Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

2024-11-26 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1394-1095/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-11-26
Bylos Nr.
e1-1394-1095/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24008-2024-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Neringa Girnytė-Klimaitė
Kaltinamasis
A. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1394-1095/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24008-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.9; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 26 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė-Klimaitė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorės Gailutės Vilkienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ str. 1 d., skirta galutinė bausmė – 40 MGL (2000 Eur) bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. 2024 m. birželio 24 d. apie 22 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), kambaryje, naudojo fizinį smurtą savo šeimos narės – sutuoktinės I. G. atžvilgiu, tyčia rankų kumščiais sudavė ne mažiau trijų smūgių I. G. į galvos sritį bei ne mažiau penkių kartų spyrė į galvos sritį, taip padarydamas muštinę žaizdą kaktoje, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios I. G. sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. G. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. birželio 24 d. apie 22 val. T. K. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kambaryje kilusio žodinio konflikto metu, kuris kilo tarp jo ir sutuoktinės I.G., dėl to, kad ji pas T. K. atvyko gerti alkoholinių gėrimų, jis I.G., kai ji sėdėjo kambaryje ant fotelio, sudavė dešiniu kumščiu smūgius į veidą ir į galvą, po to jis sutuoktinei spyrė ne vieną kartą į galvos sritį. Jis nematė, kad I.G. po jo suduotų smūgių bėgtų kraujas. Kiek jis tiksliai sudavė jai smūgių ir kiek kartų spyrė I.G., šiai dienai nurodyti negali, nes jis buvo stipriai neblaivus ir susijaudinęs. Neneigia įtarime nurodytų smūgių kiekio. Kiek jis pamena, tą vakarą jis buvo nemažai išgėręs stipriųjų alkoholinių gėrimų, todėl kai kurių įvykio aplinkybių nelabai pamena. Kokį kiekį alkoholio jis buvo išgėręs minėtą vakarą, tikrai nenurodys, nes nepamena. T.K. jų su I.G. konflikto nematė ir negirdėjo, nes, kiek jis pamena, jis lyg ir kitame kambaryje miegojo. Mano, kad toks jo poelgis sutuoktinei sukėlė fizinį skausmą. Tokiam jo poelgiui turėjo įtakos jo neblaivumas. Blaivus jis taip niekada nesielgia. Pripažįsta, kad jis turi priklausomybę (duomenys neskelbtini), todėl jis jau yra užsiregistravęs pas specialistus gydytis nuo priklausomybės (duomenys neskelbtini). Nuoširdžiai gailisi dėl to, ką padarė. Nori I.G. atsiprašyti ir su ja susitaikyti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A.G. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusioji I. G. parodė, kad ji su vyru A. G. gyvena ir vedę kartu jau apie (duomenys neskelbtini) metus. Jie kartu veda bendrą ūkį. Gyvena jie (duomenys neskelbtini). 