BPK 305 str. 1 d. 1 p., 2 p. reikalavimus, todėl iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalintina, kad L. L. įgijo pistoletą „Makarov“ bei 15 vnt. ir 22 vnt. šovinių, juos laikė bei nešiojo.

Tuo tarpu tai, kad nuteistasis gabeno bei realizavo nurodytą pistoletą ir šovinius yra konstatuota pagrįstai. Kolegija siaurina šaunamojo ginklo – pistoleto „Makarov“ bei ne mažiau kaip 6 šovinių gabenimo laiką, kadangi bylos duomenimis aiškiai nustatyta, jog ginklas su šaudmenimis buvo gabentas įvykio naktį, t. y. 2005 m. sausio 9 d., prieš vidurnaktį. Taip pat tikslintina tai, jog L. L. pistoletą ir šaudmenis gabeno iš M. K. nuomojamo buto (duomenys neskelbtini), pastarojo vairuojamu automobiliu BMW 523 (valst. Nr. duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės yra nustatytos ir nekelia jokių abejonių, be to, aplinkybės dėl ginklo ir šovinių atgabenimo (nurodytu metu M. K. automobiliu, pastarajam vairuojant) yra aptartos ir analizuojant nusikalstamą veiką, kurios metu pasikėsinta į D. P. gyvybę. Aplinkybės dėl nurodyto ginklo ir šaudmenų realizavimo yra išdėstytos tinkamai, jas pagrindžia nuosprendyje aptarti įrodymai (nuteistųjų M. K., R. Bl. parodymai, specialisto išvados). Nustatyta, jog iš pradžių pistoletas su ne mažiau kaip 6 vnt. jam skirtų šovinių buvo realizuotas, perduodant juos M. K., o vėliau, t. y. 2005 m. sausio mėn. viduryje, L. L. grąžintą pistoletą realizavo toliau ir perdavė jį bei šaudmenis (9 vnt. ir 22 vnt.) R. B. saugojimui, kur pastarasis nuvežė juos į (duomenys neskelbtini) rajone esančią sodybą, kurioje minėti daiktai ir buvo surasti.

Vadovaujantis analogiškais motyvais (konkrečioms aplinkybėms negrindžiant nusikalstamos veikos, pripažintos įrodyta), L. L. iš kaltinimo šalintinos konkrečios alternatyvios veikos ir dėl kitų šaunamųjų ginklų, šaudmenų bei sprogstamosios medžiagos (t. 44, b. l. 39-41):

šalintina, jog L. L. 2004 m. vasaros pabaigoje, tiksliai tyrimo nenustatytu metu ir būdu, neteisėtai įgijo ir laikė šaunamąjį ginklą – Rusijos pramoninės gamybos dujinį pistoletą „IŽ-79“, perdirbtą savadarbiu būdu pakeičiant vamzdį, pritaikytą šaudyti 7,65 mm kalibro „Browning“ šoviniais, bei 6 vnt. Čekijos ir Suomijos pramoninės gamybos 7,65 mm kalibro šaudmenų, laikant, kad nuteistasis tik realizavo šį ginklą bei šovinius, 2004 m. vasaros pabaigoje, tiksliau tyrimo nenustatytu metu, parduodamas juos M. K.;

šalintina, jog L. L. tiksliai tyrimo nenustatytu metu ir būdu, neteisėtai įgijo ir iki 2005 m. sausio 6 d. laikė šaunamąjį ginklą - Rusijos pramoninės gamybos dujinį pistoletą "IŽ-79”, perdirbtą savadarbiu būdu pakeičiant vamzdį, pritaikytą šaudyti 7,65 mm kalibro "BROWNING" šoviniais bei šaudmenis - 14 vnt. Čekijos bei Suomijos pramoninės gamybos 7,65 mm kalibro "BROWNING" (7,65x17 mm) šovinių. Taip pat tai, jog P. M. grąžinus ginklą bei šaudmenis, L. L. laikė juos Vilniaus mieste, nenustatytoje vietoje iki 2005 m. sausio 9 d.;

šalintina, jog L. L. tiksliai tyrimo nenustatytu metu ir būdu įgijo ir iki 2005 m. sausio 6 d. laikė šaunamąjį ginklą - Rusijos pramoninės gamybos dujinį pistoletą "IŽ-79”, perdirbtą savadarbiu būdu pakeičiant vamzdį, pritaikytą šaudyti 7,65 mm kalibro "BROWNING" šoviniais, bei šaudmenis - 9 vnt. Čekijos bei Suomijos pramoninės gamybos 7,65 mm kalibro "BROWNING" (7,65x17 mm) šovinių;

šalintina, jog L. L. 2004 m. pabaigoje, tiksliai tyrimo nenustatytu metu ir būdu, neteisėtai įgijo šaunamąjį ginklą - JAV pramoninės gamybos, 12-o kalibro, "1300 DEFENDER" modelio lygiavamzdį šautuvą "WINCHESTER", Nr. (duomenys neskelbtini), ir šaudmenis - 21 vnt. pramoninės gamybos 12-o kalibro šovinių, kuriuos neteisėtai gabeno į D. L. vardu registruotą garažą, esantį (duomenys neskelbtini). Kaip matyti, šiuo atveju buvo pašalintas ne tik šaunamojo ginklo ir šovinių įgijimas, bet ir jų gabenimas į nurodytą garažą. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad šautuvą ir šovinius į garažą gabeno L. L. . Antai apklausiamas R. Bl. yra užsiminęs, kad tai jis kartu su P. M. L. L. nurodymu gabeno šautuvą į pastarojo draugės vardu registruotą garažą (apie šovinius nieko neminėjo) („Vinčesterį“ < ... > ten nuvežėm atrodo kartu su P. M. < ... > kai buvau pas L. L. bute, buvo ir M., mačiau kaip L. L. ištraukė „Vinčesterį“, suvyniojo, sako „važiuojam“, su M. užvažiavom į garažą, kurį pirma L. L. pirko, įmetėm „Vinčesterį“ į duobę“) (t. 41, b. l. 82-86). Ikiteisminiame tyrime R. Bl. teigė ginklą vežęs vienas, tuo tarpu P. M. apskritai nenurodė kada nors gabenęs šį ginklą, o tik pažymėjo, jog L. L. jam gyrėsi įsigijęs „Vinčesterį“ (t. 41, b. l. 77-82). Pats L. L. neigė bet kokias sąsajas su minimu medžiokliniu ginklu ir šoviniais, o kitų įrodymų, patvirtinančių, kad jis nugabeno, šautuvą ir šovinius, nesurinkta. Vadinasi, apeliantui pagrįstai iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalintinas ne tik lygiavamzdžio šautuvo „Winchester“ bei 22 vnt. šovinių įgijimas, bet ir jų gabenimas iki nurodyto garažo.

šalintina, jog L. L. 2004 metų vasarą, tiksliai tyrimo nenustatytu metu ir būdu, neteisėtai įgijo šaunamąjį ginklą - savadarbiu būdu perdirbtą, patrumpinant vamzdžius bei pašalinant buožę, 16-o kalibro medžioklinį šautuvą, pritaikytą šaudyti 16-o kalibro medžiokliniais šoviniais;

šalintina, jog L. L. 2003 metų vasarą, tiksliai tyrimo nenustatytu metu ir būdu, neteisėtai įgijo didelį kiekį sprogstamosios medžiagos - 923 g normalaus galingumo brizantinės sprogstamosios medžiagos trotilo, kurią laikė nenustatytoje vietoje iki tiksliai tyrimo nenustatytos datos.

Pašalinus iš kaltinimo aukščiau nurodytas nusikalstamas veikas, kolegija neatsikirtinės į apeliantų argumentus, kuriais neigiama L. L. įgijus konkrečius šaunamuosius ginklus ir šovinius, taip pat priklausomai nuo konkrečios nusikalstamos veikos - juos gabenus, nešiojus. Tuo tarpu kitos nusikalstamos veikos (pistoleto „Makarov“ ir šovinių gabenimas bei realizavimas, dujinio pistoleto „IŽ-79“ ir 6 vnt. šaudmenų realizavimas, dujinio pistoleto „IŽ-79“ bei 14 vnt. šovinių realizavimas, dujinio pistoleto „IŽ-79“ realizavimas, šautuvo „Winchester“ ir šaudmenų laikymas, medžioklinio šautuvo ir šaudmenų realizavimas, trotilo realizavimas) yra įrodytas nuteistųjų M. K., P. M., R. Bl. parodymais, specialistų išvadomis bei kitais įrodymais, aptartais skundžiamame nuosprendyje (t. 44, b. l. 185-188; 42-96; 153-185). Apeliantas L. L. skunde akcentuoja tai, jog jo namuose, automobilyje ir tt. niekuomet nebuvo rastas joks šaunamasis ginklas, šaudmenys ar sprogstamoji medžiaga. Aukštesnės instancijos teismui iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinus tam tikras alternatyvias veikas, L. L. kaltė laikius šaunamąjį ginklą ar šaudmenis yra konstatuota tik dėl lygiavamzdžio šautuvo „Winchester“ ir 21 vnt. JAV pramoninės gamybos 12-ojo kalibro šovinių, kuriuos L. L. laikė D. L. vardu registruotame garaže. Nors garažas ir buvo registruotas ne apelianto vardu, tačiau bylos medžiaga neleidžia abejoti, jog juo naudojosi būtent L. L. . Apklausiama ikiteisminiame tyrime pati D. L. patvirtino, jog tai L. L. nusipirko garažą, tačiau jį užregistravo jos vardu (analogiški jos vardu buvo užregistruoti ir automobiliai „Mercedes-Benz“, „BMW 753“), kadangi pats turėjo reikalų su policija ir bijojo, jog dėl nesumokėtų baudų garažas gali būti konfiskuotas (t. 25, b. l. 202-204). Analogiškas aplinkybes patvirtino ir P. M., M. K., R. Bl. (pradžioje pats nuomojosi L. L. nurodymu, galiausiai šis nusipirko garažą, užregistruodamas draugės vardu).

Dėl BK 140 str. 1 d. (nežymus A. A. sveikatos sutrikdymo) ir BK 24 str. 4 d., 138 str. 1 d. (nesunkaus A. A. sveikatos sutrikdymo)

Kitas su nukentėjusiuoju A. A. susijęs nusikaltimas buvo įvykdytas 2004-04-06, šiuo atveju nukentėjusiajam nesunkiai sutrikdant sveikatą. Dėl šio nusikaltimo kaltais pripažinti ir nuteisti L. L., P. M., M. K. ir M. B. . Nuteistasis L. L. ir jo gynėjas su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir prašo šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nors apeliantai nurodo teismą nepagrįstai rėmusis P. M. ir M. K. parodymais, tačiau kolegija nemato pagrindo, kodėl pastarųjų parodymus reiktų vertinti kritiškai. Tiek vienas, tiek ir kitas viso proceso metu – ikiteisminiame tyrime ir teisminio bylos nagrinėjimo metu – davė nuoseklius parodymus, kurie sutampa tarpusavyje, papildo vienas kitą, taip pat neprieštarauja ir nukentėjusiojo A. A. nurodytoms aplinkybėms. Pažymėtina ir tai, kad abu nuteistieji ne tik detaliai apibūdino visų nusikaltime dalyvavusių asmenų veiksmus, bet tuo pačiu įvardino ir pačius kaltinančias aplinkybes, nė kiek nemenkinami savo įvykdytų veiksmų pavojingumo. Gynėjas skunde stengiasi įrodyti esą motyvą šiam nusikaltimui turėjo ne L. L., o P. M., kuris nukentėjusiajam kerštavo dėl to, kad šis jo draugei I. N. pardavinėjo narkotikus, kas matyti iš T. M., taip pat M. K., nukentėjusiojo A. A. bei pačios I. N. parodymų. Tačiau tai, kad tokia gynėjo versija nėra teisinga, paneigia nuteistųjų P. M., M. K. ir paties nukentėjusiojo parodymai. Tiek P. M., tiek ir M. K. nuosekliai patvirtino tai, jog L. L. buvo labai nepatenkintas dėl to, kad A. A., atsisakęs prekiauti T. M. narkotikais, toliau tokio pobūdžio prekybą vykdė, narkotines ir psichotropines medžiagas įsigydamas iš kitų asmenų, t. y. tų, kurie nepriklausė ir nebuvo susiję su L. L. organizuotu ir vadovaujamu nusikalstamu susivienijimu. Apklausiamas nukentėjusysis taip pat patvirtino kurį laiką platinęs narkotines medžiagas, kurias gaudavo iš T. M., vėliau jis tą atsisakė daryti (t. 15, b. l. 19-21). Iš P. M. parodymų matyti, kad L. L. buvo A. A. sakęs, jog šis „jeigu nedirba jam, tai neturi teisės prekiauti ir kitiems asmenims“ (t. 22, b. l. 195-218). Vadinasi, šiam nepaklusus, L. L. turėjo aiškų pagrindą atlikti nusikalstamus veiksmus prieš A. A., juolab, iš bylos medžiagos matyti, kad tokį elgesio variantą L. L. rinkdavosi dažnai prieš tuos, kurie nevykdydavo jo nurodymų ar sukeldavo bent kokius nereikalingus įtarimus. Nors gynėjas ir tvirtina esą L. L. buvo apkalbėtas, o vienintelis, kuris turėjo motyvą nužudyti buvo P. M., nelogiška, kam tokiu atveju tiek P. M., tiek ir M. K. davė save kaltinančius parodymus, jei jų tikslas buvo išvengti bausmės, kaltę verčiant kitiems asmenims. Apygardos teismas neturėjo jokio pagrindo netikėti P. M. ir M. K. parodymais, iš kurių matyti, kad A. A. sužaloti nuspręsta dėl to, kad šis pardavinėjo kitų asmenų tiekiamas narkotines bei psichotropines medžiagas. Ta aplinkybė, jog nukentėjusysis yra pardavęs I. N. narkotikų, iš tiesų užfiksuota tiek jo, tiek pačios I. N. parodymuose, kad taip galėjo būti neneigė ir pats P. M., apie ką jis buvo užsiminęs M. K. (t. 15, b. l. 19-22; t. 26, b. l. 182-186; t. 41, b. l. 34-35, 36-38). Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad P. M. ketino dėl to nužudyti A. A. ar kitaip su juo susidoroti. Iš byloje užfiksuotų parodymų matyti, kad P. M. konkrečiai net nežinojo, kad jo draugę narkotikais aprūpino A. A., jis tik neatmetė tokios galimybės, o pati I. N. apskritai stengėsi slėpti vartojanti narkotikus. Nenustatyta, jog P. M. ir A. A. santykiai buvo priešiški, kad P. M. nukentėjusiajam grasino ar buvo šį perspėjęs neparduoti narkotikų I. N., apskritai nėra duomenų, jog nuteistasis nukentėjusįjį laikė asmeniu, aprūpinančiu jo merginą narkotinėmis medžiagoms, dėl ko neva ir nutarė A. A. nužudyti.

Skunde gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad nei prokuroras kaltinamajame akte, nei teismas nuosprendyje iš viso neanalizavo I. N. parodymų ir jais nesirėmė. Iš bylos medžiagos matyti, kad I. N. ikiteisminiame tyrime buvo apklausta kaip įtariamoji, vėliau dėl jos ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (2004-07-02 nutarimu nutrauktas tyrimas pagal BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d., o 2006-02-07 nutarimu nutrauktas tyrimas pagal BK 300 str. 1 d.). Kaip liudytoja I. N. ikiteisminiame tyrime apklausta nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajame akte nebuvo aptarti jos parodymai, ji neįtraukta ir į sąrašą asmenų, kurie turėtų būti apklausti teisiamajame posėdyje. Nagrinėjant bylą teisme nuteistojo L. L. gynėjas pateikė prašymą kaip liudytoją apklausti I. N. , tačiau toks prašymas nebuvo išnagrinėtas, nes prokuroras patvirtino, jog pastaroji užsienyje atlieka bausmę (t. 40, b. l. 1499). Kadangi apygardos teismas nepagarsino I. N. parodymų, tai jais pagrįstai nesivadovauta ir priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nuteistasis L. L. pateikė analogišką prašymą dėl I. N. apklausos, toks jo prašymas buvo patenkintas, dėl ko teismas ėmėsi visų priemonių užtikrinti jos dalyvavimą teisme ir ją apklausti, tačiau buvo nustatyta, kad ji nuo 2007-03-22 yra išvykusi į užsienį (Nyderlandus) (t. 46, b. l. 170). Tad išnaudojus visas galimybes dėl pastarosios apklausimo teisme, kolegija, po įrodymų tyrimo atnaujinimo, pagarsino I. N. ikiteisminiame tyrime duotus parodymus (t. 47, b. l. 232). Nors tuo metu parodymus ji davė kaip įtariamoji, tačiau ši aplinkybė netrukdo atsižvelgti į parodymų dalį, susijusią su nesunkiu A. A. sveikatos sutrikdymu, juo labiau, kad tąkart pranešimas apie įtarimą jai buvo įteiktas dėl BK 300 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos (t. 26, b. l. 177).

Bandydamas įrodyti parodymų prieštaringumą, gynėjas akcentuoja tokią aplinkybę, kad nors M. K. parodė, jog laiptinę, kurioje reikia užpulti A. A. jiems nurodė L. L., tačiau iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad jis pats I. N. pasiūlė užeiti į jo pasirinktą laiptinę. Iš tiesų ši aplinkybė neturi išskirtinės įrodomosios reikšmės, kadangi bet kokiu atveju ji nepaneigia to, kad būtent L. L. davė nurodymą sužaloti A. A. . Be to, iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad jis pasiūlė užeiti ne į bet kurią laiptinę, o būtent į tą, prie kurios stovėjo I. N., , t. y. (duomenys neskelbtini) namo kraštutinės laiptinės, iš kairės pusės. Toks nukentėjusiojo pasiūlymas nereiškia, kad jis nusprendė užeiti į pirmą pasitaikiusią laiptinę, kartu pasikviesdamas ir I. N. . Suprantama, kad pastariesiems susitarus susitikti būtent prie minėtos laiptinės, atėjęs nukentėjusysis pasiūlė užeiti į vidų, juo labiau, kad lauke buvo tamsu, o jis tikėjosi apžiūrėti žaidimų kompiuterį, kurį nebrangiai parduoti siūlė I. N., tokiu būdu siekdama kuo greičiau susitikti su nukentėjusiuoju. Beje, tas pats nukentėjusysis pažymėjo ir tai, kad įeidamas į laiptinę jis pamatė atbėgančius du vyriškius, o „I., prieš tai stovėdama laiptinėje prie durų, pasitraukė į šoną, lyg praleisdama tuos vyrus, o aš jau buvau pirmame aukšte ant paskutinių laiptelių“ (t. 15, b. l. 19-21).

Skunde L. L. pabrėžia, jog nukentėjusysis nebuvo pristatytas į teismo posėdį, o tyrimo metu nei jam, nei jo gynėjams nesuteikta galimybė tiesiogiai dalyvauti procesiniuose veiksmuose, atliekamuose su A. A. . Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės apklausti nukentėjusįjį, todėl išnaudojus visas priemones jo parodymai buvo pagarsinti (t. 34, b. l. 53; t. 41, b. l. 32). Kolegija, apeliacine tvarka nagrinėdama bylą, taip pat ėmėsi priemonių dėl nukentėjusiojo iškvietimo į teismą, tačiau iš Vilniaus aps. VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Asmenų paieškos skyriaus gavo raštą, jog 2007-10-15 buvo pradėta A. A. paieškos byla, paskelbta jo paieška, kuri tęsiama iki šiol (t. 46, b. l. 171). Vadinasi, teisme iš tiesų nebuvo galimybės apklausti nukentėjusįjį, todėl pagrįstai vadovautasi jo ikiteisminiame tyrime duotais parodymais. Tuo tarpu ikiteisminiame tyrime atliekant A. A. apklausas, parodymų patikrinimą vietoje nenumatytas įtariamojo ar jo gynėjo dalyvavimas.

Dėl BK 181 str. 2 d. (A. Ž. turto prievartavimo) ir BK 140 str. 2 d. (A. Ž. kankinimo)

Skunduose apeliantai akcentuoja tai, kad nukentėjusysis L. L. pažinojo tik iš matymo, be to, nė karto asmeniškai nemokėjo pinigų, tačiau tokios aplinkybės niekaip nepaneigia L. L. kaltės. Aptariamą nusikaltimą įvykdė keli asmenys, kurie veikė nusikalstamame susivienijime, tad tai, jog pinigai L. L. buvo perduodami per vieną iš nusikalstamo susivienijimo narių, parodo tam tikrą nusikalstamo reikalavimo įgyvendinimo požymį, kuris negali būti vertinamas atskirai nuo viso nusikaltimo. Veikos kvalifikavimui reikšmės neturi tai, kad konkrečiai nenustatyta, kada ir kokiomis aplinkybėmis M. K. minėtus pinigus perdavė L. L. . Toks požymis nebuvo inkriminuotas ir neturi būti atskirai įrodinėjamas. Apskritai teismų praktikoje (kasacinės bylos Nr. 2K-271/2007, 2K-23/2008) BK 181 str. numatytas turto prievartavimas yra formalios sudėties nusikaltimas. Jis laikomas baigtu nuo to momento, kai grasinant, šantažuojant ar panaudojant kitokią prievartą pateikiamas reikalavimas perduoti turtą, teisę į turtą arba atlikti konkrečius turtinio pobūdžio veiksmus ar nuo jų susilaikyti. Tai reiškia, kad nusikalstama veika yra baigta, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos su grasinimo turiniu (BK 181 str. 2 d. atveju – dar ir panaudojus fizinį smurtą). Vadinasi, šiuo atveju ta aplinkybė, kaip vėliau buvo įgyvendinamas neteisėtas reikalavimas, nėra esminė įrodinėjant turto prievartavimą. Šiuo atveju svarbiausia tai, kad neginčijamai nustatyta, jog L. L. kartu su P. M. ir M. K. (visi veikė nusikalstamame susivienijime), neturėdami teisėto pagrindo, panaudodami fizinę ir psichinę prievartą atvirai prievartavo, jog nukentėjusysis A. Ž. perduotų 1000 JAV dolerių.

Kolegija nepasisakys dėl skundo argumento, jog nebuvo nustatytas nusikaltimo motyvas, kadangi minėtas požymis nėra priskiriamas prie BK 140 str. numatytos nusikalstamos veikos būtinųjų objektyviosios nusikaltimo sudėties požymių ir jo įrodinėti nereikia (šis požymis neturi reikšmės teisiniam veikos vertinimui).

Atsižvelgdamas į tai, kad abu su nukentėjusiuoju A. Ž. susiję nusikaltimai buvo įvykdyti nusikalstamo susivienijimo egzistavimo metu, juos padarė nusikalstamo susivienijimo nariai, apygardos teismas pagrįstai pripažino BK 181 str. 2 d. ir 140 str. 2 d. numatytas veikas padarytas veikiant nusikalstamame susivienijime. Taip pat sutinkama su teismo sprendimu priteisti solidariai iš apelianto ir kitų nuteistųjų nukentėjusiajam A. Ž. 2200 Lt turtinei ir 7000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Apygardos teismas nuosprendyje motyvuotai pasisakė, kodėl nukentėjusiojo pareikštas ieškinys yra realus bei atitinkantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (t. 44, b. l. 199-200).

