- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-12-28
- Bylos Nr.
- 1A-617-245-2009
- Teisminio proceso Nr.
- 98-1-00480-08
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis (pirm.), Regina Cemnolonskienė, Arvydas Stankus
- Nuteistasis
- A. B., V. D.
- Nukentėjusysis
- Vincui J
- Advokatai
- Georgijus Zavtrakovas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Dargužio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Arvydo Stankaus, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Dovilei Augustauskaitei, gynėjams advokatams Georgijui Zavtrakovui, Valerijui Karpovui, nuteistiesiems nepilnamečiams V. D., J. V., jų įstatyminiams atstovams L. D., I. V., nuteistajam A. B., nukentėjusiajam Vincui J. S.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. D. ir A. B. apeliacinius skundus dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2009-10-09 nuosprendžio, kuriuo:
pagal BK 178 str. 2 d. (V.J. S. apvogimo 2008-10-13) laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 06 val.
pagal BK 188 str. 1 d. laisvės apribojimu 5 penkiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., griežtesne bausme apimant švelnesnę paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 06 val.
pagal BK 178 str. 2 d. (V.J. S. apvogimo 2008-10-13) laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 06 val.
pagal BK 188 str. 1 d. laisvės apribojimu 5 penkiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., griežtesne bausme apimant švelnesnę paskirta subendrinta bausmė laisvės apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 06 val.
pagal BK 178 str. 2 d. (V.J. S. apvogimo 2009-01-21) laisvės apribojimu 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., bausmes visiškai sudedant paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant jį 6 mėnesius būti namuose nuo 22 val. iki 06 val.
V. J. S. priteista solidariai iš L. D., E. D., V. D., I. V., A. V., J. V., A. B. 7012 Lt turtinei žalai atlyginti dėl 2008-10-13 vagystės ir turto sunaikinimo.
V. J. S. priteista solidariai iš I. V., A. V., J. V. 90 Lt turtinei žalai atlyginti dėl 2008 m. lapkričio-gruodžio mėn. vagystės.
V. J. S. priteista solidariai iš I. V., A. V., J. V. 570 Lt turtinei žalai atlyginti dėl 2009-01-21 vagystės.
V. J. S. priteista solidariai iš I. V., A. V., J. V., L. D., E. D., V. D., A. B. 1500 Lt advokato atstovavimo išlaidų ir 45 Lt į valstybės pajamas proceso išlaidų.
Šiuo nuosprendžiu nuteistas, tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas ir J. V.:
pagal BK 178 str. 2 d. (V.J. S. apvogimo 2008-10-13) laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 06 val.
pagal BK 188 str. 1 d. laisvės apribojimu 5 penkiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., griežtesne bausme apimant švelnesnę paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 06 val.
pagal BK 178 str. 2 d. (V.J. S. apvogimo 2008 lapkričio-gruodžio mėne.) laisvės apribojimu 3 mėnesiams.
pagal BK 178 str. 2 d. (V.J. S. apvogimo 2009-01-21) laisvės apribojimu 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., bausmes visiškai sudedant paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės apribojimą 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant jį 6 mėnesius būti namuose nuo 22 val. iki 06 val.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. D., J. V., A. B. nuteisti pagal BK 178 str. 2 d. ir 188 str. 1 d. už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje, 2008 m. spalio 13 d. naktį, tikslesnis laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), Jurbarko rajone, įsibrovė į V. J. S. priklausančią kuro talpyklą, iš kur slapta pagrobė V. J. S. priklausančio 100 litrų žymėto dyzelinio kuro 302 Lt vertės bei dėl neatsargumo sunaikino V. J. S. priklausančius 2200 litrus žymėto dyzelino, išleisdami šį kurą iš talpyklos ant žemės, tuo padarydami nukentėjusiajam 6710 Lt didelę turtinę žalą.
A. B. ir J. V. nuteisti pagal BK 178 str. 2 d. už tai, kad, veikdami bendrininkų grupėje, 2009 m. sausio 21 d. naktį, tikslesnis laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini) Jurbarko rajone įsibrovė į Vincui J. S. priklausančią kuro talpyklą, iš kur slapta pagrobė Vincui J. S. priklausančius 190 litrų dyzelinio kuro 570 Lt vertės.
