- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-11-13
- Bylos Nr.
- I-4025-815/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas (pirm.), Rūta Miliuvienė, Ernestas Spruogis (pran.)
- Pareiškėjas
- T. Ž.
- Atsakovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
- Advokatai
- Giedrius Ulinskas
- Kategorijos
- 9.1.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas) ir Ernesto Spruogio (pranešėjas), sekretoriaujant Jurgitai Mazurkevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjai – T. Ž., pareiškėjos atstovui – advokatui Giedriui Ulinskui, atsakovės – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei – šios institucijos Teisės departamento Apeliacijų skyriaus vyriausiajai specialistei Kristinai Jakštienei, trečiojo suinteresuoto asmens – Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui – šios institucijos Pažeidimų vertinimo skyriaus vyriausiajam specialistui Vidui Jančauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos – T. Ž. skundą atsakovei – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui – Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2008 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. 68-161 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėja – T. Ž. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (t. 1; b. l. 8-12) atsakovei – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovė, ir VMI), trečiajam suinteresuotam asmeniui – Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir Kauno apskrities VMI) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2008 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. 68-161 (t. 1; b. l. 14-24, 63-73) (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjai nurodyta sumokėti į biudžetą 67218 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), 16662 Lt GPM delspinigių, 6721 Lt GPM baudą, 1402 Lt valstybinio socialinio draudimo (toliau – ir VSD) įmokų pagrindinei pensijos daliai, 870 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai, 701 Lt VSD įmokų pagrindinei pensijos daliai baudą, 435 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudą.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja nesutinka su Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2008 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. 68-161 ir prašo jį panaikinti kaip nepagrįstą dėl tokių argumentų.
2.1. Pasak pareiškėjos, atsakovė, po to, kai pareiškėja 2008 m. gegužės 23 d. kreipėsi į atsakovę su skundu (t. 1; b. l. 25-31, 74-80), Sprendimu nusprendė pakeisti Kauno apskrities VMI 2008 m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. (04)-K3-188 (t. 1; b. l. 33-45, 85-97), kuriuo pareiškėjai buvo nurodyta sumokėti 94372 Lt GPM, 19910 Lt GPM delspinigių, 9437 Lt GPM baudą, 1402 Lt VSD įmokų pagrindinei pensijos daliai, 1905 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai, 701 Lt VSD įmokų pagrindinei pensijos daliai baudą, 953 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudą, taip pat 66827 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 10804 Lt PVM delspinigių ir 6683 Lt PVM baudą. Tai, pasak pareiškėjos, įrodo, kad jos argumentai, pateikti minėtame 2008 m. gegužės 23 d. skunde, yra pagrįsti.
2.2. Pasak pareiškėjos, ji, investuodama savo turėtas pinigines lėšas ir papildomai pasiskolinusi, įsigijo dalį nebaigtos statybos svečių namų ir žemės, esančių (duomenys neskelbtini), Palangoje, kad įrengtų butus ir pradėtų individualią veiklą – nuomą. Kadangi buvo nupirkta nebaigta statyba, todėl patalpų įrengimui buvo reikalingos nemažos papildomos lėšos. Pareiškėja, išanalizavusi Lietuvos pajūrio nekilnojamojo turto rinką, surado patalpų, kurių įrengimui reikėjo mažiau investicijų: būtent todėl dalį patalpų (su atitinkamais žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini), Palangoje), visiškai nepagerintų nei buvo pirktos, tais pačiais metais ir ta pačia kaina paaiškėja pardavė. Pareiškėjos nuomone, šie pardavimai neatitinka individualios veiklos vykdymo požymių (tęstinumo, savarankiškumo, ekonominės naudos siekimo).
Pareiškėja nurodė, kad butai buvo parduoti nesiekiant kokios nors ekonominės naudos. Ji taip pat pabrėžė, jog šiuo atveju negalėtų būti taikomas „tęstinumo“ principas, nes butai nebuvo pirkti su tikslu perparduoti: suradus tinkamesnes verslui (nuomai) patalpas, šie butai buvo parduoti, ir už gautus pinigus vėliau, t. y. 2005 metais, buvo nupirkti kiti butai tam pačiam tikslui – nuomai.