Dėl nuteistajam L. L. paskirtos bausmės

Paskutinėje apeliacinio skundo dalyje nuteistasis L. L. aptaria bausmės klausimus. Apeliantas prašo paskirti jam švelnesnes bausmes dėl nusikaltimų, įvykdytų prieš R. St., A. Ž. (BK 140 str. 2 d.), A. A. (BK 140 str. 1 d.) ir D. C. (BK 140 str. 1 d.). Nuteistojo manymu, nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių (išskyrus, nusikalstamą veiką, susijusią su R. St.), jam turėtų būti skirta bausmė, lygi sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad jis anksčiau neteistas, įvertinti ilgą proceso trukmę, jo patirtas kančias dėl sunkių kalinimo sąlygų. Atsižvelgiant į tai, kad dėl kitų nusikaltimų nuteistasis prašė jį išteisinti, suprantama, jog skunde nėra išdėstyti argumentai dėl bausmių švelninimo už šiuos nusikaltimus. Nuteistojo gynėjas V. Zabiela mano, jog tuo atveju, jei teismas jo ginamąjį pripažintų kaltu, būtina atsižvelgti į tai, kad tik L. L. buvo paskirtos griežtos bausmės, o tuo tarpu kitiems nuteistiesiems teko simbolinio dydžio bausmės. Pabrėžiama teismą nepakankamai įvertinus, kad jo ginamasis teisiamas pirmą kartą, be to, yra jauno amžiaus.

Kolegija kaip nepagrįstus atmeta apeliantų argumentus dėl neva netinkamos bausmės paskyrimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išdėstė išsamius motyvus dėl L. L. skiriamos bausmės (t. 44, b. l. 191-192), jos klausimą išspręsdamas nepažeidžiant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Analizuodama prokuroro apeliacinį skundą, kolegija jau išdėstė savo poziciją dėl bausmės pagal BK 249 str. 3 d. tinkamumo, konstatuodama, jog paskirta bausmė (laisvės atėmimas 20 metų) yra teisinga. Kolegija taip pat nemato juridinio pagrindo švelninti bausmes, paskirtas už kitus L. L. įvykdytus nusikaltimus. Skirdamas bausmę, teismas pagrįstai atsižvelgė į nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nukentėjusiojo R. St. sužalojimo atveju), taip pat įvertino L. L. asmenybę charakterizuojančius duomenis. Reikšminga aplinkybe laikytina tai, kad L. L., įvykdęs didelį skaičių nusikaltimų, dažniausiai juos pats ir suplanavo, atliko dominuojantį vaidmenį, paskirstydavo funkcijas kitiems nusikaltimų bendrininkams, duodavo nurodymus. Atsižvelgiant į tai, iš 14 nuteistojo įvykdytų nusikaltimų, teismas dėl pusės nusikalstamų veikų paskyrė maksimalias straipsnių sankcijose numatytas bausmes (tiesa, už BK 249 str. 3 d. nors ir buvo nustatytas maksimalus laisvės atėmimo bausmė terminas, tačiau neskirta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos). Už kitus nusikaltimus L. L. buvo paskirtos kiek didesnės už straipsnių sankcijoje numatytą vidurkį bausmės; už nusikaltimus pagal BK 135 str. 2 d. 8 p., 10 p., 24 str. 4 d., 22 str. 1 d., 129 str. 1 d. paskirtos bausmės tik nežymiai viršija sankcijoje numatytos bausmės vidurkį, o bausmės pagal BK 284 str. 1 d. (dėl veiksmų prieš D. V.), 284 str. 1 d. (dėl veiksmų klube „B.“) yra lygios sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Tokios bausmės yra tinkamos, jos nelaikytinos per griežtomis ar neadekvačiomis įvykdytoms nusikalstamoms veikoms ir jas keisti nėra jokio teisinio pagrindo.

Pažymėtina, kad nuteistasis L. L. įvykdė didelį skaičių nusikaltimų, iš kurių daugiau nei pusė priskirtini labai sunkiam ar sunkiam pavojingumo laipsniui (5 labai sunkūs ir 3 sunkūs). Nemaža dalis nusikaltimų yra smurtiniai, trys iš jų nukreipti į pačią aukščiausią vertybę – žmogaus gyvybę (dviem atvejais nusikaltimai sukėlė neatitaisomas pasekmes), kiti susiję su žmogaus sveikata. BK 260 str. 3 d., 253 str. 2 d. numatyti nusikaltimai pasižymi dideliu pavojingumu visuomenei, paliečiantys didelį žmonių skaičių (ypatingai veiksmai, susiję su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis).

Nors skunde gynėjas prašo atsižvelgti į jauną ginamojo amžių, tačiau ši aplinkybė nesutrukdė L. L. įvykdyti itin didelį skaičių įvairaus pavojingumo nusikaltimų. Pagrindo švelninti nuteistajam paskirtą bausmę nesuteikia ir ta aplinkybė, jog L. L. anksčiau nebuvo teistas. Beje, jo polinkį nepaisyti draudimų rodo ir tai, kad nuo 2002-10-18 iki 2004-06-08 apeliantas net 10 kartų baustas administracine tvarka, iš kurių 9 kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 35, b. l. 110). Pažymėtina, kad kolegija abi paminėtas aplinkybes (teistumo nebuvimą ir jauną amžių) įvertino atsikirsdama į prokuroro apeliacinį skundą, kur atmetė prokuroro prašymą paskirti L. L. pagal BK 249 str. 3 d. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Nevertinamas tas nuteistojo L. L. skundo teiginys esą bausmę jam reiktų švelninti dėl sunkių kalinimo sąlygų. Tokia aplinkybė, nėra numatyta tarp tų, į kurią atsižvelgiama skiriant bausmę, be to, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių nuteistojo teiginį, jog jis kalinamas „itin nežmoniškomis sąlygomis“. Apeliantas netgi nepateikia objektyvių argumentų, o tik deklaratyviai tvirtina, jog jam tenka kalėti tokiomis sąlygomis „kaip buvo kalinami žmonės sovietmečiu“. Tuo tarpu tokios aplinkybės, kad L. L. buvo pritaikyti tam tikro pobūdžio apribojimai (laikymas vienutėje, laiškų cenzūravimas ir kt.), niekaip neįtakoja skiriamos bausmės klausimo. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas patenkino gausius L. L. bei jo artimųjų prašymus pasimatyti ir suteikė daugkartinis leidimus dėl pasimatymų, taip pat patenkino pareikštus prašymus dėl telefoninių pokalbių, nepasibaigus apeliaciniam procesui davė sutikimą apelianto santuokai (t. 47, b. l. 1, 6-7, 13-15, 22-24, 25-26, 53-55, 62-64, 71-73, 79-81, 87-89, 95-97, 102-125, 128-130, 142-156, 163-169, 186-187, 213). Tai rodo, kad nuteistojo teisės nėra ignoruojamos, priešingai – kiekvieną kartą pareikšti prašymai yra įvertinami, ir, esant galimybei, patenkinami, tokiu būdu kiek įmanoma maksimaliai užtikrinant įstatymų garantuotas teises.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nuteistojo T. M. apeliacinio skundo

Pirmiausia kolegija pasisakys, kodėl nesutinkama su jo nuteisimu pagal BK 261 str. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių, nes neįrodyta, kad T. M. padarė veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, nuteisdamas T. M. už narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą nepilnamečiui R. U., pažeidė BPK 305 str. 1 d. 1 p., 2 p. nuostatas: apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, o to paties BPK 305 str. 1 d. 2 p. reikalaujama, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, tačiau pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų nesilaikė. Nuosprendžio 68-69 lapuose (t. 44, b. l. 94-95) nurodyta, kad T. M. platino R. U. narkotines ir psichotropines medžiagas, kuriomis šis prekiavo tris dienas, tačiau visiškai neanalizuoti ir neišdėstyti motyvai, pagrindžiantys šią pirmosios instancijos teismo išvadą. Teismas neišdėstė konkrečių įrodymų, pagrindžiančių T. M. kaltę. Iš nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytų R. U. parodymų (t. 44, b. l. 62-63) galima susidaryti nuomonę, jog T. M. kaltė yra grindžiama R. U. parodymais, kuriais nustatyta, kad jis, apsigyvenęs pas T. M., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 3 dienas prekiavo narkotikais, kuriuos jam perdavė T. M. . R. U. nežinojo nei narkotikų rūšies, nei jų kiekio, nes nieko apie juos neišmanė, negalėjo nurodyti jų pavadinimų. 2005-01-19 R. U. sulaikė policijos darbuotojai, kada jis mėgino parduoti V. Kž. tris ,,čekius“ su heroinu. Iš viso pas R. U. buvo surasti 7 lankstinukai iš popieriaus su milteliais, kuriuose nustatytas bendras heroino kiekis – 0,090 g (t. 1, b. l. 8, t. 12, b. l. 4), už ką jis ir nuteistas.

Kadangi T. M. nėra inkriminuota, jog pas R. U. surastą konkrečią narkotinę medžiagą – 0,090 g heroino, kurią jis ketino parduoti, perdavė (platino) apeliantas, todėl kolegija, vadovaudamasi BPK 320 str. 4 d. nuostatomis, negali pabloginti jo teisinės padėties ir nuteisti už 0,090 g heroino platinimą R. U., nes dėl to prokuroras apeliacinio skundo nepadavė.

Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nesilaikė jau paminėto BPK 305 str. 1 d. 1 p. reikalavimų. T. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už nenustatytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų – kanapių, heroino, natrio oksibutirato, MDMA kiekių platinimą R. U., turint tikslą parduoti. Nors nuosprendžio nustatomojoje dalyje ir nurodyta, kad T. M. tiekė R. U. narkotines ir psichotropines medžiagas tris dienas – nuo 2005-01-16 iki 2005-01-19, tačiau tikslus laikas nenustatytas, taip pat nenurodyta konkreti vieta (apsiribota tik teiginiu – Vilniaus mieste), o iš bylos duomenų matyti, kad T. M. tuo metu nuomavo butą (duomenys neskelbtini), kuriame kartu gyveno ir R. U., gavęs iš T. M. 0,090 g heroino, už kurio pardavimą yra nuteistas. Be to, T. M. yra nuteistas už įvairių narkotinių ir psichotropinių medžiagų, t. y. kanapių, heroino, natrio oksibutirato, MDMA, platinimą R. U., tačiau šis tokių aplinkybių teisme nepatvirtino, o ikiteisminio tyrimo metu pripažino pardavinėjęs iš T. M. gautas baltos, mėlynos spalvos tabletes, vadinamas ,,ratais“, baltos spalvos gabalėlius, vadinamus ,,oksiku“, tačiau teisme nebuvo nustatyti šių medžiagų pavadinimai ir kam jos priskiriamos – narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms. Pas R. U. kratos metu buvo surasta vienintelė narkotinė medžiaga – 0,090 g heroino (t. 1, b. l. 8), tačiau, kaip jau buvo paminėta, T. M. neinkriminuota, kad šią medžiagą pardavimui jis perdavė R. U. . Esant šioms aplinkybėms kaltinimas T. M. yra nekonkretus ir nepagrįstas teisiamajame posėdyje išnagrinėta bylos medžiaga, o teismo išvados nepatvirtintos įstatymo nustatytu būdu gautais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais, todėl T. M. dėl BK 261 str. 1 d. turi būti išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (LAT 2003 m. birželio 20 d. teismų praktikos apžvalga ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“).

2009 m. spalio 20 d. LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009, siekdama suvienodinti teismų praktiką baudžiamosiose bylose dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti arba neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, pasisakė, jog ,,< ... > teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 str. 3 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų“.

Iš nuosprendžio matyti, kad T. M. pagal BK 260 str. 3 d. nuteistas už tai, kad nuo 2004-12-20 iki 2005-01-19 neteisėtai iš L. L. pardavimui įgijo nenustatytus kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų: kanapių ir jų dalių, heroino, MDMA, amfetamino, natrio oksibutirato, ir tuo laikotarpiu dalį narkotinių ir psichotropinių medžiagų pardavė vienas, o dalį nuo 2005-01-16 iki 2005-01-19, veikdamas bendrininkų grupe su R. U. . Toliau nuosprendyje yra nurodyta, kokius konkrečius narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekius T. M. laikė bute (t. 44, b. l. 32 arba nuosprendžio 6 lapas). Taip pat T. M. pagal BK 260 str. 3 d. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė, turėdamas tikslą parduoti, labai didelius kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų (konkrečios medžiagos ir konkretūs jų kiekiai yra nurodyti nuosprendžio 6-ame lape), kuriuos jam, kaip ir kitiems nuteistiesiems (M. K., P. M., R. B.), paskirstė L. L. (t. 44, b. l. 32 arba nuosprendžio 6 lapas). Dėl pastarosios dalies kolegija plačiau nepasisakys, kadangi tai yra aptarta skundžiamame nuosprendyje (nuosprendžio 62 ir 63 lapuose, t. 44, b. l. 89-90). Šiuo atveju lemiama reikšmė atitenka bendrininkavimo formai, kuria veikiant ir buvo įvykdytas nusikaltimas. Būtent dėl šios priežasties T. M., kaip ir kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams, inkriminuotas visas narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis, ką pirmosios instancijos teismas motyvuotai pagrindė nuosprendžio dalyje, aptardamas nusikalstamos veikos kvalifikaciją.

BK 260 str. 3 d. dispozicijoje nurodyta, jog pagal šį straipsnį atsako tas asmuo, kuris neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Kiekviena iš išvardintų alternatyvių veikų atitinka savarankišką nusikaltimo sudėtį. Kaip jau buvo paminėta, T. M. nuteistas ir už tai, kad neteisėtai iš L. L. pardavimui įgijo nenustatytus kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Teismas, pripažinęs apeliantą kaltu ir nuteisdamas jį už neteisėtą įgijimą, turint tikslą parduoti narkotines ir psichotropines medžiagas, turėjo nustatyti šios nusikalstamos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįstai baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, tačiau to padaryta nebuvo. Nebuvo įrodyta, kur, kaip, kokiais veiksmais nurodytu laikotarpiu jis iš L. L. įgijo narkotines ir psichotropines medžiagas. Dar daugiau – kaltinimas yra nekonkretus ne tik dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo faktų, bet ir dėl nusikaltimo dalyko, t. y. narkotinių ir psichotropinių medžiagų, nes nėra nustatytas tikslus šių medžiagų kiekis, o nuosprendyje, kaip ir kaltinamajame akte, apsiribojama fraze ,,nenustatytus kiekius“. Vadinasi, kaltinimas yra nekonkretus ir grindžiamas vien prielaidomis. Be to, nuosprendyje teigiama, jog dalį ,,nenustatytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų“ laikotarpiu nuo 2004-12-20 iki 2005-01-19 pardavė vienas ir dalį nuo 2005-01-16 iki 2005-01-19, veikdamas bendrininkų grupe su R. U. . Šioje dalyje taip pat nenurodyta, kokias – narkotines ar psichotropines medžiagas pardavė, koks buvo jų kiekis, rūšis, kur ir kokiais veiksmais tai buvo padaryta. Kadangi kaltinimas yra nekonkretus ir nepagrįstas jokiais įrodymais, kolegija laiko, kad teismas pažeidė BPK 305 str. 1 d. 1 p., 2 p. reikalavimus, nes apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje privalu išdėstyti nusikalstamos veikos, pripažintos įrodyta, aplinkybes, t. y. jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitas svarbias aplinkybes. Taip pat turi būti nurodyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Teismas pažeidė šių įstatymų reikalavimus, todėl išvardintos dalys iš nuosprendžio aprašomosios dalies turi būti pašalintos (jos nesudaro atskiros BK 260 str. 3 d. nurodytos nusikaltimo sudėties, todėl išteisinamasis nuosprendis dėl jų nepriimamas).

Toliau kolegija atsakys į konkrečius apelianto T. M. skundo argumentus. Kolegija pažymi, kad apeliantas, neigdamas savo kaltę dėl dalyvavimo nusikalstamame susivienijime, skunde išvis neužsimena apie M. K. ir P. M. parodymus, kurie kategoriškai patvirtino T. M. atlikus nusikalstamus veiksmus dalyvaujant nusikalstamame susivienijime. Apeliantas skunde tvirtina nesutinkantis su nuteistųjų R. Bl., R. S., R. U. bei liudytojų J. Ž., R. R., E. P., A. Č. parodymais. Iš pradžių kolegija aptars duomenis, kurių pagrindu T. M. nuteistas už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, tik atkreipia apelianto dėmesį, jog jo skundo teiginiai yra paneigiami tais pačiais įrodymais, kurie išanalizuoti ir aptarti atsakant į apelianto M. B. skundą.

Jo skundo teiginys, kad R. Bl., R. S. bei R. U., siekdami švelnesnės bausmės, jį apkalbėjo, niekuo nepagrįstas ir deklaratyvus. Apeliantas neįvardijo jokių argumentų, įrodančių, jog nurodyti nuteistieji išties davė T. M. kaltinančius parodymus paveikti pykčio ir turėdami tikslą jį apkalbėti bei siekdami palengvinti savo teisinę padėtį. Iš bylos medžiagos matyti, kad visus juos siejo draugiški santykiai, ir, kaip paaiškino M. K., jie visi dažnai būdavo drauge. R. Bl. disponavo narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis ir, vykdydamas L. L. nurodymus, surasdavo ir išnuomodavo garažus narkotinių ir psichotropinių medžiagų saugojimui, T. M. tiekė narkotines medžiagas R. U., o taip pat su R. S. ir kitais nuteistaisiais kankino A. Ž. bei padarė kitus nuosprendyje nurodytus nusikaltimus.

Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad L. P. pakeitė parodymus tik teisme ir pradėjo tvirtinti, jog narkotines ir psichotropines medžiagas pardavimui jam tiekė ne T. M., o M. K. (t. 41, b. l. 86-88). Taip pat teisme apeliantas pareiškęs, jog ,,pirminiai parodymai neteisingi“ (t. 41, b. l. 87), negalėjo logiškai paaiškinti, kodėl visus aukščiau aptartus T. M. veiksmus dabar priskiria M. K. . Naivūs ir neįtikinami L. P. teiginiai, jog ,,buvo užsiminta, kad vietoj K. reikia šnekėti apie kitą asmenį“ (t. 41, b. l. 87). Pastebima, kad ikiteisminiame tyrime po kiekvienos L. P. apklausos, jis pats asmeniškai parašė: ,,Perskaičiau, surašyta teisingai“ ir pasirašė, taip pat protokoluose yra gynėjos advokatės M. Bartaševičiūtės parašai ir jokių pastabų, apie neva darytą psichologinį poveikį, nepareikšta (t. 11, b. l. 6, 9-21). Pažymėtina, kad L. P. parodymais apie T. M. veiksmus disponuojant narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, nėra grindžiama T. M. kaltė dėl konkrečių narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo, šie parodymai vertinami kaip bendro pobūdžio duomenys, apibūdinantys T. M., kaip nusikalstamo susivienijimo dalyvį bei jo veiklą šiame nusikalstamame darinyje.

Apeliantas, kritikuodamas E. P. artimos draugės – liudytojos J. Ž. parodymus teigia, kad E. P. vis tik teisme nepatvirtino ką nors žinąs apie nusikalstamą susivienijimą, o J. Ž. parodė T. M. buvus L. L. vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariu. Liudytoja J. Ž. teisme kategoriškai nurodė, jog apie gaują ji sužinojo iš E. P., kuris ,,< ... > minėjo, kad L. L. yra gaujos vadas“ (t. 41, b. l. 150-151). Visa, kas žinoma apie gaują, jos narius, jai papasakojo E. P. . Kolegija, vadovaudamasi aukščiau aptartais liudytojo E. P. parodymais, atmeta apeliacinio skundo motyvą neva šis liudytojas teisme nepatvirtino apie nusikalstamo susivienijimo egzistavimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi liudytojos J. Ž. parodymais, duotais viso proceso metu, nes išties ji nurodė konkrečius duomenis apie L. L. vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo narius – M. K., P. M., T. M., M. B. bei jų daromus nusikaltimus. Štai ką liudytoja J. Ž. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino apie šį susivienijimą ir jo vadovą: ,,< ... > žinau tiek iš E. P., tiek iš kitų aplinkinių žmonių, kad šios gaujos lyderio L. L. visi bijojo, tiek ir gaujos nariai, tiek ir kiti, kas su juo turėjo reikalų“ (t. 6, b. l. 174). Be to, iš E. P. ir R. R. pasakojimo jai tapo žinoma, kaip L. L. su P. M. nuvežę į mišką` smurtavo prieš juos, kaip E. P. dalyvavo susitikime su gaujos nariais dėl T. M. konflikto, kaip L. L. organizavo D. P. nužudymą (,,< ... > L. L. E. P. davė pistoletą ir jis sakė, kad važiavo į mišką mokytis šaudytis“ (t. 6, b. l. 175).

Teismas pagrįstai vadovavosi liudytojos J. Ž. parodymais, kadangi jos nurodytas aplinkybes patvirtino ne tik E. P., bet ir M. K., P. M., kiti nuteistieji bei byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Skunde teigiama, kad E. P. parodymai prieštarauja liudytojos J. Ž. parodymams, tačiau apeliantui nekonkretizavus, kuo pasireiškė prieštaravimai, kolegija tokį teiginį atmeta kaip nepagrįstą ir į jį neatsakys. Nors J. Ž. parodymai priskiriami netiesioginiams įrodymams, tačiau jais pagrįstai vadovautasi grindžiant T. M. kaltę. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. BPK 20 str. 2 d. nurodyta: ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas arba teismas, kurio žinioje yra byla. Pirmosios instancijos teismas J. Ž. parodymus pripažino tinkamu įrodymų šaltiniu pagrįstai, nes juos patvirtino nuosprendyje išanalizuotų ir aptartų įrodymų visuma. Teismas įrodymus įvertino teisingai vadovaudamasis BPK 20 str. 5 d. nuostatomis.

Skunde T. M. įvardija liudytojo R. R. parodymus kaip nenuoseklius, nes teisme jis nepatvirtino buvęs verčiamas platinti narkotikus. Kolegijos nuomone, apeliantas liko nepatenkintas tuo, jog teismas atmetė šio liudytojo parodymus, duotus teisme, ir vadovavosi ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Negalima sutikti su apelianto teiginiu, jog R. R. teisme nepatvirtino buvęs verčiamas platinti narkotikus, nes šis tokių aplinkybių nenurodė, o apie narkotikų platinimą teigė: ,,Su šia gauja nebuvau susijęs narkotikais“ (t. 41, b. l. 158). Tačiau teisme pagarsinus liudytojo R. R. parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime (t. 7, b. l. 91-93), patvirtino, kad L. L. su P. M. vežė jį su E. P. į mišką, ten buvo surakinti antrankiais, o vėliau, juos atrakinus, abu kasė duobę, E. P. buvo smaugiamas virve permetus ją per medį ir taip buvo grasinama. Kadangi R. R. nurodytas aplinkybes patvirtino P. M., todėl pagrįstai jomis ir buvo vadovautasi.