Šalies argumentai
Nuteistais V. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje pripažintas padaręs nusikalstamą veiką pagal BK 188 str. 1 d., šioje dalyje nutraukti baudžiamąjį procesą, nesant jo veikoje nusikaltimo požymių. Nurodo, kad pripažįsta padaręs vagystę, tačiau nesutinka su pareikštu kaltinimu dėl svetimo turto sunaikinimo – dyzelinio kuro išleidimo ant žemės dėl neatsargumo pagal BK 188 str. l d., nes šis kaltinimas pagrįstas tik prielaidomis. Teismas nuosprendyje rėmėsi tuo, kad įvykio vietoje rasta dyzelinio kuro bala 21 m x 3 m dydžio ir ji pastebėta 5 val. ryte, todėl teismo išvada, kad po vagystės niekas kitas negalėjo išleisti kuro yra tik prielaida. Vagystės metu pilant kurą į talpas galėjo prapilti pro šalį, tačiau tik kelis litrus, o ne tonas.
Jie teisme parodė, kad po vagystės išėmė žarną iš talpyklos ir viską paliko taip kaip buvo. Tai patvirtino ir liudytojai, kurie nurodė, kad ryte žarna rasta prie talpyklos, o ne įkišta į ją. Tačiau teismas nurodė, kad vagystės naktį namo vėlai grįžo nukentėjusysis V. S., todėl pajutę pavojų nuteistieji galėjo slėptis, o tik po to sutvarkyti žarną. Slėpimosi metu kuras galėjo išbėgti ant žemės. Tačiau tai tik prielaida. Jie vagystės naktį nieko nepastebėjo, o baigę piltis kurą žarną sutvarkė.
Teismas padarė prielaidą ir dėl sunaikinto kuro kiekio. Nukentėjusysis sunaikinto kuro kiekį nurodė skirtingai, tačiau teismas vadovavosi pareiškime policijai nurodytu kuro kiekiu – 2200 litrais. Byloje yra pateikti 2008-06-30 kuro pirkimo dokumentai. Tačiau apeliantas teigia, kad spalio mėnesį žemės ūkio darbai būna baigti bei tai, kad ūkininkams neužtenka žymėto kuro. Todėl abejoja, kad nukentėjusiojo nurodytas kuro kiekis galėjo iš viso būti talpykloje. Liudytojas A. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad vagystės išvakarėse talpykla buvo maždaug per pusę užpildyta kuru, tuo tarpu teisme jau nurodė, kad suklydo duodamas parodymus, nes pusė buvo tik po vagystės. Svarbu tai, kad likęs kuro kiekis talpoje taip pat nebuvo išmatuotas, o nustatytas iš akies apytiksliai – 200 litrų. Teismas taip pat rėmėsi tuo, kad mokesčių inspekcijoje yra registruota 5 kubinių metrų talpa. Tačiau talpos tūris nebuvo patikrintas, nėra duomenų apie tos talpyklos kalibravimą. Todėl teismo nurodyti įrodymai nėra patikimi.
Teismas padarė prielaidą, kad kuras iš talpyklos išbėgo pats, nes nustojus pumpuoti, jis gali bėgti savaime. Tačiau žarnos ilgiui esant 2,5 m, o statinei 2,30 m. aukščiui, neįmanoma išpumpuoti visos talpos kuro, nes žarna nesieks kuro talpyklos dugno. Po įvykio talpa ir siurblys yra pernešti į kitą vietą, todėl atstatyti įvykio metu buvusios padėties neįmanoma. Talpykla pakelta ant rasto, o siurblys ant statinės, ko anksčiau nebuvo. Teismas nepagrįstai šias abejones laikė patikimais įrodymais inkriminuodamas svetimo turto sunaikinimą dėl neatsargumo.
Šalies argumentai
Nuteistais A. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje pripažintas padaręs nusikalstamą veiką pagal BK 188 str. 1 d., šioje dalyje nutraukti baudžiamąjį procesą, nesant jo veikoje nusikaltimo požymių. Nurodo, kad nesutinka su pareikštu kaltinimu dėl svetimo turto sunaikinimo – dyzelino išleidimo ant žemės dėl neatsargumo pagal BK 188 str. l d., nes šis kaltinimas pagrįstas tik prielaidomis.
