Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, registruojantis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. P. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra:

J. P., 2021-04-13, apie 19.50 val., UAB „Centrinis Klaipėdos terminalas“ teritorijoje, Baltijos pr.40, Klaipėdos m., vairuodamas motorinę transporto priemonę - vilkiką „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Krone“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, po kurio vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, kai jam 23.05 val. buvo nustatytas 1,66 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis J. P. teisiamajame posėdyje pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, jog 20 val. statydamas priekabą į aikštelę Klaipėdos terminalo teritorijoje, esančioje Baltijos pr. 40, atsitrenkė į kitą priekabą. Jo transportas nebuvo apgadintas. Įvykio vietoje savininko priekabos nebuvo. Jis po eismo įvykio, apie 21.00-22.00 val., išgėrė tris skardines alaus. Dėl eismo įvykio jis su terminalo viršininku pildė deklaracijas ir jis pamatė, kad nebegalioja vilkiko draudimas. Jie deklaraciją buvo užpildę teisingai, tik gale jos pastebėjo, kad baigėsi draudimo polisas. Jis deklaracijoje buvo pasirašęs, tik terminalo atstovas nepasirašė, nes buvo pasibaigęs draudimas. Skambino policijai pasiklausti dėl draudimo, reikėjo, jog policija patvirtintų tai, kad draudimas galioja. Prieš 24 val. atvažiavo policija. Kitos priekabos savininkas sakė, kad pretenzijų neturi. Žala niekam nepadaryta. Dėl šio įvykio labai gailisi. Laidavimą supranta taip, kad per laidavimo laikotarpį turi daugiau nenusikalsti. Su dukra G. N. gyvena kartu viename name. Supranta, kad jis turės atsižvelgti į jos nuomonę ir klausyti jos. Kaltinamasis J. P. tardamas paskutinį žodį nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikalstamos veikos padarymo, prašė skirti kuo mažesnę bausmę.

Kaltinamojo J. P. dukra G. Na. prašė perduoti savo tėvą J. P. jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, paaiškino, jog ji su tėvu gyvena kartu, žino, kuo jis yra kaltinamas apie šį įvykį sužinojo iš karto po įvykio. Žino ir apie ankstesnius jo teistumus buvusius ne Lietuvoje. Tėvas buvo šeimos galva ir maitintojas, todėl ji su tėvu keletą kartų kalbėjo apie įvykius. Įvykiai kurie anksčiau įvyko, ji buvo kitame amžiuje, bet jis suprato savo klaidas, sprendė gėrimo problemas. Tėvas negėrė, kai sprendė šią gėrimo problemą, jis nevartojo alkoholio ir gailėjosi ką padaręs. Dabar ji suaugusi moteris ir gali už tėvą laiduoti. Mamos nebėra, tėvas yra vienas. Ji su tėvu turi stiprų ryšį. Mano, kad tėvas ja pasitiki, ir ji jam gali daryti teigiamą įtaką. Ji aukštojo išsilavinimo, nėra teista nei Lietuvoje, nei užsienyje. Yra padariusi kelių eismo taisyklių pažeidimus, bet tuo nesididžiuoja. Dirba pagal darbo sutartį (duomenys neskelbtini), tai ne Valstybinė organizacija. Darbo užmokestis nėra tolygus, priklauso nuo projektų laimėjimų, pajamos kintančios, uždirba nuo 1000 Eur. Prašo skirti laidavimą be užstato, kadangi šiuo metu laukiasi, planuoja imti paskolą, skaičiuoja kiekvieną eurą.

Kadangi kaltinamasis J. P. po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir davė išsamius parodymus, bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsniu ir 273 straipsniu atliko sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina šie įrodymai:

Liudytojas V. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021-04-13, adresu Baltijos pr. 40, Klaipėdos centriniame konteinerių terminale, dirbo vilkiko vairuotoju „talmanu“. Apie 19.50 val. jam važiuojant pro aikštelę „D“ link Kelto „Viktorija Seaways“ pamatė, kad vilkikas „MAN“, valst. Nr (duomenys neskelbtini), su priekaba „Krone“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga kliudė aikštelėje „D14“ vietoje stovėjusią kitą priekabą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ją apgadino. Apie eismo įvyki pranešė savo darbų vadovui. Bendraujant su sunkvežimio vairuotoju nejautė, kad jis galėtų būti neblaivus ar apsvaigęs. Alkoholio kvapo nuo asmens nejautė. Nematė, kad asmuo vartotų alkoholinius gėrimus. Asmuo savo transporto priemonėje buvo vienas (b. l. 33-35).