Nuteistojo T. M. skundo motyvas neva jam nepriklauso 2005-01-19 kratos metu nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), surastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra naivus, nelogiškas ir atmetamas kaip prieštaraujantis byloje surinktiems įrodymams. Byloje esantis kratos protokolas (t. 1, b. l. 132-134) patvirtina, kiek ir kokios rūšies narkotinių, psichotropinių medžiagų, įvairių dydžių polietileninių maišelių, vienkartinių pirštinių bei kitų daiktų buvo rasta nurodytame bute. Šie daiktiniai įrodymai, cheminių bei biologinių tyrimų specialistų išvados Nr. 726, 728 yra detaliai aptartos nuosprendžio 45-46 lapuose (t. 44, b. l. 71-72), todėl kolegija iš naujo jų neanalizuos, tik konstatuos, kad šių įrodymų pakanka teismo padarytai išvadai, jog minėtame bute T. M. laikė narkotines, psichotropines medžiagas. Aplinkybę, jog šį butą buvo išsinuomavęs T. M., patvirtino buto savininkė S. Ml. (t. 41, b. l. 50). Tai, kad ne kas kitas, o T. M. atnešė į butą kratos metu paimtas narkotines ir psichotropines medžiagas, patvirtina biologiniai pėdsakai, surasti ant tirti pateiktų maišelių su baltos spalvos milteliais ir popierinių paketėlių, kurie priklauso apeliantui (t. 3, b. l. 61-62).

T. M. prašymas sušvelninti paskirtą bausmę atmetamas. Nuosprendyje yra nurodyti motyvai dėl laisvės atėmimo bausmės ir jos trukmės paskyrimo. Buvo atsižvelgta, kad jis padarė labai sunkius nusikaltimus, kurie kelia didelį pavojų visuomenės saugumui ir sveikatai. Už nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 str. 2 d. ir 260 str. 3 d., jam yra paskirtos artima minimaliai ir mažesnė, nei bausmės vidurkis, laisvės atėmimo bausmės. Teismas įvertino jo asmenybę charakterizuojančius duomenis (neteistas, nebaustas), nusikalstamų veikų padarymo metu niekur nedirbo, taip pat atsižvelgta ir į jo sveikatos būklę (t. 37, b. l. 116). Nors apeliantas ir tvirtina, kad teismas neatsižvelgė, jog jam reikalinga širdies operacija, tačiau duomenų apie tai, kad nesuteikiamas reikiamas gydymas laisvės atėmimo vietų ligoninėje, byloje nėra. T. M. neteisus tvirtindamas, jog nusikalto tik ką suėjus pilnametystei, nes faktinės bylos aplinkybės rodo, jog jau tuomet, kai L. L. jį įtraukė į nusikalstamą susivienijimą 2002 m., jam buvo suėję 21 metai.

Atsakydama į T. M. skundo argumentus dėl žymiai švelnesnės bausmės paskyrimo M. K. ir kitiems nuteistiesiems, kolegija pažymi, kad teismas, paskirdamas nuteistiesiems bausmes, jas individualizavo, vadovavosi BK 54 str. nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei BK 41 str. įtvirtinta bausmės paskirtimi. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju kaip tik ir vadovavosi BK 41 str. 2 d. išvardintomis nuostatomis, tarpe jų – nubausti nusikaltimą padariusį asmenį ir jį paveikti taip, kad vėl nenusikalstų. Neįtikinamas T. M. teiginys, jog jis padarė išvadas iš netinkamo elgesio. Kolegija sprendžia, kad jis nebuvo nuoširdus viso proceso metu, neprisipažino kaltu ir kategoriškai neigė dalyvavęs nusikalstamame susivienijime bei daręs nusikalstamas veikas. Net ir suradus bute, kuriame gyveno, narkotines bei psichotropines medžiagas, neigė, kad tai jo medžiagos.

T. M. jam skirtą bausmę sulygina su M. K. paskirta bausme, teigdamas, kad ji savo dydžiu prilygsta tik trečdaliui jam skirtos bausmės, todėl mano esąs nubaustas per griežtai. Nuosprendžio 166-167 lapuose (t. 44, b. l. 192-193) išdėstyti teismo motyvai dėl M. K. skiriamos bausmės, todėl kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai ir pastebi, kad jam yra žinomi tokios bausmės skyrimo pagrindai. Vis dėlto, pažymima, kad T. M. nėra nustatyta nė viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tuo tarpu M. K. – net kelios. Svarbiausia, kad M. K. (beje, ir P. M.) aktyviai padėjo atskleisti nusikalstamo susivienijimo narių padarytus nužudymus ir jų dėka buvo išaiškintas ir likviduotas L. L. organizuotas ir vadovautas nusikalstamas susivienijimas. Taikyti BK 62 str. 2 d. 3 p. nėra galimybės: jo vaidmuo buvo ne antraeilis, o vienas iš pagrindinių, aktyviai dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje ir jo daromuose nusikaltimuose. Skundo argumentas – nėra sunkinančių atsakomybę aplinkybių, neseniai buvo miręs tėvas, gyveno su broliu ir motina, negali nulemti padarytų ypač sunkių nusikalstamų veikų, jų padarinių ir padidinto pavojaus visuomenei.

Kolegija pastebi, kad panaikinus nuosprendžio dalį ir T. M. išteisinus dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 261 str., bei jam susiaurinus inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 str. 3 d. apimtį, paliekama pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė, nes jam teismas pagal BK 260 str. 3 d. paskyrė minimalią 10 metų laisvės atėmimo bausmę, o pagal BK 249 str. 2 d. – septynerius metus, t. y. artimą bausmės minimumui, todėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atitinka BK 41 str., 54 str. 1 d., 2 d. reikalavimus.

Dėl nuteistojo M. B. apeliacinio skundo

Pirmiausia kolegija pasisakys dėl M. B. nepagrįsto nuteisimo pagal BK 260 str. 1 d., o po to – dėl BK 253 str. 1 d.

Šiuo konkrečiu atveju M. B. buvo kaltinamas neteisėtai platinęs narkotines ir psichotropines medžiagas. BK 260 str. 1 d. dispozicijoje yra išvardinta visa eilė šios veikos objektyviųjų požymių, jie yra alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, jog būtų padaryta bent viena iš šių veikų.

M. B. pagal BK 260 str. 1 d. nuteistas už neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą tokiomis aplinkybėmis:

nuosprendyje (nuosprendžio 8 lapas arba t. 44, b. l. 34)) konstatuojama, kad ,,M. B. 2004 m. pradžios ir 2004 m. kovo 30 d. laikotarpiu Vilniaus mieste neteisėtai platino D. C. nenustatytą kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų“.

Kolegija su tokiu M. B. nuteisimu nesutinka ir teigia, jog teismas pažeidė BPK 305 str. 1 d. 1 ir 2 punktus, nes nuosprendžio aprašomojoje dalyje nėra jokių įrodymų dėl psichotropinių ir narkotinių medžiagų platinimo, nenurodyta: tiksli platinimo vieta, platinimo aplinkybės, šių medžiagų rūšis bei kiekis. Nuosprendyje nurodyta, kad M. B. kaltė yra įrodyta: M. K. parodymais, tačiau jie visiškai neanalizuoti ir neaprašyti, kokie konkretūs įrodymai tai patvirtinaa, o taip pat nukentėjusiojo D. C. parodymais, iš kurių matyti, jog M. B. jam atveždavo narkotines medžiagas kas 3 dienas: dažniausiai atveždavo marihuaną, retkarčiais – amfetaminą. Vadinasi, M. B. kaltė pagrįsta tik abstrakčiais, nekonkrečiais teiginiais, kurie kelia abejones, detaliai neaptartas platinimo turinys ,,kitokiu būdu“. Kadangi D. C. tvirtina, jog M. B. atveždavo narkotines, psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą parduoti, tai turi būti įrodyta: kokias psichotropines ir narkotines medžiagas ir kokius kiekius perdavė, o nuosprendyje apsiribota nekonkrečia formuluote ,,nenustatytą kiekį“ narkotinių ir psichotropinių medžiagų“.

2009 m. spalio 20 d. LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009 konstatavo, jog ,,< ... > teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų“. Suprantama, jog ši nuostata yra taikoma ir kiekvienai iš BK 260 str. 1 d. nurodytų alternatyvių veikų.

Iš aptarto nuosprendžio matyti, kad narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo faktas iš esmės yra grindžiamas nekonkrečiais ir abstrakčiais nuteistojo M. K. ir nukentėjusiojo D. C. parodymais, tačiau nenustačius ir neįrodžius platinamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų rūšies, kiekio, t. y. nusikaltimo dalyko ir kitų svarbių bylos aplinkybių, apkaltinamasis nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Šiuo atveju kaltinimas yra nekonkretus ir grindžiamas vien prielaidomis, nes kaltinamajame akte, kaip ir nuosprendyje, teigiama, kad M. B. neteisėtai platino nenustatytą kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Pagal baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o visos abejonės yra aiškinamos kaltinamojo naudai. Šios nuostatos yra įtvirtintos ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje.

Kaltinant M. B. neteisėtai platinus nenustatytą kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir nuteisus už šį nusikaltimą, buvo pažeisti BPK 1 str. 1 d., 44 str. 6 d., 301 str. 1 d., 305 str. 1 d. 1 p., 2 p. reikalavimai. Šie baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai laikomi esminiais, nes buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ir jie sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 str. 3 d.). Esant išvardintiems pažeidimams M. B. dėl nuteisimo pagal BK 260 str. 1 d. išteisinamas.

Analogiškais motyvais M. B. išteisintinas ir dėl šaunamojo ginklo – savadarbiu būdu perdirbto, patrumpinant vamzdžius bei pašalinant buožę, 16-o kalibro medžioklinį šautuvą, pritaikytą šaudyti 16-o kalibro medžiokliniais šoviniais neteisėto įgijimo bei laikymo.

Pagal BK 253 str. 1 d. atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šio straipsnio dispozicijoje išvardintos veikos yra alternatyvios, todėl kiekviena iš jų sudaro savarankišką nusikaltimo sudėtį.

M. B. pagal BK 253 str. 1 d. nuteistas už tai, kad tarp 2002 metų rudens ir 2004-09-25, tiksliai tyrimo nenustatytu metu ir būdu, neteisėtai įgijo bei nenustatytoje vietoje laikė šaunamąjį ginklą.

Kolegija atkreipia dėmesį į 2009-10-20 LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos priimtą sprendimą baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009 dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 260 str. 3 d. ir BPK 1 str. 1 d., 44 str. 6 d., 301 str. nuostatų pažeidimą. Nutartyje konstatuojama, jog ,,< ... > teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BPK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių reikalavimų“.

Šios nuostatos taikytinos ir nusikaltimui, numatytam BK 253 str. 1 d., kadangi šios dalies dispoziciją (kaip ir BK 260 str. 3 d.) sudaro alternatyvių anksčiau paminėtų nusikalstamų veikų sudėčių visuma ir bet kurios iš jų padarymas gali būti (esant visiems sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininką nubausti pagal BK 253 str. 1 d.

Iš apkaltinamojo nuosprendžio matyti, kad M. B. pagal BK 253 str. 1 d. buvo nuteistas už dvi alternatyvias veikas – neteisėtą šaunamojo ginklo įgijimą bei laikymą. Vadovaujantis BPK 305 str. 1 d. 1 p., 2 p. nuostatomis, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, taip pat įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai, kuriais vadovaujantis teismas atmetė kitus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas pažeidė šio įstatymo reikalavimus ir nenustatė, kur, kaip, kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė šaunamojo ginklo įgijimas, kas ginklą perdavė ir kur jis buvo laikomas. Iš esmės apelianto kaltė yra grindžiama abstrakčiais ir nenuosekliais nuteistojo M. K. parodymais, kuriuos nuteistasis davė teisme: ,,M. B. ginklą nusipirko 2004 m. pavasarį ir man jį rodė. Pradžioje laikė jį namie, o paskui nežinau kur, nemačiau jo. Jis atrodė panašiai, kaip ir tas, kurį man L. pardavė. M. B. nudažė jį juodai“ (t. 41, b. l. 77). Daugiau jokių įrodymų, patvirtinančių neteisėto ginklo įgijimo ir laikymo aplinkybes, byloje nesurinkta. Tiesa, nuosprendyje teigiama, kad tą patį šaunamąjį ginklą po 2004-09-25 įgijo M. K. ir nugabenęs į garažą, esantį (duomenys neskelbtini), jame laikė (šias aplinkybes pripažino pats M. K.). Duomenų apie tai, kad M. B. šaunamąjį ginklą įgijo 2002 m. rudenį, byloje nėra. Neteisėtas šaunamojo ginklo įgijimo ir laikymo faktas pagrįstas prielaidomis, spėjimais ir abejonėmis, o teismo išvadų nepatvirtina byloje surinkti įrodymai. Nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o visos abejonės aiškinamos nuteistojo naudai. Nesurinkus neginčijamų įrodymų, patvirtinančių M. B. kaltę, be to, teismui padarius esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus (BPK 1 str. 1 d., 44 str. 6 d., 301 str. 1 d., 305 str. 1 d. 1 p. 2 p.), nuosprendžio dalis dėl jo nuteisimo pagal BK 253 str. 1 d. naikintina ir jis išteisinamas.

Apeliantas, nesutikdamas su jo nuteisimu pagal BK 140 str. 1 d. dėl D. C. sužalojimo, aptaria M. K. parodymus ir teigia, jog šis patvirtino apeliantą tik uždėjus ant nukentėjusiojo kaklo automobilio saugos diržą ir pritraukus prie savęs, tačiau nesmaugus.

Byloje surinkti ir nuosprendyje aptarti bei įvertinti įrodymai patvirtina M. B. kaltę kartu su L. L. ir M. K. panaudojus smurtą prieš D. C. ir sukėlus nukentėjusiajam fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdžius jo sveikatą.

Faktą, jog nukentėjusiajam D. C., sėdėjusiam priekinėje keleivio sėdynėje, nuteistasis M. B., sėdėdamas automobilyje ant galinės sėdynės, saugos diržu užveržė kaklą, viso proceso metu patvirtino M. K. (t. 19, b. l. 41-62, t. 41, b. l. 53-55). Šis parodė, jog smurtavo prieš D. C. todėl, kad jis negrąžina M. B. skolos. Teismas pagrįstai vadovavosi M. K. parodymais, kadangi juos patvirtino nukentėjusysis D. C.. Nustatyta, jog prieš nukentėjusįjį D. C. nuteistieji L. L., M. K. ir M. B. smurtavo pastarojo nuomojamame bute G. gatvėje, automobilyje AUDI-100 ir galiausiai prie (duomenys neskelbtini) mokyklos, kurioje mokėsi D. C. . Priešingai nei teigia apeliantas, nuteistųjų smurto faktas prieš nukentėjusįjį yra įrodytas ne tik M. K. ir D. C., bet ir liudytojų A. Ckn., A. Ck., L. B., A. Gl., A. Pr., A. Čb., D. J. parodymais. Liudytojai patvirtino, jog D. C. prie (duomenys neskelbtini) mokyklos sumušė M. K. ir L. L. . Aukščiau aptartas aplinkybes patvirtina ir rašytiniai įrodymai: kratos metu I. N. bute paimta vaizdo juosta, kurioje užfiksuota, kaip 2004-03-30 L. L. bute prieš nukentėjusįjį naudoja smurtą (t. 5, b. l. 206-207); specialisto išvadoje Nr. 2781(01) konstatuojama, kad D. C. dėl 1-o piršto pamatinio pirštakaulio lūžio padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 16, b. l. 112-114).

Kadangi nuteistieji M. K., L. L. ir M. B. 2004-03-31 ir 2004-05-11 smurtavo prieš D. C., veikdami vienoje iš bendrininkavimo formų – nusikalstamame susivienijime, todėl kiekvienas iš jų, tame tarpe ir M. B., atsako už visus nuteistųjų atliktus veiksmus dėl D. C.. Esant šioms aplinkybėms, atmetamas M. B. skundo argumentas, jog jis neatsako už smurtą, naudotą prie mokyklos, nes ten jis asmeniškai nukentėjusiojo nemušė. Taip pat kaip nepasitvirtinęs atmetamas jo skundo argumentas, jog nukentėjusiajam negalėjo būti padarytas joks sužalojimas – jis nebuvo nei mušamas, nei smaugiamas. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių M. B. ir kitų nuteistųjų kaltę dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo D. C. ir jų nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 str. 1 d. Kolegija konstatuoja, kad teismas, vertindamas įrodymus, BPK 20 str. 5 d. reikalavimų nepažeidė.

Apeliacinio skundo argumentas dėl D. C. parodymų nepatikimumo (neva jie kardinaliai skyrėsi ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu) atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi nuosprendyje aptarta nukentėjusiojo parodymų analizė leidžia daryti išvadą, jog esminių skirtumų jo parodymuose nėra, o nuoroda į tai, kad teisiamojo posėdžio metu jis tiksliai negalėjo pakartoti visų įvykio smulkmenų paaiškinama tuo, kad duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams jis geriau visa tai prisiminė. Kolegija pažymi, kad M. B. vaidmuo šios nusikalstamos veikos padaryme, įvertinamas byloje esančių ir pirmosios instancijos teisme ištirtų ir patikrintų įrodymų visuma.

Apeliantas, nesutikdamas su jo nuteisimu pagal BK 138 str. 1 d. dėl A. A. sužalojimo, tvirtina, jog jis nukentėjusiojo nepažinojo, be to, apelianto nuomone, tai patvirtino ir M. K. su L. L.. Atsakydama į šį M. B. skundo argumentą, kolegija pastebi, jog ta aplinkybė, kad apeliantas nepažinojo nukentėjusiojo (tai pripažino ir M. K. ne 2006-12-16, kaip nurodo apeliantas, o 2006-12-12 teisiamojo posėdžio metu) (t. 41, b. l. 36), dar nereiškia, kad jis nedalyvavo sužalojant A. A. . Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje, kurioje pateikiama teismo įrodymų analizė dėl nesunkaus A. A. sveikatos sutrikdymo, rėmėsi ne tik nuteistųjų P. M. ir M. K., bet ir nukentėjusiojo A. A. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (t. 15, b. l. 11-23, 32-39), kurie buvo pagarsinti teisiamajame posėdyje (t. 41, b. l. 32, 40). Pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų procesinių priemonių iškviesti į posėdį A. A., tačiau jo surasti nepavyko (t. 34, b. l. 38). Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo (t. 34, b. l. 53) matyti, kad 2006-08-29 buvo paskelbta jo paieška. Kadangi nukentėjusiojo surasti nepavyko ir jis nebuvo atvesdintas į posėdį, todėl pripažinta, kad jis neatvyko dėl svarbios priežasties, nutarta jo parodymus pagarsinti (t. 41, b. l. 32, 37). Tenkindama nuteistojo L. L. prašymą, kolegija nutarė į apeliacinės instancijos teismo posėdį iškviesti nukentėjusįjį A. A. (t. 46, b. l. 150), tačiau buvo gautas tyrėjo tarnybinis pranešimas iš Pašilaičių policijos nuovados apie tai, kad jis registracijos vietoje (duomenys neskelbtini), negyvena, todėl nebuvo galimybės įpareigoti jį atvykti į teismą, o Vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Asmenų paieškos skyrius pranešė, jog 2007-10-01 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi A. A. yra paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir paskelbta jo paieška, kadangi iki šiol nesurastas, todėl paieška tęsiama (t. 46, b. l. 171). Esant tokiems duomenims, pagrįstai vadovautasi A. A. parodymais, duotais ikiteisminiame tyrime. Apeliaciniame skunde teigiama, kad T. M. nepatvirtino kai kurių M. K. ir P. M. nurodytų aplinkybių, tačiau apeliantas neįvardija, kokios tai aplinkybės, todėl kolegija į tokį jo abstraktų argumentą neturi galimybės atsakyti. Be to, pažymima, jog nepagrįstas M. B. skundo argumentas dėl pareigūnų padaryto psichologinio spaudimo T. M., nes šis teisme tokio fakto išvis nenurodė (t. 41, b. l. 37). Apeliantas skunde išdėsto savo abejones dėl neva pareigūnų daryto poveikio ir M. K., tačiau pats tuo nėra įsitikinęs – pavartojo frazę ,,galbūt“.

Kolegija neatsakys į šį abejotiną skundo teiginį, o taip pat į tai, kad M. K. parodymai prieštarauja nukentėjusiojo parodymams, kadangi nenurodyta, kuo konkrečiai pasireiškia šie prieštaravimai.

Dėl liudytojos I. N. apklausos kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo imtasi visų priemonių dėl jos iškvietimo į posėdį, tačiau surasti nepavyko, todėl apeliacinės instancijos teismas nutarė ją apklausti (t. 46, b. l. 150). Iš Vilniaus m. 6-ojo policijos komisariato Pašilaičių policijos nuovados buvo gautas tyrėjo tarnybinis pranešimas, jog I. N. nuo 2007-03-22 yra išvykusi į užsienį (Nyderlandus) (t. 46, b. l. 170), todėl nebuvo galimybių ją apklausti ir šiame teisme.

Iš P. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu, matyti, jog L. L. liepimu jis paprašė savo draugės I. N. paskambinti A. A. ir pakviesti jį susitikti laiptinėje dėl narkotikų pirkimo, ką ši ir padarė, tačiau I. N. nieko nežinojo, jog A. A. bus sužalotas peiliu. P. M. patvirtino, jog sugrįžę į butą M. B. ir M. K. pasakė, kad subadė A. A. peiliais (t. 41, b. l. 34-35, t. 22, b. l. 130-133). A. A. sužalojimo faktą patvirtino liudytojai K. B., E. M., A. S., V. Km., A. Š. bei teismo medicinos specialisto išvada Nr. 1549/04(01), kurioje konstatuojama, jog A. A. padarytos: pjautinė žaizda kairėje plaštakoje, durtinės-pjautinės žaizdos nugaros kairėje pusėje, kairiame žaste, šlaunyje, kairio sėdmens srityje (t. 15, b. l. 62-63).