2024 m. birželio 24 d. apie 19 val. ji nuėjo pas pamotės sūnų T. K., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšte. Ten jie vartojo alkoholinius gėrimus, šventė Jonines. Gėrė degtinę ir jau buvo smarkiai apsvaigę. Maždaug už pusės valandos prie jų prisijungė ir jos vyras A.G., kuris jau buvo smarkiai apgirtęs. Jie trise kambaryje vartojo alkoholį toliau. Ji sėdėjo kambaryje ant fotelio, prie televizoriaus, kai pasakė, kad jau eis namo ilsėtis. Tada jos vyras supyko, nes jis dar nenorėjo eiti namo ir supykęs tyčia abiejų rankų kumščiais sudavė ne mažiau negu tris smūgius jai į veidą ir galvą. Taip pat jis jai sėdinčiai fotelyje kojomis spyrė ne mažiau negu penkis kartus į galvos sritį. Viską matė T. K., kadangi sėdėjo ant kito šalia esančio fotelio. T.K. bandė ją užstoti, tačiau jis buvo labai neblaivus ir jam apginti jos nepavyko, nes A.G. buvo labai agresyvus. Jai labai skaudėjo, kažkur iš kaktos ar viršugalvio pradėjo bėgti kraujas. Ji nusivalė kraują su servetėle ir nuėjusi iki vonios kambario dušo kabinoje nusiplovė kraują. Ji greitai išbėgo namo, kur užsirakinusi galvojo, ar skambinti policijai. Po kiek laiko, tiksliai nežino kada, namo grįžo ir jos vyras. Vyras buvo agresyviai nusiteikęs, beldėsi į duris. Ji bijojo, kad sutuoktinis ir vėl smurtaus prieš ją, todėl neatidarė durų ir paskambino policijai, kur paprašė pagalbos. Atvykus policijai buvo sulaikytas jos vyras A. G., o ją išsivežė medikai. Ligoninėje jai susiuvo kaktą. A. G. prieš ją smurtauja jau ne pirmą kartą, bet ji pagalbos nesikreipdavo. Nori, kad jam būtų skirtos kardomosios priemonės, ji nenori, kad vyras artintųsi prie jos ir šeimos narių, kadangi vyro bijo. Dėl civilinio ieškinio apsispręs tyrimo eigoje. Papildomai apklausta I. G. parodė, kad su A.G. jie susituokę apie (duomenys neskelbtini) metus. Jie turi du vaikus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Su vyru A.G. jų santykiai yra geri, tačiau, kai jis išgeria alkoholio, pradeda dėl visko pavydėti ir pasidaro agresyvus. 2024 m. birželio 24 d. ji su visa šeima buvo pas A.G. mamą. Ji tada vakare, gal apie 19 val., kartu su vaikais išvažiavo iš ten ir grįžo namo. A.G. dar liko pas mamą. Paskui vaikus vėl ji išsiuntė pas A.G. mamą, o ji, pasiėmusi maisto, nunešė jį T. K.. T.K. gyvena (duomenys neskelbtini). Nuėjusi pas T.K. su T.K. jie bendravo ir vartojo alkoholį. Būdama pas T.K. ji vyrui A.G. pranešė, kad yra pas T.K.. Paskui po kurio laiko, gal apie 20 val., pas T.K. taip pat atvažiavo ir jos vyras A.G.. A.G. buvo išgėręs. Jam atvykus jie toliau visi trys vartojo alkoholį ir bendravo. Bendravimas buvo draugiškas, jokių konfliktų nebuvo. Po to pamena, kad sėdėjo kambaryje ant fotelio ir žiūrėjo televizorių. Tuo metu buvo gal apie 22 val., ji pasakė, kad jau nori eiti namo, ir tada jos vyras sudavė jai kumščiu tris smūgius į veidą ir galvą. Paskui spyrė jai apie penkis kartus taip pat į veidą ir galvą. Kiek tiksliai smūgių jai buvo suduota į galvą ir kiek tiksliai buvo suduota į veidą, negali pasakyti. Kai A.G. jai sudavė smūgius, ji sėdėjo ant fotelio, o jis stovėjo priešais ją. Nuo A.G. suduotų smūgių, ji juto fizinį skausmą, jai iš kaktos pradėjo bėgti kraujas. T.K. matė konfliktą ir pradėjo raminti A.G.. Kadangi ji šaukė, kai A.G. ją mušė, ją išgirdo T.K. kaimynė M.K., pavardės ji nežino, gyvenanti (duomenys neskelbtini) namo aukšte. M.K. atbėgo į kambarį, kuriame jie buvo, ir taip pat pradėjo žodžiais raminti A.G.. Tada A.G. atsitraukė nuo jos ir ji atsikėlusi nuo fotelio nuėjo į vonios kambarį apsiprausti. Ji matė, kad