Liudytojas A. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021-04-13, 19.00 val., pradėjo darbą kartu su tyrėju M. J.. Dirbant ekipažu „L1717“ Klaipėdos mieste, 22.15 val., iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas apie KET pažeidimą adresu Baltijos pr.40, Klaipėda, apie tai, kad vilkikas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė puspriekabę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teritorijoje. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko S. D., kuris paaiškino, kad pildant eismo įvykio deklaracijas transporto priemonės „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas pateikė negaliojantį civilinės atsakomybės draudimą. Aiškinantis šio įvykio aplinkybes buvo nustatyta, kad „MAN TGX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba „KRONE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas yra J. P.. Minėta transporto priemonė buvo patikrinta policijos duomenų bazėse ir buvo nustatyta, kad transporto priemonė turi galiojantį civilinės atsakomybės draudimą. Su kolega M. J. toliau aiškinosi šio įvykio aplinkybes. M. J. pajuto, kad nuo vairuotojo J. P. sklinda alkoholio kvapas, todėl pasiteiravo vairuotojo ar šis yra vartojęs alkoholio. Vairuotojas J. P. nurodė, kad nėra vartojęs alkoholio. M. J. su bekontakčiu alkotesteriu „Drager 5000“ patikrinus J. P., alkotesteris parodė, kad iškvėptame ore yra alkoholio. Vairuotojas pradėjo aiškinti, kad po eismo įvykio išgėrė vieną 0,5 taros butelį alaus. M. J. alkotesteriu „7510 ARKA-0017“, 23.05 val., nustatė 1,66 promilių girtumo laipsnį. Tuo pačiu alkotesteriu „7510 ARKA-0017“, 23.33 val., davė J. P. pasitikrinti blaivumą antrą kartą, antru pūtimu vairuotojui J. P. buvo nustatytas 1,71 promilių girtumo laipsnis. Buvo priimtas sprendimas nušalinti J. P. nuo transporto priemonės vairavimo. Taip pat buvo bendrauta su V. M., kuris paaiškino, kad matė šį eismo įvykį. V. M. nurodė, kad kabindamas priekabą pastebėjo, kaip transporto priemonės „MAN TGX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba „KRONE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, vairuodamas transporto priemonių junginį atbuline eiga, kliudė stovinčią priekabą „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir ketino išvažiuoti iš įvykio vietos, todėl nuėjo įspėti vairuotoją ir perdavė informaciją darbų vadovui. V. M. ir S. D. nurodė, kad nematė, kad vairuotojas vartotų alkoholinius gėrimus, dėl neblaivumo įtarimų nesukėlė. Buvo iškviesta UAB ,,Tomada“, kuri atvykusi sunkvežimį „MAN TGX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba „KRONE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežė į saugojimo aikštelę. J. P. buvo sulaikytas bei pristatytas į Klaipėdos AVPK areštinę (b. l. 38-41).

Liudytojas M. J. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Bendrovės veikla - transportas, logistika. 2021-04-14 buvo gauta informacija, kad Klaipėdos mieste yra sulaikytas (duomenys neskelbtini) darbuotojas J. P., už tai, kad vairavo transporto priemonę - vilkiką „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, o vilkikas su puspriekabe, kurį jis vairavo, privestinai nuvežtas į saugomą aikštelę. Vilkikas priklauso (duomenys neskelbtini). Patikslina, kad (duomenys neskelbtini) yra pagrindinė, o (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dukterinės įmonės. Bendrovės generalinis direktorius suteikė jam įgaliojimą paimti vilkiką, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Prašo grąžinti vilkiką „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Prie ikiteisminio tyrimo jis prideda (duomenys neskelbtini) įgaliojimą ir prašymą grąžinti transporto priemonę (b. l. 44-46).

