Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Mineikis, sekretoriaujant Laurai Stonkutei, dalyvaujant ieškovei D. V., ieškovės atstovei advokatei Liucijai Bagačiovienei, atsakovui A. B., trečiajam asmeniui R. Ž., institucijos, teikiančios išvadą byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Aldonai Venckaitienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovui A. B., trečiajam asmeniui R. Ž., institucija, teikianti išvadą byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl tėvystės nuginčijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė paaiškino, kad ieškinį palaiko. Ieškovė nurodė, kad nuo 2013 metų vasario mėnesio nebegyvena su atsakovu, o nuo 2013 metų kovo mėnesio pradėjo gyventi su R. Ž. Paaiškino, jog santuokos nutraukimo metu ieškovė dar nesilaukė, nėščia tapo 2013 metų liepos mėnesį. Pažymi, kad R. Ž. rūpinasi vaiku, jį išlaiko. Ieškovės atstovė papildomai paaiškino, kad mano, jog nėra pagrindo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, kadangi atsakovas nagrinėjamoje byloje sutinka su ieškiniu ir jo neginčija, be to, ieškovė jokių išlaidų nepatyrė, kadangi jai buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba.

Išvadą teikiančios institucijos - Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu paaiškino ir pateikė išvadą, kad atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, kad R. Ž., o ne A. B. yra vaiko D. B. biologinis tėvas, ir ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Vertinant byloje esančių įrodymų visumą nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės. Iš gimimo liudijimo nustatyta, kad D. B., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvu yra nurodytas atsakovas A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motina – D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Iš gimimo įrašo nustatyta, kad D. B., gimusio (duomenys neskelbtini), duomenų apie tėvus įrašo pagrindu yra 2011-07-12 sudarytos santuokos įrašas Nr. 104 (b. l. 5). Byloje esantis ištuokos liudijimas patvirtina, kad santuoka tarp D. V. ir A. B. nutraukta 2013-06-18, įrašo Nr. 48 (b. l. 7).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) CK 3.140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisinė tėvystės prezumpcija, kad vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi. Pagrindas įrašyti vyrą kaip vaiko tėvą yra santuokos liudijimas. CK 3.149 str. 1 d. nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.) ir kad jie nebūtų pažeisti (LAT 2007-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Įrodymai, kad asmuo negali būti vaiko tėvas, gali būti ne tik moksliniai (ekspertizės išvados, paneigiančios giminystės ryšį), bet ir kitos įtikinamos faktinės bylos aplinkybės. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 str. 1 d.).

Ieškovės, jos atstovės, atsakovo, trečiojo asmens paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad D. B. gimė ieškovei ir atsakovui išsituokus. Santuoka tarp ieškovo ir atsakovės nutraukta 2013-06-18, o vaikas D. B. gimė (duomenys neskelbtini). Kadangi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.140 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo gyvenimo skyrium pradžios arba po santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo, ar po vyro mirties, kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis, todėl vaiko gimimo įraše Nr. 585 vaiko tėvu nurodytas atsakovas A. B. Iš šalių bei trečiojo asmens paaiškinimų nustatyta, kad nors santuoka tarp ieškovės ir atsakovo nutraukta 2013-06-18, tačiau faktiškai ieškovė su atsakovu kartu negyvena nuo 2013 metų vasario mėnesio. Ieškovės ir trečiojo asmens R. Ž. teigimu, jie nuo 2013 metų kovo mėnesio gyvena kartu. Trečiasis asmuo R. Ž. pripažįsta, kad yra D. B., gimusio (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, o atsakovas A. B. to neginčija. Nurodo, kad po santuokos nutraukimo su ieškove nepalaikė jokių ryšių, o laikotarpiu nuo 2013 metų balandžio iki lapkričio mėnesio buvo išvykęs į užsienį. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu pateikdama išvadą patvirtino, jog iš nustatytų aplinkybių bei šalių paaiškinimų nėra pagrindo abejoti faktu, kad vaiko D. B. biologinis tėvas yra R. Ž. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėmis, vadovaujantis šalių ir trečiojo asmens paaiškinimais yra pagrindas pripažinti, kad atsakovas A. B. nėra D. B. biologinis tėvas bei panaikinti vaiko gimimo įraše duomenis apie tai, kad A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra D. B., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas ne tik siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę. Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo.

Trečiasis asmuo R. Ž. paaiškino, jog pripažįsta, kad yra vaiko D. B. biologinis tėvas ir sutinka, panaikinus vaiko gimimo įraše duomenis apie tėvą, su ieškove, vaiko motina D. V. pripažinti tėvystę bendru pareiškimu. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas išvadai padaryti, kad nepilnamečio vaiko interesai nebus pažeisti, nesprendžiant dėl tėvystės nustatymo šioje byloje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė 2014-05-07 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas teismo sprendimu dėl bylos esmės, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojanti institucija turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo šio Kodekso 277 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 99 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės atstovė advokatė Liucija Bagačiovienė nepateikė jokių duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teikiant antrinę teisinę pagalbą ieškovei, į jos teismo posėdžio metu išdėstytą poziciją, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje iš atsakovo bylinėjimosi išlaidos turėtų būti nepriteisiamos, kadangi atsakovas nuo pat pradžių sutiko su ieškiniu ir nereiškė jokių pretenzijų, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo A. B. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra vaiko D. B., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, ir panaikinti D. B. 2014 m. balandžio 16 d. Klaipėdos miesto sav. administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus gimimo įraše Nr. 585 nurodytus duomenis apie tėvą, bei panaikinti D. B. gimimo liudijime (AA Nr. 949817), įrašo Nr. 585, duomenis, jog A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra D. B., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriui tėvystės išregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.