Kauno apylinkės teismo sprendimas

2013-10-11 · Civilinė byla Nr. 2-13969-945/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-10-11
Bylos Nr.
2-13969-945/2013
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-10194-2013-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Bartninkas
Ieškovas
K. B., G. S., J. P., R. J., N. R.
Atsakovas
UAB „Business partner group“
Kategorijos
  • 11.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-13969-945/2013Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10194-2013-1Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9.; 11.10.; 125.7. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 11 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Marius Bartninkas, sekretoriaujant J. V., Kristinai Matkevičienei, dalyvaujant ieškovams K. B., K. B., G. S., J. P., R. J., N. R., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų K. B., K. B., G. S., J. P., R. J., N. R. ieškinį atsakovei UAB „Business partner group“ dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo, su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai pateikė teismui ieškinį (b.l. 5-8, 66-69), kuriuo prašo: 1. pripažinti tarp ieškovo K. B. ir atsakovės sudarytos 2012 m. liepos 24 d. darbo sutarties Nr. 47/2012 nutraukimą DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu neteisėtu, ieškovo K. B. į darbą negrąžinant; 2. pakeisti ieškovo K. B. atleidimo iš darbo pagrindą iš numatytojo DK 127 straipsnio 1 dalyje į numatytąjį DK 129 straipsnio 1 dalyje ir priteisti ieškovui DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2013 m. balandžio 30 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; 3. priteisti ieškovui K. B. vidutinį darbo užmokestį (850 Lt per mėnesį) už uždelsimo laiką, skaičiuojant nuo atleidimo iš darbo dienos (2013 m. balandžio 30 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; 4. pripažinti tarp ieškovės K. B. ir atsakovės sudarytos 2012 m. birželio 12 d. darbo sutarties Nr. 35/2012 nutraukimą DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu neteisėtu, ieškovės K. B. į darbą negrąžinant; 5. pakeisti ieškovės K. B. atleidimo iš darbo pagrindą iš numatytojo DK 127 straipsnio 1 dalyje į numatytąjį DK 129 straipsnio 1 dalyje ir priteisti ieškovei DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2013 m. balandžio 30 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; 6. priteisti ieškovei K. B. neišmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d., kompensaciją už nepanaudotas atostogas bei vidutinį darbo užmokestį (850 Lt per mėnesį) už uždelsimo laiką, skaičiuojant nuo atleidimo iš darbo dienos (2013 m. balandžio 30 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; 7. pripažinti tarp ieškovo G. S. ir atsakovės sudarytos 2012 m. kovo 16 d. darbo sutarties Nr. 02/2012 nutraukimą DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu neteisėtu, ieškovo G. S. į darbą negrąžinant; 8. pakeisti ieškovo G. S. atleidimo iš darbo pagrindą iš numatytojo DK 127 straipsnio 1 dalyje į numatytąjį DK 129 straipsnio 1 dalyje ir priteisti ieškovui DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2013 m. balandžio 30 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; 9. priteisti ieškovui G. S. vidutinį darbo užmokestį (850 Lt per mėnesį) už uždelsimo laiką, skaičiuojant nuo atleidimo iš darbo dienos (2013 m. balandžio 30 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; 10. pripažinti tarp ieškovo J. P. ir atsakovės sudarytos 2012 m. kovo 20 d. darbo sutarties Nr. 05/2012 nutraukimą DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu neteisėtu, ieškovo J. P. į darbą negrąžinant; 11. pakeisti ieškovo J. P. atleidimo iš darbo pagrindą iš numatytojo DK 127 straipsnio 1 dalyje į numatytąjį DK 129 straipsnio 1 dalyje ir priteisti ieškovui DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2013 m. balandžio 30 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; 12. priteisti ieškovui J. P. vidutinį darbo užmokestį (850 Lt per mėnesį) už uždelsimo laiką, skaičiuojant nuo atleidimo iš darbo dienos (2013 m. balandžio 30 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; 13. pripažinti tarp ieškovo R. J. ir atsakovės sudarytos 2012 m. balandžio 3 d. darbo sutarties Nr. 07/2012 nutraukimą DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu neteisėtu, ieškovo R. J. į darbą negrąžinant; 14. pakeisti ieškovo R. J. atleidimo iš darbo pagrindą iš numatytojo DK 127 straipsnio 1 dalyje į numatytąjį DK 129 straipsnio 1 dalyje ir priteisti ieškovui DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2013 m. balandžio 30 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; 15. priteisti ieškovui R. J. neišmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d., kompensaciją už nepanaudotas atostogas bei vidutinį darbo užmokestį (850 Lt per mėnesį) už uždelsimo laiką, skaičiuojant nuo atleidimo iš darbo dienos (2013 m. balandžio 30 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; 16. pripažinti tarp ieškovo N. R. ir atsakovės sudarytos 2012 m. balandžio 3 d. darbo sutarties Nr. 08/2012 nutraukimą DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu neteisėtu, ieškovo N. R. į darbą negrąžinant; 17. pakeisti ieškovo N. R. atleidimo iš darbo pagrindą iš numatytojo DK 127 straipsnio 1 dalyje į numatytąjį DK 129 straipsnio 1 dalyje ir priteisti ieškovui DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2013 m. balandžio 30 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; 18. priteisti ieškovui N. R. neišmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d., kompensaciją už nepanaudotas atostogas bei vidutinį darbo užmokestį (850 Lt per mėnesį) už uždelsimo laiką, skaičiuojant nuo atleidimo iš darbo dienos (2013 m. balandžio 30 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Ieškinyje nurodoma, kad visus ieškovus su atsakove siejo neterminuoti darbo santykiai (su ieškove K. B.- administratorės, vėliau administratorės apskaitininkės pareigoms, su ieškovais K. B., G. S. ir J. P.- statybininkų pareigoms, su ieškovais R. J. ir N. R.- pagalbinių darbininkų pareigoms), mokant Vyriausybės nustatytą minimalųjį darbo užmokestį. 2013 m. vasario mėn. darbdavys informavo ieškovus, jog į darbą eiti nebereikia, tačiau prastovos neįformino. I. J. atsitiktinai patikrinęs savo duomenis VSDFV interneto tinklalapyje sužinojo, jog 2013 m. balandžio 30 d. darbo sutartis su juo nutraukta DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu, nors prašymo išeiti iš darbo jis nebuvo rašęs, su juo darbo sutarties nutraukimas nebuvo derintas. Kaip paaiškėjo, analogiškomis aplinkybėmis darbo santykiai buvo nutraukti ir su kitais ieškovais. Ieškovai G. S., J. P., R. J., N. R. ir K. B. yra pasirašę Trišales profesinio mokymo ir įdarbinimo sutartis su Teritorine darbo birža, pagal kurių 3.5.4-3.5.5 punktus įsipareigojo nenutraukti darbo sutarties be svarbių priežasčių, o pažeidus šią prievolę- atlyginti darbo biržai visas patirtas išlaidas, susijusias su profesiniu mokymu. Ieškovai G. S., K. B. ir J. P. dėl jiems už laikotarpį iki darbo sutarčių nutraukimo priklausančių sumų išieškojimo kreipėsi į darbo ginčų komisiją, jų reikalavimai yra išnagrinėti priimant 2013 m. birželio 21 d. sprendimus darbo bylose Nr. DGKS-2200, DGKS-2201 ir DGKS-2202.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, tačiau atsiliepimas į ieškinį nebuvo pateiktas, atsakovės atstovai nedalyvavo teismo posėdyje.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Įvertinus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, nustatytos šios faktinės aplinkybės:

Į bylą pateikta 2012 m. liepos 24 d. darbo sutarties Nr. 47/2012 kopija (b.l. 23) patvirtina, jog ieškovas K. B. 2012 m. liepos 25 d. pradėjo dirbti statybininku, jam nustatytas minimalus darbo užmokestis, 40 val. darbo savaitė; VSDFV Kauno skyriaus 2013 m. birželio 25 d. ir 2013 m. rugpjūčio 28 d. pažymos (b.l. 24, 77) patvirtina, jog registruotas ieškovo darbo laikotarpis yra nuo 2012 m. liepos 25 d. iki 2013 m. balandžio 30 d., 2013 m. kovo - balandžio mėn. buvo registruotas nedraudiminis laikotarpis, tuo tarpu 2013 m. balandžio 30 d. jis buvo atleistas iš darbo DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu.Į bylą pateiktos dvi skirtingos su ieškove K. B. sudarytos 2012 m. birželio 12 d. darbo sutarties Nr. 35/2012 administratorės pareigoms kopijos: su ieškiniu pateiktoje kopijoje (b.l. 15-16) nurodyta, kad darbo sutartis įsigaliojo 2012 m. gegužės 23 d., ieškovė pradėjo dirbti 2012 m. gegužės 24 d., jos darbo laiko trukmė- 20 val. per savaitę, tuo tarpu posėdžio metu pateiktoje kopijoje nurodyta sutarties įsigaliojimo data- 2012 m. birželio 12 d., darbo pradžios data- 2012 m. birželio 13 d., darbo laiko trukmė- 40 val. per savaitę, taip pat įrašyti sutarties pakeitimai, pagal kuriuos ieškovės darbo laiko trukmė nuo 2012 m. spalio 1 d. trumpinama iki 4 val. per dieną, o nuo 2013 m. vasario 18 d. atstatoma 8 val. darbo dienos trukmė, pareigos keičiamos iš administratorės į administratorės apskaitininkės; atsakovės direktoriaus 2012 m. rugsėjo 17 d. įsakymu (b.l. 9) ieškovė K. B. laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 24 d. iki 2013 m. vasario 11 d. buvo siunčiama mokytis pagal apskaitininko formalaus mokymo programą, nurodytam laikotarpiui nustatant 5 darbo dienų savaitę ir 4 valandų darbo dienos trukmę, nustatant įpareigojimą po kvalifikacijos kėlimo programos baigimo darbo sutartyje nustatyti apskaitininkės pareigas; 2012 m. rugsėjo 20 d. tarp Kauno teritorinės darbo biržos, ieškovės K. B. ir atsakovės buvo sudaryta Trišalė profesinio mokymo ir įdarbinimo sutartis Nr. ESF-IDRS-MOK/1-298 (b.l. 10-13), pagal kurią ieškovė turėjo išklausyti apskaitininkės mokymo programą; trišalės sutarties 2.3 punkte nurodyta, kad ieškovė po programos baigimo bus paliekama dirbti apskaitininkės pareigose, 40 val. per savaitę, mokant 850 Lt dydžio darbo užmokestį, 3.1.2 punktu darbdavys įsipareigojo palikti ieškovę nurodytose pareigose ne trumpesniam nei 12 mėnesių laikotarpiui, 3.5.4- 3.5.5 punktais ieškovė įsipareigojo po programos baigimo nenutraukti darbo santykių be svarbios priežasties ne trumpesnį nei 6 mėn. laikotarpį, o nutraukusi sutartį- atlyginti darbo biržai visas su mokymu susijusias išlaidas; VSDFV Kauno skyriaus 2013 m. birželio 10 d., 2013 m. liepos 30 d. ir 2013 m. rugpjūčio 28 d. pažymos (b.l. 14, 63, 78) patvirtina, jog registruotas ieškovės darbo laikotarpis yra nuo 2012 m. birželio 12 d. iki 2013 m. balandžio 30 d., ieškovei už 2012 m. lapkričio- gruodžio mėn. kartu buvo paskaičiuota 850 Lt, už 2013 m. sausio mėn.- 557,52 Lt, už 2013 m. vasario mėn.- 702,96 Lt, už 2013 m. kovo mėn.- 969,60 Lt draudžiamųjų pajamų, 2013 m. balandžio mėn. buvo registruotas nedraudiminis laikotarpis, tuo tarpu 2013 m. balandžio 30 d. ji buvo atleista iš darbo DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu, nuo 2013 m. vasario 19 d. ieškovė registruota kaip N. T., vykdančios individualią veiklą, darbuotoja; į bylą taip pat pateiktos du skirtingos pažymos apie ieškovės gaunamas pajamas naujojoje darbovietėje: pagal 2013 m. rugpjūčio 19 d. pažymą (b.l. 62)- ieškovės pajamos 2013 m. gegužės mėn. sudarė 48,48 Lt, tuo tarpu 2013 m. birželio- liepos mėn.- po 500 Lt, tuo tarpu kaip matyti iš į bylą pateiktos 2013 m. rugsėjo 19 d. pažymos, ieškovės pajamos 2013 m. birželio- rugpjūčio mėn. sudarė po 48,48 Lt.Į bylą pateikta 2012 m. kovo 16 d. darbo sutarties Nr. 02/2012 kopija (b.l. 17) patvirtina, jog ieškovas G. S. 2012 m. kovo 19 d. pradėjo dirbti statybininku, jam nustatytas minimalus darbo užmokestis, 40 val. darbo savaitė; 2013 m. sausio 10 d. tarp Kauno teritorinės darbo biržos, ieškovo G. S. ir atsakovės buvo sudaryta Trišalė profesinio mokymo ir įdarbinimo sutartis Nr. ESF-IDRS-MOK/1-631 (b.l. 18-21), pagal kurią ieškovas turėjo iki 2013 m. rugpjūčio 16 d. išklausyti apdailininko mokymo programą; trišalės sutarties 2.3 punkte nurodyta, kad ieškovas po programos baigimo bus paliekamas dirbti statybininko pareigose, 40 val. per savaitę, mokant 1 MMA dydžio darbo užmokestį, 3.1.2 punktu darbdavys įsipareigojo palikti ieškovą nurodytose pareigose ne trumpesniam nei 12 mėnesių laikotarpiui, 3.5.4- 3.5.5 punktais ieškovas įsipareigojo po programos baigimo nenutraukti darbo santykių be svarbios priežasties ne trumpesnį nei 6 mėn. laikotarpį, o nutraukęs sutartį- atlyginti darbo biržai visas su mokymu susijusias išlaidas; VSDFV Kauno skyriaus 2013 m. gegužės 28 d. ir 2013 m. rugpjūčio 28 d. pažymos (b.l. 22, 79) patvirtina, jog registruotas ieškovo darbo laikotarpis yra nuo 2012 m. kovo 19 d. iki 2013 m. balandžio 30 d., ieškovui 2013 m. kovo - balandžio mėn. buvo registruotas nedraudiminis laikotarpis, tuo tarpu 2013 m. balandžio 30 d. jis buvo atleistas iš darbo DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu, nuo 2013 m. rugpjūčio 21 d. ieškovas registruotas kaip UAB „Baltresa“ darbuotojas.Į bylą pateikta 2012 m. kovo 20 d. darbo sutarties Nr. 05/2012 kopija (b.l. 25) patvirtina, jog ieškovas J. P. 2012 m. kovo 21 d. pradėjo dirbti statybininku, jam nustatytas minimalus darbo užmokestis, 40 val. darbo savaitė; 2013 m. sausio 10 d. tarp Kauno teritorinės darbo biržos, ieškovo J. P. ir atsakovės buvo sudaryta Trišalė profesinio mokymo ir įdarbinimo sutartis Nr. ESF-IDRS-MOK/1-630 (b.l. 27-30), pagal kurią ieškovas turėjo iki 2013 m. rugpjūčio 16 d. išklausyti apdailininko mokymo programą; trišalės sutarties 2.3 punkte nurodyta, kad ieškovas po programos baigimo bus paliekamas dirbti pagalbinio darbuotojo pareigose, 40 val. per savaitę, mokant 1 MMA dydžio darbo užmokestį, 3.1.2 punktu darbdavys įsipareigojo palikti ieškovą nurodytose pareigose ne trumpesniam nei 12 mėnesių laikotarpiui, 3.5.4- 3.5.5 punktais ieškovas įsipareigojo po programos baigimo nenutraukti darbo santykių be svarbios priežasties ne trumpesnį nei 6 mėn. laikotarpį, o nutraukęs sutartį- atlyginti darbo biržai visas su mokymu susijusias išlaidas; VSDFV Kauno skyriaus 2013 m. birželio 10 d. ir 2013 m. rugpjūčio 28 d. pažymos (b.l. 26, 80) patvirtina, jog registruotas ieškovo darbo laikotarpis yra nuo 2012 m. kovo 21 d. iki 2013 m. balandžio 30 d., ieškovui 2013 m. kovo - balandžio mėn. buvo registruotas nedraudiminis laikotarpis, tuo tarpu 2013 m. balandžio 30 d. jis buvo atleistas iš darbo DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu, nuo 2013 m. rugpjūčio 21 d. ieškovas registruotas kaip UAB „Baltresa“ darbuotojas; į bylą pateikta 2013 m. rugpjūčio 21 d. darbo sutarties Nr. 2013-35 kopija (b.l. 61-62) patvirtina, jog 2013 m. rugpjūčio 21 d. ieškovas J. P. pradėjo dirbti UAB „Baltresa“, kur jo darbo laiko trukmė- 40 val. per savaitę, darbo užmokestis- 1.000 Lt per mėnesį. Nors į bylą nepateikta R. J. darbo sutarties kopija, kaip matyti iš atsakovės direktoriaus 2013 m. sausio 8 d. įsakymo (b.l. 36) turinio, ieškovas dirbo pagalbiniu darbininku pagal 2012 m. balandžio 3 d. darbo sutartį Nr. 07/2012; tame pačiame įsakyme nurodoma, jog ieškovas R. J. laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 14 d. iki 2013 m. rugpjūčio 16 d. buvo siunčiamas mokytis pagal apdailininko formalaus mokymo programą, nurodytam laikotarpiui nustatant 5 darbo dienų savaitę ir 4 valandų darbo dienos trukmę, nustatant įpareigojimą po kvalifikacijos kėlimo programos baigimo darbo sutartyje nustatyti apdailininko pareigas; 2013 m. sausio 10 d. tarp Kauno teritorinės darbo biržos, ieškovo R. J. ir atsakovės buvo sudaryta Trišalė profesinio mokymo ir įdarbinimo sutartis Nr. ESF-IDRS-MOK/1-633 (b.l. 37-40), pagal kurią ieškovas turėjo iki 2013 m. rugpjūčio 16 d. išklausyti apdailininko mokymo programą; trišalės sutarties 2.3 punkte nurodyta, kad ieškovas po programos baigimo bus paliekamas dirbti pagalbinio darbuotojo pareigose, 40 val. per savaitę, mokant 1 MMA dydžio darbo užmokestį, 3.1.2 punktu darbdavys įsipareigojo palikti ieškovą nurodytose pareigose ne trumpesniam nei 12 mėnesių laikotarpiui, 3.5.4- 3.5.5 punktais ieškovas įsipareigojo po programos baigimo nenutraukti darbo santykių be svarbios priežasties ne trumpesnį nei 6 mėn. laikotarpį, o nutraukęs sutartį- atlyginti darbo biržai visas su mokymu susijusias išlaidas; VSDFV Kauno skyriaus 2013 m. birželio 25 d., 2013 m. rugpjūčio 20 d. ir 2013 m. rugpjūčio 28 d. pažymos (b.l. 42, 65, 81) patvirtina, jog registruotas ieškovo darbo laikotarpis yra nuo 2012 m. balandžio 3 d. iki 2013 m. balandžio 30 d., ieškovui 2012 m. spalio mėn. buvo paskaičiuota 425 Lt, 2012 m. lapkričio mėn.- 404,76 Lt, 2012 m. gruodžio mėn.- 248 Lt, 2013 m. sausio mėn.- 624,41 Lt draudžiamųjų pajamų, 2013 m. kovo - balandžio mėn. buvo registruotas nedraudiminis laikotarpis, tuo tarpu 2013 m. balandžio 30 d. jis buvo atleistas iš darbo DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu.Nors į bylą nepateikta N. R. darbo sutarties kopija, kaip matyti iš atsakovės direktoriaus 2013 m. sausio 8 d. įsakymo (b.l. 31) turinio, ieškovas dirbo pagalbiniu darbininku pagal 2012 m. balandžio 3 d. darbo sutartį Nr. 08/2012; tame pačiame įsakyme nurodoma, jog ieškovas N. R. laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 14 d. iki 2013 m. rugpjūčio 16 d. buvo siunčiamas mokytis pagal apdailininko formalaus mokymo programą, nurodytam laikotarpiui nustatant 5 darbo dienų savaitę ir 4 valandų darbo dienos trukmę, nustatant įpareigojimą po kvalifikacijos kėlimo programos baigimo darbo sutartyje nustatyti apdailininko pareigas; 2013 m. sausio 10 d. tarp Kauno teritorinės darbo biržos, ieškovo N. R. ir atsakovės buvo sudaryta Trišalė profesinio mokymo ir įdarbinimo sutartis Nr. ESF-IDRS-MOK/1-632 (b.l. 32-35), pagal kurią ieškovas turėjo iki 2013 m. rugpjūčio 16 d. išklausyti apdailininko mokymo programą; trišalės sutarties 2.3 punkte nurodyta, kad ieškovas po programos baigimo bus paliekamas dirbti pagalbinio darbuotojo pareigose, 40 val. per savaitę, mokant 1 MMA dydžio darbo užmokestį, 3.1.2 punktu darbdavys įsipareigojo palikti ieškovą nurodytose pareigose ne trumpesniam nei 12 mėnesių laikotarpiui, 3.5.4- 3.5.5 punktais ieškovas įsipareigojo po programos baigimo nenutraukti darbo santykių be svarbios priežasties ne trumpesnį nei 6 mėn. laikotarpį, o nutraukęs sutartį- atlyginti darbo biržai visas su mokymu susijusias išlaidas; VSDFV Kauno skyriaus 2013 m. birželio 10 d., 2013 m. rugpjūčio 20 d. ir 2013 m. rugpjūčio 28 d. pažymos (b.l. 41, 64, 82) patvirtina, jog registruotas ieškovo darbo laikotarpis yra nuo 2012 m. balandžio 3 d. iki 2013 m. balandžio 30 d., ieškovui 2012 m. spalio mėn. buvo paskaičiuota 425 Lt, 2012 m. lapkričio mėn.- 404,76 Lt, 2012 m. gruodžio mėn.- 289 Lt, 2013 m. sausio mėn.- 624,36 Lt draudžiamųjų pajamų, 2013 m. kovo - balandžio mėn. buvo registruotas nedraudiminis laikotarpis, tuo tarpu 2013 m. balandžio 30 d. jis buvo atleistas iš darbo DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Dėl reikalavimų pripažinti darbo sutarčių nutraukimą neteisėtu