Liudytojas S. D. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Darbo vieta yra (duomenys neskelbtini). 2021-04-13, apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini) V. M. per radijo ryšį pranešė, kad apie 19.50 val., Klaipėdos centriniame terminale, važiuodamas pro sandėlio aikštelę „D“ pamatė, kad vilkiko su puspriekabe vairuotojas važiuodamas atbuline eiga kliudė šioje aikštelėje, „D14“ vietoje, stovėjusią kitą puspriekabę ir ją apgadino. Iš karto nuvyko į įvykio vietą. Vairuotojas, kuris padarė eismo įvykį buvo vietoje, jis sėdėjo savo vairuojamo vilkiko kabinoje. Tada apžiūrėjo šalia stovėjusią puspriekabę, kurią kliudė vairuotojas, pamatė, kad apgadintas puspriekabės šonas. Tada vairuotojui pasiūlė pildyti eismo įvykio deklaraciją. Vairuotojas sutiko ir jie kartu su juo nuėjo į jo darbo kabinetą, esantį terminalo teritorijoje pastate, apie 100 metrų atstumu nuo eismo įvykio. Jis pasiūlė vairuotojui pačiam užpildyti juodraštinį variantą eismo įvykio deklaracijos, pasakė, kad paskui sutikrins visus duomenis ir dokumentus bei tada abu pasirašys. Vairuotojas sutiko, pradėjo pildyti deklaraciją ir tuo metu pastebėjo, kad jam pritrūko kažkokio dokumento, ir jis nuėjo prie vilkiko. Po 10-15 minučių vairuotojas privažiavo su savo vilkiku arčiau pastato, atėjo į jo kabinetą ir pradėjo pildyti eismo įvykio deklaraciją. Pildant deklaraciją vairuotojas periodiškai išeidavo iš kabineto, sakydamas, kad eina parūkyti. Kur vairuotojas eidavo, nematė. Kadangi vairuotojas buvo užsidėjęs ant veido medicininę kaukę ir jis buvo su kauke, todėl alkoholio kvapo nuo asmens nejautė. Po kurio laiko vairuotojas užpildė juodraštinį variantą eismo įvykio deklaracijos ir pasakė, kad baigė pildyti. Jis paėmė jo užpildytą eismo įvykio deklaraciją. Tikrindamas vilkiko ir puspriekabės civilinės atsakomybės draudimus pastebėjo, kad vilkiko draudimas negaliojantis. Apie tai pasakė vairuotojui. Jis pasitikrino savo segtuve esančius dokumentus ir pasakė, kad galiojančio draudimo su savimi neturi ir negalėjo atsakyti, ar vilkiko draudimas yra atnaujintas ir galiojantis. Vairuotojas bandė kažkam prisiskambinti ir sužinoti ar draudimas yra atnaujintas, tačiau jam kažkurį laiką niekas neatsiliepė. Tada pasakė, kad eismo įvykio deklaraciją nebus pasirašoma, nes privalo kviesti policiją, kad išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes. Apie 22.15 val. paskambino pagalbos numeriu 112, išsakė visas aplinkybes ir laukė policijos pareigūnų. Po kurio laiko atvyko pareigūnai, kurie patikrinus duomenis, nustatė, kad vairuotojo vilkiko draudimas galiojantis. Tada pradėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybes, paklausė, ar vairuotojas yra vartojęs alkoholio. Ką atsakė vairuotojas neprisimena. Tada pareigūnai patikrino su alkotesteriu vairuotoją ir nustatė, kad vairuotojas neblaivus, pirmu pūtimu vairuotojui nustatė 1,66 promilių neblaivumą, antru pūtimu, kaip vėliau sužinojo, jam nustatė 1,71 promilių neblaivumą (b. l. 123-125).