Nors M. B. nesutinka dėl jo nuteisimo pagal BK 140 str. 2 d. (dėl A. Ž. kankinimo), tačiau duomenų, kurie pagrindžia jo kaltę, surinkta pakankamai. Iš apeliacinio skundo turinio ir nuteistojo parodymų teisme matyti, kad jis 2004-03-16 buvo R. S. bute, kuriame buvo švenčiamas T. M. gimtadienis. Tai, kad vakarėlio metu buvo smurtaujama prieš A. Ž., sukeliant jam fizinį skausmą, parodė pats nukentėjusysis, taip pat iš dalies M. K., P. M., T. M., patvirtindami kitų nuteistųjų neteisėtus veiksmus. Nors apeliantas teigia, jog nė vienas iš paminėtų nuteistųjų neparodė, kad smurtą vartojo M. B., tai neužfiksuota ir vaizdo įraše, darytame vakarėlio metu, tačiau tai dar nereiškia, jog M. B. nedalyvavo kankinant nukentėjusįjį. A. Ž. parodymais nustatyta, kad visi buvę bute (jų tarpe M. B.) iš jo tyčiojosi, liepė gerti degtinę, narkotikus, L. L. mušė kumščiais, buteliu per galvą, liepė apsirengti moteriškais drabužiais ir šokti, peiliu grasino sužaloti, nupjauti lytinius organus, spardė kojomis, privertę nusirengti nuogai, vonioje ant jo pylė šaltą ir karštą vandenį, žemino ir kitais būdais. Aplinkybę, jog įvykio vakarą nukentėjusįjį mušė ir M. B., A. Ž. nurodė teisme: ,,Po kurio laiko man liepė užlipti ant lovos, priėjo prie manęs K. ir B. ir sudavė su koja į šoną, galvą“. < ... > ,,B. man smūgiavo vakarėlio vidury, kai šokau“ (t. 41, b. l. 3-4). Apelianto skundo teiginys, jog vaizdo įraše neužfiksuoti jo veiksmai prieš nukentėjusįjį, o tai, M. B. nuomone, yra vienas iš jo nekaltumo įrodymų, atmetamas, kadangi iš P. M. parodymų matyti, jog jis, pakaitomis su M. B., filmavo nukentėjusiojo žeminimo ir tyčiojimosi procesą ne ištisai, o su pertraukomis, be to, ir pats vakarėlio metu vaišinosi, todėl realu, kad įraše nėra užfiksuoti visi veiksmai, atlikti prieš nukentėjusįjį. Kolegija sutinka su teismo išvada, jog A. Ž. parodymai iš esmės yra nuoseklūs ir detalūs. Jo parodymus patvirtina kiti faktiniai bylos duomenys, o tai, kad jis neatsiminė kai kurių detalių, negalima laikyti jų nepatikimais. Imama domėn A. Ž. būsena ir sveikatos būklė vakaro metu - jis buvo mušamas, grasinamas sužaloti peiliu, nupjauti kai kuriuos organus, buvo įvairiais būdais žeminamas, iš jo tyčiotasi, girdytas degtine ir narkotikais, visa tai tęsėsi 6-7 valandas, todėl jis buvo įbaugintas, be to, dėl pavartotų narkotikų galėjo visko iškart neatsiminti. Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminiame tyrime, siekiant pašalinti kai kuriuos neatitikimus ar netikslumus. Dėl M. B. apeliaciniame skunde aptartų A. Ž. 2005-02-18 parodymų apklausiant jį liudytoju (t. 16, b. l. 1-10) parodymo atpažinti pagal nuotrauką (t. 16, b. l. 19-21) metu duotų paaiškinimų matyti, jog nukentėjusysis išties atpažino ,,S.“ vadinamą M. B. ir paaiškino, kad R. S. bute M. B. sudavė 2 smūgius į galvą ir 2-3 kartus spyrė į šoną gulinčiam. Teisme nukentėjusysis paaiškino, kad tuomet kai apklausinėjo tyrėja, ji neuždavė klausimų dėl M. B. suduotų smūgių, todėl jis nieko ir nesakė (t. 41, b. l. 5). Faktą, kad M. B. kartu su kitais smurtavo prieš A. Ž., parodė nuteistasis R. S.: ,,Šventimo metu buvo tyčiojamasi, visi jį mušė“ < ... > ,,Visi po truputį Ž. spardė, į vonią buvo paguldytas, iš jo buvo tyčiojamasi“ (t. 41, b. l. 171).

Kolegija pažymi, kad A. Ž. parodymai buvo įvertinti visumoje su kitais duomenimis (nuteistųjų L. L., M. K., P. M., T. M., R. S., liudytojos Sv. Ž. parodymais bei rašytiniais įrodymais) ir padaryta pagrįsta išvada, kad nuteistieji, tarpe jų ir M. B., smurtavo prieš A. Ž. – sukėlė jam fizinį skausmą, dvasines kančias, vertė atlikti žeminančius veiksmus ir taip jį kankino.

Byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirti įrodymai paneigia M. B. poziciją dėl neva jo nedalyvavimo nusikalstamame susivienijime. Kolegija sutinka su išvada, kad M. B. į nusikalstamą susivienijimą buvo įtrauktas 2002 m. rudenį kartu su M. K. .

Bylos duomenimis nustatyta, kad L. L. 2002 m. vasarą Vilniuje įkūrė nusikalstamą susivienijimą sunkiems nusikaltimams daryti, t. y. suvienijo bendrai nusikalstamai veikai iš pradžių T. M. , vėliau – M. K., M. B. ir galiausiai – P. M.. Nusikalstamą susivienijimą organizavo ir jam vadovavo L. L. . 2003 m. vasarą L. L. nusikalstamą susivienijimą perorganizavo į ginkluotą, nes įgijo didelį kiekį sprogstamosios medžiagos, o nuo 2004 m. vasaros jį apginklavo ir šaunamaisiais ginklais bei šaudmenimis. Visi nusikalstamo susivienijimo nariai darė nusikaltimus.

Nustatytos faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad nusikalstamo susivienijimo narių tikslas buvo daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, o tai, kad tarpe jų buvo padaryti nusikaltimai, nepriskirti sunkiems ir labai sunkiems, dar nereiškia, jog apeliantas nedalyvavo tokio susivienijimo veikloje. M. K. ir P. M. parodymais nustatyta, kokius konkrečius veiksmus atliko M. B. nusikalstame susivienijime. Iš esmės M. B. dalyvavimas nusikalstamame susivienijime ir jo daromuose nusikaltimuose yra pagrįstas nuteistųjų M. K. ir P. M. parodymais bei byloje surinktais rašytiniais įrodymais. Teismas pagrįstai jų parodymus laikė tinkamu įrodymų šaltiniu ir nuosprendyje pasisakė, kodėl atmetė pirminius parodymus (iš pradžių tiek M. K., tiek P. M. laikėsi L. L. nurodymų neduoti parodymų arba duoti klaidinančius parodymus), vėliau nuoširdžiai abu prisipažino savo kaltę ir davė nuoseklius ir detalius parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, ikiteisminio tyrimo teisėjui ir teisiamojo posėdžio metu. Reikia pažymėti, kad P. M. ir M. K. davė ne tik kitus, bet ir save kaltinančius parodymus. Nuteistojo M. B. kaltė padarius nusikalstamas veikas nuosprendyje pagrįsta ne tik M. K. ir P. M. parodymais, bet ir kitais ištirtais įrodymais, kurie nuosprendyje išsamiai išdėstyti, aptarti ir įvertinti (BPK 20 str. 5 d.). M. B. pripažintas kaltu įvertinus įrodymų visumą, t. y. ne tik M. K. ir P. M., bet ir liudytojų parodymus bei rašytinius įrodymus.

Tą aplinkybę, kad apeliantas dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, parodė M. K.: ,,Mūsų gauja susidarė iš 5 asmenų – aš, M. B., T. M. , P. M., L. L.“. ,,< ... > Kai M. B. suėmė, kažkas atvežė jo ginklą nupjautvamzdį < ... >“ ,,< ... > mes su M. B. išsinuomavom butą G. gatvėje ir prekiavom narkotikais: aš – heroinu, M. B. – sintetinais“ (t. 41, b. l. 71) ir P. M.: ,,Narkotikais prekiauti pasiūlė L. L., ilgai įkalbinėjo mane, nes M., K., B. jau seniau pradėjo prekiauti“. < ... > Susirinkimai vykdavo, L. kviesdavo, konkrečios vietos nebūdavo, šiaip paskambindavo, kad atvažiuoti pas K. ar M.“. ,,< ... > Per vieną susitikimą buvo nutarta dėl bendros kasos, todėl L. ir pasiūlė mokėti po 10 % į ją už butus“. ,,< ... > Iš bendros sumos buvo mokama už butus ir už sporto salę“ (t. 41, b. l. 78-79).

Kadangi M. B. į L. L. vadovaujamą nusikalstamą susivienijimą buvo įtrauktas 2002 m. rudenį, o smurtą kartu su kitais nuteistaisiais panaudojo prieš D. C., A. Ž. ir A. A. 2004 m. kovo-balandžio mėnesiais (šiuo laikotarpiu M. B. dalyvavo susivienijimo veikloje), todėl ir išvardinti nusikaltimai buvo padaryti veikiant nusikalstamame susivienijime. Šiais motyvais atmetami M. B. skundo teiginiai neva A. Ž. buvo pakviestas švęsti gimtadienio ir nuteistajam nėra žinoma, kas ir ką jam padarė. Jau anksčiau aptartais M. K. parodymais atmetamas apelianto teiginys neva joks nusikalstamas susivienijimas neegzistavo. Dėl A. Ž. kankinimo jis yra pripažintas kaltu kartu su T. M. ir tai yra vienintelis su šiuo asmeniu padarytas nusikaltimas, todėl, apelianto nuomone, negalima pripažinti buvus nusikalstamą susivienijimą. Atsakydama į šį M. B. skundo motyvą, kolegija pažymi, kad faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, jog nusikaltimai nusikalstamame susivienijime buvo daromi veikiant įvairioms asmenų grupėms: nuteistiesiems vaidmenis, kaip buvo įprasta, paskirstydavo L. L.. Jie vykdė tai, ką jiems liepdavo nusikalstamo susivienijimo organizatorius ir vadovas L. L., todėl natūralu, kad nusikalstamas veikas vykdė skirtingos nusikalstamo susivienijimo narių grupės.

M. B. skundu bando įtikinti, jog nėra įrodyta jį žinojus apie nusikalstamo susivienijimo narių turimus ginklus ir sprogmenis. M. K. ir P. M. parodymais nustatyta, jog M. B., išnuomotuose butuose dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo susirinkimuose ir pasitarimuose, girdėjo L. L. kalbant apie ginklus: ,,2004 metų pavasarį L. L. sakė, kad mums visiems reikia ginklų. L. L. turėjo ginklą ,,CŽ“, visiems kitiems irgi buvo užsakęs ginklus“ (t. 41, b. l. 71). Iš aukščiau aptartų M. K. parodymų matyti, kad M. B., kaip ir kiti nariai, taip pat turėjo šaunamąjį ginklą. Šią aplinkybę kategoriškai patvirtino M. K. viso proceso metu. Šie M. K. parodymai nėra vieninteliai – faktą, kad šaunamąjį ginklą turėjo M. B., patvirtino ir P. M., tačiau negalėjo tiksliai prisiminti ginklo įsigijimo aplinkybių (t. 41, b. l. 82). Kad nusikalstamas susivienijimas buvo įsigijęs sprogstamosios medžiagos, parodė M. K. : ,,2003 metų vasarą L. L. užsiminė, kad turi sprogmenų“ (t. 41, b. l. 74) ir R. Bl., kuris L. L. prašymu nuvežė ir paslėpė (duomenys neskelbtini) kaime, 923 g sprogstamąją medžiagą – trotilą. R. Bl. paaiškino, jog pas L. L., M. K. matė pistoletus, šautuvą ,,Winchester“, šovinius bei duslintuvą, o R. S. parodė, kad po M. K., L. L. ir T. M. sulaikymo R. Bl. nurodymu paėmė iš garažo, esančio (duomenys neskelbtini), sportinį krepšį su 2 nupjautavamzdžiais šautuvais, šoviniais ir paslėpė miške ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini).

Nors M. B. skunde neigia, kad už bendrus nusikalstamo susivienijimo pinigus L. L. nuomavo sporto klubą ,,A.“, kuriame kartu treniravosi L. L., M. B., T. M., P. M. ir M. K. , tačiau ši aplinkybė įrodyta objektyviais bylos duomenimis. Apeliantas teigia, kad to nepripažino ne tik L. L. (jis kategoriškai tvirtino nepadaręs nė vieno nusikaltimo), bet ir liudytojas R. Vv. . Teismas pagrįstai atmetė šio liudytojo parodymus, nes juos paneigė M. K., P. M., R. Bl., R. S., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Štai M. K., duodamas parodymus, teisme paaiškino: ,,Obščiako pinigus naudojom butų nuomai sumokėti ir sporto salei < ... > L. L. pats mokėjo už sporto salę“ (t. 41, b. l. 75). Šią aplinkybę patvirtino ir P. M.: ,,Per vieną susitikimą buvo nutarta dėl bendros kasos, todėl L. ir pasiūlė mokėti po 10 proc. į ją už butus. Iš bendros sumos buvo mokama už butus ir sporto salę. Į salę visi kartu vienerius metus ar net ilgiau vaikščiojome iki suėmimo, nuo tos reformos, kai pradėjome pardavinėti narkotikus“ (t. 41, b. l. 79). Iš M. K. ir P. M. parodymų matyti, kad ,,susirinkimai vykdavo, L. kviesdavo, konkrečios vietos nebūdavo, šiaip paskambindavo, kad atvažiuoti pas K. ar M.. Pokalbiai vykdavo tokie, kad L. pildė sąsiuvinius ir buvo svarstomi klausimai apie narkotikų prekybą. Kitokių susiėjimų gal ir buvo, kad kokį nors skolininką pagąsdinti, o dėl pasikėsinimo buvo susitarta atskirai“ (t. 41, b. l. 78); < ... > ,,Būdavo susirinkimai, viskas derinama, piešiami mikrorajonai, kur galima plėsti prekybą narkotikais. Susirinkimas vykdavo kas mėnesį, kai L. L. sugalvodavo, tai ir pasakydavo. Tie susirinkimai prasidėjo, kai mes pradėjome nuomotis butus; susirinkdavome arba pas L. L. (duomenys neskelbtini) gatvėje, arba pas T. M., arba pas mane“ (t. 41, b. l. 73). Šiais duomenimis paneigiamas M. B. skundo argumentas, jog jų susitikimai buvo atsitiktiniai (tarpe jų ir sporto klube bei gimimo dienų šventimas). Atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog tarp nusikalstamo susivienijimo narių buvo susiklostę nuolatiniai, ilgalaikiai, nusikalstami ryšiai, kurių negalima laikyti atsitiktiniais ar epizodiniais. Aptarti M. K. ir P. M. parodymai neginčijamai patvirtino, kad iš bendrų ,,obščiako“ pinigų buvo mokama ir už sporto klubą ,,A.“, ir už išnuomotus butus. Skunde nurodytas motyvas, jog M. B. nuomavosi tik vieną butą, taip pat yra išgalvotas: kaip parodė M. K., jis su M. B. nuomavosi keletą butų: ,,Kai aš jau nebeprekiavau narkotikais, L. L. liepė išsikraustyti iš tėvų buto: tą patį liepė padaryti ir M. B. . Tada mes su M. B. išsinuomavom butą (duomenys neskelbtini) gatvėje ir prekiavome narkotikais: aš – heroinu, M. B. – sintetiniais. Vėliau su M. B. persikraustėm į butą (duomenys neskelbtini) gatvėje. L. L. atveždavo ten narkotikų, o mes prekiavom. Vėliau gyvenome (duomenys neskelbtini)“ (t. 41, b. l. 71, 72) Aptartais parodymais atmetamas apelianto skundo argumentas, jog bute (duomenys neskelbtini) gatvėje narkotikais nebuvo prekiaujama. Priešingai nei teigia apeliantas, 2007-01-31 teisiamajame posėdyje M. K. kategoriškai patvirtino, kad L. L. ,, < ... > į butą (duomenys neskelbtini) gatvėje < ... > atveždavo ten narkotikų, o mes prekiavom“ (su M. B. , t. 41, b. l. 71). Kaip skunde teigiama, 2007-01-31 teisiamojo posėdžio metu į kaltinamojo L. L. klausimą M. K. iš tiesų atsakė: ,,Į ,,obščiaką pinigus mokėjome aš, P. M., T. M. L. L. . M. B. buvo suimtas tada“ (t. 41, b. l. 75), tačiau tai dar nereiškia, kad bendrų pinigų (kasos) nebuvo anksčiau. Atsakydamas į nuteistojo klausimą, M. K. paminėjo konkretų laikotarpį, t. y. tuomet, kai M. B. buvo suimtas. M. K. ir P. M. nurodė, kad iš bendrų pinigų buvo mokama tik už butų nuomą ir sporto salę, o garažų nuomą kiekvienas asmuo mokėjo atskirai. Priešingai nei teigia M. B., P. M. nepatvirtino fakto, kad iki bendrų pinigų atsiradimo už buto ir sporto salės nuomą kiekvienas mokėdavo atskirai, o atvirkščiai parodė: ,,Iš bendros sumos buvo mokama už butus ir sporto salę. < ... > Į sporto klubą tris kartus į savaitę po dvi valandas ėjome < ... > Klubo duris užrakindavome, kad kiti lankytojai negalėtų patekti“ (t. 41, b. l. 79).

Neaišku, ką apeliantas turėjo galvoje, nurodydamas, jog nesutinka su teiginiu dėl nusikalstamo susivienijimo narių turėtų telefonų skaičiaus (jis pripažįsta turėjęs vieną mobiliojo ryšio telefoną, kitą buvo pasiskolinęs iš pažįstamos merginos). Štai ką apie mobiliojo ryšio telefonus paaiškino M. K.: ,,Telefonus mes patys pirkdavome, o SIM korteles pasikeisdavom kas du mėnesius, kad nesusektų. Tai buvo daroma L. L. nurodymu. Aš irgi keisdavau SIM korteles, o mobiliuosius telefonus turėjau tris, pats buvau nusipirkęs. Vienas kalbėtis su motina, M. B., T. M., P. M., L. L., kitas – su narkomanais, trečias – kai reikėdavo išsinuomoti garažus. Visa tai buvo L. L. išmonė“ (t. 41, b. l. 72).

2005-01-19 sulaikius L. L., M. K. ir T. M., važiavusius automobiliu „Audi“ (valst Nr. duomenys neskelbtini), jame buvo rasti net 9 mobiliojo ryšio telefonai, o nuteistųjų asmens kratos metu paimtos įvairios telefonų kortelės ,,Labas“, ,,Tele 2 Pildyk“, taksofono kortelės, kas dar kartą patvirtina, kad kiekvienas nusikalstamo susivienijimo narys naudojosi ne vienu mobiliojo ryšio telefonu, nuolat keisdavo SIM korteles.

Apeliantas taip pat ginčija dalyvavimo nusikalstamame susivienijime trukmę. Kadangi jis po paskutinės nusikalstamos veikos, padarytos 2004-05-11, daugiau nenusikalto, todėl mano, kad ši data lemia dalyvavimo pabaigą. Su tokiu argumentu kolegija nesutinka ir konstatuoja, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad M. B. iki jo sulaikymo 2004-09-25 būtų pareiškęs norą pasitraukti iš susivienijimo veiklos: nuteistasis ir toliau palaikė ryšius su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais, kartu sportavo, dalyvavo gaujos susirinkimuose, gyvendamas bendrai su M. K. išsinuomotame bute, dalindavo narkotikus (juos vadino ,,čekiais“). Kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad jis iki pat sulaikymo (2004-09-25) neteisėtai laikė šaunamąjį ginklą – savadarbiu būdu perdirbtą 16-o kalibro medžioklinį šautuvą, vadinasi, jis ir toliau nenutraukė nusikalstamų veiksmų ir padarė nusikaltimą, o tuo pačiu nenutraukė ryšių su gaujos nariais. Byloje esant tokiems įrodymams, nuosprendyje pagrįstai nurodyta, kad M. B. dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje iki 2004-09-25, iki buvo suimtas (nuosprendžio 60 lapas arba t. 44, b. l. 86).

Be to, M. B. nesutinka su teismo išvada, kad nusikaltimą padarė būdamas pilnametis (nuosprendžio 168 lapas arba t. 44, b. l. 194). Nuosprendyje yra pasisakyta, kad M. B. visus nusikaltimus, išskyrus jo dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje, padarė būdamas nepilnamečiu. Kadangi M. B. veikla nusikalstamame susivienijime nutrūko 2004-09-25, kuomet buvo suimtas, todėl pagrįstai pripažįstama jį jau buvus pilnamečiu, nes pilnametystė jam suėjo 2004-08-09 (gimęs 1986-08-09).

Nuosprendyje yra nurodyti motyvai, į ką buvo atsižvelgta skiriant jam bausmę. Kadangi visus nusikaltimus, išskyrus dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, padarė būdamas nepilnametis, todėl teismas jam taikė BK 91 str. 3 d. nuostatas ir paskyrė labai trumpas laisvės atėmimo bausmes. Nusikaltimas, numatytas BK 249 str. 2 d., yra priskirtas prie labai sunkių, už jį numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 6 iki 20 metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Apeliantui paskirta minimali sankcijoje numatyta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendyje aptartas minimalios bausmės paskyrimas.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, nurodytais BK 54 str.: įvertino jo ankstesnį teistumą, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, padarytų nusikaltimų pobūdį (vienas iš jų – labai sunkus) ir jo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Be to, teismas atsižvelgė į BK 41 str. nuostatas, nurodančias bausmės paskirtį. Kolegijos nuomone, M. B. šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė (už nusikaltimus, numatytus BK 249 str. 2 d., 138 str. 1 d., 140 str. 1 d., 2 d.) yra teisinga ir pagrįsta.

Kolegija pažymi, kad panaikinus nuosprendžio dalis ir M. B. išteisinus dėl dviejų nusikalstamų veikų, negali būti palikta pirmosios instancijos teismo šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 6 (šešeriems) metams 6 mėnesiams. M. B. už nusikaltimus, numatytus BK 260 str. 1 d. ir 253 str. 1 d., pritaikius BK 93 str. nuostatas, buvo nubaustas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams už kiekvieną atskirą veiką. Vadovaujantis BK 63 str. 6 d., šios bausmės apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu buvo subendrintos su kitomis laisvės atėmimo bausmėmis, šiuo nuosprendžiu paskirtomis už nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 str. 2 d., 138 str. 1 d., 140 str. d., 140 str. 2 d. Kadangi BK 249 str. 2 d. numatytas nusikaltimas yra labai sunkus (BK 11 str. 6 d.), BK 260 str. 1 d. – sunkus (BK 11 str. 5 d.), o BK 253 str. 1 d. – apysunkis (BK 11 str. 4 d.), pirmosios instancijos teismas, bendrindamas bausmes pagal BK 63 str. 6 d. nuostatas, 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, paskirtą pagal BK 253 str. 1 d., apėmė, o 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, paskirtą pagal BK 260 str. 1 d., iš dalies sudėjo, t. y. prie 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už nusikaltimą, numatytą BK 249 str. 2 d., pridėjo 6 mėnesius laisvės atėmimo bausmės. Šiuo nuosprendžiu M. B. išteisinus pagal BK 260 str. 1 d., naikinama ir nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo BK 63 str. 6 d. bei 63 str. 4 d., 9 d. numatytais pagrindais ir iš naujo subendrinamos bausmės, paskirtos 2008 m. birželio 30 d. nuosprendžiu bei ankstesniu Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu.

Dėl nuteistojo R. Bl. ir jo gynėjo apeliacinio skundo

Atsakydama į R. Bl. ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, kolegija pažymi, kad apeliantas ginčija tik vieną nusikalstamą veiką (nors pripažintas kaltu ir nuteistas už tris) ir paskirtą bausmę: nuosprendžio dalį dėl R. Bl. nuteisimo pagal BK 260 str. 3 d. prašo panaikinti, nenustačius jo dalyvavimo padarant šį nusikaltimą ir jį išteisinti bei sušvelninti paskirtą bausmę neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės.

Pirmiausia bus atsakyta į R. Bl. ir jo gynėjo skundo argumentus dėl jo nuteisimo pagal BK 260 str. 3 d. Apeliantai, ginčydami LR BK 260 str. 3 d. numatytą nusikalstamą veiką ir prašydami išteisinti nuteistąjį, tvirtina, kad pats R. Bl. nepripažįsta neteisėtai iš L. L. įgijęs, gabenęs ir laikęs nuosprendyje nurodytas narkotines ir psichotropines medžiagas. Atsakydama į šį skundo argumentą, kolegija atkreipia dėmesį į LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2009 m. spalio 20 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-219/2009, kuria siekiama suvienodinti teismų praktiką baudžiamosiose bylose dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti arba neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Šioje nutartyje suformuoti reikalavimai, būtini įrodinėjant BK 260 str. 3 d. numatytą nusikalstamą veiką. Pagal BK 260 str. 3 d. atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ir kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Vadinasi, neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų gali reikštis visa eile straipsnio dispozicijoje nurodytų alternatyvių veikų, tačiau kiekviena iš jų sudaro savarankišką nusikaltimo sudėtį. Minėtoje nutartyje konstatuojama, kad ,,teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų“.

