Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešeja Daiva Pranyte–Zalieckiene Baudžiamoji byla Nr. 1A-610/2010

Teiseja Danute Mickeviciene Procesinio sprendimo kategorija:

1.1.8.1.1.; 2.4.6.3.2.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

2010 m. birželio 7 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Daivos Pranytes - Zalieckienes,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo G. L. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2010 m. balandžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo G. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. 45 paru arešto bausme.

Aprašomoji dalis

nustate:

G. L. nuteistas už tai, kad jis neteisetai igijo ir laike narkotines medžiagas be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, o butent: jis, 2010-03-27 apie 11.40 val. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens prie (duomenys neskelbtini), neteisetai igijo be tikslo parduoti ar kitaip platinti folijos lankstinuka su milteliais, kuriu sudetyje yra narkotine medžiaga – heroinas, kurio mase 0,031 g, juos iki 2010-03-27 14.15 val. laike, kol buvo sulaikytas policijos pareigunu prie (duomenys neskelbtini).

Teismo posedžio metu nuteistasis ir jo gynejas praše skunda tenkinti, prokurore praše skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas tenkintinas.

Pagal baudžiamaji istatyma teismas skiria bausme pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatancio atsakomybe už padaryta nusikalstama veika, sankcija laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatu. Skirdamas bausme, teismas atsižvelgia i: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni; kaltes forma ir ruši; padarytos nusikalstamos veikos stadija; kaltininko asmenybe, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstama veika forma ir ruši; atsakomybe lengvinancias bei sunkinancias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Individualizuojant bausme, visoms šioms aplinkybems turi buti skiriama vienoda teisine reikšme, ne vienai iš šiu aplinkybiu neturi buti suteikiama išskirtine dominuojanti reikšme (kasacine byla Nr. 2K-7-576/2006).

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas apeliantui už padaryta nusikalstama veika bausmes ruši ir nustatydamas jos trukme (45 paras arešto), atsižvelge tik i tai, kad jis tris kartus teistas, išvadu nepadare. Tuo tarpu i visas aukšciau nurodytas aplinkybes, i kurias privalu atsižvelgti skiriant bausme, neatsižvelge, skiriamos bausmes nemotyvavo.

Atkreiptinas demesys i tai, kad G. L. padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d., kuri pagal LR BK 11 str. 3 d. nuostatas priskiriama prie nesunkiu nusikaltimu. Apeliantas nusikalstama veika padare, veikdamas tiesiogine tycia, padaryta nusikalstama veika yra baigta.

Apylinkes teismas nepasisake del apelianto atsakomybe lengvinanciu ar sunkinanciu aplinkybiu. Teiseju kolegija pažymi, jog byloje nenustatyta G. L. atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu, pastarojo atsakomybe lengvinancia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padares nusikalstama veika ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaip matyti iš G. L. viso proceso metu duotu parodymu, pastarasis dave nuoseklius ir išsamius parodymus apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuoširdžiai gailejosi padares nusikalstama veika.

Pažymetina tai, kad nepagristai apylinkes teismas skundžiamame nuosprendyje nurode, jog apeliantas yra tris kartus teistas. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esancios medžiagos, apelianto atžvilgiu buvo priimti trys apkaltinamieji nuosprendžiai: Vilniaus miesto 4 apylinkes teismo 2003-06-11 nuosprendžiu G. L. buvo nuteistas pagal LR BK 178 str. 2 d. 90 paru arešto bausme; Vilniaus miesto 4 apylinkes teismo 2003-07-18 nuosprendžiu – pagal LR BK 178 str. 1 d. 5 menesiu laisves atemimo bausme; Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2006-02-08 nuosprendžiu – pagal LR BK 259 str. 2 d. 5 menesiams viešuju darbu. 2006-12-01 nuteistasis išbrauktas iš Vilniaus miesto ir rajono pataisos inspekcijos iskaitos. Sunkiausia nusikalstama veika, už kuria nuteistas apeliantas numatyta LR BK 178 str. 2 d., kuri pagal LR BK 11 str. 4 d. nuostatas priskiriama prie apysunkiu nusikaltimu. Vadovaujantis LR BK 97 str. 3 d., 3 p. a) p.p., 5 d., asmenys nuteisti už apysunkio nusikaltimo padaryma bausmes atlikimo laikotarpiu ir 3 metus nuo paskirtos bausmes atlikimo laikomi turinciais teistuma. Mineto straipsnio 8 dalis numato, jog jeigu turintis teistuma asmuo padaro nauja nusikaltima ar baudžiamaji nusižengima, teistumo išnykimo eiga nutruksta. Šiuo atveju teistumo už ankstesne nusikalstama veika išnykimo terminas pradedamas skaiciuoti nuo bausmes už nauja nusikaltima ar baudžiamaji nusižengima atlikimo. Asmuo laikomas teistu už kiekviena nusikalstama veika tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausia iš ju. Tokiu budu, ivertinus aukšciau išdestyta, darytina išvada, jog terminas, iki kurio apeliantas buvo laikomas teistu suejo 2009-12-01. Tuo tarpu nusikalstama veika, del kurios pripažintas kaltu skundžiamu nuosprendžiu, padare 2010-03-27. Taigi, esant aukšciau nurodytoms aplinkybems, G. L. teistumas šioje byloje inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu jau buvo išnykes ir jis pagal Lietuvos Respublikos BK 97 str. 6 d. nuostatas laikomas neteistu.

Teiseju kolegijos vertinimu, svarbu nagrinejamu atveju atsižvelgti ir i tai, kad apeliantas administracine tvarka nebaustas, nors ir nedirba, taciau yra užsiregistraves Darbo biržoje (b.l. 29), kaip teigia apeliantas, gauna 350 litu pašalpa (b.l. 36), yra trecios grupes invalidas. Kaip matyti iš byloje apelianto pateiktu neigaliojo pažymejimo NP Nr. (duomenys neskelbtini) ir darbingumo lygio pažymos DL-1 Nr. (duomenys neskelbtini) kopiju, nuteistasis del diagnozuotu ligu yra tik iš dalies darbingas, netektas darbingumas – 50 procentu. Be to, kaip matyti iš G. L. apeliacines instancijos teisme pateiktos darbingumo lygio pažymos DL-1 Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos, nuteistojo motina taip pat serga, yra invalide, pastarosios darbingumo lygis siekia vos 30 procentu.

Teiseju kolegijos vertinimu, aukšciau išdestytu aplinkybiu visuma suteikia pagrinda išvadai, jog pirmosios instancijos teismas, nevertindamas visu BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytu aplinkybiu, o kai kurias vertindamas ir neteisingai, netinkamai individualizavo apeliantui bausme. Apeliacines instancijos teismo nuomone, G. L. atžvilgiu bausmes tikslai gali buti pasiekti skiriant jam švelniausia LR BK 259 str. sankcijoje numatyta bausme – bauda, o jos dydi nustatant pagal LR BK 47 str. 3 d. 2 punkto bei 61 str. nuostatas.

Taigi, esant aukšciau nurodytoms aplinkybems, nuteistojo G. L. apeliacinis skundas tenkintinas, o Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2010 m. balandžio 6 d. nuosprendis keistinas dalyje del apeliantui paskirtos bausmes.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo G. L. apeliacini skunda patenkinti.

Pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2010 m. balandžio 6 d. nuosprendi dalyje del G. L. paskirtos bausmes.

G. L. pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. paskirti 20 MGL – 2600 (dvieju tukstanciu šešiu šimtu) litu dydžio bauda.

Kita nuosprendžio dali palikti nepakeista.