Liudytojas S. D. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu papildomai parodė, kad 2021-04-13 vairuotojui, kuris padarė eismo įvykį, t.y. Klaipėdos centriniame terminale važiuodamas atbuline eiga kliudė kitą puspriekabę, jo darbo kabinete surašius eismo įvykio deklaraciją, jis paėmė į rankas jo surašytą deklaraciją perskaityti. Perskaitęs eismo įvykio deklaraciją, sutikrino vairuotojo pateiktus vilkiko ir puspriekabės dokumentus ir pastebėjo, kad vilkiko draudimas negaliojantis. Tada jis padavė vairuotojui jo užpildytą eismo įvykio deklaraciją ir pasakė, kad deklaracijos nepasirašys ir ji jam nereikalinga, todėl deklaracijos neturi. Matomai vairuotojas pasiėmė sau užpildytą nepasirašytą deklaraciją, nes paskui kabinete paliktos deklaracijos nerado. Kaip jau ir minėjo, vairuotojas pasitikrino savo segtuve esančius dokumentus ir pasakė, kad galiojančio draudimo su savimi neturi ir negalėjo atsakyti ar vilkiko draudimas yra atnaujintas ir galiojantis, todėl pradėjo kažkam skambinti, tačiau kažkurį laiką prisiskambinti negalėjo. Tada pasakė, kad deklaracijos nepasirašys dėl negaliojančio draudimo, ir privalo kviesti policiją, kad išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes. Apie 22.15 val. paskambino pagalbos numeriu 112, išsakė visas aplinkybes ir laukė policijos pareigūnų. Iki to laiko vairuotojas kažkam skambino, nusprendė šiek tiek palaukti, kol jis prisiskambins ir išsiaiškinti dėl draudimo, tačiau prisiskambinti šiam nepavyko. Todėl šiek tiek užtruko ir policiją iškvietė apie 22.15 val. Po kurio laiko atvyko pareigūnai, kurie patikrinus duomenis nustatė, kad vairuotojo vilkiko draudimas galiojantis. Tada pradėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybes, paklausė, ar vairuotojas yra vartojęs alkoholio. Ką atsakė vairuotojas, neprisimena. Tada pareigūnai patikrino alkotesteriu vairuotoją ir nustatė, kad vairuotojas neblaivus. Kada vairuotojas išgėrė alkoholio, nežino, kur jis išeidavo, nematė. Dar kartą tvirtina, kad vairuotojo užpildytos deklaracijos neėmė ir jos neturi (b. l. 126-129).

2021-04-13 neblaivumo nustatymo aktu nustatyta, jog 2021-04-13 J. P. alkotesteriu „Drager 7510“, Nr. ARKA-0017, sertifikato Nr. 1379058, 23.05 val., nustatytas 1,66 promilių neblaivumas, 23.33 val. nustatytas 1,71 promilių neblaivumas (b. l. 9-10).

2021-04-14 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad 2021-04-13 apžiūrint transporto priemonės MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kabiną, viduje matėsi asmeniniai daiktai, girtavimo pėdsakai, netvarkinga aplinka, mėtėsi maisto likučiai ir alaus tuščios taros buteliai (b. l. 15-25).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis J. P., 2021-04-13, apie 19.50 val., UAB „Centrinis Klaipėdos terminalas“ teritorijoje, Baltijos pr.40, Klaipėdos m., vairuodamas motorinę transporto priemonę - vilkiką „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Krone“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, po kurio vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, kai jam 23.05 val. buvo nustatytas 1,66 promilių neblaivumas. Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Tai pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu J. P. dukra G. N. prašė perduoti savo tėvą J. P. jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Sprendžiant klausimą dėl J. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Kaltinamasis BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) padarė būdamas Lietuvoje neteistas (b. l. 59-65). Nors J. P. ir teistas Vokietijoje, Prancūzijoje ir Lenkijoje, tačiau nėra duomenų, patvirtinančių, kad veikos, už kurių padarymą Vokietijos, Prancūzijos ir Lenkijos teismų sprendimais yra nuteistas J. P., Lietuvos Respublikoje yra kriminalizuotos, juo labiau – kad tokios veikos priskirtinos nusikaltimams, todėl negalima teigti, kad kaltinamasis yra laikomas teistu BK 97 straipsnio 1 dalies prasme. Kaltinamasis 2021-04-21 apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad alkoholį vartojo po eismo įvykio, teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Šiuo atveju nusikaltimu žala nepadaryta. Taigi, trys pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 3 punktuose, yra nustatytos.