R. Bl. pagal BK 260 str. 3 d. nuteistas už tai, kad, (pirmu atveju) veikdamas bendrininkų grupe su L. L., neteisėtai įgijo iš jo narkotines ir psichotropines medžiagas, jas gabeno ir laikė garaže (duomenys neskelbtini).

Dar R. Bl. (antruoju atveju) yra nuteistas už tęstinę nusikalstamą veiką dėl to, kad veikdamas bendrininkų grupe su P. M., neteisėtai paėmė iš garažo, esančio (duomenys neskelbtini), narkotines ir psichotropines medžiagas, jas nuvežė į namą (duomenys neskelbtini) kaime ir jame laikė.

Vadinasi, R. Bl. yra nuteistas už BK 260 str. 3 d. nurodytas tris alternatyvias veikas, t. y. už neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimą, gabenimą ir laikymą. Reikia pripažinti, kad teismas nevisiškai laikėsi įstatymo reikalavimų ir apkaltinamajame nuosprendyje, nors ir privalėjo išdėstyti įrodyta pripažintos kiekvienos alternatyvios nusikalstamos veikos aplinkybes, tačiau to nepadarė. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, jo aprašomojoje dalyje nėra nurodytos visos įrodyta pripažintos kiekvienos alternatyvios nusikalstamos veikos aplinkybės: nusikaltimo padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai bei kitos svarbios aplinkybės, kaip to reikalaujama BPK 305 str. 1 d. 1 p. Ir nors šiuo konkrečiu atveju nuosprendžio aprašomojoje dalyje nėra nurodytos kai kurios narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo, gabenimo, laikymo aplinkybės (tikslus laikas, vieta, būdas), tačiau esminės aplinkybės yra aiškios iš teisiamajame posėdyje ištirtų ir nuosprendyje aptartų įrodymų. Tam tikrais atvejais kai kurios aplinkybės gali būti nenustatytos, tokiu atveju išdėstant įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, jos nurodomos tiek, kiek nustatytos bylos duomenimis.

Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad R. Bl. labai didelį kiekį heroino, didelį kiekį kanapių ir jų dalių bei labai didelį kiekį natrio oksibutirano (jos nurodytos nuosprendžio 6-ame lape arba t. 44, b. l. 32) neteisėtai įgijo iš L. L. laikotarpiu nuo 2004 m. gegužės 28 d., kada L. L. paprašytas išnuomavo garažą (duomenys neskelbtini) iki 2005 m. vasario 25 d., kada buvo atlikta krata ir šiame garaže surasti narkotikai. Tikslus narkotikų įgijimo laikas nėra nustatytas, jo ir nebus galima nustatyti, nes, kaip paaiškino pats nuteistasis, polietileninius maišus su narkotikais jis iš L. L. buto į garažą vežė keletą kartų ir tikslaus laiko negalėjo prisiminti. Be to, nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas neįvardijo L. L. gyvenamosios vietos, tačiau ši aplinkybė yra nustatyta bylos duomenimis: L. L. tuo metu gyveno bute (duomenys neskelbtini). Todėl kolegija, vadovaudamasi aukščiau nurodytos LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartyje suformuluotais reikalavimais, tikslina kaltinimą, nurodant, jog R. Bl. narkotikus įgijo iš L. L. jo bute (duomenys neskelbtini).

Vadovaudamasis BPK 301 str. 1 d. nuostatomis, teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis turi būti pagrįstas neginčijamais įrodymais.

Aptariamu atveju, kalbant apie R. Bl. iš L. L. įgytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų gabenimo sąlygas, reikia pažymėti, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje nėra nurodyta, kaip, kokiu būdu jis narkotines medžiagas nugabeno į išnuomotą garažą, tačiau faktinėmis bylos aplinkybėmis įrodyta, kad tai buvo daroma nuosprendyje nurodytu laikotarpiu per kelis kartus. R. Bl., apklaustas kaip įtariamasis pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir teisiamajame posėdyje, pripažino, kad vežiojo polietileninius maišus su narkotikais į garažą: ,,Buvo keli kartai, kai iš L. buto vežiau maišą“. ,,Jis (L.) paprašė užsukti pas jį ir liepė maišą nuvežti į garažą. Aš įtariau, kad tai maišeliai su narkotikais. < ... > polietileninius maišelius vežiojau kažkur 5-10 kartus“. R. Bl. parodymais nustatyta, kad narkotikus, paimtus iš L. L. buto (duomenys neskelbtini), automobiliu nuveždavo į garažą (duomenys neskelbtini), kuriame šios medžiagos buvo laikomos.

Esant tokiems bylos duomenims, R. B. kaltinimas tikslinamas nustatant, jog jis narkotikus, sudėtus į paketus, o po to į polietileninius maišelius automobiliu gabeno iš L. L. buto (duomenys neskelbtini) į išnuomotą garažą (duomenys neskelbtini), kuriame laikė.

Dėl 2005 m. vasario mėn. pradžioje R. Bl. įgytų, nugabentų ir laikytų: labai didelio kiekio narkotinės medžiagos heroino, narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, didelio kiekio psichotropinių medžiagų MDMA bei natrio oksibutirano (jos išvardintos nuosprendžio 6 lape arba t. 44, b. l. 32), kolegija pažymi, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje taip pat nepaminėti kai kurie BK 260 str. 3 d. nurodytai nusikaltimo sudėčiai būtini požymiai, todėl ir šiuo atveju tikslinamas kaltinimas tomis aplinkybėmis, kuriomis nustatytos ir patvirtintos bylos duomenimis. R. Bl. narkotikus įgijo iš P. M., paėmė juos iš pastarojo nuomojamo garažo, esančio (duomenys neskelbtini), ir automobiliu „Toyota Celica“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) nuvežė į namą (duomenys neskelbtini), kuriame ir laikė iki 2005 m. kovo 22 d., kuomet pats savo iniciatyva dėžutę su narkotikais perdavė policijos pareigūnams. Tikslus šių narkotikų įgijimo ir gabenimo laikas nenustatytas, jis kaltinime ir nuosprendyje nurodytas taip, kaip parodė R. Bl..

Apeliantai, ginčydami nuteisimą dėl labai didelio kiekio narkotinės medžiagos – heroino, didelio kiekio narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių bei labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos – natrio oksibutirato įgijimo, gabenimo ir laikymo, teigia, jog R. B. buvo nurodyta, iš kur paimti paketą, kurio turinio pastarasis nežinojo, ir kurį L. L. nurodymu privalėjo nuvežti ir perduoti konkrečiam asmeniui, todėl neturėjo galimybės sužinoti, kas yra paketuose (jie buvo sandariai supakuoti ir nesimatė, kas yra viduje). Atsakydama į šį skundo teiginį, kolegija pažymi, kad pirmiausia svarbu yra įvertinti paties nuteistojo R. Bl. parodymus viso proceso metu, iš kurių galima spręsti apie jo tyčios turinį įvykdant aptariamą nusikalstamą veiką. R. Bl. apklaustas kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu (t. 7, b. l. 130-138, 178-183, 195-196, 198-204, 210-211) ir teisme kaip kaltinamasis (t. 41, b. l. 82-86) iš esmės savo kaltę disponavus narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis neigė, tik pripažino, jog L. L. nurodymu išnuomavo garažą, esantį (duomenys neskelbtini), į kurį L. L. paprašytas nuveždavo polietileninius maišelius, o po kurio laiko iš ten paimdavo ir perduodavo L. L. . Kadangi maišeliuose buvo suvyniota minkšta medžiaga, jis įtarė, kad juose gali būti narkotikai, tačiau tiksliai nežinojo. Tokią nuomonę jis susidarė dar 2004 m., kadangi jam esant L. L. bute matė, kaip jis perdavė M. K., P. M. ir T. M. paketus su milteliais. Jo nuomone, ten buvo narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Kadangi jis garažą iš savininkės S. Ž. išnuomavo 2004 m. gegužės mėn. 28 d., o krata jame buvo atlikta 2005 m. vasario 23 d. (t. 3, b. l. 167-175), todėl pagrįstai nuosprendyje konstatuojama, jog nuteistasis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis disponavo laikotarpiu nuo 2004 m. gegužės 28 d. iki 2005 m. vasario 23 d. R. Bl. atlikti objektyvieji veiksmai: paimdamas narkotines ir psichotropines medžiagas iš L. L., jo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), t. y. gavęs iš jo, automobiliu nuveždavo į išnuomotą garažą (šiais veiksmais pakeisdavo medžiagų buvimo vietą), o jų laikymas apibūdinamas kaip šių medžiagų buvimas R. Bl. žinioje, nes tik jis vienas jomis disponavo. Šie nuteistojo atlikti veiksmai atitinka LAT senato 2002-06-21 nutarimo Nr. 37 ,,Dėl teismų praktikos nagrinėjant psichotropinių medžiagų grobimo, neteisėto šių medžiagų ir jų pirmos kategorijos pirmtakų (prekursorių) gaminimo, įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar kitokio platinimo baudžiamąsias bylas“ 11, 12 ir 13 punktuose duotiems išaiškinimams, kokie veiksmai yra laikomi narkotinių, psichotropinių medžiagų įgijimu, laikymu ir gabenimu. Esant nurodytoms aplinkybėms, atmetamas nuteistojo aiškinimas esą jis nežinojo, kas yra polietileniniuose maišeliuose, kuriuos L. L. nurodymu nuveždavo į išnuomotą garažą, jame laikydavo, o vėliau jam vėl parveždavo. R. Bl. teisme duotas paaiškinimas, jog vežiojęs L. L. daiktus, todėl maišelių turinio netikrinęs, yra naivus ir suprantamas kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės, juolab, pats posėdžio metu patikslino, jog ,,maišeliuose minkšta medžiaga buvo, tikrai ne metalas“ (t. 41, b. l. 84). Ta aplinkybė, jog pinigus garažo nuomai duodavo L. L., dar kartą patvirtina, jog polietileniniuose maišeliuose tikrai buvo ne L. L. asmeniniai daiktai (juos galėjo laikyti bute, kuriame gyveno), o narkotinės, psichotropinės medžiagos, kurių prekyba, kaip pats R. Bl. pripažino, užsiėmė L. L. .

R. Bl. ir jo gynėjo skundo teiginys, jog nuteistajam buvo nurodyta, iš kur paimti paketą, kurį L. L. nurodymu, privalėjo nuvežti ir perduoti konkrečiam asmeniui, yra atmetamas kaip išgalvotas ir niekuo nepatvirtintas, nes juk pats R. Bl. paketus, sudėtus į polietileninius maišelius paslėpdavo garaže, o vėliau, L. L. paliepus, juos atveždavo ir perduodavo vėl ne kokiam nors nežinomam asmeniui, o tam pačiam L. L. . Iš bylos medžiagos matyti, kad raktu nuo garažo taip pat naudojosi abu – R. Bl. ir L. L. . Šią aplinkybę patvirtina specialisto išvada Nr. 8875, kurioje konstatuojama, kad vienos rankos piršto pėdsakas, rastas ant maišo (kratos metu paimtas iš garažo (duomenys neskelbtini), paliktas R. Bl. dešinės rankos didžiuoju pirštu ir vienos rankos piršto pėdsakas, rastas ant polietileninio maišo su užrašu „Iki“, paliktas L. L. . Apeliantų nurodyta aplinkybė – surasti paketai nebuvo pažeisti, todėl R. B. nebuvo žinomas jų turinys – atmetama kaip nepasitvirtinusi, nes paneigta paties R. Bl. parodymais ir kita bylos medžiaga. Be to, nuteistasis pripažino, jog dar 2004 m. sužinojo, kad L. L. su kitais nuteistaisiais užsiima narkotikų prekyba, todėl, L. L. prašymu išnuomavęs garažą (duomenys neskelbtini) ir jo prašymu laikydamas polietileninius maišelius, tikrai suprato, kad juose yra narkotinės bei psichotropinės medžiagos. Be to, reikšminga aplinkybė yra ta, kad L. L., M. K. ir P. M. prašymu R. Bl. buvo išnuomavęs ir daugiau garažų, o taip pat butų Vilniaus mieste, kuriuose, kaip nustatyta bylos duomenimis, buvo laikomi ar pardavinėjami narkotikai ir psichotropinės medžiagos.

Priešingai nei teigia R. Bl., narkotinės ir psichotropinės medžiagos, nurodytos nuosprendyje, iš garažo, esančio (duomenys neskelbtini), buvo paimtos ne įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 7, b. l. 141-146), o kratos metu (t. 3, b. l. 167-175). Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokole nėra duomenų, jog pats R. Bl. parodė vietą, kurioje buvo paslėptos narkotinės, psichotropinės medžiagos. Kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, jog šios rastos medžiagos buvo sudėtos į maišelius, kurie surasti matomoje vietoje ant žemės prie spintelės ir paruošti išvežimui. Kratos protokole nurodyta, jog paskelbus R. B. 2005-02-23 nutarimą daryti kratą ir pareikalavus atiduoti nutarime nurodytus daiktus (jame išvardintos narkotinės ir psichotropinės medžiagos), R. Bl. pareiškė, kad nutarime išvardintų medžiagų neturi. Su kratos protokolo turiniu jis sutiko, pasirašė, jog perskaitytas, surašytas teisingai ir gavo vieną egzempliorių (t. 3, b. l. 167-168).

Esant aptartiems įrodymams, R. Bl. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 3 d. įrodyta, todėl nėra jokio teisinio pagrindo jį išteisinti.

Neginčytinai nustatyta, kad L. L. paliepus R. Bl. nuvežė E. P. į miško masyvą ir mokė jį šaudyti pistoletu, o grįžus į butą R. Bl. išvalė ginklą. Šias aplinkybes pripažino pats nuteistasis R. Bl. ir teisiamajame posėdyje: ,,Po to L. man su P. liepė važiuoti į mišką ir pašaudyti iš pistoleto. Mes su P. nuvažiavome į mišką ir šaudėme į medį. Mes užtrukome 15 min. Po to vėl grįžome į butą. L. man liepė išvalyti ginklą“ (t. 41, b. l. 21). Duomenų apie tai, kad R. Bl. išvalęs ginklą, jo nesurinko ir paliko ant stalo, byloje nėra. Ikiteisminiame tyrime parodęs ,,< ... > išvalęs pistoletą jį vėl surinkau, nuvaliau su medžiagos skiaute“, teisme šiuos parodymus patvirtino (t. 7, b. l. 172, t. 41, b. l. 21). Pats R. Bl. teisme paaiškino, kad pistoletą jo vairuojamame automobilyje turėjo E. P. ir, jį pasiėmęs, išlipo ir nuėjo prie namo (t. 41, b. l. 21).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 305 str. 1 d. 1 p. nuostatomis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas R. Bl. kaltu ir nuteisdamas pagal BK 253 str. 2 d., apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turėjo išdėstyti įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius ir kitas svarbias aplinkybės. Teismas privalėjo kiekvieną R. B. inkriminuotą BK 253 str. 2 d. objektyvųjį veikos požymį pagrįsti teisiamojo posėdžio metu ištirtais ir įvertintais įrodymais, kadangi nė vienam iš alternatyviųjų straipsnio dispozicijoje išvardytų objektyviųjų požymių negali būti keliami mažesni reikalavimai juos įrodinėjant bei pagrindžiant teismo nuosprendyje. Tai, kad ši nuostata yra imperatyvi ir ja privalu teismams vadovautis, 2009 m. spalio 20 d. pasisakė LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009. Kadangi faktinėmis bylos aplinkybėmis yra nustatytos pakankamai aiškios šaunamųjų ginklų, šaudmenų ir sprogstamosios medžiagos įgijimo, gabenimo ir laikymo (už šias tris alternatyvias veikas ir yra nuteistas R. Bl.) aplinkybės, tačiau ne visos jos nurodytos nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaltinimas tikslinamas ir nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodoma, jog R. Bl. 2005 m. sausio mėn. viduryje (tiksliai nenustatytu laiku) šaunamąjį ginklą ,,Makarov“ ir devynis jo šovinius bei dvidešimt du ,,Browning“ šovinius įgijo iš L. L., neteisėtai automobiliu juos nugabeno į (duomenys neskelbtini), paslėpė name ir ten laikė.

Tokiu pat būdu tikslinamas kaltinimas, jog 2005 m. sausio viduryje (tikslus laikas nenustatytas) R. Bl. įgijo iš P. M. bute (duomenys neskelbtini), šaunamąjį ginklą – Rusijos pramoninės gamybos dujinį pistoletą ,,IŽ-79“, perdirbtą ir pritaikytą šaudyti 7,65 mm kalibro ,,Browning“ šoviniais bei šaudmenimis 14 vnt. Čekijos bei Suomijos pramoninės gamybos 7,65 mm kalibro ,,Browning“ šovinių ir juos automobiliu „Toyota Celica“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) gabeno į (duomenys neskelbtini) ir paslėpęs name laikė.

Be to, patikslinama, kad 2003 m. vasarą (tikslus laikas ir vieta nenustatyta) R. Bl. Iš L. L. neteisėtai įgijo didelį kiekį sprogstamosios medžiagos – 923 g normalaus galingumo brizantinės sprogstamosios medžiagos trotilo, neteisėtai ją gabeno automobiliu ir laikė paslėpęs name (duomenys neskelbtini) iki jos suradimo ir paėmimo 2005-02-23 R. Bl. parodymų patikrinimo metu.

Vadovaudamasi BPK 320 str. 3 d., nagrinėjant bylą apeliacine tvarka ji patikrinama tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Pirmosios instancijos teismui pažeidus baudžiamojo proceso reikalavimus, numatytus BPK 1 str. 1 d., 44 str. 6 d., 301 str. 1 d., 305 str. 1 d. 1 p., 2 p., laikoma, kad teismas padarė esminius pažeidimus, todėl šie pažeidimai taisytini, neatsižvelgiant į nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo ribas, tad R. Bl. teisės šiuo konkrečiu atveju nebus pažeistos.

Kolegija nesutinka su R. Bl. ir jo gynėjo apeliacinio skundo teiginiais neva skiriant nuteistajam bausmę buvo pažeistas teisingumo principas, įtvirtintas BK 41 str. 2 d. 5 p. Kiekvienam nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui turi būti paskirta teisinga bausmė. Teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant kaltininkui bausmę – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių ar kaltininko asmenybės įvertinimas. Reikia pažymėti, kad ne mažiau svarbus yra ir nuo nusikaltimų nukentėjusiųjų asmenų teisėtų interesų suvokimas, siekis juos saugoti ir ginti baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis. Teisinga tik tokia bausmė, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė.

Šiuo konkrečiu atveju skiriant bausmę R. B. pirmosios instancijos teismas jau įvertino apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes – nuoširdžiai prisipažino nusikaltęs ir gailisi, padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas, joje dalyvavusius asmenis, jo vaidmuo buvo antraeilis arba atliko tik padėjėjo vaidmenį – todėl dar kartą į tai atsižvelgti nėra pagrindo. Apeliantas neteisus tvirtindamas, jog teismas nepakankamai įvertino jo elgesį po bylos iškėlimo, pastangas integruotis į visuomenę bei jo asmenį apibūdinančias savybes, nes nuosprendyje (t. 44, b. l. 195) teismas visa tai aptaręs, taikė R. B. BK 62 str. 2 d. 3 p., 4 p. ir jam skirtinų laisvės atėmimo bausmių trukmę sumažino – paskyrė žymiai mažesnes laisvės atėmimo bausmes, nei sankcijoje nurodytas minimumas (pvz., dėl pasikėsinimo nužudyti D. P. – laisvės atėmimą 1 metams, dėl labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo, gabenimo ir laikymo – laisvės atėmimą 1 metams 6 mėn., dėl didelio kiekio sprogstamosios medžiagos, šaunamojo ginklo bei šovinių laikymo ir gabenimo – laisvės atėmimą 1 metams), todėl dar labiau švelninti jam bausmes nėra teisinio pagrindo.

Kolegija atkreipia apelianto dėmesį, jog teismas, skirdamas R. B. bausmę, aprašė BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, įvertino kiekvienos reikšmę ir nurodė, kurios iš jų ir kaip nulėmė bausmės rūšį ir dydį, o, individualizuodamas bausmę, atsižvelgė į nuteistojo asmenybės charakteristiką, jo elgesį ikiteisminio tyrimo metu, visas atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Buvo vadovautasi bausmės paskirtimi ir tikslais, išdėstytais BK 41 str. 2 d. Pažymima, kad paskirta bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, o įvertinus tai, jog R. Bl. padarė 3 labai sunkius nusikaltimus, už kuriuos minimalios bausmės yra labai griežtos, laikyti, kad paskirtos per griežtos bausmės, nėra jokio pagrindo. Be to, prioritetas negali būti suteiktas vien tik nuteistojo asmeninėms savybėms, tiek pat svarbus yra jo padarytų labai sunkių nusikaltimų pobūdis bei visuomenės intereso reikšmė. Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad apeliacinio skundo turinys rodo, jog R. Bl., neigdamas esmines nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 str. 6 d., 22 str. 1 d., 129 str. 1 d. (dėl pasikėsinimo nužudyti D. P.) aplinkybes, nėra nuoširdus ir teikdamas savo versijas bando išvengti bausmės, nors nuosprendyje konstatuojama, kad jis nuoširdžiai prisipažino nusikaltęs ir gailisi.

Kolegija neranda pagrindo tenkinti skundą dėl BK 54 str. 3 d. taikymo. Pirmosios instancijos teismas, užtikrindamas teisingumo principo įgyvendinimą, šioje byloje, nuteistajam R. B. už 3 labai sunkius nusikaltimus paskyrė labai švelnią subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams. Aukščiau aptartos aplinkybės leido teismui taikyti BK 62 str. 3 d. 1 p. nuostatas ir nubausti R. Bl. žymiai švelnesne bausme, negu straipsnio sankcijoje už padarytas nusikalstamas veikas numatytas minimumas.

Kolegijos nuomone, išimtinių aplinkybių ar išskirtinių sąlygų, kurios leistų R. B. taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį, t. y. bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, nėra. Paskirta R. B. bausmė neprieštarauja teisingumo principui, o teismui išsamiai ir detaliai išdėsčius bei įvertinus kiekvieną nustatytą aplinkybę tiek atskirai, tiek ir jų bendrą visumą, dar kartą į tai atsižvelgti nėra įstatyminio pagrindo.

Nors apeliantas aptarė Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką ir nurodė atvejus, kuomet pripažinus nepateisinamus procesinius delsimus kaip vieną iš tinkamų gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemonių, bausmė kaltininkams buvo sumažinta, tačiau šiuo konkrečiu atveju kolegija sprendžia, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. nuostatos, kuriose įtvirtinta asmenų teisė į operatyvų, įmanomai trumpiausio laiko procesą, nebuvo pažeistos. Ši baudžiamoji byla laikoma ypatingai sudėtinga ir didelės apimties, ikiteisminis tyrimas pradėtas 2005-01-10, byla perduota į teismą 2006-05-02, o nuosprendis paskelbtas 2008-06-30, todėl tokia baudžiamojo proceso trukmė nepažeidė nuteistojo teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką. Apibendrinant, kas išdėstyta, kolegija sprendžia, jog nenustačius nepateisinamai ilgus procesinius delsimus, nėra pagrindo R. B. dar labiau sušvelninti bausmę.