Įvykio vietoje tik 5 val. ryto rasta dyzelinio kuro bala 21 m x 3 m dydžio, todėl teismo išvada, kad po vagystės niekas kitas negalėjo išleisti kuro yra tik prielaida. Vagystės metu pilant kurą į talpas galėjo pralieti kelis litrus kuro ant žemės, tačiau ne kelias tonas. Po vagystės išėmė žarną iš kuro talpyklos ir paliko kaip, kad buvo. Liudytojai taip pat patvirtino, kad ryte žarną rado prie talpyklos, o ne įkišta į ją. Jie vagystės naktį nieko nepastebėjo, todėl nepagrįsta teismo prielaida, kad išsigandę vėlai grįžusio V. S. pasislėpė, o tik po to sutvarkė žarną, kai kuras jau buvo išbėgęs ant žemės.
Nors nukentėjusysis sunaikinto kuro kieky nurodė skirtingai, teismas kažkodėl tai rėmėsi pareiškime policijai nurodytu kuro kiekiu – 2200 litrais. Byloje yra pateikti 2008-06-30 kuro pirkimo dokumentai, tačiau nuteistasis teigia, kad spalio mėnesį žemės ūkio darbai jau buvo baigti, ūkininkams neužtenka žymėto kuro, todėl abejoja, kad nukentėjusiojo nurodytas kuro kiekis galėjo iš viso būti talpykloje. Liudytojas A. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad vagystės išvakarėse talpykla buvo maždaug per pusę užpildyta kuru, tuo tarpu teisme jau nurodė, kad suklydo duodamas parodymus, nes pusė buvo tik po vagystės. Svarbu tai, kad likęs kuro kiekis talpoje taip pat nebuvo išmatuotas, o nustatytas iš akies apytiksliai – 200 litrų. Teismas rėmėsi įrodymu, kad mokesčių inspekcijoje yra registruota 5 kubinių metrų talpa. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu talpos tūris nebuvo išmatuotas. Nėra duomenų apie tos talpyklos kalibravimą. Še teismo įrodymai nepatikimi.
Nepagrįsta teismo padaryta prielaida, kad kuras iš talpyklos išbėgo pats, nes nustojus pumpuoti, jis gali bėgti savaime. Žarnos ilgiui esant 2,5 m, o statinei 2,30 m aukščiui neįmanoma išpumpuoti visos talpos kuro, nes žarna nesieks kuro talpyklos dugno.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjus ir nuteistuosius, prašiusius apeliacinius skundus patenkinti, prokurorą ir nukentėjusįjį, prašiusį apeliacinius skundus atmesti, sprendžia, kad apeliantų V. D. ir A. B. apeliaciniai skundai tenkintini.
Iš apeliacinių skundų turinio matyti, kad apeliantai V. D. ir A. B. ginčija tas pačias aplinkybes – kaltę dėl inkriminuoto nusikaltimo pagal BK 188 str. 1 d., apeliaciniai skundai faktiškai yra visiškai vienodo turinio, todėl tapatūs jų apeliacinių skundų teiginiai analizuojami kartu ir pateikiamos bendros išvados. Tuo pačiu pažymėtina, kad už tą patį nusikaltimą pagal BK 188 str. 1 d. šiuo 2009-10-09 nuosprendžiu nuteistas ir J. V., tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas. Vadovaujantis BPK 320 str. 5 d. apeliacinės instancijos teismas, švelnindamas nuosprendį apeliacinį skundą padavusio nuteistojo atžvilgiu, privalo atsižvelgti ar nuosprendžio pakeitimo pagrindai susiję ir su kitais nuteistaisiais, kurie apeliacinių skundų nepadavė. V. D., A. B. ir J. V. nuteisti už vieną ir tą patį inkriminuotą nusikaltimą pagal BK 188 str. 1 d. Nuteistieji V. D. ir A. B. neigia neatsargų turto sunaikinimą – kuro išliejimą, kuris padarė didelės žalos, teigdami, kad kuro galėjo išpilti nedaug, todėl jiems nepagrįstai inkriminuotas šis nusikaltimas. Nuosprendžio švelninimo pagrindas neatsiejamai susijęs su visais nuteistaisiais ir jiems vienodai taikomas, tame tarpe ir J. V., kuris apeliacinio skundo nepateikė.