Iš bylos medžiagos akivaizdu, jog ieškovus su atsakove siejo neterminuoti darbo santykiai, kurie buvo nutraukti tą pačią 2013 m. balandžio 30 d. tuo pačiu DK 127 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu. Vadovaujantis DK 127 straipsnio 1 dalimi, darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika darbo dienų. Nurodytas pagrindas reglamentuoja darbo sutarties nutraukimą, kuriam yra būtina darbuotojo valia ir iniciatyva. Darbuotojui ginčijant jo atleidimo iš darbo atitinkamu pagrindu teisėtumą, darbuotojo valios nutraukti darbo santykius faktą privalo įrodyti darbdavys. Toks įrodinėjimo pareigos paskirstymas yra sietinas su tuo, jog darbuotojas neturi galimybės pateikti įrodymų, jog jis neteikė prašymo nutraukti darbo sutartį, tuo tarpu darbdavys savo veiksmų teisėtumą gali įrodinėti tik rašytinio darbuotojo prašymo, kuris turi būti pateikiamas darbo ginčą nagrinėjančiai institucijai, egzistavimu. Nagrinėjamu atveju visi teismo posėdyje paaiškinimus davę ieškovai neigė iniciavę darbo sutarčių nutraukimą, tuo tarpu gauti kokius nors dokumentus iš atsakovės, net ir išbandžius visą eilę procesinių priemonių, teismui nepavyko. Procesinių dokumentų įteikimo atsakovei tinkamumas ir atsakovės procesinis pasyvumas nulėmė būtinybę bylą nagrinėti nežinant atsakovės pozicijos reiškiamų reikalavimų pagrįstumo klausimu ir, siekiant apginti ieškovų interesus, remtis tais duomenimis, kurie yra pateikti į bylą, t.y. šiuo atveju, ieškovų paaiškinimais. Reikšmingomis aptariamu klausimu laikytinos ir šios aplinkybės: pirma, mažai tikėtina, kad galėtų egzistuoti šešių skirtingų darbuotojų valia nutraukti darbo santykius su darbdaviu tą pačią dieną tuo pačiu pagrindu; antra, darbdavio deklaruotas darbo sutarčių nutraukimo pagrindas yra itin neparankus penkiems iš šešių ieškovų, kurie yra sudarę trišales sutartis su darbdaviu ir darbo birža, kuriose jiems numatytos finansinės sankcijos už darbo sutarčių nutraukimą be priežasties; trečia, kaip matyti iš VSDFV duomenų ir ieškovų paaiškinimų, visiems ieškovams iki darbo sutarčių nutraukimo buvo fiksuojami nedraudiminiai laikotarpiai, t.y. jie faktiškai nedirbo, nei vienas iš ieškovų darbo sutarčių nutraukimo laikotarpiu nesukūrė alternatyvių darbo santykių, kurie būtų galėję sąlygoti logiškai pagrįstą kurio nors iš jų iniciatyvą nutraukti darbo santykius su atsakove. Nurodytų aplinkybių visuma, nesant jokių duomenų, kurie leistų spręsti egzistavus kurio nors iš ieškovų valią nutraukti darbo santykius su atsakove, leidžia daryti išvadą, jog darbo sutarčių su ieškovais nutraukimas DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu buvo neteisėtas, neatitinkantis tikrųjų ieškovų ketinimų, atitinkamos darbo teisės normos kuriamo reglamentavimo.