Pareiškėja skunde paaiškino, kad jai investicijoms pinigų neužteko, todėl 2003 m. gruodžio 29 d. pardavė 1999 m. birželio 8 d. įsigytą savo reikmėms butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Dėl tos pačios priežasties 2004 m. pareiškėja nutarė parduoti turimus du butus Kaune ir pirktą savo šeimos poilsiui butą Palangoje, Austėjos g-je, o 2006 m. iš banko paėmė dar 400 000 Lt paskolą. Visas minėtas pinigines lėšas pareiškėja investavo į geriau tinkančias nuomai patalpas Palangoje. Anot pareiškėjos, minėtas, 2004 m. parduotas, nekilnojamas turtas buvo įsigytas anksčiau nei prieš tris metus, todėl pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 21 dalį gautos pajamos, pardavus šį turtą, priskiriamos neapmokestinamosiomis pajamomis. Pareiškėjos nuomone, negalima siekimą gauti lėšų individualios veiklos – patalpų nuomos – vykdymui traktuoti kita individualia veikla – prekyba nekilnojamuoju turtu.
2.3. Pasak pareiškėjos, Sprendime atsakovė tinkamai neįvertino faktų, kad 2004 – 2005 m. m. pareiškėjos dukra J. B. padovanojo pareiškėjai 147 500 Lt. Pareiškėja, norėdama pasielgti teisingai ir siekdama padėti dukrai su šeima, 2006 m. rugsėjo 19 d. padovanojo dukrai butą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje, kurį 2005 m. spalio 5 d. buvo įsigijusi ir įrengusi už jos pinigus ir kurį 2005-2006 m. naudojo individualioje veikloje, t. y. nuomavo pagal verslo liudijimus. Anot pareiškėjos, tai, kad dukra šį butą pardavė praėjus 2,5 mėnesio nuo dovanojimo, ir tai, kad pirkėjas, dukros nurodymu, pinigus pervedė į pareiškėjos sąskaitą, o pareiškėja, atsižvelgiant į dukros šeimoje susidariusią krizinę situaciją dukros 2006 m. gruodžio 11 d. raštišku prašymu (pasaugos sutartimi-įgaliojimu) 302000 Lt (tris šimtus du tūkstančius litų) įnešė į terminuoto indėlio sąskaitą, nėra pagrindas dovanojimo sandoriui taikyti Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies nuostatas ir traktuoti, kad sandoris buvo sudarytas tarp susijusių asmenų, turint tikslą gauti mokestinę naudą ar išvengti mokesčių. Pareiškėjo pažymėjo, jog ji jokio perkeltinio tikslo neturėjo, mokesčių nenuslėpė ir nebandė nuslėpti, o visus sandorius, kaip priklauso pagal įstatymą, deklaravo, numatytus mokesčius sumokėjo. Pasak pareikėjos, minėta pasaugos sutartis atitiko susitarimo esmę, o būtent, pinigų laikiną pasaugą.
Pareiškėja ypač pabrėžė, jog tai, kad minėta dovanojimo sutartis buvo sudaryta tarp susijusių asmenų (motinos ir dukros), jokiu būdu neįtakojo sandorio kainos. Šios aplinkybės, pareiškėjos manymu, VMI Sprendime tinkamai neįvertino.
2.4. Pareiškėja, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, skunde išreiškė nuomonę, kad jos siekis parduoti butus ir nupirkti kitą nekilnojamąjį turtą finansiškai naudingesnėmis sąlygomis pats savaime nereiškia individualios veiklos, todėl VMI teiginiai, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, dėl kurių būtų galima vienareikšmiai teigti buvus tikslą naudoti nekilnojamąjį turtą tik asmeniniams poreikiams, neleidžia daryti išvados, kad buvo vykdoma individuali veikla – nekilnojamojo turto pirkimas-pardavimas. Pareiškėja pabrėžė, jog remiantis Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsniu pirmiausia mokesčių administratorius turi surinkti neginčijamus įrodymus savo sprendimo teisėtumui patvirtinti.
II
Atsakovė – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į skundą (t. 1; b. l. 55-60) nurodė, kad pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, ir pateikė tokius argumentus.
1. Atsakovė nurodo, kad Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje yra pateikta individualios veiklos sąvoka. Pagal šį apibrėžimą individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: 1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 2) savarankiška kūryba, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 3) savarankiška sporto veikla; 4) savarankiška atlikėjo veikla. Iš pateikto apibrėžimo matyti, kad vertinant, ar gyventojo veikla gali būti kvalifikuojama kaip individuali veikla, būtina nustatyti veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymių ir tokios veiklos tikslo – ekonominės naudos siekimo – buvimą, o taip pat tokios veiklos priskirtinumą išvardytoms veiklos rūšims.