V. D., J. V., A. B. buvo nuteisti pagal BK 188 str. 1 d. už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje, 2008 m. spalio 13 d. naktį, po V. J. S. priklausančio dyzelinio kuro vagystės, dėl neatsargumo sunaikino V. J. S. priklausančius 2200 litrus žymėto dyzelino kuro, išleisdami šį kurą iš talpyklos ant žemės, tuo padarydami nukentėjusiajam 6710 Lt didelę turtinę žalą. Teisėjų kolegija nagrinėjanti bylą apeliacine tvarka, išnagrinėjusi pirmos instancijos teismo ištirtus įrodymus, nesutinka su apkaltinamajame nuosprendyje padaryta išvada, kad surinktų įrodymų visuma įrodyta V. D., J. V., A. B. kaltė dėl šio nusikaltimo. Priešingai, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad nuosprendis šioje dalyje yra pagrįstas prielaidomis, surinkti įrodymai, tame tarpe teisinantys, vertinti vienpusiškai nuteistųjų nenaudai.
Apkaltinamajame nuosprendyje nuteistųjų parodymai buvo pripažinti prieštaringi byloje surinktiems įrodymams. Jų kaltė grįsta: 2008-10-13 įvykio vietos apžiūros protokolu, kurio užfiksuota 21 metro ilgio, 3 metrų pločio dyzelinio kuro bala; liudytojos R. Z. parodymais, kad ji šią kuro balą pastebėjo 2008-10-13 05:00 val; pačių nuteistųjų parodymais apie vagystės metu dalį pralieto kuro ant žemės; nukentėjusiojo V. J. S. 2008-10-13 protokole – pareiškime nurodytu sunaikinto kuro kiekiu; liudytojų R. Z., A. A. parodymais apie sunaikintą kurą. Nuosprendyje nurodyti ir nuteistųjų parodymai, kad kuras iš cisternos išbėgti negalėjo, nes baigę kuro vagystę, ištraukė žarną iš kuro cisternos ir viską paliko kaip rado iki vagystės. Nuteistųjų nurodytą aplinkybę patvirtino įvykio vietos apžiūros protokolas ir pats nukentėjusysis. Tačiau šie nuteistųjų parodymus vertinti jų nenaudai. Teismas remdamasis nukentėjusiojo V. J. S. parodymais, kad jis 2008-10-13 namo grįžo nakties metu, padarė prielaidą, jog kaltinamieji, pajutę grįžtantį namo nukentėjusįjį, išsigando ir kurį laiką slėpėsi palikę žarna iš cisternos betekantį kurą, o tik vėliau ištraukė žarną iš kuro talpyklos. Kaip šios išvados patvirtinimą teismas nurodė atlikto 2009-06-08 eksperimento protokolą, iš kurio nustatyta, jog kelis kartus papumpavus pompa, kuras savaime (nepumpuojant) per žarną teka tol, kol į kuro talpyklą įleista žarna siekia kurą.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį remiantis aukščiau išvardintais įrodymais, tačiau apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog jų nepakanka konstatuoti, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 188 str. 1 d., ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Buvus nusikalstamą veiką gali byloti tik įrodymai, patvirtinantys dispozicijoje aprašytus nusikaltimo požymius. Vadovaujantis BPK 20 str. 3 d. įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Būtent įrodymai ir jų visumos tinkamas vertinimas nulemia bylos teisingą išsprendimą. Prielaidomis vadovautis negalima. Šioje baudžiamojoje byloje surinkti ir aukščiau išvardinti įrodymai neduoda pagrindo konstatuoti, kad buvo padarytas V. D., A. B. ir J. V. inkriminuotas nusikaltimas. Liudytoja R. Z., dirbanti pas nukentėjusįjį, ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus parodė, kad 2008-10-13 apie 05:00 val., prie kuro cisternos pastebėjo, kad ant žemės prilaistyta