Skunde nurodytos aplinkybės (neseniai susituokė, šeimoje gimė kūdikis, teisminio nagrinėjimo metu susilaukė grasinimų) negali nulemti padarytų nusikaltimų pavojingumo visuomenei laipsnio ir būti pakankamas pagrindas R. B. švelninti ir taip jam teismo paskirtą švelnią bausmę.

Dėl nuteistojo R. B. apeliacinio skundo

Apeliantas ginčija nusikalstamą veiką, susijusią su pasikėsinimu nužudyti D. P., ir prašo jį išteisinti pagal BK 24 str. 6 d., 22 str. 1 d., 129 str. 1 d. Jo nuomone, teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, nesurinkta jo kaltę patvirtinančių įrodymų ir tokiu būdu pažeidė BPK 20 str. reikalavimus.

Su tokiu R. B. skundo teiginiu kolegija nesutinka ir atmeta šiais motyvais:

byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirti įrodymai paneigia apelianto poziciją dėl neva nesurinktų duomenų, kurie galėtų patvirtinti jo kaltę. Duomenys, įrodantys R. B. kaltę, yra: M. K., P. M., T. M., R. Bl., liudytojų E. P., J. Ž. ir E. N. parodymai bei teisme ištirti ir nuosprendyje išanalizuoti ir aptarti rašytiniai įrodymai. Iš M. K., P. M. ir kitų nuteistųjų parodymų matyti, kad L. L. itin apgalvotai ir kruopščiai organizavo, o po to, sudaręs planą ir paskirstęs kiekvienam šio nusikaltimo padarymo bendrininkui tam tikras užduotis ir vaidmenis, vadovavo D. P. nužudymui. Faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad L. L. su kitais bendrininkais D. P. nužudymui ruošėsi net penkias dienas ir L. L. pavedimu atliko daug pasiruošimo darbų – iš anksto stebėjo (duomenys neskelbtini) namo kiemą, siekdamas nustatyti tikslų D. P. sugrįžimo laiką, nupirko 5 sportinius kostiumus, kepures, pirštines, avalynę, 2 mobiliojo ryšio telefonus ir 2 SIM korteles, paruošė šaunamuosius ginklus, mokė E. P. šaudyti. L. L. nusikaltimo vykdytojams išdalino pistoletus, peilį ir nurodė, kam kokiu automobiliu nuvykti į nusikaltimo įvykdymo vietą ir kokius veiksmus atlikti.

Apeliantas ginčija M. K. bei P. M. parodymus ir teigia, jog teismas negalėjo jo kaltę grįsti išimtinai jų parodymais, o turėjo patikėti liudytojų D. K., S. Š. bei R. D. parodymais, kurie patvirtino nuteistojo alibi. Kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad M. K. nuo sulaikymo momento – 2005-01-19 - atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus buvo apklaustas kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo pareigūno ir ikiteisminio tyrimo teisėjo net 13 kartų, 5 kartus jo parodymai buvo patikrinti vietoje, atliktos akistatos ir kiti tyrimo veiksmai, todėl visiškai suprantama, kad jis atskirų apklausų metu davė parodymus apie skirtingas nusikalstamas veikas (buvo įtariamas padaręs 11 nusikaltimų). Jau anksčiau buvo pasisakyta apie M. K. parodymų patikimumą, todėl kolegija pažymi, kad nuo to momento, kai jis nusprendė prisipažinti, davė nuoširdžius ir nuoseklius parodymus tiek apie savo, tiek ir apie kitų bendrininkų nusikalstamus veiksmus. Nors R. B. tvirtina, kad M. K. (taip pat ir P. M.) turėjo pagrindą jį apkalbėti, tačiau kolegija sprendžia, kad šis teiginys nepasitvirtino, nes apelianto santykiai su M. K. ir P. M. visą laiką buvo draugiški, susipykę nebuvo, o ir nenustatyta kitų priežasčių, dėl kurių M. K. su P. M. būtų turėję tikslą jį apkalbėti. Nesutinkama su R. B. skundo motyvu, jog buvo siekiama suversti kaltę kitiems asmenims (tarpe jų ir jam) ir tokiu būdu palengvinti savo atsakomybę, nes iš M. K. bei P. M. parodymų turinio matyti, kad jie atskleidė ne tik kitų bendrininkų nusikaltimus, bet nuosekliai paaiškino, kokius konkrečius veiksmus atliko patys kiekviename jiems inkriminuotame nusikaltime. Naivus ir nelogiškas R. B. tvirtinimas, jog M. K. ir P. M. jį apkalbėdami siekė įtraukti kuo daugiau asmenų į tariamus nusikaltimus ir taip sumenkinti pačių vaidmenį. M. K. ir P. M. davė parodymus apie tuos asmenis, kurie iš tiesų dalyvavo nusikaltimų padarymuose, tie asmenys buvo pripažinti kaltais ir nė vienas nebuvo apkalbėtas. Apeliantas akcentuoja, kad M. K. su P. M. neprisiminė jiems nenaudingų detalių, keitė parodymus, tačiau kuo puikiausiai nurodė kitų asmenų atliktus veiksmus. Kadangi R. B. nedetalizuoja tokio savo skundo teiginio, todėl kolegija negali atsakyti į abstrakčius skundo motyvus. Dar kartą pažymima, kad M. K. ir P. M. iškart po sulaikymo, klausydami L. L. nurodymų, atsisakė duoti parodymus, o, jei ir davė, tai nepripažino kaltės (t. 18, b. l. 43-45, 47; t. 22, b. l. 72-74, 76, 79), bet praėjus savaitei nuo sulaikymo, patys parašė prašymą, nuoširdų prisipažinimą ir išreiškė norą duoti teisingus parodymus. Nuo to momento abu nuosekliai ir detaliai apibūdino kiekvieno jų padaryto nusikaltimo detales, įvardino kaltus asmenis, nurodė visus, prisidėjusius prie nusikalstamų veikų padarymo, paaiškino, kas ir kokius veiksmus padarė. Jų parodymai esminėse detalėse sutapo, o kai kurie nesvarbūs ir neesminiai netikslumai yra suprantami – nuo kai kurių įvykių buvo praėjęs ilgas laiko tarpas. Dabar kolegija aptars R. B. skunde nurodytas M. K. apklausas (2005-01-27, 2005-02-08, 2005-02-14), kuomet šis, kaip teigia apeliantas, nenurodė dalyvavus R. B. pasikėsinime į D. P. gyvybę. Iš 2005-01-27 įtariamojo apklausos protokolo matyti (t. 18, b. l. 54-59), kad M. K. buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją apie pasikėsinimą nužudyti R. M. ir atsakė į teisėjo, prokuroro, gynėjos klausimus, susijusius su jo atliktais veiksmais. 2005-02-08 apklausos metu pas tyrėją (t. 18, b. l. 108-113) M. K. taip pat atsakinėjo į klausimus dėl minėto įvykio ir paaiškino savo ir L. L. veiksmus, o apie kitus bendrininkus parodymų nedavė. Trečią kartą apklausiamas 2005-02-14 (t. 18, b. l. 146-153) M. K. davė analogiškus parodymus. 2005-03-02 apklausiamas kaip įtariamasis M. K. savo ankstesnius parodymus patikslino ir nurodė, kokius veiksmus 2005-01-09 vakare atliko R. B. ir kaip buvo ruošiamasi nužudyti D. P. . Kadangi 2005-01-08 D. P. nepavyko nušauti, todėl pagal L. L. sudarytą planą tai reikėjo padaryti 2005-01-09 vakare ir P. M. buvo liepta su R. B. važiuoti prie D. P. namo ir jį nušauti. Iš M. K. parodymų matyti, jog jis, eidamas į įvykio vietą pažiūrėti, kur yra P. M. su R. B., pamatė į kiemą įvažiuojantį automobilį BMW (jį atpažino kaip D. P.) ir pradėjo į jį šaudyti. Vadinasi, M. K. aplenkė P. M. ir pirmas šovė į automobiliu atvykusį neva D. P. . M. K. pasikėsino į netinkamą objektą – šovė per klaidą į automobiliu atvykusį R. M. ir jį sužalojo. Reikia pažymėti, kad analogiškas aplinkybes nurodė ir P. M., apklausiamas kaip įtariamasis viso proceso metu (t. 22, b. l. 99-110). Apklausiamas P. M. parodė, kad būnant R. B. bute, L. L. išvalė du pistoletus (,,Makarov“ ir ,,IŽ“) ir vieną iš jų padavė R. B., liepė važiuoti prie D. P. namo, palaukti kol šis sugrįš ir tada nušauti. Kai atvažiavo į (duomenys neskelbtini) kiemą, R. B. padavė P. M. užtaisytą pistoletą ir abu, sėdėdami automobilyje, laukė kol pasirodys D. P., o kuomet jo vairuojamas automobilis BMW (tuo P. M. buvo įsitikinęs) įvažiavo į namo kiemo gilumą, pastarasis nuėjo link jo ir išgirdo šūvius. Pamatė, kad prieš automobilį BMW stovi žmogus ir šaudo – girdėjo 4-5 šūvius. Tuomet P. M. sugrįžo į R. B. automobilį ir abu parvažiavo į R. B. butą, kuriame jis persirengė ir paliko drabužius, vilkėtus įvykio vakarą, o pistoletas liko R. B. automobilyje. Analogiškus parodymus P. M. davė ir teisiamajame posėdyje (t. 41, b. l. 15-19). Kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad P. M. apie R. B. dalyvavimą nusikaltimo padaryme ikiteisminiame tyrime nurodė ne 2005-03-02 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu, kaip teigiama apeliaciniame skunde, o 2005-03-22 pas tyrėją (t. 22, b. l. 99-110). P. M. kaip įtariamasis pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvo apklaustas žymiai vėliau – 2005-12-21 (t. 22, b. l. 195-215) ir patvirtino aukščiau aptartas aplinkybes bei patikslino, jog L. L. pistoletą davė R. B. todėl, kad juo nebepasitikėjo. Niekaip negalima sutikti su R. B. skundo argumentu, jog tokius parodymus P. M. su M. K. davė tikėdamiesi sušvelninti savo pačių atsakomybę, nes jų parodymai nelaikomi gynybine pozicija: atskleistos aplinkybės jokiu būdu nesumenkina abiejų vaidmens nusikaltimo padaryme, priešingai, jie prisiėmė atsakomybę už tuos veiksmus, kuriuos ir atliko. P. M. ir M. K. nurodytas aplinkybes iš dalies patvirtino nuteistieji R. Bl., T. M., liudytojai E. P., J. Ž., E. N. bei nuosprendyje aptarti rašytiniai įrodymai. Nors apeliantas P. M. ir M. K. parodymus vertina kaip jų samprotavimus, išgalvotas versijas bei pamastymus, tačiau tokio teiginio nedetalizuoja, todėl kolegija neturi galimybės atsakyti į abstraktų ir niekuo nepagrįstą argumentą. Be to, byloje nėra duomenų, kad P. M. bei M. K. turėjo pagrindą apkalbėti R. B., todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šių nuteistųjų parodymai yra patikimas įrodymų šaltinis.

R. B. argumentas dėl netinkamo įrodymų vertinimo bei aiškinimo yra deklaratyvus, neparemtas jokiais bylos duomenimis. Šie skundo teiginiai yra abstraktūs, išreiškia nuteistojo subjektyvią nuomonę ir jokiais įtikinamais argumentais nepagrįsti.

Taigi, esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas prielaidomis ir spėjimais. R. B. kaltę patvirtinantys įrodymai atitinka BPK 20 str. 3 ir 4 dalyse įrodymams keliamus liečiamumo ir leistinumo reikalavimus ir, remiantis išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, buvo tinkamai ištirti ir įvertinti teisminio bylos nagrinėjimo metu (BPK 20 str. 5 d.). Tai leidžia teisėjų kolegijai manyti, kad vertinant įrodymus, o po to jais grindžiant nuteistojo kaltę, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nebuvo padaryta. Nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje, kurioje pateikiama teismo įrodymų analizė, minėtų nuteistųjų, liudytojų parodymus ištyrė, įvertino ir, sugretinęs su kitais byloje esančiais ir įvertintais įrodymais, pateikė išvadas dėl R. B. vaidmens nusikalstamos veikos padaryme (t. 44, b. l. 179-185). Būtent šių duomenų pagrindu teismas padarė išvadą, kad R. B. nusikalstamos veikos padaryme dalyvavo kaip padėjėjas (BK 24 str. 6 d.) ir nurodė motyvus, pagrindžiančius tokį teiginį.

Apeliantas akcentuoja neturėjęs jokio motyvo atimti D. P. gyvybę ir mano esąs nuteistas už kilusius padarinius. Svarstant šį skundo teiginį, pažymima, kad byloje surinkti objektyvūs duomenys patvirtina, jog D. P. nužudymą organizavo ir jam vadovavo L. L. . Nužudymo tikslas – kilęs konfliktas tarp susivienijimo nario T. M. ir D. P. . Apie tai buvo žinoma ne tik visiems nusikalstamo susivienijimo nariams, bet ir nepriklausantiems šiam susivienijimui R. B. ir R. B., kurie veikė su jais bendrininkų grupe, turėdami tikslą nužudyti D. P. . L. L. sudarė nužudymo planą, paskirstė bendrininkams konkrečius vaidmenis, užduotis, o, kai pirmąkart to padaryti nepavyko, buvo dedamos visos pastangos įvykdyti nusikalstamą sumanymą antrąkart, kuomet ir dalyvavo R. B. . Jo vaidmuo yra atskleistas aukščiau išanalizuotais P. M. ir M. K. parodymais. Apelianto teiginys, jog nesurinkta jo kaltę patvirtinančių daiktinių įrodymų, yra nesuprantamas, abstraktus ir deklaratyvus, todėl kolegija dėl šio teiginio nepasisakys. Rašytiniai ir daiktiniai įrodymai dėl pasikėsinimo nužudyti D. P. ir R. M. išdėstyti, aptarti ir įvertinti nuosprendžio 151-153 puslapiuose (t. 44, b. l. 177-179). R. B. bando įtikinti teismą, kad pirmosios instancijos teismas atmetė kitus įrodymus, kurie, jo nuomone, objektyviai patvirtina jo nekaltumą: liudytojos D. K. bei S. Š. paaiškino, jog 2005-01-09, apie 23 val., lankėsi R. B. bute, kuriame buvo apeliantas ir L. L. . R. B. šių liudytojų neprašė apklausti ikiteisminio tyrimo metu, o tik pareiškė tokį prašymą teisminio nagrinėjimo metu, kuomet nuo įvykio buvo praėję 3 metai. Akivaizdu, kad abiejų liudytojų parodymai neįtikino teismo, jog praėjus tokiam ilgam laiko tarpui, pastarosios valandų tikslumu paaiškino, ką veikė ir kur buvo prieš trejus metus. Nors liudytoja S. Š. apsilankymą R. B. bute siejo su savo sesers gimtadieniu, tačiau teismas atmetė jos parodymus kaip nepatikimus, o tuo pačiu nepasitvirtino R. B. versija, jog jis 2005-01-09 naktį nebuvo įvykio vietoje ir nedalyvavo pasikėsinant į D. P. gyvybę. Taip pat teismas kaip nepasitvirtinusius atmetė liudytojo R. D. parodymus. Liudytojas taip pat bandė patvirtinti R. B. versiją, jog tą pačią naktį, apie 1 val., klube ,,T.“ apeliantas su L. L. dalyvavo V. Lb. gimtadienio, kuris yra sausio 10 d., šventime. Liudytojo R. D. parodymai atmesti kaip naivūs, o tuo pačiu atmesta apelianto iškelta versija, jog jis 2005-01-09 naktį nebuvo įvykio vietoje.

BK 129 str. 1 d. sankcija numato laisvės atėmimo bausmę nuo penkerių iki penkiolikos metų (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Apeliantui, pritaikius BK 54 str. 3 d. nuostatas, paskirtas laisvės atėmimas 9 mėnesiams 12 dienų. Nuosprendyje yra nurodyti motyvai, kodėl teismas taikė BK 54 str. 3 d. nuostatas. Dar labiau sušvelninti R. B. paskirtą bausmę nėra teisinių argumentų.

Dėl nuteistojo L. P. apeliacinio skundo

Nuteistojo L. P. prašymas pakeisti nuosprendį ir jo veiką perkvalifikuoti iš BK 260 str. 2 d. į BK 259 str. 1 d. netenkinamas. Apeliantas savo tokią poziciją grindžia tuo, jog teismas nepagrįstai rėmėsi išgalvotais ir tikrovės neatitinkančiais nuteistųjų R. S. ir M. K. parodymais, be to, jo nuomone, nenustatytas narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis. Kolegija, nesutikdama su tokiais apeliacinio skundo argumentais, pažymi, jog apkaltinamojo nuosprendžio skyriuje ,,Šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo organizavimas ir vadovavimas, dalyvavimas šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje. Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu. Vaiko įtraukimas į nusikalstamą veiką“ (t. 44, b. l. 42-96 arba nuosprendžio 16-70 psl.) yra išdėstyti ir aptarti įrodymai, pagrindžiantys L. P. kaltę neteisėtai įgijus narkotines bei psichotropines medžiagas ir jas atvežus į butą, esantį (duomenys neskelbtini), turint tikslą parduoti, ir nuteisimo už nurodytą nusikalstamą veiką motyvai. BK 259 str., į kurį prašoma perkvalifikuoti L. P. nusikalstamus veiksmus, numato atsakomybę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, tuo tarpu objektyviais bylos duomenimis nustatyta, kad L. P. disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti. Be to, apeliantas disponavo dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, todėl jo veika kvalifikuojama pagal BK 260 str. 2 d. Kadangi M. K. nurodė, kad jo pasiūlymu L. P. vežė jo perduotas narkotines ir psichotropines medžiagas į A. C. išnuomotą butą (duomenys neskelbtini), o pats L. P. pripažino įgijęs šias medžiagas iš M. K., todėl kolegija konstatuoja, kad faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, jog apeliantas L. P. iš tiesų visas narkotines ir psichotropines medžiagas įgijo iš M. K. ir nugabeno į nurodytą butą. L. P. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis pripažino su R. S. ir vaikinu vardu R. vežęs narkotikus du kartus, o teisiamajame posėdyje ir apeliaciniame skunde teigia, jog vežė tik vieną kartą. Kolegijos nuomone, aplinkybė, kiek kartų – vieną ar du kartus L. P. nugabeno narkotines ir psichotropines medžiagas A. C., lemiamos reikšmės sprendžiant jo nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimą neturi. Svarbu tai, jog pasitvirtino faktas, kad A. C. bute laikytas narkotines ir psichotropines medžiagas atvežė būtent L. P. . Kolegija pažymi, kad nei kaltinamajame akte, nei nuosprendyje nėra nurodyta, kiek kartų L. P. vežė narkotines ir psichotropines medžiagas į A. C. butą, todėl nagrinėjant bylą šioje dalyje tik pagal nuteistojo L. P. skundą, negalima viršyti apeliacinio skundo ribų (BPK 320 str. 3 d.). Kolegija sprendžia, kad nebus pažeisti šio įstatymo, o taip pat BPK 256 str. reikalavimai ir nebus pasunkinta apelianto teisinė padėtis patikslinus kaltinimą dėl neteisėto narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo iš M. K., kadangi iš esmės nesikeičia faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės. Bylos duomenimis nustatyta, kad psichotropines medžiagas, t. y. 20,023 g natrio oksibutirato, 1,952 g MDMA, 6,49 g amfetamino ir didelį kiekį 3,775 g narkotinės medžiagos heroino, sudėto į paketą, 2005 m. sausio mėnesį (tikslus laikas nenustatytas) L. P., veikdamas bendrininkų grupe su R. S. ir nenustatytu asmeniu, neteisėtai pardavimui įgijo iš M. K. (duomenys neskelbtini) mikrorajone, jo automobilyje Audi 100 (valst. Nr. duomenys neskelbtini), po to automobiliu nuvežė į A. C. išnuomotą butą (duomenys neskelbtini). Dėl šių nustatytų bylos aplinkybių bus pasisakyta vėliau, o dabar kolegija teigia, kad patikslinus kaltinimą nurodytomis aplinkybėmis, nebus nukrypta nuo LAT suformuotos praktikos 2009 m. spalio 20 d. LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos metu priimtoje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009. L. P. yra nuteistas už dvi alternatyvias nusikalstamas veikas, nurodytas BK 260 str. 2 d. – už psichotropinių medžiagų ir didelio kiekio narkotinės medžiagos heroino neteisėtą įgijimą ir gabenimą, turint tikslą parduoti. Kadangi faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatytas kiekvienas paminėtos veikos padarymo faktas, apkaltinamajame nuosprendyje tai buvo pagrįsta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Nuosprendyje yra nurodyti išsamūs motyvai apie L. P. padarytą nusikalstamą veiką - neteisėtą narkotinių medžiagų įgijimą ir gabenimą, turint tikslą parduoti. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu L. P. apklausiamas kaip įtariamasis kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kaip jis, būdamas skolingas M. K. ir negalėdamas atiduoti skolą, sutiko su R. S., o po to su vaikinu vardu R. vežioti narkotines ir psichotropines medžiagas į butą, esantį (duomenys neskelbtini), pas A. C., kuris narkotikus parduodavo. Narkotikus gaudavo iš M. K. (t. 11, b. l. 9-21). Tačiau teisme L. P. parodymų, duotų ikiteisminiame tyrime, atsisakė ir kaltu prisipažino tik iš dalies, paaiškindamas, jog į A. C. butą narkotikus jis nuvežė tik vieną kartą (t. 41, b. l. 87-88). Teismas L. P. parodymus, duotus teisme, atmetė, o jo versiją, kad bute policijos darbuotojų surastas narkotines ir psichotropines medžiagas atvežė ne jis, įvertino kaip gynybinę poziciją, siekiant palengvinti teisinę padėtį. Teismas tokią išvadą padarė įvertinęs surinktų įrodymų visetą. Svarbi aplinkybė ta, kad apelianto ikiteisminiame tyrime nurodytas aplinkybes patvirtino ne tik M. K., bet ir R. S. bei A. C. (ikiteisminiame tyrime). Štai A. C. teisme parodė, kad už M. K. pinigus išnuomavo butą (duomenys neskelbtini), į kurį narkotikus atveždavo L. P. vienas arba su R. S. (t. 41, b. l. 88-89). Todėl esant tokioms aplinkybėms teismas turėjo pagrindą patikėti M. K. bei R. S. parodymais ir juos pripažinti patikimu įrodymų šaltiniu. M. K. su R. S. davė kaltinančius parodymus ne tik dėl bendrininkų vaidmens platinant narkotines ir psichotropines medžiagas, bet nurodė ir savo neteisėtus veiksmus, todėl kolegija atmeta L. P. skundo teiginį, kad M. K. ir R. S. tokiu būdu bandė sušvelninti savo atsakomybę. Nuosekliais M. K. parodymais nustatyta, kad jam pasiūlius L. P. sutiko išvežioti jo narkotikus į A. C. nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini) ,,L. P. pasiūliau, nes man reikėjo išvažiuoti. Jis ir išvežiodavo mano narkotikus“ (t. 41, b. l. 70-77). R. S., apklausiamas tyrėjo ir ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, jog narkotikus į butą (duomenys neskelbtini), atveždavo L. P. ir vaikinas, pravarde ,,R.“. Bute narkotikai buvo sveriami, dalijami dozėmis ir parduodami (t. 11, b. l. 100-104, 106-112, 116). Teisiamajame posėdyje R. S. patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir papildė, jog tuomet, kai M. K. buvo suimtas, jis perdavė L. P. įvairias narkotines ir psichotropines medžiagas, kurias jis nuveždavo į minėtą butą (duomenys neskelbtini), turint tikslą parduoti, o iš ten paimdavo pinigus už parduotas medžiagas ir perduodavo jam (t. 41,b. l. 165-167). A. C. ikiteisminio tyrimo metu taip pat pripažino, kad narkotikus į butą (duomenys neskelbtini) (šį butą narkotinių medžiagų prekybai buvo išnuomavęs M. K.) tiekdavo L. P. (t. 10, b. l. 26-27, 30-31, 33, 48). Svarbu tai, kad A. C. patvirtino, jog narkotikai, kuriuos jis, atėjus policijos pareigūnams, išmetė per balkoną, priklausė L. P. ir R. S. (t. 10, b. l. 48). Šias aplinkybes A. C. pripažino nagrinėjant bylą teisme, paaiškinęs, jog: ,,į butą (duomenys neskelbtini) gatvėje narkotikai buvo atvežti kažkur keturis kartus, iš kurių vieną kartą atvežė P.. Pirmą kartą buvo atvažiavęs su S.“ (t. 41, b. l. 89). Vadinasi, neginčijamai nustatyta, kad psichotropines medžiagas – 20,023 g natrio oksibutirato, 1,952 g MDMA, 6,49 g amfetamino ir didelį kiekį 3,775 g narkotinės medžiagos heroino, kurias bute (duomenys neskelbtini), laikė A. C. ir kurias, atvykus policijos pareigūnams, jis išmetė per balkoną, į minėtą butą atvežė, veikdami bendrai L. P. su R. S. . Be to, A. C. kategoriškai atpažino L. P. kaip asmenį, tiekusį jam narkotines ir psichotropines medžiagas (t. 10, b. l. 39-40). Išvardinti nenuginčijami įrodymai paneigia L. P. skundo teiginį, jog nuosprendyje buvo remtasi išgalvotais ir tikrovės neatitinkančiais nuteistųjų R. S. ir M. K. parodymais.