Iš bylos medžiagos matyti, jog kaltinamasis J. P. baustas administracine tvarka (b. l. 67-70), tačiau pažymėtina, jog BK 40 straipsnio nuostatos nedraudžia taikyti laidavimo instituto administracine tvarka baustam asmeniui. Kaltinamasis vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismo posėdyje J. P. nuoširdžiai gailėjosi ir savo elgesį vertino kritiškai. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais kaltinamojo teiginiais, juo labiau, kad apie jo nuoširdumą leidžia spręsti ir jo elgesys teisminio nagrinėjimo metu. Be to atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis neteistas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad J. P. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).1

Byloje yra gautas laiduotojos, kaltinamojo dukters G. N. prašymas dėl kaltinamojo perdavimo jai pagal laidavimą. Teismui pateikti laiduotoją charakterizuojantys dokumentai patvirtina, kad ji neteista, (duomenys neskelbtini) charakterizuojama itin teigiamai. Ta aplinkybė, kad pati G. N. yra bausta administracine tvarka nesudaro pagrindo apskritai nesvarstyti klausimo dėl laidavimo instituto taikymo galimybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos nedraudžia skirti laiduotoju administracine tvarka bausto asmens. Teismo posėdyje G. N. nurodė, jog ji gyvena kartu su tėvu, su kuriuo turi stiprų ryšį, mano, kad tėvas ja pasitiki ir ji jam gali daryti teigiamą įtaką. Esant išdėstytoms aplinkybėms, neabejotina, kad G. N. yra verta teismo pasitikėjimo, gali daryti jam teigiamą įtaką kaltinamajam, nes yra artimiausias jo aplinkos žmogus, su kuriuo kaltinamasis nuolat bendrauja, todėl abejoti jos, kaip laiduotojos, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, esant G. N. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį J. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamasis atiduotinas pagal laidavimą vieneriems metams G. N. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 straipsnis). Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, kaltinamojo bei laiduotojos asmenybes, laiduotojos turtinę padėtį (šiuo metu laukiasi, planuoja imti paskolą), laidavimas skirtinas be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Atsižvelgiant į tai, kad J. P. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, neteistas, teismo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, administracine tvarka baustas, jam nustatytinas minimalus minėtos baudžiamosios priemonės taikymo terminas – vieneri metai, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios (b. l. 104-105), t. y. nuo momento, kai jam realiai buvo užkirsta galimybė naudotis šia teise – nuo 2021-04-14.

Prokuroras, vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1 ir 5 dalimis, prašė taikyti turto konfiskavimą ir iš kaltinamojo išieškoti konfiskuotino turto - automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą - 9 586,47 Eur.

BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Byloje nustatyta, kad J. P. 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė po to, kai, vairuodamas automobilį, sukėlė eismo įvykį ir po to pavartojo alkoholį. Tai yra, nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta jokių neginčijamų įrodymų, kad J. P. vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Tiek liudytojas V. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad bendraujant su sunkvežimio vairuotoju nejautė, kad jis galėtų būti neblaivus ar apsvaigęs, alkoholio kvapo nuo asmens nejautė (b. l. 33-35). Liudytojas S. D. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nežino, kada vairuotojas išgėrė alkoholį (b. l. 126-129). Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju automobilis negali būti pripažintas nusikaltimo padarymo priemone, todėl kaltinamajam J. P. netaikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas.

Kaltinamajam J. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 101-102) ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 104-105), nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

J. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnį pagal laidavimą, už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje. J. P. perduoti laiduotojos G. N. atsakomybei be užstato. Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu, 68 straipsnio 2 dalimi, J. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo 2021-04-14.

1. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti G. N., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamajam J. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, nuosprendžio nuorašą išsiųsti valstybės įmonei „Regitra“, tikslu informuoti apie J. P. taikytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.