daug dyzelinio kuro (t. 1, b. l. 17). Bylą nagrinėjant teisme parodė, kad tą dieną prie kuro cisternos pastebėjo dideles dyzelinio kuro balas, išbėgusio kuro plotas buvo labai didelis (t. 2, b. l. 78-79). Nukentėjusysis V. J. S. 2008-10-13 protokole – pareiškime nurodė apie ant žemės prilietą kurą, tačiau nedetalizavo, koks žemės plotas užlietas (t. 1, b.l. 6). Tą pačią 2008-10-13 dieną V. J. S. parodė, kad pastebėjo, jog prie cisternos ant žemės prilieta „nemažai dyzelino“, tačiau negalėjo pasakyti kiek kuro trūksta (t. 1, b. l. 11-12). Beveik po keturių mėnesių, 2009-02-05 papildomos apklausos protokole nukentėjusysis papildė anksčiau duotus savo parodymus apie išsiliejusį ant žemės kurą, parodydamas, kad labai didelis kuro kiekis buvo išlietas ant žemės, jį buvo galima semti su puodeliu (t. 1, b.l. 14). Duodamas parodymus teisme, nukentėjusysis parodė, jog ten buvo ne kuro dėmės, o tiesiog kuro upelis (t. 2, b. l. 33). Kitas liudytojas A. A., taip pat dirbantis nukentėjusiojo ūkyje, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kuro balos buvo nubėgusios nuo talpyklos (t. 1, b. l. 19-20). Duodamas parodymus teisme, liudytojas parodė, kad kuro balos buvo didelės (t. 2, b. l. 79). Šie liudytojai ir nukentėjusysis visu apklausų metu davė parodymus dėl ant žemės prilaistyto dyzelinio kuro, dyzelinio kuro balą ar tai balas, netgi dyzelinio kuro upelį. Nors vertinant bylos duomenis neabejojama, kad dyzelinio kuro buvo išlieta ant žemės, tačiau iš aukščiau paminėtų liudytojų parodymų įžvelgiamas nenuoseklumas ir didelis subjektyvumas dėl išlieto kuro kiekio vertinimo. Tuo tarpu byloje nėra objektyvių rašytinių ar kitokių įrodymų galinčių suteikti informacijos dėl išlieto kuro, todėl nėra galimybės patikrinti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus dėl šios aplinkybės. 2008-10-13 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad aplink cisterną prilaistyta daug dyzelinio kuro, kuris nesusigėręs į žemę. Jame užfiksuota taisyklingos formos dyzelinio kuro bala 21 metro ilgio, 3 metrų pločio. Šis įvykio vietos apžiūros protokolas suteikia dviprasmės informacijos, kuomet jame fiksuojama, kad dyzelinio kuro prilaistyta aplink cisterną, tačiau išmatuojama taisyklingos formos 21 metro ilgio, 3 metrų pločio dyzelinio kuro bala (t. 1, b. l. 8-9). Šiuo 2008-10-13 įvykio vietos apžiūros protokolu negalima išsamiai patikrinti liudytojų parodymų dėl ant žemės prilaistyto dyzelinio kuro, dyzelinio kuro balos ar tai balų, netgi dyzelinio kuro upelio, nes šis apžiūros protokolas neišsamus, jame fiksuota informacija dviprasmė, išsamesniais duomenimis neaprašytas išsiliejęs ant žemės dyzelinis kuras, prie jo nepateikta įvykio vietos fotografijų. Iš šių liudytojų, 2008-10-13 įvykio vietos apžiūros protokolo galima konstatuoti tik kuro išsiliejimo faktą, manyti, kad jo išsiliejo aiškiai pastebimas kiekis, tačiau šie įrodymai nesuteikia jokios informacijos dėl išsiliejusio kuro kiekio, padariusio didelės žalos. Būtent didelė žalą yra nusikalstama pasekmė, numatyta BK 188 str. 1 d., ji turi būti privalomai nustatyta. Nors nuteistieji patys patvirtino, kad vagystės metu, į atsineštas talpas pilant kurą, jo prilaistė ir ant žemės, tačiau to nepakanka, kad būtų inkriminuota didelės žalos pasekmė.