yra prakirsta kakta. Išėjusi iš vonios ji iš karto nulipo laiptais žemyn ir parėjo į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini). Jai einant namo matė, kad A.G. eina jai iš paskos, tačiau ji labai skubėjo ir vyras jos nepavijo. Grįžusi namo ji užsirakino buto duris ir jo neįleido. A.G. daužė buto duris ir kažką šūkavo, o ji tada paskambino į policiją ir, kol policija neatvažiavo, ji neatrakino buto durų. Atvykus pareigūnams ji papasakojo, kad jos vyras ją sumušė ir A.G. buvo sulaikytas. Pareigūnai pamatę, kad jai yra prakirsta kakta, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykę medikai ją apžiūrėjo ir išvežė į ligoninę. Jos kaktoje buvo dvi žaizdos, viena žaizda buvo susiūta viena siūle, o kita žaizda – keturiomis siūlėmis. Kai medikai jai suteikė pagalbą, ji buvo išleista į namus. K. A. prieš ją panaudojo smurtą, negali pasakyti, tačiau tarp jų jokio konflikto nebuvo. Jis buvo labai stipriai išgėręs, tad galbūt jo veiksmams turėjo įtakos jo girtumas. Po to, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, A.G. į jų namus nebegrįžo ir vyro nematė, su juo nebendravo. Ją apklausę pareigūnai įteikė jai užduotį nuvykti pas teismo medicinos ekspertus, tačiau ji ten nuvykusi nebuvo, nes neturėjo, kur palikti vaikų. Civilinio ieškinio byloje nereiškia, nedarbingumo pažymėjimas jai išduotas nebuvo. A.G. ją taip stipriai sumušė pirmą sykį.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2024 m. rugpjūčio 12 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad I. G. nustatyta muštinė žaizda kaktoje padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, tai yra 2024 m. birželio 24 d. Sužalojimas I. G. padarytas vieno smūgio pasėkoje. Sužalojimas I. G. padarytas pašalinės jėgos poveikyje. A. G. veiksmai sukėlė I. G. fizinį skausmą. I. G. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Liudytojas T. K. parodė, kad jis pažįsta I. G. ir vyrą A. G.. Jo mama ir I.G. tėtis kartu gyveno, tad su I.G. jie bendrauja kaip brolis su sese. Prisimena, kad 2024 m. birželio 24 d., vakaro metu, į jo namus užėjo I.G.. Ji buvo viena, lygtais prieš tai ji buvo pas A.G. mamą. I.G. atėjus jie bendravo ir vartojo alkoholį. Vėliau į jo namus atėjo ir I.G. vyras A.G.. A.G. taip pat kartu su jais vartojo alkoholį. Paskui jis prisimena, kad I.G. ir A.G. dėl kažko susipyko, tačiau tiksliai dėl ko, jis negali pasakyti, kadangi neprisimena. Minėtą vakarą jis buvo stipriai išgėręs, tad nelabai prisimena to vakaro aplinkybes. Jis tik prisimena, kad A.G. ir I.G. dėl kažko ginčijosi. Ar A.G. vartojo prieš I.G. smurtą, nežino, nes, kaip jis jau sakė, nelabai ką prisimena iš to vakaro. Neprisimena, ar I.G. tą vakarą buvo sužalota. Paskui jis užmigo ir net negali pasakyti, kada ir kaip A.G. ir I.G. išėjo iš jo namų. Paskui tik po kokių poros dienų jo kaimynė M.K., pavardės jis nežino, kuri gyvena (duomenys neskelbtini) namo aukšte, sakė, kad tą vakarą, kai pas jį buvo I.G. ir A.G., buvo atvažiavusi policija. Jis pats apie tą įvykį nieko daugiau negali papasakoti, kadangi dėl savo girtumo neprisimena. Kiek jis matydavo, I.G. ir A.G. sutardavo gerai, bendraudavo draugiškai, nesipykdavo. Tačiau kokie jų santykiai būdavo namuose, jis negali nieko nepasakyti, kadangi nežino. Po to įvykio jis nei I.G., nei A.G. daugiau nebematė.

