Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio ir Jurgos Vasiliauskienės,

bausmę vykdančios institucijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos atstovui Dariui Kubiliui,

teismo posėdyje išnagrinėjo Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – Institucija) direktoriaus Dainiaus Sušinsko teikimą dėl nuteistajam A. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. nuteistas Kauno apygardos teismo 1999 m. sausio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalį, BK 272 straipsnio 2 dalį, BK 35 straipsnį, 105 straipsnio 8 punktą, BK 35 straipsnį, 271 straipsnio 2 dalį, BK 35 straipsnio, 105 straipsnio 5, 12 punktą, BK 241 straipsnio 1 dalį, BK 42 straipsnį, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos su turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 43 straipsniu paskirta bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 1996 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Kauno apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 2 d. nutartimi veikos perkvalifikuotos iš BK 225 straipsnio 2 dalies į BK 284 straipsnio 1 dalį, iš BK 272 straipsnio 2 dalies į BK 180 straipsnio 1 dalį, iš BK 105 straipsnio 8 punkto į BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, iš BK 271 straipsnio 2 dalies į BK 178 straipsnio 1 dalį, iš BK 105 straipsnio 5, 12 punkto į BK 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktą, iš BK 241 straipsnio 1 dalies į BK 159 straipsnį. Vadovaujantis BK 63 straipsniu jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Vadovaujantis BK 64 straipsniu paskirta bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 1996 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos, panaikintas turto konfiskavimas. Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. spalio 29 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 2 d. nutartis pakeista, veika iš BK 105 straipsnio 5, 12 punkto perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, kita nutarties dalis nepakeista. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 1997 m. gruodžio 16 d.

Teikime nurodoma, kad adaptacijos laikotarpiu nuteistasis sugebėjo tinkamai prisitaikyti prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio bei bendravimo ypatumų. Nuteistojo A. S. bendravimo įgūdžiai yra geri, valios savybės išugdytos, savivertės jausmas vidutinis. Pataisos namuose nuteistasis vengia destruktyvių grupių, stengiasi neišsiskirti iš kitų nuteistųjų, laikosi savo vertybinių nuostatų. Bendraudamas su pataisos įstaigos administracija nuteistasis stengiasi išlikti tolerantiškas, mandagus. Nėra įrodymų, kad nuteistasis būtų susijęs su kriminaline subkultūra, pataisos namuose remiantis elgesiu, nėra diskriminacinių nuostatų įrodymų. Nuteistasis bausmės atlikimo metu 2006 m. balandžio 27 d., 2007 m. spalio 25 d., 2012 m. kovo 22 d. skelbė bado akcijas, o 2015 m. rugsėjo 3 d. badavo dėl bausmių vykdymo kodekso pakeitimų, jo manymu neigiamai įtakojančių jo bausmės atlikimo sąlygas. Per bausmės atlikimo laiką nuteistasis 14 kartų pažeidė nustatytas vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, 9 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, kurios nuo 2007 m. balandžio 28 d. yra negaliojančios. Už gerą elgesį ir stropų darbą 20 kartų skatintas. Teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo pripažino iš dalies. Vertinimo metu nuteistasis teigia, kad stengiasi atskirti socialinius veiksnius, kurie galėtų ateityje įtakoti nusikalstamą elgesį, savo kaltės dėl įvykdytų nusikalstamų veikų neminimalizuoja, kaltę pripažįsta visiškai. Iki bausmės atlikimo yra įgijęs 8 klasių išsilavinimą. Bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo motyvuotas mokytis, 2008 m. Vilniaus suaugusiųjų ir jaunimo centre įgijo vidurinį išsilavinimą. Nuteistasis 2014 m. sausio 28 d. kreipėsi į Elektrėnų profesinio mokymo centrą dėl galimybės įgyti specialybę, tačiau priimtas nebuvo. Atlikdamas bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime 2006 m. sausio 11 d. nuteistasis pareiškė norą dirbti, tačiau įdarbintas nebuvo. Atvykęs į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją nuteistasis taip pat reiškė norą dirbti ir nuo 2014 m. gruodžio 18 d. dirba Valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ staklininku. Nuostata į darbą išlieka teigiama, darbinę veiklą suvokia kaip privalumą, yra motyvuotas darbinę veiklą tęsti. Nuteistasis turėjo priteistą civilinį ieškinį, kurį yra padengęs. Pataisos įstaiga nuteistojo vardu nepadengtų vykdomųjų patvarkymų gavusi nėra. Nuteistasis pataisos namuose dirba, finansiškai yra stabilus, turi pajamų reikalingų būtiniausioms išlaidoms. Nuteistasis laisvu nuo darbo metu dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, sportuoja, dalyvavo maratone. Per plano vykdymo laikotarpį nuteistasis nustatytos tvarkos pažeidęs nebuvo, už stropų darbą 8 kartus paskatintas. Atlikus pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, nustatyta vidutinė rizika, o nuo pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo nuteistojo rizika yra sumažėjusi nuo 78 balų iki 74 balų. Po atlikto nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodiką išryškėjo kriminogeniniai veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus (ankščiau teistas), gyvenimo stilius ir draugai (nusikalstamos veikos atliktos su kitais asmenimis), mąstymas ir elgesys (netinkamų elgesio strategijų naudojimas siekiant materialinės gerovės). Nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai – finansinis stabilumas, teigiama darbinė motyvacija, kriminalinio elgesio nuostatų nepalaikymas.