Apeliantas, ginčydamas nuteisimą pagal BK 260 str. 2 d., akcentuoja, jog nėra nustatytas narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis. Atsakydama į šį skundo argumentą, kolegija pažymi, kad nuosprendžio 64 lape (t. 44, b.l 90) pirmosios instancijos teismas, pasirėmęs Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis ,,Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis“, pažymėjo, jog metalinėje dėžutėje, išmestoje iš buto (duomenys neskelbtini), buvo surasta 3,775 g narkotinės medžiagos heroino, kuris priskirtas dideliam kiekiui (pagal minėtos rekomendacijos lentelę dideliu kiekiu heroino laikoma 2 g ir daugiau). Prie surasto 3,716 g heroino teismas pagrįstai pridėjo dar 0,059 g šios medžiagos, kurią A. C. buvo atidavęs V. P., kad šis parduotų (t. 9, b. l. 63-64).

Iš tarnybinio pranešimo ir įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2005-02-02 šalia namo (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas V. P., o netrukus po to A. C. iš (duomenys neskelbtini) balkono pro langą išmetė polietileninį maišą, kuriame buvo užrakinta mėlynos spalvos metalinė dėžutė, elektroninės svarstyklės ir maišelis su sukarpytais popieriaus lankstinukais (t. 9, b. l. 29-32). Atidarius dėžutę buvo surasti polietileniniai maišeliai su šviesios spalvos milteliais, šviesios spalvos ir spalvotomis tabletėmis (t. 9, b. l. 33-36). Atlikus cheminį surastų medžiagų tyrimą specialisto išvadomis nustatyta, kad surastuose polietileniniuose maišeliuose buvo 0,059 g ir 3,716 g heroino, 20,023 g psichotropinės medžiagos natrio oksibutiratas, 1,952 g MDMA ir 6,49 g amfetamino (t. 9, b. l. 63-64, 69-70, 75-78). Šiais aptartais rašytiniais įrodymais paneigiamas apeliacinio skundo argumentas, jog nebuvo nustatytas narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis. Taip pat kolegija kaip nepagrįstą atmeta skundo teiginį, jog jam ikiteisminio tyrimo metu nebuvo suteikta galimybė duoti paaiškinimus, nes buvo daromas psichologinis spaudimas. Aptarta apelianto versija buvo tiriama teisminio nagrinėjimo metu, nuosprendyje apie tai pasisakyta ir argumentuotai atmesta (t. 44, b. l. 91). Tiriant šią versiją teisiamajame posėdyje buvo apklausta tyrėja J. N., kuri, anot apelianto, neva darė psichologinį spaudimą bei privertė save apkalbėti. Iš tyrėjos J. N. paaiškinimo teisiamajame posėdyje (t. 41, b. l. 123-125) matyti, kad tyrimą ji atliko vadovaudamasi baudžiamojo proceso reikalavimais, jokio poveikio apeliantui nedarė ir pas jį tyrimo metu lankėsi gavusi prašymą, jog nori papasakoti svarbias aplinkybes. Dėl neva L. P. daryto poveikio kolegija jau pasisakė atsakydama į T. M. skundą, todėl dar kartą pažymima, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiant L. P. dalyvavo gynėja, parodymus jis davė savo noru, po kiekvienos apklausos pats savo ranka parašė: ,,Perskaičiau, surašyta teisingai“ ir protokole užfiksuotų parodymų teisingumą patvirtino parašu (t. 11, b. l. 9-21). Esant šiems duomenims, L. P. tvirtinimas, jog jis buvo verčiamas duoti save ir kitus bendrininkus kaltinančius parodymus, vertinamas kaip deklaratyvus ir neparemtas jokiais objektyviais duomenimis. Nors L. P. ir teigia, kad apygardos teismas, atmesdamas jo prašymą dėl parodymų davimo, pažeidė baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintą teisę duoti paaiškinimus, tačiau iš byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad apeliantas šia teise pasinaudojo ne kartą ir neužfiksuoti jokie jo teisių suvaržymai. Net ir tuomet, kai jis, būdamas Lukiškių TI-K, parašė du prašymus, pageidaudamas, jog atvyktų tyrėja, jo noras buvo išpildytas ir tyrėja apsilankė pas L. P., kuris davė parodymus (t. 35, b. l. 54, 70, 73-74). Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme atliekant procesinius veiksmus su L. P. nebuvo pažeistos įtariamojo, kaltinamojo teisės, įtvirtintos BPK 21 str., 22 str. Taip pat nebuvo pažeistos BPK 44 str. numatytos ,,Asmens teisių apsaugos baudžiamojo proceso metu“ nuostatos. Akivaizdu, jog L. P. skunde nurodęs, kad apygardos teismas, atmesdamas jo prašymą dėl parodymų davimo pažeidė jo teisę, išreiškia savo subjektyvią nuomonę ir jokiais logiškais bei įtikinamais argumentais tai nepagrindė.

Kolegija konstatuoja, kad tyrėjos J. N. atvykimas 2006 m. spalio 13 d. pas L. P. į Lukiškių TI-K nevertinamas kaip dar vienas psichologinio spaudimo faktas, kadangi joks poveikis nei tada, nei anksčiau nebuvo daromas. Teisminio bylos nagrinėjimo metu tyrėja J. N. paaiškino tokio apsilankymo tikslą – buvo gauta informacija, jog yra daromas poveikis kaltinamiesiems ir jie verčiami keisti parodymus (t. 41, b. l. 123-125). L. P. kaltę patvirtinantys įrodymai buvo tinkamai ištirti ir įvertinti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Tai leidžia teisėjų kolegijai manyti, kad nuteistasis L. P. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 260 str. 2 d.

L. P. prašymas atsižvelgti į jo jauną amžių, pensinio amžiaus motiną, kuriai reikalinga pagalba, ir sušvelninti bausmę, atmetamas. Į šias aplinkybes jau buvo atsižvelgta, skiriant bausmę. Prašymas įvertinti, jog ilgą laiką yra kalinamas ir teigiamai charakterizuojamas, negali būti pakankamas dar labiau sušvelninti paskirtą bausmę. Iš bausmės skyrimo motyvų, nurodytų nuosprendyje, (t. 44, b. l. 196-197) matyti, kad teismas vadovavosi BK 54 str., 41 str. nuostatomis ir pritaikęs BK 54 str. 3 d., jam paskyrė mažesnės trukmės laisvės atėmimo bausmę, nei numatyta straipsnio sankcijoje, todėl dar labiau sušvelninti apeliantui bausmę nėra teisinio pagrindo.

Dėl nuteistojo V. K. apeliacinio skundo

Kolegija, tenkindama apelianto prašymą ir jį išteisindama, pažymi, kad išties byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai nepatvirtina, jog V. K. kaltinime nurodytu laikotarpiu buvo neteisėtai įgijęs narkotines bei psichotropines medžiagas ir jas pardavė.

Pagal BK 260 str. 1 d. atsako asmuo, kuris neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš išvardintų veikų.

Iš nuosprendžio matyti, kad V. K. yra nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. už dvi alternatyvias nusikalstamas veikas: nenustatyto kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėtą įgijimą iš A. C. ir už tai, kad keletą kartų nedidelį kiekį narkotikų ir psichotropinių medžiagų pardavė nenustatytiems asmenims.

Būtina asmens nuteisimo pagal BK 260 str. 1 d. dėl neteisėto narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimo sąlyga, yra įgijimo ir pardavimo faktų nustatymas ir pagrindimas teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais. Tačiau šia nuostata pirmosios instancijos teismas nesivadovavo ir apkaltinamąjį nuosprendį pagrindė prielaidomis bei spėjimais.

Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (LAT 2003 m. birželio 20 d. senato nutarimo Nr. 40 ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punktas).

Teismas, nuteisdamas V. K. už nenustatyto kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimą ir pardavimą, grubiai pažeidė BPK 305 str. 1 d. 1 p., 2 p. reikalavimus. Pagal BPK 305 str. 1 d. 1 p. apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės: t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, o to paties BPK 305 str. 1 d. 2 p. reikalaujama, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai, kuriais vadovaujantis teismas atmetė kitus įrodymus.

Iš nuosprendžio matyti (nuosprendžio 66-67 lapai arba t. 44, b. l. 90-93), kad teismas V. K. kaltę neteisėtai įgijus ir pardavus narkotines bei psichotropines medžiagas iš esmės pagrindė nuteistojo A. C. ir liudytojo E. Pt. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes apklausti teisiamajame posėdyje jie ankstesnių parodymų atsisakė. Štai A. C. nuoširdžiame prisipažinime, 2005-02-22 ir 2005-05-12 apklaustas kaip įtariamasis, parodė, jog 2004 m. gruodžio 24 d. ir 2005 m. sausio mėn. pradžioje bute (duomenys neskelbtini) kartu su juo gyveno V. K. ir keletą kartų padėjo jam parduoti narkotikus: išnešdavo narkotikus iš buto ir koridoriuje, laiptinėje ar prie namo parduodavo narkomanams, o iš jų gautus pinigus perduodavo jam. Tuo metu A. C. pardavinėjo ,,žolę“ (kanapes) ir ekstazi tabletes, kurių 1 dozė ir 1 tabletė kainavo po 10 Lt. 2005-01-13 bute pas A. C. liko nakvoti V. K., kuris anksti ryte išėjo, o vėliau grįžo su policijos pareigūnais. Jie, atlikę bute kratą, rado kanapes ir ekstazi tabletes (t. 10, b. l. 30-31, 53-54). Liudytojo E. Pt. parodymais nustatyta, jog jam buvo žinoma, kad bute (duomenys neskelbtini) vyras, vardu ,,V.“ prekiauja narkotikais (t. 9, b. l. 115-116). Beje, nuteistasis M. K. taip pat parodė, jog jam buvo žinoma, kad išnuomotame bute (duomenys neskelbtini) A. C. pardavinėjo narkotines ir psichotropines medžiagas, o jam padėjo ,,draugelis“ (t. 19, b. l. 38). Iš aptartų nuteistųjų A. C., M. K. ir liudytojo E. Pt. parodymų matyti, kad nė vienas iš jų nenurodė konkrečių aplinkybių ir faktų dėl narkotinių bei psichotropinių medžiagų neteisėto įgijimo ir pardavimo. Teismas nuosprendyje V. K. kaltę pagrindė abstrakčiais, nenuosekliais ir lakoniškais aukščiau išvardintų nuteistųjų ir liudytojo parodymais. Daugiau įrodymų dėl V. K. kaltės nesurinkta. Vadinasi, teismas nenustatė esminių narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo ir pardavimo aplinkybių: kada, kaip, kur, kokios rūšies, kokį kiekį ar svorį narkotinių, psichotropinių medžiagų V. K. įgijo iš A. C. ir kada, kur, kam, už kiek, kiek kartų, kokios rūšies, kokį kiekį ar svorį narkotinių ir psichotropinių medžiagų pardavė. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs V. K. kaltu ir nuteisęs už BK 260 str. 1 d. nurodytų veikų – narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimą ir pardavimą, byloje privalėjo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais.

2009 m. spalio 20 d. LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009, siekdama suvienodinti teismų praktiką baudžiamosiose bylose dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti arba neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, pasisakė, jog ,,< ... > teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 str. 3 d. nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų“.

Teismas, nuteisdamas V. K. už nedidelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėtą įgijimą iš A. C. ir jų pardavimą (per kelis kartus), pažeidė BPK 1 str. 1 d., 44 str. 6 d., 301 str. 1 d., 305 str. 1 d. 1 p., 2 p., nuostatas. Šie baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai yra esminiai, nes suvaržė įstatymų garantuotas V. K. teises ir jie sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 str. 3 d.), todėl V. K. turi būti išteisintas dėl nusikaltimo, numatyto BK 260 str. 1 d. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Dėl nukentėjusiojo R. M. apeliacinio skundo

Tenkinti nukentėjusiojo R. M. apeliacinį skundą ir dėl pasikėsinimo į jį pripažinti kaltu P. M. bei paskirti abiem, t. y. P. M. ir M. K., realias laisvės atėmimo bausmes, nėra teisinio pagrindo.

Atsakydama į nuteistojo R. B. apeliacinį skundą kolegija išanalizavo ir aptarė įrodymus, kuriais teismas grindė nusikalstamo susivienijimo narių – nuteistųjų L. L., P. M., M. K. bei nepriklausančių nusikalstamam susivienijimui R. B. ir R. Bl. kaltę dėl pasikėsinimo nužudyti D. P. . Taip pat buvo nurodyta, kaip M. K., siekdamas nužudyti D. P., apsiriko dėl nusikalstamos veikos objekto ir pasikėsino nužudyti R. M. nesunkiai sutrikdydamas jam sveikatą. Nukentėjusiojo R. M. manymu jį, sugrįžusį į kiemą, užpuolė P. M. su M. K., o, pro atidarytą langą pareiškus pastabą, M. K. pradėjo į jį šaudyti ir sužeidė kaklą. Faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad į R. M. buvo pasikėsinta visiškai atsitiktinai, nes įvykio vakarą aukščiau išvardinti nuteistieji, vykdydami L. L. (šio nusikaltimo organizatoriaus) nurodymus, dėl kilusio konflikto tarp D. P. ir T. M., turėjo nužudyti D. P. jį nušaunant, tačiau nukentėjusįjį supainiojus su R. M. (abu gyveno tame pačiame name ir važinėjo automobiliais BMW), buvo pasikėsinta į apeliantą. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies, kurioje išdėstytos įrodyta pripažintos veikos aplinkybės, įrodymų, pagrindžiančių teismo išvadas ir motyvų, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė nepasitvirtinusius įrodymus, matyti, kad teismas teisminio nagrinėjimo metu labai kruopščiai ir visapusiškai ištyrė šią nusikalstamą veiką ir padarė pagrįstą išvadą, jog D. P. pasikėsino nužudyti L. L., P. M., M. K., R. Bl., R. B., o R. M. pasikėsino nužudyti M. K., suklydęs dėl nusikalstamos veikos objekto (t. 44, b. l. 153-185). Apie M. K. tyčios turinį kolegija sprendžia iš jo atliktų veiksmų įvykio vakarą – kartu su L. L. atvyko prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), šalia D. P. gyvenamojo namo, kur L. L. padavė M. K. užtaisytą pistoletą ,,Makarov“ ir šis, išlipęs iš automobilio, nuėjo į D. P. gyvenamojo namo kiemą, turėdamas tikslą jį nušauti. Tačiau įvykio vietoje tuo pačiu laiku turėdamas tikslą nušauti D. P., R. B. automobilyje laukė P. M., kuriam R. B. padavė pistoletą ir šis, pamatęs atvykusį BMW automobilį, nuėjo link jo. P. M. nespėjo įvykdyti L. L. nurodymo, nes jį aplenkė M. K., šešis kartus šovęs į automobiliu BMW atvykusį R. M., būdamas įsitikinęs, kad šauna į D. P. vairuojamą automobilį. Išdėstytos faktinės bylos aplinkybės nustatytos objektyviais bylos duomenimis - nuteistųjų M. K., P. M., T. M., R. Bl., liudytojų D. P., A. Ch., E. P., J. Ž., liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, E. N., I. B. parodymais bei byloje surinktais rašytiniais įrodymais. Šiuo konkrečiu atveju nustatant nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus būtina atsižvelgti į tai, kad D. P. nužudymui buvo ruošiamasi net keturias dienas, per kurias buvo atlikta daug ir sudėtingų veiksmų, kad šis sumanymas būtų įvykdytas sėkmingai. P. M., M. K. bei kitų bendrininkų, liudytojų parodymais nustatyta, jog L. L. sudarė nužudymo planą, paskirstė bendrininkams vaidmenis bei užduotis, o šie, vykdydami organizatoriaus nurodymus, prieš įvykį stebėjo D. P. grįžimo laiką, nupirko specialius rūbus, du mobiliojo ryšio telefonus, dvi SIM korteles, paruošė šaunamuosius ginklus, mokė pistoletu šaudyti E. P., kuriam iš pradžių buvo pavesta nušauti D. P., vėliau tą patį turėjo padaryti T. M. , tačiau jis savanoriškai atsisakė užbaigti pradėtą nusikaltimą, leisdamas D. P. pasišalinti. Galiausiai 2005 m. sausio 9 d. vakare L. L. tai liepė padaryti P. M., R. B. bei M. K. . Byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirti įrodymai paneigia R. M. iškeltą versiją neva į jį buvo šauta todėl, kad jis nuteistiesiems pareiškė pastabą. Aukščiau nurodyti nuteistųjų veiksmai įrodo, kad į R. M. buvo pasikėsinta todėl, jog M. K. suklydo. Iš nuteistųjų M. K. ir P. M. parodymų matyti, jog nei jie, nei kas kitas iš jų bendrininkų nepažinojo R. M., jokie santykiai jų nesiejo, todėl nebuvo nei dingsties, nei motyvo jį nužudyti. R. M. viso proceso metu paaiškino, kad iki įvykio nė vieno nuteistojo nepažinojo ir nežino, < ... > kas ir dėl kokių priežasčių apšaudė <... > automobilį ir < ... > sužalojo“ ( t. 6, b. l. 1-7, t. 41, b. l. 22). Tik apeliaciniame skunde R. M. iškėlė versiją neva jį apšaudė P. M. ir M. K. dėl pareikštos jiems pastabos, tačiau ši jo versija nepasitvirtino. Apklaustas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme R. M. taip pat bandė įtikinti kolegiją, jog kieme buvo du asmenys – (vienas prie laiptinės, kitas į jį šaudė dėl tarp jų kilusio konflikto). Tačiau tokie apelianto teiginiai niekuo nepagrįsti ir prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. R. M. skunde deklaratyviai teigia, kad teisme atpažino M. K. ir P. M., tačiau šio teiginio nepatvirtina teisiamojo posėdžio protokole užfiksuoti apelianto parodymai. Kolegija dar kartą pažymi, kad jis teisme kategoriškai patvirtino nežinąs, kas ir dėl kokių priežasčių apšaudė automobilį ir jį sužalojo (t. 41, b. l. 22). Nežinia, kuo remiantis skunde teigiama, kad posėdyje jis atpažino nuteistuosius: tokie jo parodymai protokole neužfiksuoti. P. M., duodamas nuoseklius ir detalius parodymus dėl pasikėsinimo į D. P., parodė, kad R. B. vairuojamu automobiliu nuvažiavo prie D. P. namo ir laukė, kol jis sugrįš. Kai pamatė į kiemą įvažiuojantį automobilį BMW, nuėjo link jo, tačiau arti nepriėjo ir nespėjo iššauti, nes išgirdo 4-5 šūvius ir nubėgo į R. B. automobilį (t. 22, b. l. 99-110, 111-129, 195-218; t. 41, b. l. 15-19). Šiuos nuteistojo parodymus patvirtino M. K. ir kiti nuteistieji. Kaip paaiškino P. M., jis ėjo paskui į kiemą atvažiavusį automobilį, norėdamas įsitikinti (pagal valstybinius numerius), ar tai tikrai D. P. automobilis, todėl R. M. negalėjo jo matyti įvykio metu kieme, prie laiptinės. Apeliantas pats pripažinęs, kad į jį buvo šauta per priekinį automobilio stiklą, skunde mėgina tai paneigti. Kadangi nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nebuvo nustatyta, iš kokio atstumo buvo šauta į R. M., ši aplinkybė buvo išsiaiškinta ir nustatyta apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausus P. M., M. K., R. M., specialistą ir ekspertą. M. K. parodė, jog šovė į nukentėjusįjį, kuris vairavo automobilį ir važiavo link jo. M. K. stovėjo prieš automobilį, šovė dešine ištiesta ranka ir paleido šešis šūvius į automobilio stiklą. Atstumas tarp jo ir automobilio buvo apie 4 metrus (t. 46, b.l. 183-184). Apklaustas teismo posėdyje nukentėjusysis R. M. iš esmės patvirtino M. K. nurodytas aplinkybes, tik, jo manymu, šovusysis stovėjo nutolęs nuo automobilio per 2-3 metrus. R. M. taip pat pripažino, kad visi 6 šūviai buvo paleisti į automobilio priekį – 4 šūviai į priekinį stiklą, o du paskutiniai – į kapotą. Kadangi teismo posėdyje apeliantas pripažino, jog šaudė į automobilio priekinį stiklą, todėl lieka neaišku, kodėl savo skunde bando nuneigti šią aplinkybę, teigdamas, kad ši teismo išvada yra neteisinga. Nuteistojo M. K. nurodytą aplinkybę patvirtina specialisto išvada Nr. 11-110(05) (t. 1, b. l. 108-117), kurioje konstatuojama, kad visų šūvių metu ginklas ir šovusysis buvo iš priekio. Buvo padaryta 2 šautinių pažeidimų automobilyje: 5 pažeidimai – tai kulkų įėjimo angos variklio dangtyje ir priekiniame stikle, 1 pažeidimas liestinis, esantis variklio dangtyje, 2 pažeidimai – kulkų išėjimo angos (užpakaliniame automobilio stikle), 4 pažeidimai – vidiniai automobilio pažeidimai. Teismo posėdyje apklaustas ekspertas A. J., tyręs automobilį, parodė, jog nebuvo artimo šūvio pėdsakų, buvo šauta iš didesnio nei 80 cm atstumo. Artimas atstumas laikomas 80 cm ir mažiau (t. 46, b. l. 223-224). Teismo medicinos specialisto išvados 9 p. nurodyta, kad įėjimo žaizdos kraštai apdegę, todėl konstatuota, kad šūvis buvo artimas (t. 6, b. l. 54-55). Siekiant pašalinti atsiradusius prieštaravimus tarp šios specialisto išvados ir balistinio objektų tyrimo metu pateiktos specialisto išvados (t. 1, b. l. 108-117), į teismo posėdį buvo iškviestas ekspertas A. J., atlikęs šį tyrimą, teismo medicinos ekspertas J. M. P. (teismo medicinos ekspertas A. Gd. atlikęs tyrimą, nebedirba) ir specialistas G. K., daręs įrašus ligos istorijoje. Kaip jau buvo paminėta, ekspertas A. J. kategoriškai paneigė buvus artimą šūvį (t. 46, b. l. 223-224). Kaip specialistą apklausus nukentėjusįjį gydžiusį chirurgą G. K., paaiškėjo, jog jis kulkos įėjimo angą – žaizdą apžiūrėjo tik vizualiai, histologinio tyrimo nedarė, ir konstatavęs, kad tai šautinė žaizda ir pažeistas paviršinis epiderminis odos sluoksnis, ligos istorijoje įrašė – žaizdos kraštai apdegę (t. 4, b. l. 222-223). Teismo medicinos ekspertas J. M. P., susipažinęs su specialisto išvada G 312 (05(01), kuri buvo pagarsinta teismo posėdyje (t. 46, b. l. 182) ir su nukentėjusiojo R. M. gydymo stacionare ligos istorija Nr. 354/29 (2005) (t. 46, b. l. 222) paneigė teiginius, jog odos kraštai apdegę ir šūvis į R. M. buvo iš arti. Iš jo paaiškinimų, duotų teismo posėdžiuose (t. 46, b. l. 182-183, 223) matyti, kad chirurgas ir specialistas negalėjo duoti kategoriškos išvados, jog žaizdos kraštai apdegę, nes trūksta papildomos informacijos, nėra požymių, kad kraštai yra tikrai apdegę, neįvardinta, kuo jie pasireiškė ir toks įrašas visai gydytojo nemotyvuotas, o pats ekspertas A. Gd. žaizdos nematė, rėmėsi chirurgo įrašu ligos istorijoje, t. y. klaidingais duomenimis. Kolegija atkreipia apelianto dėmesį, kad šie rašytiniai įrodymai vertinami kartu su nuteistojo M. K., nukentėjusiojo R. M. parodymais bei kitais bylos duomenimis ir jų visetu kategoriškai atmetama nukentėjusiojo versija dėl artimo šūvio į jį ir kito nuteistojo – P. M. dalyvavimo pasikėsinant į jo gyvybę. Jokiais objektyviais bylos duomenimis nepasitvirtino R. M. skundo teiginys, jog prie nusikalstamų veiksmų pasikėsinant į jo gyvybę būtų prisidėjęs P. M.. Visi faktiniai bylos duomenys rodo, jog M. K. išties suklydo šaudamas į R. M. – jis kėsinosi į D. P. gyvybę, tačiau neįsitikinęs ir neatpažinęs pastarojo automobilio, šovė į jį. Net ir pats nukentėjusysis negalėjo įvardinti, kokius neva veiksmus prieš jį įvykio metu atliko P. M.. Nenustatyta, jog namo kiemas buvo taip gerai apšviestas, kad M. K. turėjo atpažinti už vairo sėdintį asmenį, todėl skundo motyvas, jog M. K. jį labai gerai matė, atmetamas. Tai tik apelianto subjektyvi nuomonė ir išgalvotas teiginys. M. K. kategoriškai patvirtino, jog artėjantis į jį automobilis švietė labai ryškiai, todėl jis negalėjo įžiūrėti ne tik už vairo sėdinčio asmens, bet ir automobilio modelio bei spalvos. Be to, visa tai įvyko naktį, todėl M. K., neįžiūrėjęs nei automobilio spalvos, nei automobilio BMW modelio, suklydo ir, kėsindamasis nušauti D. P., sužalojo R. M. .