Anot atsakovės, atsitiktiniai sandoriai (kaip asmeninio būsto, asmeninės transporto priemonės pardavimas) nelaikomi individualios veiklos vykdymo požymiu, todėl tokie atsitiktiniai sandoriai nereiškia individualios veiklos vykdymo. Atskirais atvejais ir ne vieną analogišką sandorį per trumpą laiką sudaręs gyventojas nelaikomas vykdančiu individualią veiklą, jeigu jis per trumpą laiko tarpą parduoda keletą tapačių daiktų, tačiau įrodo, kad šis turto pardavimas susijęs su jo negalėjimu tuo turtu naudotis (pvz., išvykimu nuolat gyventi į užsienį ir pan.). Atsakovė konstatuoja, jog individualiai veiklai yra priskiriama komercinė veikla (įskaitant ir nekilnojamojo turto pirkimą - pardavimą) arba gamybinė veikla, išskyrus tas komercinės arba gamybinės veiklos sritis, kuriomis verstis įstatymai įsakmiai numato reikalavimą įsteigti juridinius asmenis.
2. Atsakovė pabrėžia, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje atsakovė surinko pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėja vykdė individualią turto pirkimo-pardavimo veiklą, taip pat nurodo pareiškėjos nekilnojamojo turto įsigijimo, pardavimo ar kitokio perleidimo sandorius, sudarytus 2003 – 2006 m. m.
Atsakovė savo skunde pabrėžia ir tai, jog minėta nekilnojamojo turto įsigijimo, pardavimo ar kitokio perleidimo veikla yra ne tik komercinė, bet ir savarankiška, nes parduotas nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklausė pareiškėjai, kuri savarankiškai sprendė visus su šiais sandoriais susijusius klausimus. Nekilnojamojo turto objektai nebuvo naudojami nei pareiškėjos, nei jos šeimos narių asmeniniams poreikiams tenkinti (nei viename iš parduotų butų niekada negyveno, nebuvo registruota nei ji pati, nei jos šeimos nariai), lėšos gautos iš vienų objektų pardavimo buvo investuojamos į kitų įsigijimą, šiais pirkimais-pardavimais buvo siekiama ekonominės naudos.
3. Atsakovė pabrėžia ir tai, kad nevienkartinis, nuolatinis sandorių su nekilnojamuoju turtu sudarymas, jų skaičius, tęstinis jų sudarymo laikotarpis (atsikartojamumas), sudaro pagrindą konstatuoti tokios veiklos tęstinumo požymį. Aštuonių nekilnojamojo turto objektų pardavimo pajamos buvo priskirtos individualios veiklos pajamoms, tame tarpe: 2003 m. – 52000 Lt, 2004 m. – 293900 Lt, 2006 m. – 10000 Lt.
4. Atsakovė itin akcentuoja tai, jog už parduotą nekilnojamąjį turtą gautas pajamų dydis, lyginant su kitomis gyventojo pajamomis, yra papildomas kriterijus nustatant ekonominės naudos siekimą ir atskiriant šią veiklą nuo kitais tikslais vykdomos veiklos. 2003 metais iš nekilnojamojo turto pardavimo gautos pajamos sudarė apie 90,56 proc. visų pareiškėjos gautų pajamų, 2004 metais – apie 98,17 proc.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo, kad pareiškėja 2003 metais įsigijo ir tais pačiais metais pardavė dalį (parduoti trys iš keturių butų) nebaigtos statybos butų su žemės sklypais, esančių (duomenys neskelbtini), Palangoje, tačiau, nors pareiškėja ir nurodo pardavimo priežastį – buvo rastos geresnės patalpos, tačiau kaip matyti iš sudarytų sandorio eiliškumo pareiškėja 2003 m. gegužės- rugpjūčio mėn. pardavusi butus Palangoje, naujų butų tinkamų, poilsiui ar nuomai nei 2003 metais, nei 2004 metais neįsigijo. Priešingai, pareiškėja 2004 metais pardavė turėtą butą (duomenys neskelbtini), Palangoje. Taip pat pareiškėja 2003 – 2004 metais pardavė 3 butus Kaune (duomenys neskelbtini), kurie, pareiškėjos teigimu, buvo įsigyti siekiant apsaugoti santaupas nuo nuvertėjimo. Parduoti butai Kaune, pačios pareiškėjos teigimu, nebuvo įsigyti asmeniniams poreikiams. Pareiškėja visą tikrintiną laikotarpį ir iki šiol deklaruoja gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Kaune. Atsakovė ypač pabrėžė ir tai, jog, atsakant į pareiškėjos argumentą, kad 2003 metais butai Palangoje buvo įsigyti nuomai, atkreiptinas dėmesys, kad verslo liudijimas butų nuomai pareiškėjai buvo išduotas tik 2005 metais.