Vien tik kuro išliejimo - sugadinimo fakto nepakanka inkriminuoti nusikaltimą, numatytą BK 188 str. 1 d., būtina nustatyti, kad išlieto kuro kiekis padarė didelės žalos nukentėjusiajam. Iš nukentėjusiojo V. J. S. 2008-10-13 protokolo – pareiškimo matyti, kad pranešdamas policijai apie kuro vagystę nurodė ir kuro trūkumą cisternoje. Nurodė, jog paskutinį kartą kurą iš cisternos pylėsi 2008-10-12 ir pasižymėjo jo likutį. 2008-10-13 pamatavus kuro likutį, nustatė 2,2 tonos (2200 litrų) trūkumą (t. 1, b. l. 6). Iš tos pačios 2008-10-13 dienos apklausos protokolo matyti, kad V. J. S. tvirtino, jog 2008-10-12 jis iš cisternos pylėsi kurą ir ant jos (būtent ant cisternos) užsižymėjo likusio kuro lygį, buvo likę 3200 litrų kuro. Po vagystės išmatavus kuro lygį cisternoje nustatė 2200 litrų trūkumą (t. 1, b. l. 11-12). Iš šių nukentėjusiojo parodymų matyti, jog jis teigia vagystės išvakarėse pylęsis kurą ir realų likutį pasižymėjo ant cisternos, pagal tą žymėjimą nustęs kuro kiekį iki vagystės, bei 2200 litrų trūkumą po jos. Aišku tai, jog pagal šiuos parodymus po kuro sunaikinimo ir vagystės, pasak nukentėjusiojo parodymų, jo cisternoje liko 1000 litrų (1 tona). Iš beveik keturiais mėnesiais vėlesnio 2009-02-05 papildomos apklausos protokolo matyti, kad V. J. S. papildė ankstesnius parodymus, paaiškindamas, jog iki vagystės talpykloje buvo 3200 litrų kuro, po vagystės liko 200 litrų. Iš jam priklausančios talpyklos dingo 3000 litrų kuro. Pirmoje apklausose jis neteisingai nurodė trūkstamo kuro kiekį, nes greitai tiksliai neapskaičiavo, tik nustatė iš akies. Po to jis suskaičiavo kiek kuro buvo pirkęs, kiek jo supylė į techniką, išmatavo kuro likutį ir taip nustatė trūkstamo kuro kiekį (t. 1, b.l. 14). Pagal šią papildomą nukentėjusiojo apklausą matyti, kad trūkstamo kuro kiekis padidėjo nuo 2200 litrų iki 3000 litrų. Tokį skirtumą nukentėjusysis paaiškino jau neberealiai (faktiškai) ant cisternos užsižimėto kuro kiekio likučio vagystės išvakarėse ir po vagystės skirtumu, o supilto kuro kiekiu į techniką ir kuro likučių. Tačiau atkreptinas dėmesys, kad toks nukentėjusiojo paaiškinimas neatitinka logikos. Šiuose papildomose parodymuose nukentėjusiojo nurodytas kuro likutis iki nusikaltimo nepakito, tačiau net 1000 litrų (1 tona) pasikeitė tariamai išmatuotas kuro likutis po vagystės ir jo sunaikinimo išliejant ant žemės. Tokį skirtumą jis aiškina tikslesniu kuro likučio išmatavimu, tačiau skirtumas akivaizdžiai didelis, stipriai prieštaraujantis pirminiams parodymams. Toliau iš nukentėjusiojo V. J. S. duotų parodymų teisme nustatyta taip, kad kuro buvo išleista 3500 litrų. Atvykę policijos pareigūnai kuro likutį matavo su matuokliu ir pasakė, kad kuro likę ne daugiau 200 litrų. Jam trūko 3370 litrų. Aiškindamas, kodėl ikiteisminio tyrimo 2008-10-13 apklausos protokole nurodė dingusio kuro 2200 litrus, teigė, kad jį kriminalistai labai suklaidino ir tik liepė pasirašyti, o jis taip ir padaręs iki galo neperskaitęs. Mano, jog įvyko nesusikalbėjimas tarp jo ir pareigūnų, todėl ir skiriasi kuro kiekiai. Jis dabar viską pilnumoje suskaičiavęs ir to kuro trūksta 3700 litrų (t. 2, b. l. 32-33). Teisme nukentėjusysis nurodė tris trūkstamo kuro kiekius: 3500 litrų, 3370 litrų, 3700 litrų. Be to, teisme tėigė, kad po nusikaltimo kurą cisternoje matuokliu išmatavo pareigūnai, o ne jis pats. Pastarasis teiginys prieštarauja ne tik jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, bet ir teisme apklaustos tyrėjos R. Š. parodymams (t. 1, b.l. 78) bei 2008-10-13 įvykio vietos apžiūros protokolui. Iš 2008-10-13 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad kuro likutis cisternoje po