Dėl nuteistųjų M. K. , R. U. , A. C. ir V. P., kurie nepadavė apeliacinių skundų

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nuosprendžiu yra pripažinti kaltais ir nuteisti M. K., R. U. ir A. C. : M. K. – pagal BK 260 str. 3 d., pritaikius BK 62 str. 3 d. 1 p., R. U. – pagal BK 260 str. 1 d., pritaikius BK 91 str. 3 d., A. C. – pagal BK 260 str. 2 d., pritaikius BK 54 str. 3 d. Jie yra nuteisti už išvardintas nusikalstamas veikas neteisėtai pardavimui įgijus, laikius, gabenus, turint tikslą parduoti, labai didelius, didelius ir nedidelius (konkrečius kiekius) narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Tačiau iš nuosprendžio matyti, kad M. K., R. U., A. C. yra nuteisti ir už tai, kad iš M. K. ir L. L. neteisėtai pardavimui įgijo, laikė, gabeno, pardavė nenustatytus kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų.

BPK 320 str. 3 d. nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Jeigu teismas, nagrinėdamas bylą nustato esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, tai nepaisydamas, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad M. K., A. C. ir R. U., kaip ir L. L. bei T. M., yra nuteisti už tai, kad neteisėtai pardavimui įgijo, laikė, gabeno, pardavė nenustatytus kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų. M. K., A. C. ir R. U. nuteisti nepagrįstai, kadangi ši teismo išvadų dalis nėra pagrįsta baudžiamojo proceso įstatymo būdu gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Kaltinimas M. K., A. C., R. U. yra nekonkretus, todėl buvo pažeistos BPK 21 str. 4 d., 22 str. 3 d., 44 str. 6 d., 7 d. nuostatos. Apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas prielaidomis ir abejonėmis, o tai prieštarauja baudžiamojo proceso įstatymui bei LAT 2003 m. birželio 20 d. Senato nutarimo Nr. 40 ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkto išaiškinimui.

Šiuo konkrečiu atveju pripažįstama, kad yra padaryti BPK 1 str. 1 d., 3 str. 1 d. 1 p., 44 str. 6 d. 7 d., 301 str. 1 d., 305 str. 1 d. 1 p., 2 p. nurodytų reikalavimų pažeidimai. Išvardinti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai laikomi esminiais, nes buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamųjų teisės ir jie sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 str. 3d.). Esant šioms aplinkybėms iš apkaltinamojo nuosprendžio šalintina, kad M. K., R. U. ir A. C. neteisėtai pardavimui įgijo, laikė, gabeno, pardavė nenustatytus kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų.

Atskiro aptarimo reikalauja V. P. nuteisimas pagal BK 260 str. 1 d.

Jau anksčiau buvo pasisakyta, kad nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas padarė esminius Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, kurie turi įtakos ir nuteistajam V. P., todėl kolegijai privalu patikrinti, ar nuosprendis yra teisėtas ir dėl jo nuteisimo, nors V. P. nėra padavęs apeliacinio skundo (BPK 320 str. 3 d.).

Iš apkaltinamojo nuosprendžio matyti, kad V. P. buvo kaltinamas, jog nuo 2005 m. sausio mėn. vidurio iki 2005 m. vasario 2 d. keletą kartų pardavė nedidelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kurias jis neteisėtai įgijo iš A. C. . Vadinasi, V. P. yra nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. už dvi alternatyvias nusikalstamas veikas: neteisėtą nedidelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimą ir jų pardavimą.

V. P. ikiteisminiame tyrime pripažino, kad būdamas narkomanas, kelis kartus padėjo A. C. parduoti narkotines medžiagas (t. 10, b. l. 26-27, 53-54), tačiau teisme jis šių parodymų atsisakė ir pradėjo neigti savo kaltę. Iš esmės V. P. kaltė yra grindžiama A. C. parodymais, duotais ikiteisminiame tyrime (t. 10, b. l. 13-14), kuomet jis parodė, kad V. P. pardavė kelias dozes narkotikų, atvežtų į nuomojamą butą (duomenys neskelbtini). L. P. parodymais nustatyta, jog jam buvo žinoma, jog V. P. užsiėmė narkotikų prekyba (t. 11, b. l. 15-17). Daugiau duomenų, patvirtinančių V. P. kaltę, nesurinkta. Motyvai dėl V. P. nuteisimo yra išdėstyti nuosprendžio 67-68 lapuose (t. 44, b. l. 93-94). V. P. kaltinimas buvo pareikštas dėl didelio kiekio narkotinių medžiagų disponavimo pagal BK 260 str. 2 d. Tačiau teismas, konstatavęs, jog baudžiamojoje byloje nėra patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, kad kaltinamasis inkriminuojamu laikotarpiu būtų disponavęs dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, jo veiksmus kvalifikavo pagal BK 260 str. 1 d. Nuosprendyje teismas pažymėjo, kad ,,< ... > neturi patikimų įrodymų, kokios rūšies narkotines medžiagas ir kokį jų kiekį pardavė inkriminuojamu laikotarpiu kaltinamasis V. P.“ (t. 44, b. l. 93). Nežiūrint to, V. P. vis dėlto buvo nuteistas už nedidelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų pardavimą ir įgijimą.

Kolegija nesutinka su V. P. nuteisimu pagal BK 260 str. 1 d. ir priima išteisinamąjį nuosprendį šiais motyvais:

BK 260 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimą ar kitokį platinimą. Išvardinti veikos požymiai yra alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Kaip jau buvo minėta, V. P. buvo nuteistas už dvi veikas – neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimą bei jų pardavimą. Teismas, pripažindamas V. P. kaltu ir nuteisdamas jį už šių dviejų alternatyvių veikų padarymą, byloje privalėjo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Šių reikalavimų pirmosios instancijos teismas nepaisė ir nenustatė nė vienos nurodytos veikos padarymo fakto. Iš nuosprendžio matyti, kad teismas nenustatė ir išvis nepasisakė, kokius veiksmus atlikęs V. P. įgijo narkotines medžiagas ir kokiomis aplinkybėmis jos buvo parduotos. V. P. kaltė nėra įrodyta patikimais ir įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais, priešingai, jo kaltumas grindžiamas prielaidomis ir abejonėmis, nenustatytas nė vienas konkretus narkotikų įgijimo ir pardavimo faktas.

Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (LAT 2003 m. birželio 20 d. teismų praktikos apžvalga ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“).

Teismas, priimdamas nuosprendį ir nuteisdamas V. P. pagal BK 260 str. 1 d., pažeidė BPK 305 str. 1 d. 1 p., 2 p. reikalavimus. Pagal BPK 305 str. 1 d. 1 p. nuostatas apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, o to paties BPK 305 str. 1 d. 2 p. reikalaujama, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, tačiau pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų nesilaikė.

Kolegija pažymi, kad nors teismas nuteisė V. P. už neteisėtą nedidelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimą ir pardavimą, tačiau šios dvi veikos nepagrįstos baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Nei ikiteisminiame tyrime, nei teisme nebuvo nustatytos esminės narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo ir pardavimo aplinkybės: kaip, kur, kada, kokiais veiksmais, kokį kiekį ar svorį, kokios rūšies narkotines ir psichotropines medžiagas V. P. įgijo iš A. C. ir kada, kokį kiekį, svorį, kokios vertės, už kokią sumą, kokios rūšies, kam narkotines ir psichotropines medžiagas jis pardavė. Šios ir kitos svarbios bylos aplinkybės nėra nustatytos, o nuosprendyje konstatuota, kad ,,< ... > A. C. 2005 m. sausio vidurio 2005 m. vasario 2 d. laikotarpiu pardavė dalį narkotinių ir psichotropinių medžiagų vienas bei su V. P., veikiančiu su juo bendrininkų grupėje, šiam pardavus keletą kartų nedidelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kurias jis neteisėtai įgijo iš A. C.“ (nuosprendžio 7 lapas arba t. 44, b. l. 33). Vadinasi, esminės nusikalstamo veikos aplinkybės išvis nėra nustatytos, o narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėto įgijimo ir pardavimo faktas apibūdinamas abstrakčia formuluote – pardavė keletą kartų nedidelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, neteisėtai įgytų iš A. C. . Kaltinimas V. P. yra lakoniškas ir nekonkretus, grindžiamas iš esmės prielaidomis. Tokiu būdu buvo pažeistos V. P. teisės į gynybą, nes jis neturėjo galimybės gintis nuo nekonkretaus kaltinimo (BPK 21 str. 4 d., 22 str. 3 d., 44 str. 7 d.).

LAT, siekdamas suvienodinti teismų praktiką baudžiamosiose bylose dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti arba neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, 2009 m. spalio 20 d. Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinėje sesijoje, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 2K-P-218/2009, priimtoje nutartyje nurodė, kad ,, < ... > teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 str. 3 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų“. Šiuo konkrečiu atveju minėtų reikalavimų teismas nesilaikė ir nenustatė nė vienos V. P. inkriminuotos veikos padarymo fakto, o apkaltinamajame nuosprendyje šių faktų nepagrindė teisėtais būdais gautais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Kadangi priimant nuosprendį dėl V. P. buvo pažeistos BPK 1 str. 1 d., 44 str. 6 d., 301 str. 1 d., 305 str. 1 d. 1 p., 2 p. nuostatos, o šie pažeidimai laikomi esminiais, nes buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ir jie sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 str. 3 d.), todėl nuosprendžio dalis dėl V. P. nuteisimo naikinama ir jis dėl BK 261 str. 1 d. išteisintas. Taip pat naikinama nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo ir bausmė, paskirta Vilniaus apygardos teismo 2008-06-30 nuosprendžiu pagal BK 259 str. 2 d., bendrinama su ankstesniu nuosprendžiu, priimtu 2005-09-06 Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo, tokiu būdu, kokį buvo parinkęs Vilniaus apygardos teismas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 4 d., 328 str. 3 p., 329 str. 1 p., 4 p.,

nusprendžia:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 30 d. nuosprendžio dalis dėl M. B. nuteisimo pagal LR BK 260 str. 1 d., 253 str. 1 d. bei bausmių bendrinimo ir šiose dalyse priimti naują nuosprendį:

M. B. išteisinti dėl LR BK 260 str. 1 d. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

M. B. išteisinti dėl LR BK 253 str. 1 d. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrinamos jas apimant, o, vadovaujantis BK 63 str. 9 d., prie šios bausmės iš dalies pridedama neatlikta bausmė pagal Vilniaus apygardos teismo 2005-04-11 nuosprendį ir galutinė subendrinta bausmė M. B. paskiriama laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 30 d. nuosprendžio dalį dėl T. M. nuteisimo pagal BK 261 str. ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

T. M. išteisinti dėl LR BK 261 str., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies, jog T. M. nuo 2004-12-20 iki 2005-01-19 neteisėtai iš L. L. pardavimui įgijo nenustatytus kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų: kanapių ir jų dalių, didelį kiekį heroino, MDMA, amfetamino, natrio oksibutirato ir tuo laikotarpiu dalį narkotinių ir psichotropinių medžiagų pardavė vienas, o nuo 2005-01-16 iki 2005-01-19 dalį šių medžiagų, veikdamas bendrininkų grupėje su R. U. .

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 30 d. nuosprendžio dalis, kuriomis V. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 1 d., bei subendrintos bausmės ir priimti naują nuosprendį:

V. K. išteisinti dėl LR BK 260 str. 1 d. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., neatliktos bausmės subendrinamos iš dalies jas sudedant ir V. K. paskiriama subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 30 d. nuosprendžio dalis dėl V. P. pripažinimo kaltu pagal LR BK 260 str. 1 d. ir nubaudimo laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams bei bausmės subendrinimo pagal BK 63 str. 5 d. 2 p. ir 63 str. 9 d. ir šioje dalyje priimamas naujas nuosprendis:

V. P. išteisinti dėl LR BK 260 str. 1 d., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., 2008-06-30 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę pagal BK 259 str. 2 d. – areštą 60 dienų, subendrinti su Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2005-09-06 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, t. y. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, šia bausme apimant švelnesnę bausmę – areštą 60 dienų, ir galutinę subendrintą bausmę V. P. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies, jog L. L. nuo 2002 m. rudens iki 2005 m. sausio mėn., tyrimo tiksliai nenustatytos datos, tyrimo nenustatytu būdu, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno pardavimui nenustatytus kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų.

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies, jog L. L. nuo 2002 m. rudens iki 2005 m. sausio mėn., tyrimo tiksliai nenustatytos datos, neteistai įgijo ir gabeno labai didelį kiekį 389,297 g narkotinės medžiagos heroino, didelį kiekį - 44,727 g psichotropinės medžiagos MDMA, labai didelį kiekį - 2486,174 g psichotropinės medžiagos natrio oksibutirato, didelį kiekį - 1940,514 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, 17,651 g psichotropinės medžiagos amfetamino, 5,273 g narkotinės medžiagos kanapių dervos, 0,012 g psichotropinės medžiagos metamfetamino.

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies, jog L. L. 2004 m. pabaigoje, tiksliai tyrimo nenustatytu metu ir būdu, neturėdamas leidimo įgijo šaunamąjį ginklą - “MAKAROV” pistoletą, Nr. (duomenys neskelbtini), su ugnies ir garso slopintuvu bei šaudmenis – ne mažiau kaip 15 vnt. Rusijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro “MAKAROV” (9x18 mm) šovinių, skirtų šaudyti iš minėto ginklo, bei 22 vnt. Čekijos bei Suomijos pramoninės gamybos 7,65 mm kalibro "BROWNING" (7,65x17 mm) šovinius, juos laikė nenustatytoje vietoje iki 2005-01-09, 23 val. Vėliau (2005-01-24 apie 24 val.) M. K. grąžinus minėtą ginklą, jį ir 9 vnt. Rusijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro “MAKAROV” (9x18 mm) šovinių bei 22 vnt. Čekijos bei Suomijos pramoninės gamybos 7,65 mm kalibro "BROWNING" (7,65x17 mm) šovinių laikė ir nešiojo juos Vilniaus mieste, nenustatytoje vietoje iki 2005 m. sausio mėn. vidurio.

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies, jog L. L. 2004 m. vasaros pabaigoje, tiksliai tyrimo nenustatytu metu ir būdu, neteisėtai įgijo ir laikė šaunamąjį ginklą - Rusijos pramoninės gamybos dujinį pistoletą "IŽ-79”, perdirbtą savadarbiu būdu pakeičiant vamzdį, pritaikytą šaudyti 7,65 mm kalibro "BROWNING" šoviniais, bei šaudmenis - 6 vnt. Čekijos bei Suomijos pramoninės gamybos 7,65 mm kalibro "BROWNING" (7,65x17 mm) šovinių.

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies, jog L. L., tiksliai tyrimo nenustatytu metu ir būdu, neteisėtai įgijo ir iki 2005 m. sausio 6 d. laikė šaunamąjį ginklą - Rusijos pramoninės gamybos dujinį pistoletą "IŽ-79”, perdirbtą savadarbiu būdu pakeičiant vamzdį, pritaikytą šaudyti 7,65 mm kalibro "BROWNING" šoviniais bei šaudmenis - 14 vnt. Čekijos bei Suomijos pramoninės gamybos 7,65 mm kalibro "BROWNING" (7,65x17 mm) šovinių. Taip pat pašalinti, jog P. M. grąžinus ginklą bei šaudmenis, L. L. laikė juos Vilniaus mieste, nenustatytoje vietoje iki 2005 m. sausio 9 d.

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies, jog L. L. tiksliai tyrimo nenustatytu metu ir būdu įgijo ir iki 2005 m. sausio 6 d. laikė šaunamąjį ginklą - Rusijos pramoninės gamybos dujinį pistoletą "IŽ-79”, perdirbtą savadarbiu būdu pakeičiant vamzdį, pritaikytą šaudyti 7,65 mm kalibro "BROWNING" šoviniais, bei šaudmenis - 9 vnt. Čekijos bei Suomijos pramoninės gamybos 7,65 mm kalibro "BROWNING" (7,65x17 mm) šovinių.

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies, jog L. L. 2004 m. pabaigoje, tiksliai tyrimo nenustatytu metu ir būdu, neteisėtai įgijo šaunamąjį ginklą - JAV pramoninės gamybos, 12-o kalibro, "1300 DEFENDER" modelio lygiavamzdį šautuvą "WINCHESTER", Nr. L2596438, ir šaudmenis - 21 vnt. pramoninės gamybos 12-o kalibro šovinių, kuriuos neteisėtai gabeno į D. L. vardu registruotą garažą, esantį (duomenys neskelbtini).

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies, jog L. L. 2004 metų vasarą, tiksliai tyrimo nenustatytu metu ir būdu, neteisėtai įgijo šaunamąjį ginklą - savadarbiu būdu perdirbtą, patrumpinant vamzdžius bei pašalinant buožę, 16-o kalibro medžioklinį šautuvą, pritaikytą šaudyti 16-o kalibro medžiokliniais šoviniais.

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies, jog L. L. 2003 metų vasarą, tiksliai tyrimo nenustatytu metu ir būdu, neteisėtai įgijo didelį kiekį sprogstamosios medžiagos - 923 g normalaus galingumo brizantinės sprogstamosios medžiagos trotilo, kurią laikė nenustatytoje vietoje iki tiksliai tyrimo nenustatytos datos.

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies, jog M. K. nuo 2004-12-04 iki 2005-01-14 neteisėtai iš L. L. pardavimui įgijo nenustatytą kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų: natrio oksibutirato, MDMA, metamfetamino, kanapių ir jų dalių, jas nugabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies, jog M. K. 2005 m. sausį neteisėtai įgijo pardavimui iš L. L. nenustatytą kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų – MDMA, amfetamino ir natrio oksibutirato bei didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino.

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies, jog R. U. neteisėtai įgijo iš T. M. pardavimui nenustatytą nedidelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų.

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies, jog A. C. neteisėtai iš M. K. nuo 2004-12-04 iki 2005-01-14 įgijo nenustatytą kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, laikė bute ir nuo 2004-12-04 iki 2005-01-14 pardavė nenustatytą kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų tyrimo nenustatytiems asmenims (duomenys neskelbtini) mikrorajone vienas bei nuo 2004-12-24 iki 2005-01-14 tai darydamas su V. K., veikiančiam su juo bendrininkų grupėje.

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies, jog A. C. nuo 2005 m. sausio mėn. vidurio iki 2005 m. vasario 2 d. pardavė dalį narkotinių ir psichotropinių medžiagų vienas bei su V. P., veikiančiu su juo bendrininkų grupėje.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Prokuroro, nukentėjusiojo R. M., taip pat nuteistojo R. Bl. , jo gynėjo ir nuteistųjų L. P. bei R. B. apeliacinius skundus atmesti.