Dėl darbo santykių teisinio statuso pripažinus darbo sutarčių nutraukimą neteisėtu

Pripažinus darbo sutarčių su ieškovais nutraukimą DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu neteisėtu, spręstina dėl ieškovus su atsakove siejančių darbo santykių statuso. Ieškovai ieškinyje nurodė nepageidaujantys būti grąžinti į darbą, pateikė reikalavimus pakeisti jų atleidimo iš darbo pagrindą iš numatytojo DK 127 straipsnio 1 dalyje į numatytąjį DK 129 straipsnio 1 dalyje. Darbo sutarties nutraukimo teisines pasekmes reglamentuojančiose DK 300 straipsnio 3-4 dalyse nurodyta, jog tuo atveju, jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą, o teismui nustačius, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, priimamas sprendimas pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgdamas į tai, jog su atsakovės atstovais nepavyko susisiekti, ieškovams patvirtinus, jog kurį laiką iki darbo sutarčių nutraukimo jiems nebuvo duodama darbo, jiems buvo fiksuojami nedraudiminiai laikotarpiai, teismas sutinka su ieškovų pozicija, jog grąžinimas į darbą nebūtų adekvati jų teisių gynimo priemonė. Iš kitos pusės, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog galimybės grąžinimo į darbą alternatyva pripažinti darbo sutarties nutraukimą DK 129 straipsnio 1 dalies pagrindu teisės aktai nenumato. DK 129 straipsnio 1 dalyje įvardijami specialūs darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės pagrindai, nustatyta specifinė darbo sutarties nutraukimo procedūra (DK 130 str.). Nesant nurodytų sąlygų, pakeisti ieškovų darbo sutarčių nutraukimo pagrindą į numatytąjį DK 129 straipsnio 1 dalyje nėra teisinio pagrindo. Pripažinęs, jog ieškovai neturi būti grąžinami į darbą, teismas, kuriam, vadovaujantis CPK 414 straipsnio 3 dalimi, suteikta teisė viršyti ieškinio reikalavimus ar taikyti alternatyvius darbuotojų teisių gynimo būdus, sprendžia, jog ieškovų su atsakove sudarytos darbo sutartys laikomos nutrauktomis šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos (DK 300 str. 4 d.).

Dėl finansinių ieškovo K. B. reikalavimų

Ieškinyje pateikti ieškovo K. B. reikalavimai, susiję su finansinėmis darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu pasekmėmis- prašoma priteisti ieškovui DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2013 m. balandžio 30 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, taip pat priteisti ieškovui K. B. vidutinį darbo užmokestį (850 Lt per mėnesį) už uždelsimo laiką, skaičiuojant nuo atleidimo iš darbo dienos (2013 m. balandžio 30 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Reikalavimas dėl sumų už laikotarpį iki darbo sutarties nutraukimo priteisimo nereiškiamas, nes, kaip nurodė pats ieškovas, šių sumų išieškojimo klausimas buvo išspręstas darbo ginčų komisijoje.

DK 300 straipsnio 4 dalyje numatyta speciali darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu finansinė pasekmė- darbuotojui priteisiama DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinė išmoka ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumas už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Kadangi su ieškovu K. B. darbo sutartis buvo sudaryta 2012 m. liepos 24 d., tuo tarpu darbo santykių nutraukimo momentas šiuo teismo sprendimu susietas su sprendimo įsiteisėjimu, taikytina DK 140 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išmoka.

Apskaičiuojant ieškovo vidutinio darbo užmokesčio dydį akcentuotina, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 6.1 punktu, vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas už 3 paskutinius kalendorinius mėnesius, einančius prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis, tuo tarpu kai atleidžiamo iš įmonės darbuotojo paskutinė darbo įmonėje (atleidimo iš darbo) diena sutampa su paskutine to mėnesio darbo diena pagal darbuotojo darbo (pamainos) grafiką, šis mėnuo įtraukiamas į skaičiuojamąjį laikotarpį. Nurodytos aplinkybės lemia, jog vidutinis darbo užmokestis turi būti skaičiuojamas už 2013 m. vasario, kovo ir balandžio mėn. Darbdaviui nebendradarbiavus su teismu ir nepateikus jokių su darbo santykiais susijusių prievolių dydį lemiančių dokumentų, įvertinus faktą, jog darbdavio VSDFV teikti duomenys neatitiko tikrovės (pateiktas nepagrįstas atleidimo iš darbo pagrindas, nors ieškovas patvirtino realiai nedirbęs nuo 2013 m. vasario mėn. vidurio, akcentavo, jog prastova oficialiai jam nebuvo įforminta, 2013 m. kovo- balandžio mėn. darbuotojui fiksuoti nedraudiminiai laikotarpiai), teismas vidutinį darbo užmokestį nustato atsižvelgdamas į šias aplinkybes: pirma, ieškovas dirbo 40 val. darbo savaitę, buvo sutaręs su darbdaviu dėl minimalaus darbo užmokesčio mokėjimo; antra, byloje nėra duomenų, jog darbuotojas iki 2013 m. vasario mėn. vidurio būtų dirbęs daugiau ar mažiau nei 40 val. per savaitę; trečia, ieškovas pripažino nuo 2013 m. vasario mėn. vidurio buvęs faktinėje prastovoje; ketvirta, už prastovos laikotarpį, vadovaujantis DK 195 straipsnio 1 dalimi, jam taip pat turėjo būti mokama ne mažiau nei minimalus valandinis atlygis už kiekvieną darbo valandą; penkta, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 nustatytas 6,06 Lt dydžio minimalus valandinis darbo užmokestis; penkta, esant 8 val. darbo dienai konstatuotina, jog ieškovo vidutinis dienos darbo užmokestis sudarė 48,48 Lt (neatskaičius mokesčių), šešta, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. A1-581 esant nustatytam 20,9 vidutiniam penkias dienas per savaitę dirbusio asmens mėnesio darbo dienų skaičiui, ieškovo vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis sudaro 1.013,23 Lt (neatskaičius mokesčių).