Atsakovė konstatuoja, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad 2003-2004 metais parduoti butai Palangoje ir Kaune buvo įsigyti asmeniniams poreikiams tenkinti. Sukauptų lėšų investavimas į nekilnojamąjį turtą kaip tik sietinas su tikslu iš vėlesnio jo pardavimo uždirbti pajamų, t. y. su ekonominės naudos siekimu.
5. Atsakovė pabrėžia, kad nagrinėjamais klausimais praktiką yra suformavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris yra konstatavęs, jog vertinant, ar gyventojo veikla gali būti kvalifikuojama kaip individuali veikla, būtina nustatyti veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymių ir tokios veiklos tikslo – ekonominės naudos siekimo – buvimą, taip pat tokios veiklos priskirtinumą įstatyme išvardytoms veiklos rūšims. Atsakovės nuomone, visi šie būtini individualios veiklos požymiai pareiškėjo veikloje yra nustatyti
Atsiliepimas
6. Atsakovė paaiškino, kad pareiškėjos atžvilgiu Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies nuostata, kad „tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas“ buvo pritaikyta pagrįstai.
Atsakovė nurodė, jog pareiškėja 2006 m. rugsėjo 19 d. pagal dovanojimo sutartį Nr. 1-6545 padovanojo dukrai J. B. butą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje. Pareiškėja butą buvo įsigijusi 2005 m. sausio 20 d. už 93933,5 Lt. Pareiškėja pateikė 2006 m. rugsėjo 14 d. nekilnojamojo turto agentūros UAB „Ober Haus“ pažymą Nr. OH-06-PL335 VZ dėl nekilnojamojo turto preliminarios rinkos vertės, kurioje nurodyta, kad užsakovo pageidavimu (užsakovė J. B.), atsižvelgus į daugelį kriterijų, vertinamo objekto rinkos vertė galėtų būti nuo 295000 Lt iki 315000 Lt. Dovanojimo sutartyje turtas įvertintas 295000 Lt. Po dovanojimo sandorio sudarymo J. B. įgaliojo pareiškėją dovanotą butą parduoti, o minėtas butas buvo parduotas 2006 m. gruodžio 11 d. už 305000 Lt, praėjus apie 2,5 mėn. nuo dovanojimo sandorio sudarymo. 2007 m. birželio 11 d. raštu Nr. 778172 pateiktų AB Sampo banko pareiškėjos sąskaitų išrašų duomenimis, 2006 m. gruodžio 14 d. buto (duomenys neskelbtini), Palangoje, pirkėjas V. R. pervedė į pareiškėjos banko sąskaitą 302000 Lt. Taip pat nustatyta, kad 2006 m. gruodžio 20 d. pareiškėja 300000 Lt įnešė į terminuotojo indėlio sąskaitą.
Atsakovė pabrėžė, kad patikrinimo metu, neatsižvelgiant į mokesčių mokėtojų tarpinius sandorius (taip pat pinigų pasaugos sutartį, kurią pareiškėja, pasak atsakovės pateikė vėliau), nustatyta, kad mokesčio bazė buvo perkelta formaliai, ir pareiškėja, o ne jos dukra, gavo šio turto pardavimo pajamas.
III
Tretysis suinteresuotas asmuo – Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į skundą (t. 2; b. l. 156-157) nurodė, kad pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, ir pateikė tokius argumentus.
1. Kauno apskrities VMI surinko įrodymus, kad pareiškėja nuolatos vykdė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorius. Pareiškėja 2003 m. įsigijo ir tais pačiais metais pardavė tris iš keturių nebaigtos statybos butų Palangoje, (duomenys neskelbtini), už jų įsigijimo kainą. Taip pat pareiškėja 2003 m. – 2004 m. pardavė tris butus Kaune. T. Ž. visą tikrintą laikotarpį ir iki šiol deklaruoja gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Kaune. Todėl, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjos nekilnojamojo turto įsigijimo ir pardavimo sandoriai buvo sudaromi nuolat, buvo padaryta išvada, kad pareiškėjos nekilnojamojo turto įsigijimo ir pardavimo sandoriams yra būdingas atsikartojimas ir tęstinumas, apibrėžtas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje, reguliuojančioje individualią veiklą. Pasak trečiojo asmens, svarbu, kad individualioje veikloje ne visi sandoriai gali būti pelningi.