Institucijos atstovas teikimą palaikė.

Nuteistasis ir jo gynėja prašė teikimą tenkinti, kadangi atlikdamas bausmę keičia nuostatas, dirba ir nuostata dirbti toliau išlieka, atlyginęs žalą, bausmės tikslai yra pasiekti tiek dėl atpildo, tiek dėl atgrasymo nuo naujų veikų darymo.

Prokuroras prašė teikimo netenkinti, kadangi nuteistojo duomenys neišskirtiniai, išlieka vidutinė nusikalstamumo rizika, nuteistasis gali neracionaliai elgtis.

Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus Dainiaus Sušinsko teikimas netenkintinas.

BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. S. anksčiau teistas, o šiuo metu bausmę atlieka už šešių nusikalstamų veikų padarymą, tarp kurių ir už labai sunkius nusikaltimus – kvalifikuotus nužudymus. Tokio pobūdžio nusikaltimai atskleidžia ženkliai didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, ir nors tai neabejotinai jau buvo įvertinta nuosprendžiu A. S. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, ši aplinkybė taip pat neturėtų būti sumenkinama.

Teikime pažymėta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (74 balai pagal OASys metodiką), tačiau nuo pirminio vertinimo 2017 m. kovo 6 d. sumažėjo tik keturiais balais. Iš 74 nusikalstamo elgesio rizikos balų 45 balus sudaro statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumą ir 29 balai sudaro kintantys svertiniai taškai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu dar gali koreguoti. Šiuo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika netgi nėra artima žemai, todėl pagrindo išvadai, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra. Taip pat teismas pažymi, kad BK 51 straipsnio 2 dalis, vertinant nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, remtis vien OASys metodika imperatyviai nereikalauja, todėl, netgi ir nustačius žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, teismas gali padaryti išvadą, jog visų duomenų apie nuteistąjį kontekste nėra pagrindo nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Sprendžiant šį klausimą kiekvienu atveju atskirai įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės, turinčios įtakos išvadai dėl neabejotinos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo 20 kartų skatintas, tačiau taip pat buvo net 14 kartų pažeidęs vidaus tvarkos taisykles ir 9 kartus baustas drausmine tvarka, ir nors nuteistasis šiuo metu laikomas neturinčiu nuobaudų, tačiau tai neleidžia vertinti nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo. Pažymėtina ir tai, kad nors ir egzistuoja nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką mažinančių veiksnių, tačiau atlikus pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą išryškėjo ir nuteistojo kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus (anksčiau teistas vieną kartą), gyvenimo stilius ir draugai (nusikalstamos veikos atliktos su kitais asmenimis), mąstymas ir elgesys (netinkamų elgesio strategijų naudojimas siekiant materialinės gerovės), kas neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog nuteistojo asmenybė prarado pavojingumą. Teismo nuomone, nuteistojo siekis, pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų.

Pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos bausmės dydis, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Šiuo metu nuteistasis santykinai yra atlikęs tik kiek daugiau nei įstatymo numatytą dvidešimties metų laisvės atėmimo bausmės terminą, kuomet nuteistasis gali teikti prašymą pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, o per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad šiuo metu jau yra pakankamas pagrindas A. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės švelninimui, pakeičiant ją terminuoto laisvės atėmimo bausme, teisinio pagrindo nėra. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti BK 51 straipsnio nuostatas ir jų pagrindu sušvelninti nuteistojo teisinę padėtį, pakeičiant jam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuota laisvės atėmimo bausme, yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę tik įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, kad nuteistojo elgesio korekcija laisvės atėmimo bausmę vykdančioje institucijoje yra žymi, o ją lėmė išimtinai vien tik su nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės poveikiu siejamos aplinkybės. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių – jis yra skatinamas, nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, dirba, padengė priteistą civilinį ieškinį, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistajam A. S. paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, todėl teikimas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus Dainiaus Sušinsko teikimo dėl nuteistajam A. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme netenkinti.

Ši nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.