Liudytoja M. K. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo draugu. Ji su draugu gyvena namo (duomenys neskelbtini) aukšte, o namo (duomenys neskelbtini) aukšte gyvena jos draugo pusbrolis T. K.. I.G. ir A. G. ji pažįsta iš matymo. Žino juos, kadangi jie kartais apsilanko pas T.K. svečiuose, tačiau ji pati asmeniškai su jais nebendrauja. Prisimena, kad galimai 2024 m. birželio 24 d. ji buvo savo namuose, (duomenys neskelbtini) aukšte. Prisimena, kad tą dieną pas T.K. iš pradžių atėjo I.G., ji buvo viena. Paskui po kurio laiko atėjo ir A.G.. Ji girdėjo, kad pas T.K. viršuje buvo kažkoks triukšmas. Ji suprato, kad jie visi galimai vartoja alkoholinius gėrimus. Paskui kažkuriuo metu, bet jau buvo vakaras, ji išgirdo kažkokį garsų bildesį iš (duomenys neskelbtini) aukšto. Tada ji užlipo laiptais ir nuėjo į T.K. kambarį. Ji matė, kad kambaryje buvo I.G., A.G. ir T.K.. Matė, kad I.G. sėdėjo lygtais ant fotelio ir kad buvo ranka užsidengusi veidą, kaktą. T.K. ir A.G. tuo metu sėdėjo prie stalo. Ji jų paklausė: „ką jūs čia darot, koks čia triukšmas?“. I.G. jai nieko neatsakė, o A.G. su T.K. pasakė, kad čia viskas gerai. Tuomet ji pasakė, kad jie apsiramintų, ir nulipo žemyn. Kai ji buvo viršuje, su I.G. ji nekalbėjo, kadangi ji veidą buvo užsidengusi rankomis, todėl nematė, ar ji buvo sužalota. Paskui po kokio gero pusvalandžio ji vėl išgirdo viršuje bildesį. Tada ji vėl užlipo į viršų ir pasakė, kad ji paskambins T.K. sesei ir kad ji išvarys juos visus iš čia. Kai ji užlipo antrą kartą į viršų, I.G. lygtais vis dar sėdėjo ant fotelio, tačiau ar ji buvo sužalota, ji nepastebėjo, kadangi kambaryje buvo didelė prieblanda, bet eidama per virtuvę ji matė ant grindų privarvėjusio kraujo lašų. Pasakiusi dar kartą jiems, kad jie apsiramintų, ji vėl nulipo žemyn. Paskui po kurio laiko viršuje pasidarė tylu, tad ji suprato, kad kompanija išsiskirstė. Paskui naktį į namus atvyko policijos pareigūnai. Ji jiems atrakino namo duris ir pareigūnai pasakė, kad I.G. galimai buvo sužalota. Tada pareigūnus ji palydėjo iki T.K. kambarių, kur jie apžiūrėjo viską. Kaip jau ji ir sakė, ji pati konflikto tarp I.G. ir A.G. nematė, tik girdėjo triukšmą, ir matė, kad I.G. buvo užsidengusi veidą. Ji pati su jais nebendrauja, tad kokie yra jų tarpusavio santykiai ir ar dažnai tarp jų kyla konfliktai, nežino.