2. Aiškindamas dėl Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio taikymo, tretysis suinteresuotas asmuo pabrėžė, kad jis surinko pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėja ir jos dukra – J. B., siekdamos mokestinės naudos, buto dovanojimo sandorį sudarė formaliai ir tokiu būdu nuslėpė arba iškreipė aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą. Tai įrodo trumpas laiko tarpas tarp sandorių, sutartys sudarytos tarp susijusių asmenų, dukros įgaliojimas po dovanojimo sandorio pareiškėjai parduoti turtą, nekilnojamojo turto įsigijimo kainos padidinimas, ir pinigų, gautų pardavus šį turtą, perdavimas pareiškėjai.
IV
1. Teismo posėdyje pareiškėja – T. Ž., remdamasi skunde pateiktais argumentais, prašė skundą patenkinti. Pareiškėjos atstovas – advokatas Giedrius Ulinskas pateikė papildomus paaiškinimus (rašytiniai advokato Giedriaus Ulinsko paaiškinimai (t. 2; b. l. 171-172)).
Atsiliepimas
2. Teismo posėdyje atsakovės – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovė – šios institucijos Teisės departamento Apeliacijų skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Jakštienė, remdamasi atsiliepime į skundą pateiktais argumentais, prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
3. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens – Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas – šios institucijos Pažeidimų vertinimo skyriaus vyriausiasis specialistas Vidas Jančauskas, remdamasi atsiliepime į skundą pateiktais argumentais, prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Teismo posėdyje kalbėjo liudytojai – J. B., M. S. ir V. Ž..
Šalies argumentai
J. B. paaiškino, jog pardavusi butą, už jį gautus pinigus pervedė į motinos, t. y. T. Ž., sąskaitą, nes norėjo juos apsaugoti nuo atidavimo vyrui galimų skyrybų su juo atveju.
M. S. parodė, jog pareiškėja nuo 2004 m. – 2005 m. užsiėmė butų nuomos veikla, o ne jų pardavimo veikla.
V. Ž. parodė, kad J. B. ir jos vyro šeiminiuose santykiuose apie 2006 m. buvo krizė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, teismo posėdyje pateiktus žodinius ir rašytinius paaiškinimus, liudytojų parodymus bei išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
Pažymėtina, kad pareiškėja savo skundą grindžia dviem argumentų grupėmis: pirma, kad jos atlikti nekilnojamojo turto įsigijimo ir perleidimo sandoriai (sudaryti 2003 m. ir vėliau) nebuvo susiję su individualia veikla parduodant minėtą turtą (jie buvo susiję tik su nuoma); antra, kad 2006 m. rugsėjo 19 d. dovanojimo sutartimi, kuria ji padovanojo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje, savo dukrai J. B. (sutarties registro Nr. 3-325 (t. 2; b. l. 104-114)), nebuvo siekiama perkelti mokestinę bazę.
Dėl individualios veiklos pripažinimo
1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta, kad pareiškėja atliko tokius nekilnojamojo turto įsigijimo ir/ar perleidimo sandorius:
2003 metais pareiškėja (kartu su K. D.) lygiomis dalimis įsigijo komercinės paskirties žemės sklypą ir nebaigtą statyti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje, įsigydama sau:
a) 2003 m. balandžio 9 d. pagal sutartį (registro Nr. 836) (t. 2; b. l. 27) pirko 31 kv. m. žemės sklypą už 500 Lt ir 19,5 kv. m. pastato už 14500 Lt.
b) 2003 m. balandžio 25 d. pagal sutartį (registro Nr. 931) (t. 2; b. l. 28) pirko 48 kv. m. žemės sklypą už 10080 Lt ir 30,65 kv. m. pastato už 14920 Lt.
c) 2003 m. rugpjūčio 8 d. pagal sutartį (registro Nr. 2293) (t. 2; b. l. 29) pirko 38 kv. m žemės sklypą už 8190 Lt ir 24,43 kv. m. pastato už 16810 Lt.
d) 2003 m. lapkričio 28 d. pagal sutartį (registro Nr. 3739) (t. 2; b. l. 30) pirko 25 kv. m. žemės sklypą už 0,5 Lt ir 16,09 kv. m. pastato už 19999,5 Lt.