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, taip pat faktą, jog iki pat sprendimo priėmimo dienos nėra duomenų apie po darbo sutarties nutraukimo ieškovo pradėtus naujus darbo santykius, taip pat šiame sprendime jau minėtą teismo teisę viršyti byloje reiškiamus reikalavimus, teismas sprendžia, jog yra pagrindas priteisti ieškovui K. B. 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką- 2.026,46 Lt (neatskaičius mokesčių), taip pat vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2013 m. balandžio 30 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo- 5.502,47 Lt (1013,32 Lt*5 mėn. + 48,48 Lt* 9 darbo dienų 2013 m. spalio mėn.) (neatskaičius mokesčių) už laikotarpį iki 2013 m. spalio 11 d. ir po 48,48 Lt (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną darbo dieną nuo 2013 m. spalio 12 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Įvertinęs ieškinio reikalavimą dėl sankcijos už vėlavimą atsiskaityti taikymo, teismas atkreipia dėmesį, jog šioje civilinėje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl darbo užmokesčio ar kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais priteisimo ieškovui K. B., šis klausimas, kaip nurodė pats ieškovas, buvo išspręstas darbo ginčų komisijos sprendimu, tuo tarpu darbuotojo teisių, susijusių su galimu darbdavio darbo ginčų komisijos sprendimo nevykdymu, gynimui yra nustatyta speciali DK 303 straipsnyje reglamentuojama tvarka, kuria ieškovas, esant nurodytoms sąlygoms, gali pasinaudoti.

Vadovaujantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 2 punktu, sprendimo dalis dėl 1.013,23 Lt (neatskaičius mokesčių) vieno mėnesio vidutiniam darbo užmokesčiui lygios sumos priteisimo ieškovui K. B. vykdytina skubiai.

Dėl finansinių ieškovės K. B. reikalavimų

Ieškinyje pateikti ieškovės K. B. reikalavimai, susiję su finansinėmis darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu pasekmėmis- priteisti ieškovei DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2013 m. balandžio 30 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, taip pat priteisti ieškovei K. B. neišmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d., kompensaciją už nepanaudotas atostogas, vidutinį darbo užmokestį (850 Lt per mėnesį) už uždelsimo laiką, skaičiuojant nuo atleidimo iš darbo dienos (2013 m. balandžio 30 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

DK 141 straipsnyje įtvirtinta darbdavio pareiga atsiskaityti su darbuotoju atleidimo iš darbo dieną. Pareiga įrodyti šios aplinkybės egzistavimą, tenka darbdaviui. Kaip minėta, darbdavys nevykdė bendradarbiavimo pareigos, nepateikė teismui jokių duomenų, susijusių su darbo užmokesčio ar kitų išmokų ieškovui mokėjimu, darbdavio VSDFV teikti duomenys neatitiko tikrovės (pateiktas nepagrįstas atleidimo iš darbo pagrindas, nors ieškovė patvirtino realiai nedirbęs nuo 2013 m. vasario mėn. vidurio, akcentavo, jog prastova oficialiai jai nebuvo įforminta, 2013 m. balandžio mėn. darbuotojai fiksuoti nedraudiminiai laikotarpiai), todėl jais remtis nėra pagrindo. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, jog pareiga sumokėti darbo užmokestį už ieškovės nurodytą laikotarpį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas nebuvo įvykdyta. Apskaičiuojant nurodytų mokėtinų sumų dydžius vadovautinasi šiomis aplinkybėmis: pirma, iš atsakovės direktoriaus 2012 m. rugsėjo 17 d. įsakymo, Trišalės profesinio mokymo ir įdarbinimo sutarties turinio ir pačios ieškovės paaiškinimų akivaizdu, jog laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 k. vasario 18 d. ieškovei buvo nustatyta 20 val. per savaitę darbo laiko trukmė, dirbant penkias dienas po keturias valandas per dieną, tuo tarpu nuo 2013 m. vasario 19 d.- 40 val. per savaitę darbo laiko trukmė, dirbant penkias dienas, po aštuonias valandas per dieną; antra, ieškovė buvo susitarusi dėl minimalaus darbo užmokesčio mokėjimo; trečia, ieškovė pripažino nuo 2013 m. vasario mėn. vidurio buvusi faktinėje prastovoje; ketvirta, už prastovos laikotarpį, vadovaujantis DK 195 straipsnio 1 dalimi, jai taip pat turėjo būti mokama ne mažiau nei minimalus valandinis atlygis už kiekvieną darbo valandą; penkta, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 nustatytas 6,06 Lt dydžio minimalus valandinis darbo užmokestis. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog už 34 darbo dienas iki 2013 m. vasario 18 d. ieškovei turėjo būti sumokėtas 824,16 Lt (6,06 Lt * 4 val. per dieną * 34 darbo dienų) (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis, tuo tarpu už likusias 49 darbo dienas iki atleidimo iš darbo dienos (tiek faktiškai dirbtas, tiek būtas faktinėje prastovoje)- 2.375,52 Lt (6,06 Lt * 8 val. per dieną * 49 darbo dienų) (neatskaičius mokesčių), viso- 3.199,68 Lt (neatskaičius mokesčių).

Nors į bylą pateiktos dvi skirtingos darbo sutarčių kopijos, kuriose nurodyta skirtinga darbo pradžios data, teismas, sistemiškai vertindamas visus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, t.y. VSDFV pažymų duomenis apie draudiminių laikotarpių pradžią, atsakovės direktoriaus 2012 m. rugsėjo 17 d. įsakymo turinį, labiausiai tikėtina ieškovės darbo pradžios data laiko 2012 m. birželio 13 d. Byloje nesant duomenų, jog ieškovė būtų naudojusis kasmetinėmis atostogomis, kurių nuo 2012 m. birželio 13 d. iki 2013 m. balandžio 30 d. susikaupė 25 kalendorinės dienos, teismas sprendžia, jog pagrįstas ir ieškovės reikalavimas dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo.