Iš 2024 m. birželio 25 d. įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Atvykus nuo (duomenys neskelbtini) gatvės matome (duomenys neskelbtini) aukštų namą (žr. nuotrauką Nr. 1). Į namo vidų patenkama pro metalines tamsiai rudos spalvos lauko duris, esančias vakarinėje namo pusėje (žr. nuotrauką Nr. 2). Patekę į vidų, tiesiai prieš save matome medinius tamsiai rudos spalvos laiptus, vedančius į (duomenys neskelbtini) namo aukštą (žr. nuotrauką Nr. 3). Užlipus laiptais į (duomenys neskelbtini) aukštą, po dešine puse matome tamsiai rudos spalvos metalines duris (žr. nuotrauką Nr. 4), pro kurias patenkame į koridoriaus, sujungto su virtuve, patalpas (žr. nuotraukas Nr. 5, 7). Po kaire puse matome ant sienos kabyklos kabančius rūbus, o po jais špižinis šviesiai pilkos spalvos radiatorius (žr. nuotrauką Nr. 5). Šalia jo kampe šiukšlių dėžė, šalia kurios 1 vnt. 0,5 l tuščias degtinės butelis (žr. nuotrauką Nr. 6). Taip pat ant žemės guli raudonos spalvos semtuvėlis ir šluotelė. Kairėje sienos pusėje baltos spalvos medinės durys su stiklu į kambarį, o dešinėje pusėje virtuvės zona, kurios kairėje yra rudos spalvos medinės durys, vedančios į vonios ir tualeto kambarį (žr. nuotrauką Nr. 7). Vonios kambaryje ant baltos spalvos dušo kabinos pado matomos raudonos spalvos dėmės, galimai biologinės kilmės, taip pat ant vonioje esančios skalbimo mašinos matomi išdžiuvę raudonos spalvos lašai, galimai biologinės kilmės (žr. nuotraukas Nr. 8, 9, 10). Kairėje virtuvės zonos pusėje ant grindų stovi baltos spalvos dujinė viryklė, prie kurios ant grindų numesta popierinė suglamžyta servetėlė su raudonos spalvos dėmėmis, galimai biologinės kilmės (žr. nuotrauką Nr. 11). Koridoriaus priekyje prieš save matome baltos spalvos medines duris su vertikaliu stiklo intarpu per vidurį, kurios veda į miegamojo kambarį (žr. nuotrauką Nr. 12). Kambario kairėje ant grindų sudėti batai, šalia stovi balta komoda, ant kurios numesti rūbai, toliau už komodos stovi rudos spalvos spinta, o šalia jos stovi rudas fotelis, ant kurio taip pat netvarkingai numesti rūbai (žr. nuotrauką Nr. 13). Fotelio dešinėje stalas, ant kurio matosi du atidaryti ir apytuščiai 0,5 l degtinės buteliai „Lithuanian“ (žr. nuotrauką Nr. 15). Taip pat ant stalo matomos cigaretės, peleninė su nuorūkomis, bananas, pradarytas ir nugertas „Cocacola“ gėrimas, kiti smulkūs daiktai. Sienoje, prie kurio stovi stalas, yra langas su tamsiai raudonos spalvos naktinėmis užuolaidomis iš abiejų pusių. Po langu špižinis radiatorius (žr. nuotrauką Nr. 14). Stalo dešinėje stovi kitas fotelis, ant kurio atlošo guli raudonos spalvos rūbas, o šalia fotelio prie sienos vidinio kampo stovi mažas rudos spalvos staliukas, ant kurio stovi televizorius (žr. nuotrauką Nr. 15). Toliau kambario dešinėje matoma lova, šalia kurios minkštas pufas pilkos spalvos ir maža krosnelė (žr. nuotrauką Nr. 16). Atlikus įvykio vietos apžiūrą daugiau reikšmingų detalių, susijusių su įvykiu, nenustatyta. Iš įvykio vietos paimta suglamžyta servetėlė su raudonos spalvos dėmėmis, galimai biologinės kilmės.

Specialisto D. K. 2024 m. birželio 24 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad smurtą patyrusi I. G. (nustatytas 2,08 prom. neblaivumas) parodė, kad (duomenys neskelbtini), jos vyras A. G. mušė ją rankomis ir kojomis ne mažiau 5 kartų, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Ant I. G. kaktos matoma kirstinė kraujuojanti žaizda.