Tais pačiais metais, t. y. 2003 metais, pareiškėja dalį žemės sklypo ir nebaigtą statyti pastatą pardavė:
a) 2003 m. gegužės 16 d. pardavė 19,5 kv. m. pastato už 15000 Lt (registro Nr. 1355) (t. 1; b. l. 128-129) Rusijos piliečiams.
b) 2003 m. rugpjūčio 8 d. pardavė 32 kv. m. sklypo už 6720 Lt ir 20,27 kv. m. pastato už 8280 Lt (registro Nr. 2279) (t. 1; b. l. 130-131).
c) 2003 m. rugpjūčio 8 d. pardavė 16 kv. m. sklypo už 3360 Lt ir 10,38 kv. m. pastato už 6640 Lt. (registro Nr. 2288) (t. 1; b. l. 132-133).
2004 metais pareiškėjos vykdyti nekilnojamojo turto sandoriai:
a) 2004 m. sausio 8 d. pagal sutartį (registro Nr.1-274) (t. 1; b. l. 146-150) pardavė 32,54 kv.m. butą (duomenys neskelbtini), Kaune, už 45400 Lt.
b) 2004 m. sausio 26 d. pagal sutartį (registro Nr. 1-1156) (t. 1; b. l. 153-159, 163-169) pardavė 51,37 kv.m. butą (duomenys neskelbtini), Kaune, už 56500 Lt.
c) 2004 m. sausio 26 d. pagal sutartį (registro Nr. 1159) (t. 2; b. l. 44-48) pardavė garažą (duomenys neskelbtini), Kaune, už 4000 Lt.
d) 2004 m. gruodžio 9 d. pagal sutartį (registro Nr. 4999) (t. 1; b. l. 173-174) pardavė 72,45 kv.m. butą (duomenys neskelbtini), Palangoje, už 154000 Lt.
2005 metais pareiškėjos vykdyti nekilnojamojo turto sandoriai:
2005 metais Pareiškėja įsigijo naujos statybos butus daugiabutyje name adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje iš AB „Panevėžio statybos trestas“ (kodas 147732969):
a) 2005 m. sausio 13 d. – 38,95 kv.m. butą, adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje už 77900 Lt (sutarties registro Nr. 8-279 (t. 2; b. l. 55-60);
b) 2005 m. sausio 13 d. – 22,13 kv.m. butą, adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje už 44260 Lt (sutarties registro Nr. 8-277 (t. 2; b. l. 62-67);
c) 2005 m. sausio 13 d. – 22,49 kv.m. butą, adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje už 48353,5 Lt (sutarties registro Nr. 8-275 (t. 2; b. l. 69-72);
d) 2005 m. sausio 20 d. – 43,69 kv.m. butą, adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje už 93933,50 Lt (sutarties registro Nr. 2-325 (t. 1; b. l.178-183, t. 2; b. l. 108-114);
e) 2005 m. spalio 5 d. – 37,07 kv.m. butą adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje už 124184,50 Lt (sutarties registro Nr. 2-11371 (t. 2; b. l. 74-78);
f) 2005 m. gruodžio 15 d. pareiškėja įsigijo 65 kv.m. dydžio žemės sklypo dalį bendrame 0,0813 ha žemės sklype ir 42,71 kv.m. pastato – gyvenamojo namo dalį, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje. Viso gyvenamo namo bendras plotas 578,90 kv.m. Žemės sklypas įsigytas už 7995 Lt, gyvenamojo namo dalis už 62005 Lt, bendra įsigijimo kaina 70000 Lt. (sutarties registro Nr. 4694 (t. 2; b. l. 98).
2006 metais pareiškėjos vykdyti nekilnojamojo turto sandoriai:
a) 2006 m. gegužės 24 d. pareiškėja įsigijo 70,66 kv.m. butą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje, už 440000 Lt (sutarties registro Nr. 2-3275 (t. 2; b. l. 80-87);
b) 2006 m. gegužės 24 d. dovanojimo sutartimi pareiškėja įgijo 59 kv.m. žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje. Bendras žemės sklypo plotas 2227 kv.m. šalių įvertintas 1200 Lt (sutarties registro Nr. 2-3278 (t. 2; b. l. 90-96);
c) 2006 m. rugsėjo 19 d. pareiškėja padovanojo dukrai J. B. butą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje (sutarties registro Nr. 3-325 (t. 2; b. l. 104-114);
d) 2006 m. lapkričio 2 d. pareiškėja (kartu su K. D.) pardavė 60 kv.m. žemės sklypo dalį ir 48,86 kv.m. įrengtą butą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje, už 290000 Lt (sutarties registro Nr. 4454 (t. 2; b. l. 100).