Apskaičiuojant ieškovės vidutinio darbo užmokesčio dydį atleidimo iš darbo dienai, akcentuotina, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 6.1 punktu, vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas už 3 paskutinius kalendorinius mėnesius, einančius prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis, tuo tarpu kai atleidžiamo iš įmonės darbuotojo paskutinė darbo įmonėje (atleidimo iš darbo) diena sutampa su paskutine to mėnesio darbo diena pagal darbuotojo darbo (pamainos) grafiką, šis mėnuo įtraukiamas į skaičiuojamąjį laikotarpį. Nurodytos aplinkybės lemia, jog vidutinis darbo užmokestis turi būti skaičiuojamas už 2013 m. vasario, kovo ir balandžio mėn. Darbdaviui nebendradarbiavus su teismu ir nepateikus jokių su darbo santykiais susijusių prievolių dydį lemiančių dokumentų, įvertinus faktą, jog darbdavio VSDFV teikti duomenys neatitiko tikrovės (pateiktas nepagrįstas atleidimo iš darbo pagrindas, nors ieškovė patvirtino realiai nedirbusi nuo 2013 m. vasario mėn. vidurio, akcentavo, jog prastova oficialiai jai nebuvo įforminta, 2013 m. balandžio mėn. darbuotojai fiksuoti nedraudiminiai laikotarpiai), teismas vidutinį darbo užmokestį nustato atsižvelgdamas į šias aplinkybes: pirma, ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog dalį aptariamo laikotarpio (iki 2013 m. vasario 18 d.), kaip ir kitiems ieškovams, siųstiems į teritorinės darbo biržos organizuotus mokymus, jai buvo nustatyta nepilna- 20 val. per savaitę- darbo laiko trukmė, dirbant po keturias valandas penkias dienas per savaitę, tuo tarpu nuo 2013 m. vasario 19 d. jai nustatyta 40 val. darbo savaitė; antra, ieškovė buvo sutarusi su darbdaviu dėl minimalaus darbo užmokesčio mokėjimo; trečia, ieškovė pripažino nuo 2013 m. vasario mėn. vidurio buvusi faktinėje prastovoje; ketvirta, už prastovos laikotarpį, vadovaujantis DK 195 straipsnio 1 dalimi, jai taip pat turėjo būti mokama ne mažiau nei minimalus valandinis atlygis už kiekvieną darbo valandą; penkta, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 nustatytas 6,06 Lt dydžio minimalus valandinis darbo užmokestis; šešta, esant 4 val. darbo dienai, ieškovės darbo užmokestis už 12 darbo dienų iki 2013 m. vasario 18 d. sudarė 290,88 Lt (neatskaičius mokesčių), tuo tarpu esant 8 val. darbo dienos trukmei, ieškovės darbo užmokestis už 49 darbo dienas nuo 2013 m. vasario 19 d. iki atleidimo iš darbo dienos sudarė 2.375,52 Lt (neatskaičius mokesčių), bendras darbo užmokestis- 2.666,40 Lt (neatskaičius mokesčių), todėl vienos dienos vidutinis darbo užmokestis sudarė 43,71 Lt (neatskaičius mokesčių); septinta, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. A1-581 esant nustatytam 20,9 vidutiniam penkias dienas per savaitę dirbusio asmens mėnesio darbo dienų skaičiui, ieškovės vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis sudaro 913,54 Lt (neatskaičius mokesčių).

Nurodytas paskaičiavimas lemia, jog esant Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. A1-581 patvirtintam 0,7 metiniam darbo dienų koeficientui, kai nustatyta penkių darbo dienų savaitė 2013 m., ieškovei iš atsakovės priteistina 764,93 Lt (43,71 Lt x 25 kalendorinių dienų x 0,7 koef.) (neatskaičius mokesčių) kompensacija už nepanaudotas atostogas (DK 177 straipsnis).

DK 300 straipsnio 4 dalyje numatyta speciali darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu finansinė pasekmė- darbuotojui priteisiama DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinė išmoka ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumas už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Kadangi su ieškove K. B. darbo sutartis buvo sudaryta 2012 m. birželio 12 d., tuo tarpu darbo santykių nutraukimo momentas šiuo teismo sprendimu susietas su sprendimo įsiteisėjimu, taikytina DK 140 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išmoka.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, taip pat faktą, jog iki pat sprendimo priėmimo dienos nėra duomenų apie po darbo sutarties nutraukimo ieškovės pradėtus naujus darbo santykius (iš pateiktų duomenų matosi, jog tęsėsi jos darbo santykiai kitoje darbovietėje, kur jos pajamos buvo 48,48 Lt per mėnesį, teikiant vieną iš pažymų teismui buvo įsivėlusi klaida, susijusi su jos pajamų dydžiu, kuri buvo ištaisyta pateikus patikslintą pažymą), taip pat šiame sprendime jau minėtą teismo teisę viršyti byloje reiškiamus reikalavimus, teismas sprendžia, jog yra pagrindas priteisti ieškovei K. B. 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką- 1.827,08 Lt (neatskaičius mokesčių), taip pat vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2013 m. balandžio 30 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo- 4.961,09 Lt (913,54 Lt*5 mėn. + 43,71 Lt * 9 darbo dienų 2013 m. spalio mėn.) (neatskaičius mokesčių) už laikotarpį iki 2013 m. spalio 11 d. ir po 43,71 Lt (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną darbo dieną nuo 2013 m. spalio 12 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Įvertinęs ieškinio reikalavimą dėl sankcijos už vėlavimą atsiskaityti taikymo, teismas atkreipia dėmesį, jog šios sankcijos taikymas už priverstinės pravaikštos laikotarpį, už kurį jau priteistas vidutinis darbo užmokestis, sąlygotų darbdavio ir darbuotojos interesų disproporciją, neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Iš kitos pusės, finansinės sankcijos už neteisėtą atleidimą iš darbo skaičiavimo pabaiga siejama su teismo sprendimo įsiteisėjimo momentu, tuo tarpu sankcijos už vėlavimą vykdyti finansinius įsipareigojimus - su šių įpareigojimų įvykdymo momentu (DK 141 str. 3 d.). Nurodyta aplinkybė lemia reikalavimo dalies dėl vidutinio darbo užmokesčio (43,71 Lt už kiekvieną darbo dieną) už vėlavimą vykdyti finansinius įsipareigojimus už laikotarpį nuo sekančios dienos po teismo sprendimo įsiteisėjimo iki teismo sprendimu priteistų darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas sumų sumokėjimo priteisimo pagrįstumą.

Vadovaujantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 2 punktu, sprendimo dalis dėl 913,54 Lt (neatskaičius mokesčių) vieno mėnesio vidutiniam darbo užmokesčiui lygios sumos priteisimo ieškovei K. B. vykdytina skubiai.

Dėl finansinių ieškovo G. S. reikalavimų

Ieškinyje pateikti ieškovo G. S. reikalavimai, susiję su finansinėmis darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu pasekmėmis- priteisti ieškovui DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2013 m. balandžio 30 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, taip pat priteisti ieškovui G. S. vidutinį darbo užmokestį (850 Lt per mėnesį) už uždelsimo laiką, skaičiuojant nuo atleidimo iš darbo dienos (2013 m. balandžio 30 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Reikalavimas dėl sumų už laikotarpį iki darbo sutarties nutraukimo priteisimo nereiškiamas, nes, kaip nurodė pats ieškovas, šių sumų išieškojimo klausimas buvo išspręstas darbo ginčų komisijoje.

DK 300 straipsnio 4 dalyje numatyta speciali darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu finansinė pasekmė- darbuotojui priteisiama DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinė išmoka ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumas už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Kadangi su ieškovu G. S. darbo sutartis buvo sudaryta 2012 m. kovo 16 d., taikytina DK 140 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išmoka.

