- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-05
- Bylos Nr.
- AN2-294-891/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01184-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Budrys
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Z. (A. Z.) (toliau ir – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria netenkintas A. Z. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau ir – Institucija) 2019 m. vasario 5 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-3201-2019, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, ir nubaustas 300 € bauda, paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-3201-2019 A. Z. nubaustas už tai, kad 2019 m. sausio 29 d., 02.15 val., Medininkų pasienio kontrolės punkte, Vilniaus r., vairavo automobilį CHRYSLER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai nustatytas 0,75 prom. (įvertinus paklaidą) girtumas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi A. Z. skundo dėl minėto Institucijos 2019 m. vasario 5 d. nutarimo netenkino ir skundžiamą nutarimą paliko nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu A. Z. prašo neskirti jam administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sutrumpinti jam skirtos administracinio poveikio priemonės terminą.
4. Nurodo, kad asmeniškai jis nebuvo sustabdytas vairuojantis transporto priemonę būdamas apsvaigęs, tačiau įrodymų, kad į pasienio postą jis atvažiavo blaivus, neturi. Savo elgesį pasienio poste vertina, kaip alkoholio vartojimą viešoje vietoje. Taip pat teigia, kad dirba pagal verslo liudijimą statybose, jo darbas susijęs su bendravimu su klientais, todėl kartais tenka vykti ir į kitus miestus, ir į vienkiemius, taigi vienintelis būdas tai padaryti yra savo transporto priemonė. Darbas yra ir pragyvenimo šaltinis jo šeimai. Be to, jis kasdien vežioja dukrą į mokyklą ir paima iš jos, kad spėti į šokių ir muzikos mokyklas. Taip pat jie su žmona laukiasi dar vieno vaiko. Pažymi, kad jam skirtą baudą jau yra sumokėjęs. Prašo atsižvelgti ir į tai, kad beveik dešimt metų neturėjo jokių administracinių nuobaudų, yra atsakingas, kruopštus, pareigingas žmogus, per visą darbo laiką nei vienas iš klientų ar darbininkų nematė jo išgėrusio.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
A. Z. apeliacinis skundas netenkintinas.
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nors apeliantas teigia, kad jis neblaivus nevairavo, tačiau kaltės klausimo neginčija, prašo tik švelninti jam kartu su nuobauda (bauda) skirtą administracinio poveikio priemonę, tai yra neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sutrumpinti šios administracinio poveikio priemonės terminą.
7. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. balandžio 11 d. nutartis, yra teisėta bei pagrįsta, priimta įvertinus visas byloje esančias faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu.
Žemesnės instancijos teismas
8. ANK 422 straipsnio 5 dalis numato administracinę atsakomybę vairuotojams už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas – daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Tokia veika vairuotojams užtraukia baudą nuo 300 € iki 450 € ir, vadovaujantis ANK 422 straipsnio 9 dalimi, privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Iš to akivaizdu, kad apylinkės teismas kaip proporcingą ir teisingą patvirtino Institucijos A. Z. paskirtą minimalią nuobaudą (300 € baudą) ir minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą (1 metus).
9. Apeliaciniu skundu baudos dydis neginčijamas, tačiau prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 1 metams arba sutrumpinti šį terminą. Apeliantas nurodo, kad teismas turėtų sušvelninti jam skirtą administracinio poveikio priemonę arba visai jos neskirti, kadangi jis iš tikrųjų girtas transporto priemonės nevairavo, skirtą baudą jau sumokėjo, jam teisė vairuoti labai reikalinga jo darbe, jis turi vežioti dukrą į mokyklas, taip pat su žmona laukiasi dar vieno vaiko, be to, yra atsakingas žmogus, ilgai neturėjo administracinių nuobaudų. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundui nagrinėti pateiktą medžiagą bei skundžiamą nutartį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes (padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir kt.), kad pagrindo neskirti A. Z. administracinio poveikio priemonės ar trumpinti jos termino, nėra. Siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, A. Z. ji yra būtina.
10. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos, A. Z. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų ir priskiriamas prie šiurkščių. A. Z. nustatytas neblaivumas žymiai viršija minimalią lengvo girtumo ribą. Neteisėti A. Z. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Asmens pavojingumas dėl padaryto administracinio nusižengimo yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu. Dėl šios priežasties nurodyto pobūdžio objektų valdymo apribojimas yra būtina poveikio priemonė, kadangi ji tiesiogiai įgyvendina administracinės nuobaudos skyrimo tikslus, ypač – užtikrina, kad asmuo nepadarys naujų teisės pažeidimų. Tokiu būdu, kaip pabrėžta ir pirmosios instancijos teismo nutartyje, yra apsaugomas visuomenės interesas, užtikrinamas jos saugumas ir efektyviai taikomos prevencinio pobūdžio priemonės.
11. Pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos turėtų būti taikomos tik išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir kt. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas, tokių aplinkybių šiuo atveju nėra nustatyta. Jokių svarbių ar pirmosios instancijos teismo neįvertintų aplinkybių, kurios leistų švelninti A. Z. teisinę padėtį, apeliantas nenurodė ir savo apeliaciniame skunde. Aplinkybės, kad A. Z. dirba darbą, kuriam reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, vežioja dukrą į mokyklas ir iš jų, su žmona laukiasi dar vieno vaiko, ilgai nebuvo baustas administracine tvarka, yra svarbios, tačiau nepakankamos, kad būtų galima svarstyti ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatytą galimybę taikyti švelnesnę negu įstatyme numatytą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę arba jų išvis neskirti. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbe, taip pat artimųjų giminaičių poreikiams vykdyti ir pan., pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, taip pat numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems giminaičiams, kitiems eismo dalyviams. Be to, pažymėtina, kad šiuo atveju nenustatyta nei A. Z. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, tačiau A. Z. vis tiek paskirta švelniausia nuobauda. Kaip matyti iš bylos duomenų, A. Z. iš esmės neprisipažįsta padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, teigia, kad automobilio girtas nevairavo, o alkoholį vartojo pasienio punkte, savo kaltę menkina ir apeliaciniame skunde, nors teigia neturintis jokių jo nekaltumą patvirtinančių įrodymų, taigi apeliantas dėl padaryto administracinio nusižengimo visiškai nesigaili. Visiškai sutiktina su apylinkės teismu, kad A. Z. paaiškinimas yra nepagrįstas ir juo vadovaujantis nėra pagrindo švelninti apelianto atsakomybę. Taip pat pabrėžtina, kad A. Z. iki nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo buvo nebaustas, kas rodo, kad jis yra gana pavyzdingas vairuotojas ir pilietis, tačiau, kita vertus, nusižengimo padarymo dieną jis taip pat buvo nubaustas už 2018 m. balandžio 22 d. padarytą administracinį nusižengimą, susijusį su transportu ir kelių ūkiu – greičio viršijimą. Dėl išdėstytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paskirta minimali nuobauda ir minimaliam terminui atimta teisė vairuoti transporto priemones atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, todėl administracinio poveikio priemonės švelninti ar jos neskirti ir naikinti skundžiamą nutartį, keisti Institucijos nutarimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. balandžio 11 d. nutartį nepakeistą ir A. Z. (A. Z.) apeliacinio skundo netenkinti.