Kauno apylinkės teismo įsakymas

2019-10-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3026-917/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-10-03
Bylos Nr.
1-3026-917/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-39747-2019-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Meškauskienė
Kaltinamasis
A. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3026-917/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39747-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.12; 1.2.25.6; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 3 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Meškauskienė išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Mindaugo Šukio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B. 2019 m. rugsėjo 15 d. apie 12.00 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Peugeot 307”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini)., ties 1,320 km pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus tuo, kad vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o konkrečiai – alkoholio kiekio matuokliu jam nustatyta 1,70 promilių alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis A. B. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. rugsėjo 15 d. buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). 4. Buvo savaitgalis, niekur važiuoti neplanavo, todėl išgėrė apie 150 gramų degtinės. Vėliau, galėjo būti apie 12 val., nusprendė nuvažiuoti iki netoliese esančios parduotuvės. Važiavo Kauno rajono keliu (duomenys neskelbtini). Vairavo sau priklausantį automobilį „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Važiuojant minėta kryptimi pagavo žvyrkelio ir automobilį sumėtė, todėl nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė. Jis pats išlipo iš automobilio. Tuoj pat į įvykio vietą atvyko kažkokia mergina, kuri ir iškvietė medikus bei policiją. Medikai jį išvežė į Kauno klinikas. Priėmimo skyriuje suteikė reikiamą medicininę pagalbą ir išleido namo. Dar įvykio vietoje policijos pareigūnai patikrino jo girtumą alkotesteriu ir žino, kad abu kartus pripūtė 1,70 promilių. Tą dieną išgėrė tik 150 gramų ir tikrai jau buvo praėję nemažai laiko, kad nebūtų priputęs į alkotesterį, jautėsi normaliai, buvo pavalgęs. Mano, kad tiek pripūtė tik todėl, kad buvo iš vakaro vartojęs alkoholio. Vairuojant automobilį tikrai nesijautė apsvaigęs. Automobilį vairuoja nuo (duomenys neskelbtini) metų, nėra dienos, kad nevažiuotų su automobiliu, per visą tą laiką nėra nei karto pažeidęs kelių eismo taisyklių, neturi jokių baudų, tai įvyko pirmą kartą per visą jo vairavimo laiką. Dėl įvykusio įvykio labai išgyvena. Gyvena (duomenys neskelbtini), kiekvieną rytą prieš važiuodamas į darbą veždavo dukrą į miestą, kur ji studijuoja (duomenys neskelbtini). Dėl šio jo neatsakingo poelgio dabar atsirado begalė problemų tiek jam, tiek šeimos nariams. Tai atsitiko pirmą kartą ir tikrai paskutinį (b. l. 61–62).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. B. parodymų jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, pilnai įrodyta byloje esančiais duomenimis:

- liudytojos I. I. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2019 m. rugsėjo 15 d. apie 12 val. važiavo automobilyje „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo sutuoktinis A. Važiavo (duomenys neskelbtini). Priekyje jų, ta pačia kryptimi, važiavo lengvasis automobilis, tamsios spalvos, markės nežino, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) jį nufotografavo savo mobiliu telefonu jau po įvykio. Toje atkarpoje leidžiamas maksimalus važiavimo greitis 90 km/h, panašiu greičiu jie ir važiavo. Automobilis nuo jų buvo nutolęs maždaug apie 50 metrų atstumu, tikslaus atstumo pasakyti negali. Važiuojant minėta kryptimi, ji minėto automobilio pastoviai nestebėjo, po to pamatė dulkių kamuolį ir tuo pačiu metu atkreipė dėmesį, kad automobilį sumėtė ir jis vertėsi. Verčiantis jis nulėkė į dešinėje pusėje esantį lauką. Tuoj pat privažiavę jie sustojo. Išlipus iš automobilio ji iš karto skambino pagalbos telefonu 112 ir dar nepriėjus prie automobilio pranešė apie įvykį. Jai jau esant prie minėto automobilio iš jo tuo metu kaip tik per vairuotojo durelių stiklą išlipinėjo vairuotojas. Daugiau automobilyje nieko nebuvo. Jam buvo kraujuotas veidas. Ji vairuotojui sakė, kad jis nevaikščiotų, kadangi matė, kad jis yra sužalotas, jo koordinacija sutrikusi, negali pasakyti, ar dėl įvykio metu patirto sužalojimo, ar gal jis buvo neblaivus. Žmogus apžiūrėjo savo automobilį, po to užsidegė cigaretę ir jau tuomet sėdėjo. Netrukus jai į mobilų telefoną paskambino medikai, jie tikslinosi įvykio vietą kur atvykti. Pirmieji į įvykio vietą atvyko gelbėtojai, po jų medikai. Tuo metu, kai medikai vairuotojui liepė sėstis pas juos į automobilį apžiūrai, I. I. medikams pasakė, kad jie žmogaus nepažįsta ir paklausė ar gali važiuoti, jie pasakė, kad gali, todėl jie išvažiavo. Tuo metu į įvykio vietą dar nebuvo atvykę policijos pareigūnai. Minėto automobilio vairuotojo asmeniškai nepažįsta (b. l. 43–44);

- Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyr. patrulės A. P. 2019 m. rugsėjo 15 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad šių metų rugsėjo 15d. apie 12.06 val. patruliuojant r. š. „K1721“ nustatytame maršrute kartu su vyr. patruliu D. Č., iš Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, per kurį nukentėjo žmonės. Atvykus adresu minėtu adresu, rado apsivertusį automobilį „Peugeot 307”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. B. GMP brigada 1602 apžiūrinėjo vairuotoją ir paprašė patikrinti vairuotojo blaivumą, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas. Paklausus vairuotojo A B. prieš kiek laiko jis vartojo alkoholinius gėrimus, jis atsakė, kad šiandien ryte. Patikrinus vairuotoją alkotesteriu Alcotest 6810, Nr. ARZH-0077, Met. Nr. 0971537, pirmu pūtimu nustatyta 1,70 promilių girtumas, antru pūtimu nustatyta 1,70 promilių girtumas. GMP brigada 1602 išsivežė A B. į Kauno klinikinę ligoninę (b. l. 9);

- Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu (su priedais – eismo įvykio vietos planu ir fotolentele, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėta ir fotografuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), 1,320 km, padarytas eismo įvykio vietos planas (b. l.10–17);

- specialisto išvada Nr. T-A 6363/2019(01), kurioje nurodyta, kad A. B. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija – 1,77 promilės etilo alkoholio (b. l. 41);

- alkotesterio rodmenimis, iš kurių matyti, kad užfiksuotas kaltinamojo girtumas – 2019 m. rugsėjo 15 d. nustatyta 1,70 promilių (b. l. 9).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Aukščiau išdėstyti, teismo ištirti bei įvertinti įrodymai (liudytojos I. I. parodymai, tarnybinis pranešimas, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada, alkotesterio rodmenys, kita rašytinė bylos medžiaga), o taip pat paties kaltinamojo visiškas prisipažinimas neabejotinai patvirtina, jog kaltinamasis A. B. pirmiau nurodytu laiku ir aplinkybėmis vairavo kelių transporto priemonę – automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 1,70 (promilių) etilo alkoholio, tai yra daugiau negu 1,51 promilė alkoholio. Kaltinamasis parodė, kad prieš vairuodamas tą pačią dieną išgėrė apie 150 gramų degtinės. Taigi, kaltinamasis tikrai suvokė, jog yra neblaivus, tačiau vis tiek neblaivus vairavo transporto priemonę ir to siekė, todėl teismas daro išvadą, kad nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytų aplinkybių visumą, pripažintina, kad A. B. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo veika atitinka šios nusikalstamos veikos sudėtį, todėl A. B. inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis yra kaltas, todėl baustinas.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

A. B. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi (b. l. 70–72, 73).

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Kaltinamasis A. B. padarė nesunkų, baigtą nusikaltimą veikdamas tiesiogine tyčia. Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad jis praeityje neteistas (b. l. 54); administracine tvarka nebaustas (b. l. 48); psichiatrinių ir priklausomybės ligų gydymas – nesigydė/nesilankė (b. l. 50, 53); dirbantis.

Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus, bei manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai, kaltinamasis dirba ir turi galimybę sumokėti baudą. Atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, baudos dydis nustatytinas artimas minimaliam (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas)

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Kaltinamasis prašo baudą išdėstyti dvejų metų laikotarpiui (b. l. 70–72, 73). Teismo vertinimu, skiriamas baudos dydis šiuo atveju yra artimas minimaliam, be to, kaltinamasis, prašydamas išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą dalimis dvejų metų laikotarpiui, nepateikė jokių tokį jo prašymą pagrindžiančių įrodymų, šiuo metu jis dirba, duomenų apie sunkią materialinę padėtį ar kitų priežasčių, dėl kurių neturi realių galimybių sumokėti jam paskirtos baudos, byloje nėra, todėl prašymas paskirtą baudą leisti sumokėti per dvejus metus tenkintinas iš dalies, baudą leidžiant sumokėti per vienerių metų laikotarpį.

Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam taip pat skirtinos ir baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių eismo transporto priemones (BK 68 straipsnis) ir turto konfiskavimas (BK 72 straipsnis).

A. B. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (nustatyta 1,70 promilių etilo alkoholio), tuo sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams bei jų turtui (eismo įvykio metu buvo apgadintos transporto priemonės, b. l. 18). Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Nurodytas terminas skaičiuotinas nuo šios specialiosios teisės kaltinamajam sustabdymo dienos, tai yra nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. (b. l. 63–64).

Dar viena baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas. Pažymėtina, kad turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad A. B. jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas transporto priemonę „Peugeot 307”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio (nustatyta 1,70 promilių etilo alkoholio), todėl minėta transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Atsižvelgiant į įstatymo leidėjo valią, tikslus ir siekius užkirsti kelią galimam pakartotiniam ir piktybiškam nusikalstamų veikų darymui, nusikalstamos veikos priemone pripažinta transporto priemonė „Peugeot 307”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausanti kaltinamajam (b. l. 34), konfiskuotina.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – dokumento (A. B. vardu išduoto vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 63–64) – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – naikintinos.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarimu laikinai, tai yra nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. iki 2020 m. kovo 16 d., apribota A. B. nuosavybės teisė į jam priklausantį automobilį „Peugeot 307”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) turto saugotoju paskiriant UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 36–37). Siekiant užtikrinti minėto automobilio konfiskacijos įvykdymą, taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas pratęstinas iki baudžiamojo poveikio priemonės – minėto turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: A. B. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, persiųstinas į VĮ „Regitra“ klausimo išsprendimui; automobilis Peugeot 307”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paliktinas saugoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki šio automobilio konfiskacijos pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 60 MGL, tai yra 3 000 (trijų tūkstančių) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. B. paskirti galutinę bausmę – 40 MGL, tai yra 2000 (dviejų tūkstančių) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2, 3 dalimis, paskirti A. B. baudžiamojo poveikio priemones:

– uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugsėjo 23 d.;

– konfiskuoti A. B. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę „Peugeot 307”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarimu laikinai apribotą A. B. nuosavybės teisę į jam priklausantį automobilį „Peugeot 307”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pratęsti iki baudžiamojo poveikio priemonės – minėto turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Paskirtoji bauda per 1 (vienerius) metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas įmokos kodas 6801, o dokumentas, patvirtinantis baudos įmokos sumokėjimą, turi būti pateiktas Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės tarnautojui (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120). Nustatytu terminu neįvykdžius bausmės, bauda išieškoma priverstinai per antstolį (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str.).

A. B. paskirtą kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus ir dokumentus, turinčiuss reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: A. B. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, persiųsti į VĮ „Regitra“; automobilį Peugeot 307”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) palikti saugoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki šio automobilio konfiskacijos pradžios.

A. B. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Sigita Meškauskienė