- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-29
- Bylos Nr.
- e2-382-892/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Pluirienė
- Ieškovas
- UAB Legal Balance
- Atsakovas
- R. K.
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB Legal Balance ieškinį atsakovui R. K. dėl skolos, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. UAB „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo R. K. 3 000 Eur negrąžinto kredito, 427,92 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos, 26,00 procentų dydžio mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kreditą nuo reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 1 080 Eur administravimo mokesčio, 63,11 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti įstatymo numatyta tvarka (CPK 123 str. 3 d.). Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, todėl yra visos sąlygos teismui priimti sprendimą už akių (CPK 142 str. 4 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
3. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, atlikus jų formalų vertinimą pagal CPK 285 straipsnio 2 dalį, nustatyta, kad 2018 m. kovo 3 d. pradinis kreditorius AB „BnP finance“ ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią atsakovui 48 mėnesių laikotarpiui buvo suteiktas 3 000 Eur kreditas, atsakovui įsipareigojant kiekvieno mėnesį sumokėti pradiniam kreditoriui konkrečią skolos dalį, palūkanas bei sutarties administravimo mokestį pagal patvirtintą mokėjimo grafiką. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų reagavęs į pradinio kreditoriaus siųstus raginimus ir tinkamai atsiskaitęs su pradiniu kreditoriumi AB „BnP finance“ (CPK 178, 185 straipsniai). Pradinis kreditorius AB „BnP finance“ 2018 m. liepos 31 d. paskolų portfelio pardavimo sutartimi Nr. RP2018-08/01 perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą ieškovui.
4. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apie reikalavimų perleidimą atsakovas buvo informuotas 2018 m. spalio 1 d. pranešimu, siųstu elektroniniu paštu (CK 6.109 straipsnio 1 dalis.).
5. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Kadangi atsakovas prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, kreditorius sutartį nutraukė, atsakovas kredito negrąžino, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 3 000 Eur negrąžintą kreditą, 1 080 Eur sutarties administravimo mokesčio pagrįstas ir yra tenkintinas.
6. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 427,92 Eur palūkanų kaip atlyginimą už naudojimąsi kredito suma iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos ir 26,00 proc. metines palūkanas už negrąžintą kreditą (3 000 Eur) nuo reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje) numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų. Taigi matyti, jog šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424–452). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Pagal šalių sudarytą sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatyto dydžio metines palūkanas, metinė palūkanų norma – 26,00 procentai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo 427,92 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų ir 26,00 proc. metines palūkanas už negrąžintą kreditą (3 000 Eur) nuo reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.872 straipsnio 1 dalis).
7. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Vartojimo kredito sutartimi (6.2 punktu) atsakovas įsipareigojo praleidęs mokėjimo terminus mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 63,11 Eur delspinigius pagal ieškovo pateiktą paskaičiavimą taip pat pagrįstas, todėl tenkintinas.
8. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 4 571,03 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. lapkričio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
9. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 51,00 Eur žyminis mokestis ir 121,00 Eur už advokato teisinę pagalbą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 5, 7 dalys).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis LR CPK 259, 262, 285-286 straipsniais,
nusprendė:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB ,,Legal Balance“, j. a. k. 302528679, naudai 3 000 Eur negrąžinto kredito, 427,92 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, 1 080 Eur sutarties administravimo mokesčio, 63,11 Eur delspinigių, viso – 4 571,03 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 03 ct) įsiskolinimo sumą, 26,00 procentų dydžio palūkanas už negrąžintą vartojimo kreditą (3 000 Eur) nuo reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos (2018 m. liepos 31 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4 571,03 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. lapkričio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 172,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt du eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti apeliacine ir kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo CPK 287 straipsnio nustatyta tvarka.
Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.
Sprendimo kopijas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.