2024 m. rugsėjo 25 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad perklausytas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia_ 2024-06-24 22_18_50) (1)“. Įrašo trukmė 1.32 min. Įjungus garso įrašą, girdisi automatinis pranešimas: „Sveiki, jūs paskambinote skubios pagalbos numeriu 112. Prašome palaukti, kol atsilieps operatorius“. Po to pasigirsta Bendrojo pagalbos centro operatoriaus (toliau – BPC operatorius) ir moters pokalbis. BPC operatorius: 112, klausau. Moteris: labą vakarą. BPC operatorius: sveiki. Moteris: reikėtų policijos man. BPC operatorius: į kokį miestą? Moteris: į (duomenys neskelbtini). BPC operatorius: adresu? Moteris: (duomenys neskelbtini).BPC operatorius: kokia gatvė? Moteris: (duomenys neskelbtini). BPC operatorius: o kas atsitiko? Moteris: vyras daužo duris ir...BPC operatorius: supratau, durų kodas yra? Moteris: (duomenys neskelbtini). BPC operatorius: kelintam aukšte butas? Moteris: (duomenys neskelbtini). BPC operatorius: o laiptinė kuri? Moteris: (duomenys neskelbtini). BPC operatorius: mažamečių nėra? Moteris: ne. BPC operatorius: greitosios nereikia? Moteris: šiaip reikėtų greitosios, bet nereikia gydyt, kaip nors...BPC operatorius: jūsų vardas, pavardė? Moteris: I. G.. BPC operatorius: I. G.. Gal telefoną galit savo? Moteris: va, (duomenys neskelbtini). BPC operatorius: vyrui nepritaikytas orderis? Moteris: nu kol kas ne, bet. BPC operatorius: supratau. Moteris: bet pas mane tegul pasiskambina, kai važiuoja, nes yra šune piktybinis. BPC operatorius: supratau, informuojam pareigūnus, laukit. O jūs jo tiesiog nenorit? Jis neblaivus? Moteris: ir dabar jau duris daužo, jau žinokit, bijau pati. BPC operatorius: tai, ponia, jisai neblaivus, taip? Moteris: taip. BPC operatorius: informuojam pareigūnus, laukit. Garso įrašas baigiasi.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta ir kvalifikuota tinkamai, nes kaltinamasis A. G. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tyčia smurtavo prieš savo šeimos narę – sutuoktinę I. G.: tyčia rankų kumščiais sudavė ne mažiau trijų smūgių I. G. į galvos sritį bei ne mažiau penkių kartų spyrė į galvos sritį, taip padarydamas muštinę žaizdą kaktoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukeldamas sutuoktinei skausmą. Nukentėjusiosios parodymai dėl jai sukelto fizinio skausmo nuoseklūs. Pagal sukeltas pasekmes ir kaltinamąjį su nukentėjusiąja siejantį ryšį veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos jo veiksmams, nes kaip nurodė jis pats, blaivus taip nebūtų pasielgęs (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be to, nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su siūloma bausme. Nėra duomenų, kad nukentėjusioji būtų apskundusi prokurorės sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Nukentėjusioji civilinio ieškinio nepareiškė, o žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginta. Todėl konstatuotina, kad yra visos sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje, būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti.

Skirdamas bausmę A. G. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas tyčinis baigtas nesunkus smurtinio pobūdžio nusikaltimas), padaryto nusikaltimo motyvus, tikslus, pasekmes (nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta jos sveikata), pavartoto smurto intensyvumą, kaltinamojo asmenybę (teistas, ne kartą baustas administracine tvarka, nedirbantis), į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Kaltinamojo asmenybę ir jo padarytą nusikaltimą apibūdinančios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymą skiriant prokurorės siūlomą bausmę – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimą (be intensyvios priežiūros). Kaltinamasis įpareigotinas dirbti arba būti registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei ja uždraustina vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas. Dėl to, kad baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skirtina bausmė mažinama vienu trečdaliu, t. y. iki 1 metų laisvės apribojimo (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, jog asmuo smurtinio pobūdžio nusikaltimą padarė prieš savo šeimos narę – sutuoktinę, kaltinamajam paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 3 dalis, 72² straipsnis).

Kaltinamasis A. G. buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. birželio 24 d. 22 val. 30 min. iki 2024 m. birželio 25 d. 15 val. 50 min., t. y. 1 parą. Šis laikas įskaitomas į kaltinamajam A. G. paskirtą bausmę.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę (be intensyvios priežiūros), įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį ir šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams (be intensyvios priežiūros), įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti A. G. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. birželio 24 d. 22 val. 30 min. iki 2024 m. birželio 25 d. 15 val. 50 min. – 1 (vieną) parą, ją prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, skirti A. G. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti, kad A. G., nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio (mažesnę ar didesnę) bausmę, negu paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Neringa Girnytė-Klimaitė