Apskaičiuojant ieškovo vidutinio darbo užmokesčio dydį akcentuotina, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 6.1 punktu, vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas už 3 paskutinius kalendorinius mėnesius, einančius prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis, tuo tarpu kai atleidžiamo iš įmonės darbuotojo paskutinė darbo įmonėje (atleidimo iš darbo) diena sutampa su paskutine to mėnesio darbo diena pagal darbuotojo darbo (pamainos) grafiką, šis mėnuo įtraukiamas į skaičiuojamąjį laikotarpį. Nurodytos aplinkybės lemia, jog vidutinis darbo užmokestis turi būti skaičiuojamas už 2013 m. vasario, kovo ir balandžio mėn. Darbdaviui nebendradarbiavus su teismu ir nepateikus jokių su darbo santykiais susijusių prievolių dydį lemiančių dokumentų, įvertinus faktą, jog darbdavio VSDFV teikti duomenys neatitiko tikrovės (pateiktas nepagrįstas atleidimo iš darbo pagrindas, nors ieškovas patvirtino realiai nedirbęs nuo 2013 m. vasario mėn. vidurio, akcentavo, jog prastova oficialiai jam nebuvo įforminta, 2013 m. kovo- balandžio mėn. darbuotojui fiksuoti nedraudiminiai laikotarpiai), teismas vidutinį darbo užmokestį nustato atsižvelgdamas į šias aplinkybes: pirma, ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog aptariamu laikotarpiu, kaip ir kitiems ieškovams, siųstiems į teritorinės darbo biržos organizuotus mokymus, jam buvo nustatyta nepilna- 20 val. per savaitę- darbo laiko trukmė, dirbant po keturias valandas penkias dienas per savaitę; antra, ieškovas buvo sutaręs su darbdaviu dėl minimalaus darbo užmokesčio mokėjimo; trečia, byloje nėra duomenų, jog darbuotojas iki 2013 m. vasario mėn. vidurio būtų dirbęs daugiau ar mažiau nei 20 val. per savaitę; ketvirta, ieškovas pripažino nuo 2013 m. vasario mėn. vidurio buvęs faktinėje prastovoje; penkta, už prastovos laikotarpį, vadovaujantis DK 195 straipsnio 1 dalimi, jam taip pat turėjo būti mokama ne mažiau nei minimalus valandinis atlygis už kiekvieną darbo valandą; šešta, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 nustatytas 6,06 Lt dydžio minimalus valandinis darbo užmokestis; septinta, esant 4 val. darbo dienai konstatuotina, jog ieškovo vidutinis dienos darbo užmokestis sudarė 24,24 Lt (neatskaičius mokesčių), aštunta, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. A1-581 esant nustatytam 20,9 vidutiniam penkias dienas per savaitę dirbusio asmens mėnesio darbo dienų skaičiui, ieškovo vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis sudaro 506,62 Lt (neatskaičius mokesčių).

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, taip pat faktą, jog 2013 m. rugpjūčio 21 d. ieškovas pradėjo dirbti UAB „Baltresa“, kur gauna ne mažesnį, nei ankstesnėje darbovietėje, darbo užmokestį, kas, vadovaujantis DK 300 straipsnio 4 dalimi, vertintina kaip kliūtis priteisti vidutinį darbo užmokestį už vėlesnius laikotarpius, taip pat šiame sprendime jau minėtą teismo teisę viršyti byloje reiškiamus reikalavimus, teismas sprendžia, jog yra pagrindas priteisti ieškovui G. S. 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką- 1013,24 Lt (neatskaičius mokesčių), taip pat vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2013 m. balandžio 30 d.) iki 2013 m. rugpjūčio 20 d.- 1.834,98 Lt (506,62 Lt*3 mėn. + 24,24 Lt* 13 darbo dienų 2013 m. rugpjūčio mėn.) (neatskaičius mokesčių).

Įvertinęs ieškinio reikalavimą dėl sankcijos už vėlavimą atsiskaityti taikymo, teismas atkreipia dėmesį, jog šioje civilinėje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl darbo užmokesčio ar kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais priteisimo ieškovui G. S., šis klausimas, kaip nurodė pats ieškovas, buvo išspręstas darbo ginčų komisijos sprendimu, tuo tarpu darbuotojo teisių, susijusių su galimu darbdavio darbo ginčų komisijos sprendimo nevykdymu, gynimui yra nustatyta speciali DK 303 straipsnyje reglamentuojama tvarka, kuria ieškovas, esant nurodytoms sąlygoms, gali pasinaudoti.

Vadovaujantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 2 punktu, sprendimo dalis dėl 506,62 Lt (neatskaičius mokesčių) vieno mėnesio vidutiniam darbo užmokesčiui lygios sumos priteisimo ieškovui G. S. vykdytina skubiai.

Dėl finansinių ieškovo J. P. reikalavimų

Ieškinyje pateikti ieškovo J. P. reikalavimai, susiję su finansinėmis darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu pasekmėmis- priteisti ieškovui DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2013 m. balandžio 30 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, taip pat priteisti ieškovui J. P. vidutinį darbo užmokestį (850 Lt per mėnesį) už uždelsimo laiką, skaičiuojant nuo atleidimo iš darbo dienos (2013 m. balandžio 30 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Reikalavimas dėl sumų už laikotarpį iki darbo sutarties nutraukimo priteisimo nereiškiamas, nes, kaip nurodė pats ieškovas, šių sumų išieškojimo klausimas buvo išspręstas darbo ginčų komisijoje.

DK 300 straipsnio 4 dalyje numatyta speciali darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu finansinė pasekmė- darbuotojui priteisiama DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinė išmoka ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumas už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Kadangi su ieškovu J. P. darbo sutartis buvo sudaryta 2012 m. kovo 20 d., taikytina DK 140 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išmoka.

Apskaičiuojant ieškovo vidutinio darbo užmokesčio dydį akcentuotina, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 6.1 punktu, vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas už 3 paskutinius kalendorinius mėnesius, einančius prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis, tuo tarpu kai atleidžiamo iš įmonės darbuotojo paskutinė darbo įmonėje (atleidimo iš darbo) diena sutampa su paskutine to mėnesio darbo diena pagal darbuotojo darbo (pamainos) grafiką, šis mėnuo įtraukiamas į skaičiuojamąjį laikotarpį. Nurodytos aplinkybės lemia, jog vidutinis darbo užmokestis turi būti skaičiuojamas už 2013 m. vasario, kovo ir balandžio mėn. Darbdaviui nebendradarbiavus su teismu ir nepateikus jokių su darbo santykiais susijusių prievolių dydį lemiančių dokumentų, įvertinus faktą, jog darbdavio VSDFV teikti duomenys neatitiko tikrovės (pateiktas nepagrįstas atleidimo iš darbo pagrindas, nors ieškovas patvirtino realiai nedirbęs nuo 2013 m. vasario mėn. vidurio, akcentavo, jog prastova oficialiai jam nebuvo įforminta, 2013 m. kovo- balandžio mėn. darbuotojui fiksuoti nedraudiminiai laikotarpiai), teismas vidutinį darbo užmokestį nustato atsižvelgdamas į šias aplinkybes: pirma, ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog aptariamu laikotarpiu, kaip ir kitiems ieškovams, siųstiems į teritorinės darbo biržos organizuotus mokymus, jam buvo nustatyta nepilna- 20 val. per savaitę- darbo laiko trukmė, dirbant po keturias valandas penkias dienas per savaitę; antra, ieškovas buvo sutaręs su darbdaviu dėl minimalaus darbo užmokesčio mokėjimo; trečia, byloje nėra duomenų, jog darbuotojas iki 2013 m. vasario mėn. vidurio būtų dirbęs daugiau ar mažiau nei 20 val. per savaitę; ketvirta, ieškovas pripažino nuo 2013 m. vasario mėn. vidurio buvęs faktinėje prastovoje; penkta, už prastovos laikotarpį, vadovaujantis DK 195 straipsnio 1 dalimi, jam taip pat turėjo būti mokama ne mažiau nei minimalus valandinis atlygis už kiekvieną darbo valandą; šešta, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 nustatytas 6,06 Lt dydžio minimalus valandinis darbo užmokestis; septinta, esant 4 val. darbo dienai konstatuotina, jog ieškovo vidutinis dienos darbo užmokestis sudarė 24,24 Lt (neatskaičius mokesčių), aštunta, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. A1-581 esant nustatytam 20,9 vidutiniam penkias dienas per savaitę dirbusio asmens mėnesio darbo dienų skaičiui, ieškovo vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis sudaro 506,62 Lt (neatskaičius mokesčių).