2. Įvertinus byloje pateiktų ir ištirtų įrodymų visumą, nėra pagrindo pripažinti, kad mokesčių administratorius pareiškėjos – T. Ž. 2003 – 2006 m. vykdytą veiklą, susijusią su nekilnojamo turto pirkimu – pardavimu, nepagrįstai kvalifikavo kaip individualią Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalies prasme, taip pat nurodė sumokėti nustatyto dydžio mokesčius, delspinigius bei baudas, atitinkamai – naikinti Sprendimą: Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: 1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint liudijimą; 2) savarankiška kūryba, profesinė ar kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 3) savarankiška sporto veikla; 4) savarankiška atlikėjo veikla. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A5-902/2006 2006-06-16 priimtoje nutartyje, aiškindamas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje pateiktą individualios veiklos apibrėžimą, nurodė, kad vertinat, ar gyventojo veikla gali būti kvalifikuojama kaip individuali veikla, būtina nustatyti veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymių ir tokios veiklos tikslo – ekonominės naudos siekimo – buvimą, o taip pat tokios veiklos priskirtinumą išvardytoms veikos rūšims.
2.1. Vienas iš gyventojo individualios veiklos požymių yra jos versliškumas arba komerciškumas, kas savo ruožtu reiškia, kad visa veikla nuo pat jos vykdymo pradžios turi turėti tikslą gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos. Konstatuotina, kad mokesčių administratorius surinko pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėja vykdė individualią turto pirkimo-pardavimo veiklą, taip pat Sprendime nurodė pareiškėjos nekilnojamojo turto įsigijimo, pardavimo ar kitokio perleidimo sandorius, sudarytus 2003 – 2006 m. m.
2.2. Konstatuotina ir tai, jog minėta nekilnojamojo turto įsigijimo, pardavimo ar kitokio perleidimo veikla (atsispindinti iš byloje nustatytų sandorių) yra ne tik komercinė, bet ir savarankiška, nes parduotas nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklausė pareiškėjai, kuri savarankiškai sprendė visus su šiais sandoriais susijusius klausimus. Nekilnojamojo turto objektai nebuvo naudojami nei pareiškėjos, nei jos šeimos narių asmeniniams poreikiams tenkinti (nei viename iš parduotų butų niekada negyveno, nebuvo registruota nei ji pati, nei jos šeimos nariai), lėšos gautos iš vienų objektų pardavimo buvo investuojamos į kitų įsigijimą, šiais pirkimais-pardavimais buvo siekiama ekonominės naudos. Taigi minėta veikla buvo ir savarankiška, ir versliška.
2.3. Pažymėtina ir tai, kad nevienkartinis, nuolatinis sandorių su nekilnojamuoju turtu sudarymas, jų skaičius, tęstinis jų sudarymo laikotarpis (atsikartojamumas), sudaro pagrindą konstatuoti tokios veiklos tęstinumo požymį.
2.4. Šioje administracinėje byloje nustatyta, kad pareiškėja 2003 metais įsigijo ir tais pačiais metais pardavė dalį (parduoti trys iš keturių butų) nebaigtos statybos butų su žemės sklypais, esančių (duomenys neskelbtini), Palangoje, tačiau, nors pareiškėja ir nurodo pardavimo priežastį – buvo rastos geresnės patalpos, tačiau iš sudarytų sandorio eiliškumo matyti, kad pareiškėja 2003 m. gegužės- rugpjūčio mėn. pardavusi butus Palangoje, naujų butų tinkamų, poilsiui ar nuomai nei 2003 metais, nei 2004 metais neįsigijo. Priešingai, pareiškėja 2004 metais pardavė turėtą butą (duomenys neskelbtini), Palangoje. Taip pat pareiškėja 2003 – 2004 metais pardavė 3 butus Kaune (duomenys neskelbtini), kurie, pareiškėjos teigimu, buvo įsigyti siekiant apsaugoti santaupas nuo nuvertėjimo. Parduoti butai Kaune, pačios pareiškėjos teigimu, nebuvo įsigyti asmeniniams poreikiams. Pareiškėja visą tikrintiną laikotarpį ir iki šiol deklaruoja gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Kaune. Pareiškėjos argumentas, kad 2003 metais butai Palangoje buvo įsigyti nuomai, vertintinas kritiškai, nes verslo liudijimas butų nuomai pareiškėjai buvo išduotas tik 2005 metais.
