Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal L. G. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutarimo, kuriuo L. G. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 209 straipsnio 5 dalį 2900 Eur bauda konfiskuojant cigaretes. Nutarta Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate saugomus 500 pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slim“ nutarimui įsiteisėjus konfiskuoti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutarimu L. G. nubaustas pagal ANK 209 straipsnio 5 dalį 2900 Eur bauda konfiskuojant cigaretes už tai, kad jis 2017 m. kovo 20 d., apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini), laikė 500 pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slim“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais (banderolėmis), kurių bendra muitinė vertė – 1425 Eur, ji viršija 10 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tokiais veiksmais L. G. pažeidė Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004-05-26 įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 3.1.2 punktą. Apeliaciniu skundu L. G. prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Nurodo, jog nesutinka su kaltinimu dėl pažeidimo, numatyto ANK 209 straipsnio 5 dalyje, bei su paskirta nuobauda. Apelianto nuomone, privačiame žemės sklype krata buvo atlikta neteisėtai, o neteisėtu būdu gauti įrodymai negali būti naudojami teisme. Policijos pareigūnai neteisėtai jo sūnui L. G. priklausančiame žemės sklype atliko nesankcionuotą kratą, tuo pažeisdami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 145 straipsnio nuostatas. Teismas neįvykdė teisingumo, nes neteisėtais būdais gautus duomenis nepagrįstai pripažino įrodymais. Policijos pareigūnai atliko nesankcionuotą kratą, tačiau kratos fakto ir rezultatų neįformino. Neteisėtu būdu gauti įrodymai negali būti vertinami kaip tinkami įrodymai, pagrindžiantys jo kaltę. Apelianto nuomone, nėra jokių tiesioginių įrodymų apie jo sąsają su cigaretėmis. Jis savo kaltės nepripažino nuo pat pradžių, tačiau byloje neatliktos jokios ekspertizės, nors buvo galima atlikti odorologinę ekspertizę, imti pirštų atspaudus, tirti patį maišą ir panašiai. Policijos pareigūnai nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai tiriama byla, renkami įrodymai, vertinamos aplinkybės bei šalinami iškilę prieštaravimai. Jis be jokio teisėto pagrindo traukiamas atsakomybėn už ne jo padarytą teisės nusižengimą. Taip pat nėra neginčijamai aišku, kur faktiškai rastos cigaretės. Nuo pat pradžių jis nuosekliai tvirtino bei pateikė fotonuotraukas, patvirtinančias, kur buvo faktiškai rastas maišas su cigaretėmis. Pareigūnai bylai nepateikė jokių įrodymų, nors galėjo ir privalėjo užfiksuoti tokio pobūdžio daikto radimą. Viešosios sistemos „Regia“ duomenys nepateikia jokios informacijos, kadangi tai tik miesto dalies planas, o kuriame sklype ir kokioje būtent jo dalyje, kokiais atstumais nuo tvorų, kitų objektų rastas radinys, neįmanoma suprasti. Žemės sklypas, kuriame pareigūnai tvirtina radę cigarečių kontrabandą, jam nepriklauso. Kaltinimo medžiaga tik pagrindžia, kad jis buvo netoliese, tačiau jis buvo ne tame pačiame sklype, o aptvertoje teritorijoje. Iš pareigūnų tarnybinių pranešimų bei teisme jų duotų paaiškinimų nėra įmanoma suprasti, kokiu atstumu jis buvo nuo radinio. Be to, nelogiškas ir neįtikimas teiginys, kad jis tiesiog stovėjo prie maišo. Aplinkui nesant daugiau jokių kitų žmonių, pusę šeštos vakaro, tuščiame, lygiame, žole apželdintame sklype joks asmuo neužsiimtų tiesiog stovėjimu prie maišo ir laukimu, kol artyn privažiuos policijos pareigūnai. Jokiais leistinais įrodymais nėra ir nebuvo paneigti jo nuoseklūs teiginiai, tai patvirtina ir fotonuotraukos, kad cigaretės rastos kitapus tvoros. Apelianto nuomone, nesurinkta pakankamai įrodymų, kurie leistų padaryti neabejotiną išvadą, kad jis padarė administracinį nusižengimą. Teismas neobjektyviai ištyrė byloje esančius įrodymus, nepagrįstai