nusikaltimo nematuotas, o tyrėja teisme duodama parodymus tai patvirtino. Nukentėjusysis byloje pateikė talpykloje laikyto kuro apskaitos žurnalą, iš kurio matyti, jog žurnale paskutinis įrašas apie kuro išpylimą iš talpyklos padarytas 2008-09-30, po šio kuro išpylimo nurodytas 3369 litrų kuro likutis (t. 2, b. l. 81-83). Jau minėta, kad nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu tvirtino nusikaltimo išvakarėse, tai yra 2008-10-12, pylęsis kuro, tuo tarpu jo pateiktame talpykloje laikyto kuro apskaitos žurnale duomenų apie šį kuro išpylimą neatžymėta. Šis laikyto kuro apskaitos žurnalas nėra griežtos atskaitomybės dokumentas, jo nereikia pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai, todėl dė nukentėjusiojo parodymuose ir jo pateiktame žurnale esančių neatitikimų šiuo įrodymo patikimumu abejojama. Nukentėjusiojo V. J. S. parodymai dėl išlieto - sunaikinto kuro kiekio yra nenuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, nes jis apklausų metu nurodydavo vis kitus trūkstamo ir likusio kuro kiekius, pateikdavo naujus paaiškinimus, kodėl ankstesniais jo paties nurodytais trūkstamo kuro duomenimis negalima remtis. Pirmos instancijos teismas tokiais nukentėjusiojo parodymais remtis negalėjo ir juos turėjo vertinti kaip prieštaringus. Konkretus išlieto - sunaikinto kuro kiekis turėjo būti nustatytas įvykio vietos apžiūros metu tiksliai išmatavus (iš cisternos perpilant kurą ar kitu patikimu būdu) jo likutį cisternoje ir jį išminusavus iš kuro kiekio buvusio iki vagystės. Deja, kaip jau minėta, 2008-10-13 įvykio vietos apžiūros protokolas neišsamus, cisternoje likęs kuro kiekis nebuvo pamatuotas. Objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima bent apytiksliai nustatyti išlieto kuro kiekį, byloje nėra. Todėl teismas nepagrįstai nuosprendyje rėmėsi 2008-10-13 protokole – pareiškime nukentėjusiojo V. J. S. nurodytu trūkstamu 2200 litrų dyzelinio kuro kiekiu. Beje, pirmos instancijos teismas teigė, kad šį trūkstamo kuro kiekį paliudijo ir liudytojai A. A. bei R. Z.. Iš ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo A. A. 2008-10-13 apklausos protokolo matyti, kad jis parodė, jog iki 2008-10-13 kuro buvo daugiau kaip puse talpyklos. Po vagystės patikrinus kuro likutį talpykloje trūko virš dviejų tonų (t. 1, b. l. 19-20). Duodamas parodymus teisme, liudytojas A. A. parodė, kad po vagystės buvo užlipęs ant statinės ir su šake pamatavo kuro likutį, buvo likę tik per plaštaką. Kad statinėje trūko virš dviejų tonų kuro, jam sakė nukentėjusysis V. J. S. (t. 2, b. l. 79). Liudytoja R. Z. teisme duodama parodymus taip pat parodė, jog nukentėjusysis V. J. S. jai sakęs, kad dingo dvi ar trys tonos kuro (t. 2, b. l. 79). Taigi, šie liudytojai savo parodymais tik perteikė V. J. S. jiems pasakytą informaciją, kuria dėl prieštaringumo remtis nėra pagrindo. Liudytojo A. A. nurodytu kuro matavimo būdu (naudojant šakę) gauti duomenį vargu ar gali būti aplamai vertinami šioje baudžiamoje byloje, kuomet išlieto kuro kiekis turi esminės reikšmės vertinant nuteistiesiems inkriminuoto nusikalstamo, numatytos BK 188 str. 1 d., sudėtį. A. A. parodymai, kad su šakės pagalba pamatavus likusį kurą nustatė 200 litrų likutį, yra labai subjektyvūs, patvirtinantys, kad dėl kuro likučio buvo daromos prielaidos. Byloje ištirtų įrodymų visuma neleidžia nustatyti BK 188 str. 1 d. dispozicijoje aprašyto nusikaltimo sudėties požymio – pavojingų padarinių – didelės turtinės žalos. Tik objektyviai nustačius sunaikinto kuro kiekį, būtų galima daryti vertinimą dėl jo vertės atitikimo BK 188 str. 1 d. prasme. Praėjus daugiau nei metams nebėra galimybės nustatyti sugadinto kuro kiekį.