3. Konstatuotina, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad 2003-2004 metais parduoti butai Palangoje ir Kaune buvo įsigyti asmeniniams poreikiams tenkinti. Sukauptų lėšų investavimas į nekilnojamąjį turtą kaip tik sietinas su tikslu iš vėlesnio jo pardavimo uždirbti pajamų, t. y. su ekonominės naudos siekimu. Liudytojo M. S. parodymai, kad pajamos, gautos pardavus nekilnojamąjį turtą, buvo investuotos į butus, siekiant juos nuomoti, nepaneigia to fakto, jog pareiškėja – T. Ž. užsiėmė ir individualia veikla, parduodama nekilnojamojo turto objektus. Dar daugiau, pareiškėjos pateiktas pasiūlymas mokesčių administratoriui (t. 2; b. l. 168-169) tik įrodo, jog pareiškėja pati abejoja, ar ji nevykdė ar vykdė individualią veiklą parduodama nekilnojamąjį turtą.
4. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjos skundas dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2008 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. 68-161 panaikinimo tais argumentais, jog pareiškėja nevykdė individualios veiklos parduodant nekilnojamąjį turtą, atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl Mokesčių administravimo 69 straipsnio 1 dalies taikymo
5. Mokesčių administratoriai – tiek VMI, tiek Kauno apskrities VMI tinkamai taikė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies (2004 m. balandžio 13 d. redakcija) nuostatas, kad „Tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas“. Pagal šio įstatymo 166 straipsnio 3 dalį, įstatymo 69 straipsnio 1 dalis, nepažeidžiant 68 straipsnio 1 dalies nuostatų, taikoma mokesčių mokėtojo sandoriams, ūkinėms operacijoms ar bet kokiai jų grupei, kurie įvyko ar yra vykdomi po 2002 m. liepos 1 d. Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2006 m. rugsėjo 19 d. pagal dovanojimo sutartį Nr. 1-6545 padovanojo dukrai J. B. butą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje. Pareiškėja butą buvo įsigijusi 2005 m. sausio 20 d. už 93933,5 Lt. Pareiškėja pateikė 2006 m. rugsėjo 14 d. nekilnojamojo turto agentūros UAB „Ober Haus“ pažymą Nr. OH-06-PL335 VZ (t. 2; b. l. 115) dėl nekilnojamojo turto preliminarios rinkos vertės, kurioje nurodyta, kad užsakovo pageidavimu (užsakovė J. B.), atsižvelgus į daugelį kriterijų, vertinamo objekto rinkos vertė galėtų būti nuo 295000 Lt iki 315000 Lt. Dovanojimo sutartyje turtas įvertintas 295000 Lt. Po dovanojimo sandorio sudarymo J. B. įgaliojo pareiškėją dovanotą butą parduoti, o minėtas butas buvo parduotas 2006 m. gruodžio 11 d. (žr. sutartį, t. 2; b. l. 124-125) už 305000 Lt, praėjus apie 2,5 mėn. nuo dovanojimo sandorio sudarymo. 2007 m. birželio 11 d. raštu Nr. 778172 pateiktų AB Sampo banko pareiškėjos sąskaitų išrašų duomenimis, 2006 m. gruodžio 14 d. buto (duomenys neskelbtini), Palangoje, pirkėjas V. R. pervedė į pareiškėjos banko sąskaitą 302000 Lt (žr. atsakovės atsiliepimą į skundą (t. 1; b. l. 55-60)). Taip pat nustatyta, kad 2006 m. gruodžio 20 d. pareiškėja 300000 Lt įnešė į terminuotojo indėlio sąskaitą (t. 2; b. l. 116).
6. Konstatuotina, kad administracinėje byloje nustatyta, kad mokesčio bazė buvo perkelta formaliai, ir pareiškėja, o ne jos dukra, gavo šio turto pardavimo pajamas. Liudytojų J. B. ir V. Ž. parodymai apie krizę pirmosios šeimoje yra šalutiniai nagrinėjamos administracinės bylos kontekste.
7. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjos skundas dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2008 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. 68-161 panaikinimo tais argumentais, jog 2006 m. rugsėjo 19 d. sutartimi (sutarties registro Nr. 3-325 (t. 2; b. l. 104-114)), nebuvo siekiama perkelti mokestinę bazę, atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 ir 129 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjos – T. Ž. skundą atsakovei – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui – Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2008 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. 68 - 161 panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.