vadovavosi vien tik pareigūnų parodymais, o visus jo naudai bylojančius įrodymus atmetė. Apklausiami teisme policijos pareigūnai akivaizdžiai melavo, tai matėsi iš jų laikysenos, kalbėsenos, sakinių formulavimo, logikos stokojančių parodymų ir nesugebėjimo paaiškinti, kodėl nefiksavo ir neįformino įvykio vietos procesiniame dokumente, kodėl nepateikė fotonuotraukų, nors jas telefonu darė ir tai darė už sklypo ribų, būtent toje vietoje, kur nurodo apeliantas. Teisme pareigūnai nurodė, kad nefotografavo, tačiau jis tiksliai žino, kad buvo fotografuojama telefonu, buvo girdimas fotonuotraukų darymo garsas, sklindantis iš telefono. Taip pat policijos pareigūnas teisme melagingai nurodė, kad maišas, kuriame rastos cigaretės, buvo juodos spalvos, iš tikrųjų jis buvo baltas. Apelianto nuomone, jei sakai tiesą, tokias aplinkybes neįmanoma supainioti. Visas kaltinimas grįstas melu ir neteisybe.Apeliacinis skundas netenkintinas. Iš apeliacinio skundo matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas L. G. nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl jo kaltės grindė prielaidomis, neleistinais įrodymais ir jo kaltės klausimu padarė visiškai nepagrįstas išvadas. Tačiau su tokiu apeliacinio skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs ir įvertinęs byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo išsamiai ištirtus įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylą ir joje surinktus įrodymus, padarė motyvuotas ir įrodymais pagrįstas išvadas L. G. kaltės klausimu, o tai, kad apeliantas nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas įstatymas. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas L. G. kaltu, rėmėsi liudytojų policijos pareigūnų R. P. ir K. S. parodymais. Apylinkės teismas konstatavo, jog teismas neturi pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė aplinkybių, kurios duotų pagrindą abejoti šių liudytojų parodymais, laikyti juos nepatikimais. Apklausiant teismo posėdyje (b. l. 36–38) liudytojų policijos pareigūnų R. P. ir K. S. parodymai, priešingai negu teigia apeliantas, iš esmės sutapo, buvo nuoseklūs, neprieštaringi. Jų parodymai sutapo tarpusavyje ir su jų tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 5, 6) nurodytomis aplinkybėmis. Nors policijos pareigūnas K. S. teisme suklydo nurodydamas, kokios spalvos maiše buvo rastos cigaretės (jis nurodė, kad buvo juodos spalvos maišas, nors iš tikrųjų buvo baltos spalvos), tačiau jis taip pat paaiškino, kad būna daug patikrinimų, dažniausiai maišai būna juodos spalvos. Neabejotina, kad dėl to, jog šis atvejis pareigūnams nevienkartinis, liudytojas policijos pareigūnas K. S. galėjo suklysti nurodydamas maišo, kuriame buvo rastos cigaretės, spalvą, kadangi nuo pažeidimo praėjo daugiau nei mėnuo laiko. Taip pat pažymėtina, jog ši aplinkybė įrodo ir tai, kad liudytojas policijos pareigūnas K. S. prieš teismo posėdį neperskaitė savo tarnybinio pranešimo (jame jis buvo teisingai nurodęs, jog maišas buvo baltos spalvos), o papasakojo teismui tai, ką prisiminė apie įvykį. Esminė aplinkybė, kad maišas su cigaretėmis buvo rastas tik įėjus pro vartus į aptvertą teritoriją kairėje pusėje ant kelio / skaldos, sutapo liudytojų policijos pareigūnų parodymuose. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad policijos pareigūnai būtų suinteresuoti melagingai apkaltinti L. G.. Tokių aplinkybių, kodėl pareigūnai turėtų meluoti ir jį nepagrįstai apkalbėti, nenurodo ir apeliantas. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai rėmėsi policijos pareigūnų parodymais, kurie teisėtai pripažinti leistinais įrodymais, patvirtinančiais L. G. kaltę ir paneigiančiais jo versiją, neva cigaretės buvo rastos ne jo sūnui priklausančioje aptvertoje teritorijoje, o už tvoros, svetimoje teritorijoje. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog neva jis nuo pat pradžių nuosekliai tvirtino bei pateikė fotonuotraukas, patvirtinančias, kur buvo faktiškai rastas maišas su cigaretėmis. Pastebėtina, jog versiją, kad cigaretes pareigūnai rado ne privačioje aptvertoje teritorijoje prie tvoros, o už tvoros, ir jo paties iniciatyva darytas fotonuotraukas (b. l. 29–32) L. G. pateikė ne iš karto, o tik teisme, praėjus daugiau nei mėnesiui po administracinio nusižengimo padarymo. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog savo pirminiame paaiškinime (b. l. 24) ir cigarečių paėmimo protokole (b. l. 13–14) L. G. nenurodė, kad cigaretės buvo rastos už aptvertos teritorijos ribų. Pastebėtina, jog L. G. savo pirminiame paaiškinime (b. l. 24) taip pat nenurodė, kad prie dėžės su cigaretėmis jį policijos pareigūnai fotografavo. Šią aplinkybę nurodė tik teisme, kai iškėlė versiją, kad cigaretės buvo rastos už aptvertos teritorijos ribų ir neva priverstinai policijos pareigūnai jį fotografavo prie dėžės su cigaretėmis. Tačiau liudytojai policijos pareigūnai teisme (b. l. 36–38) paneigė, kad buvo daromos fotonuotraukos, apie techninių priemonių panaudojimą ir fotonuotraukų darymą neužsimenama ir policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 5, 6), kurie buvo surašyti dar tą pačią įvykio dieną. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pastebėjimui, kad tyrimas šiuo atveju buvo atliktas neišsamiai, nes tinkamai (techninėmis priemonėmis) nebuvo užfiksuota cigarečių suradimo vieta. Tačiau anksčiau aptartais įrodymais pavyko neginčijamai nustatyti, kad cigaretės nagrinėjamu atveju buvo surastos privačioje aptvertoje teritorijoje prie tvoros, kurioje buvo ir L. G., t. y. (duomenys neskelbtini). Taip pat nepagrįstai apeliantas teigia, kad policijos pareigūnai jo sūnui priklausančiame žemės sklype neteisėtai atliko nesankcionuotą kratą, o teismas neteisėtais būdais gautus duomenis pripažino įrodymais. Bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyba disponavo informacija, kad (duomenys neskelbtini), laikomos akcizais apmokestinamos prekės ir vėliau pardavinėjamos Plungės m. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyriausieji tyrėjai R. P. ir K. S., vykdydami viršininko žodinį nurodymą, 2017-03-20 nuvyko šią informaciją patikrinti. Jiems buvo nurodytas konkretus asmuo ir konkreti vieta. Pareigūnams nuvykus į įvykio vietą ir artėjant prie vartų, jie už vartų pastebėjo baltame polietileniniame maiše įdėtą dėžę, o šalia jos stovėjo vyriškis apie 50 metų amžiaus, t. y. L. G. (nors apeliantui atrodo nelogiški pareigūnų parodymai, kad jis tiesiog stovėjo prie maišo, tačiau pastebėtina, jog pareigūnai nelaukė pasaloje, jie atvykę į įvykio vietą iš karto ėjo link L. G., todėl logiška, kad L. G. tuo momentu tik stovėjo šalia dėžės ir nieko daugiau nespėjo padaryti). Pareigūnams prisistačius, parodžius pažymėjimus ir nurodžius, ko atvyko, L. G. juos įsileido į aptvertą teritoriją. Tik įėję pareigūnai pamatė, jog prie didžiųjų tvoros vartų yra padėta dėžė, kuri buvo baltos spalvos polietileniniame maiše. Kadangi maišas nebuvo užrištas, pareigūnai iš karto pamatė, kad dėžė yra su rusiškų cigarečių lipduku. L. G. nurodžius, kad nežino, kas yra dėžėje, ir atsisakius ją paimti, dėžę su cigaretėmis paėmė policijos pareigūnai, tai buvo įforminta daiktų paėmimo protokolu (b. l. 13–14). ANK 595 straipsnio 4, 5 punktuose, be kita ko, nustatyta, jog administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai, siekdami užkirsti kelią administraciniams nusižengimams, taip pat siekdami užtikrinti, kad būtų išsamiai tiriami administraciniai nusižengimai ir nagrinėjamos administracinių nusižengimų bylos, gali taikyti prievartos priemones – daiktų patikrinimą, daiktų paėmimą. ANK 598 straipsnio 1, 4 dalyse, be kita ko, nustatyta, jog administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas turi teisę atlikti daiktų patikrinimą; dėl daiktų patikrinimo atlikimo surašomas protokolas. ANK 599 straipsnio 1, 4 dalyse, be to, nustatyta, jog daiktų patikrinimo metu rasti daiktai, kurie yra nusižengimo įrankis, tiesioginis objektas arba yra reikšmingi administracinio nusižengimo tyrimui ir bylos nagrinėjimui, gali būti paimami; paėmus daiktus, surašomas jų paėmimo protokolas arba apie daiktų paėmimą įrašoma administracinio nusižengimo, daiktų patikrinimo protokoluose. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 23 straipsnio 5 punkte, be kita ko, nustatyta, jog pareigūnas, įgyvendindamas administracinių nusižengimų prevenciją, turi teisę, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad gali būti padarytas administracinis nusižengimas, apžiūrėti daiktus. Iš to, kas aptarta, matyti, jog pareigūnai disponavo informacija, kad L. G. laiko akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, pažeisdamas nustatytą tvarką. Tikrindami šią informaciją ir nuvykę į įvykio vietą, jie iš karto aptiko neteisėtai laikomas cigaretes. Įstatymas pareigūnams suteikė teisę šiuo atveju taikyti prievartos priemones – daiktų patikrinimą / daiktų paėmimą. Nors daiktų patikrinimas nagrinėjamu atveju nebuvo įformintas daiktų patikrinimo protokolu, kaip to reikalauja ANK 598 straipsnio 4 dalis, tačiau daiktų patikrinimo metu rasti ir paimti daiktai, kurie buvo administracinio nusižengimo tiesioginis objektas, buvo įforminti daiktų paėmimo protokolu, kaip to reikalauja ANK 599 straipsnio 4 dalis. Pastebėtina, jog neteisėtai laikytos cigaretės nagrinėjamu atveju nebuvo rastos kratos metu, todėl apelianto teiginiai apie neteisėtą nesankcionuotą kratą ir jos metu gautų duomenų naudojimą atmetami kaip visiškai nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju neabejotinai įrodyta, kad L. G. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 209 straipsnio 5 dalyje. Apylinkės teismas savo išvadas L. G. kaltės klausimu pagrindė ne prielaidomis, o abejonių nekeliančiais įrodymais. Teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai ir motyvuotai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie duomenys atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Papildomai rinkti įrodymus (paimti pirštų antspaudus, tirti maišą, kuriame buvo cigaretės, skirti ekspertizę), kaip tai nurodoma apeliaciniame skunde, nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo, kadangi šiuo atveju įrodymų pakanka abejonių nekeliančiai išvadai L. G. kaltės klausimu padaryti. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir nėra pagrindas, dėl kurio reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams L. G. kaltės klausimu. Apeliaciniame skunde L. G. taip pat teigia, jog nesutinka su paskirta nuobauda, tačiau jokių nesutikimo argumentų nenurodo. Apylinkės teismas L. G. skyrė ANK 209 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos – baudos vidurkį, t. y. 2900 Eur. Teismas savo sprendimą skirti nuobaudos – baudos – vidurkį motyvavo tuo, jog nėra nei L. G. atsakomybę lengvinančių, nei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalimi, baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Taigi, parenkant baudos dydį, reikia įvertinti ne tik asmens atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių buvimą / nebuvimą, bet ir padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę. Byloje nėra duomenų, kad L. G. anksčiau būtų buvęs baustas administracine tvarka, jis dirba, tačiau taip pat atsižvelgiama į tai, kad L. G. padarė tyčinį, savanaudišką administracinį nusižengimą finansų sistemai, neteisėtai laikė net 500 vnt. cigarečių pakelių, kurių vertė 1425 Eur, jis savo kaltės nepripažino, dėl padarytos veikos nesigaili. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas aptartas aplinkybes, daro išvadą, jog L. G. buvo paskirta teisinga nuobauda. Be to, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai L. G. taikė administracinio poveikio priemonę – cigarečių konfiskavimą, kadangi, remiantis ANK 209 straipsnio 5, 10 dalimis, prekių – cigarečių – konfiskavimas yra privalomas. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

L. G. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.