Byloje nustatyta ir neginčijama, kad 2008-10-13 kurą iš statinės vogė V. D., A. B. ir J. V.. Nuteistieji neneigė kuro vagysčių, jie už tai nuteisti. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duodami nuoseklius parodymus neigė inkriminuotą kuro sunaikinimą. Pirmos instancijos teismas nuosprendyje nurodė nuteistųjų parodymus, kad jie baigę kuro vagystę, sutvarkė įrangą kaip kad buvo, žarną ištraukdami iš kuro cisternos. Taip pat pirmos instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad 2008-10-13 įvykio vietos apžiūros metu žarna iš tikrųjų rasta ištraukta iš statinės. Kad iš cisternos kuro siurbimo žarna po vagystės buvo rasta ištraukta ir padėta kaip buvusi, patvirtino ir patsai nukentėjusysis V. J. S.. Ši aplinkybė neginčijamai nustatyta, nurodyta nuosprendyje ir verčia abejoti kito nusikalstamos veikos požymio – pavojinga veika buvimu. Įrodymų, galinčių paliudyti, kad nuteistieji paliko žarną cisternoje ir per ją išbėgo kuras, byloje nėra. Priešingai, byloje yra įrodymų, kad žarna rasta ištraukta iš cisternos ir palikta kaip kad buvo. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistieji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neigia palikę kuro žarną įkišta statinėje ir išlaistę inkriminuojamą kuro kiekį, jog kuro žarna rasta ištraukta iš cisternos ir palikta kaip kad buvo, nėra pagrindo teigti, kad jie ją buvo palikę cisternoje ir per neatsargumą išliejo kurą. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai remdamasis nukentėjusiojo V. J. S. parodymais, kad jis 2008-10-13 namo grįžo nakties metu, darė prielaidą, jog kaltinamieji, pajutę grįžtantį namo nukentėjusįjį, išsigando ir kurį laiką slėpėsi palikę žarna iš cisternos betekantį kurą, o tik vėliau ją ištraukė iš kuro talpyklos. Ši prielaida verčia suabejoti teismo šališkumu.
Pažymėtina, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės dėl kuro išliejimo ant žemės, išlieto kuro kiekio atitikimo didelei žalai aiškinamos kaltinamojo naudai, nes jos byloje nepašalintos ir nėra galimybės pašalinti. Byloje 2009-06-08 buvo atliktas eksperimentas tikslu nustatyti ar kelis kartus papumpavus kuro pompa kuras teka savaime per žarną. Tačiau 2009-06-08 eksperimento protokole užfiksuotų duomenų neužtenka konstatuoti buvus nusikalstamai veikai.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija atidžiai patikrino nuosprendžio pagrįstumą: ar teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti. Nustatyta, jog ištirtų įrodymų visuma neįrodo, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 188 str. 1 d., ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl nuteistieji V. D., J. V., A. B. išteisinami.
Dėl inkriminuoto pagrobto kuro atsiradusią nukentėjusiajam materialinę žalą privalo atlyginti nuteistieji. Tačiau sprendžiant civilinio ieškinio klausimą sutinkama, kad dalis kuro buvo sunaikinta išliejant ant žemės. Šią aplinkybę patvirtino liudytojai, nukentėjusysis, nuteistieji, 2008-10-13 įvykio vietos apžiūros protokolas. Nors nenustatytos viso kuro praradimo aplinkybės, tačiau nuteistieji grobdami kurą iš saugyklos – cisternos, išlaistė dalį kuro ant žemės, pažeidė turto apsaugos priemones, todėl jie yra atsakingi ir už prarastą nenustatytomis aplinkybėmis likusią nukentėjusiojo turto – kuro dalį. Viso nukentėjusiojo turto – kuro praradimas yra susijęs su nuteistųjų padaryta nukentėjusiojo dalies turto vagyste. Todėl jie privalo atlyginti padarytą visą materialinę žalą. Kaip jau minėta, nėra galimybės nustatyti tikslaus sunaikinto kuro kiekio dėl vėlesnių nukentėjusiojo parodymų neatitikimo pirminiams. Todėl teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo V. J. S. 2008-10-13 protokole – pareiškime nurodytu sunaikinto kuro kiekiu – 2200 litrų (2,2 tonos) ir šioje dalyje tenkino civilinį ieškinį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 3 d., 4 d., 329 str. 1 p., 115 str. 3 d. 2 p., kolegija
nusprendė:
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2009-10-09 nuosprendžio dalį, kuria V. D., J. V., A. B. nuteisti pagal BK 188 str. 1 d., panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:
V. D., J. V., A. B. pagal BK 188 str. 1 d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. D., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmės paskirtos pagal BK 178 str. 2 d. (2008-10-13 vagystė) ir BK 188 str. 1 d. subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 06 val.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. B., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmės paskirtos pagal BK 178 str. 2 d. (2008-10-13 vagystė) ir BK 188 str. 1 d. subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirta subendrinta bausmė laisvės apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 06 val.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria J. V., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmės paskirtos pagal BK 178 str. 2 d. (2008-10-13 vagystė) ir BK 188 str. 1 d. subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 06 val.
Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.