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, taip pat faktą, jog 2013 m. rugpjūčio 21 d. ieškovas pradėjo dirbti UAB „Baltresa“, kur gauna ne mažesnį, nei ankstesnėje darbovietėje, darbo užmokestį, kas, vadovaujantis DK 300 straipsnio 4 dalimi, vertintina kaip kliūtis priteisti vidutinį darbo užmokestį už vėlesnius laikotarpius, taip pat šiame sprendime jau minėtą teismo teisę viršyti byloje reiškiamus reikalavimus, teismas sprendžia, jog yra pagrindas priteisti ieškovui J. P. 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką- 1013,24 Lt (neatskaičius mokesčių), taip pat vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2013 m. balandžio 30 d.) iki 2013 m. rugpjūčio 20 d.- 1.834,98 Lt (506,62 Lt*3 mėn. + 24,24 Lt* 13 darbo dienų 2013 m. rugpjūčio mėn.) (neatskaičius mokesčių).

Įvertinęs ieškinio reikalavimą dėl sankcijos už vėlavimą atsiskaityti taikymo, teismas atkreipia dėmesį, jog šioje civilinėje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl darbo užmokesčio ar kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais priteisimo ieškovui G. S., šis klausimas, kaip nurodė pats ieškovas, buvo išspręstas darbo ginčų komisijos sprendimu, tuo tarpu darbuotojo teisių, susijusių su galimu darbdavio darbo ginčų komisijos sprendimo nevykdymu, gynimui yra nustatyta speciali DK 303 straipsnyje reglamentuojama tvarka, kuria ieškovas, esant nurodytoms sąlygoms, gali pasinaudoti.

Vadovaujantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 2 punktu, sprendimo dalis dėl 506,62 Lt (neatskaičius mokesčių) vieno mėnesio vidutiniam darbo užmokesčiui lygios sumos priteisimo ieškovui J. P. vykdytina skubiai.

Dėl finansinių ieškovo R. J. reikalavimų

Ieškinyje pateikti ieškovo R. J. reikalavimai, susiję su finansinėmis darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu pasekmėmis- priteisti ieškovui DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2013 m. balandžio 30 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, taip pat priteisti ieškovui R. J. neišmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d., kompensaciją už nepanaudotas atostogas, vidutinį darbo užmokestį (850 Lt per mėnesį) už uždelsimo laiką, skaičiuojant nuo atleidimo iš darbo dienos (2013 m. balandžio 30 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

DK 141 straipsnyje įtvirtinta darbdavio pareiga atsiskaityti su darbuotoju atleidimo iš darbo dieną. Pareiga įrodyti šios aplinkybės egzistavimą, tenka darbdaviui. Kaip minėta, darbdavys nevykdė bendradarbiavimo pareigos, nepateikė teismui jokių duomenų, susijusių su darbo užmokesčio ar kitų išmokų ieškovui mokėjimu, darbdavio VSDFV teikti duomenys neatitiko tikrovės (pateiktas nepagrįstas atleidimo iš darbo pagrindas, nors ieškovas patvirtino realiai nedirbęs nuo 2013 m. vasario mėn. vidurio, akcentavo, jog prastova oficialiai jam nebuvo įforminta, 2013 m. kovo- balandžio mėn. darbuotojui fiksuoti nedraudiminiai laikotarpiai), todėl jais remtis nėra pagrindo. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, jog pareiga sumokėti darbo užmokestį už ieškovo nurodytą laikotarpį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas nebuvo įvykdyta. Apskaičiuojant nurodytų mokėtinų sumų dydžius vadovautinasi šiomis aplinkybėmis: pirma, nors į bylą nepateikta ieškovo darbo sutarties kopija, iš į bylą pateiktų atsakovės direktoriaus 2013 m. sausio 8 d. įsakymo ir 2013 m. sausio 10 d. Trišalė profesinio mokymo ir įdarbinimo sutarties turinio bei ieškovų paaiškinimų teismo posėdžio metu spręstina, jog ieškovui R. J. nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. sausio 13 d. buvo nustatyta 40 val. per savaitę darbo trukmė, kuri nuo 2013 m. sausio 14 d. buvo sutrumpinta iki 20 val. per savaitę, dirbant penkias dienas po keturias valandas; antra, ieškovas buvo susitaręs dėl minimalaus darbo užmokesčio mokėjimo; trečia, byloje nėra duomenų, jog darbuotojas iki 2013 m. sausio 13 d. būtų dirbęs daugiau ar mažiau nei 40 val. per savaitę, laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 14 d. iki 2013 m. vasario mėn. vidurio- 20 val. per savaitę; ketvirta, ieškovas pripažino nuo 2013 m. vasario mėn. vidurio buvęs faktinėje prastovoje; penkta, už prastovos laikotarpį, vadovaujantis DK 195 straipsnio 1 dalimi, jam taip pat turėjo būti mokama ne mažiau nei minimalus valandinis atlygis už kiekvieną darbo valandą; šešta, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 nustatytas 6,06 Lt dydžio minimalus valandinis darbo užmokestis. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog už 8 darbo dienas iki 2013 m. sausio 13 d. ieškovui turėjo būti sumokėtas 387,84 Lt (6,06 Lt * 8 val. per dieną * 8 darbo dienų) (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis, tuo tarpu už likusias 75 darbo dienas iki atleidimo iš darbo dienos (tiek faktiškai dirbtas, tiek už būtas faktinėje prastovoje)- 1.818 Lt (6,06 Lt * 4 val. per dieną * 75 darbo dienų) (neatskaičius mokesčių), viso- 2.205,84 Lt (neatskaičius mokesčių).

Byloje nesant duomenų, jog ieškovas būtų naudojęsis kasmetinėmis atostogomis, kurių nuo 2012 m. balandžio 3 d. iki 2013 m. balandžio 30 d. susikaupė 30 kalendorinių dienų, teismas sprendžia, jog pagrįstas ir ieškovo reikalavimas dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo.

Apskaičiuojant ieškovo vidutinio darbo užmokesčio dydį atleidimo iš darbo dienai, akcentuotina, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 6.1 punktu, vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas už 3 paskutinius kalendorinius mėnesius, einančius prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis, tuo tarpu kai atleidžiamo iš įmonės darbuotojo paskutinė darbo įmonėje (atleidimo iš darbo) diena sutampa su paskutine to mėnesio darbo diena pagal darbuotojo darbo (pamainos) grafiką, šis mėnuo įtraukiamas į skaičiuojamąjį laikotarpį. Nurodytos aplinkybės lemia, jog vidutinis darbo užmokestis turi būti skaičiuojamas už 2013 m. vasario, kovo ir balandžio mėn. Darbdaviui nebendradarbiavus su teismu ir nepateikus jokių su darbo santykiais susijusių prievolių dydį lemiančių dokumentų, įvertinus faktą, jog darbdavio VSDFV teikti duomenys neatitiko tikrovės (pateiktas nepagrįstas atleidimo iš darbo pagrindas, nors ieškovas patvirtino realiai nedirbęs nuo 2013 m. vasario mėn. vidurio, akcentavo, jog prastova oficialiai jam nebuvo įforminta, 2013 m. kovo- balandžio mėn. darbuotojui fiksuoti nedraudiminiai laikotarpiai), teismas vidutinį darbo užmokestį nustato atsižvelgdamas į šias aplinkybes: pirma, ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog aptariamu laikotarpiu, kaip ir kitiems ieškovams, siųstiems į teritorinės darbo biržos organizuotus mokymus, jam buvo nustatyta nepilna- 20 val. per savaitę- darbo laiko trukmė, dirbant po keturias valandas penkias dienas per savaitę; antra, ieškovas buvo sutaręs su darbdaviu dėl minimalaus darbo užmokesčio mokėjimo; trečia, byloje nėra duomenų, jog darbuotojas iki 2013 m. vasario mėn. vidurio būtų dirbęs daugiau ar mažiau nei 20 val. per savaitę; ketvirta, ieškovas pripažino nuo 2013 m. vasario mėn. vidurio buvęs faktinėje prastovoje; penkta, už prastovos laikotarpį, vadovaujantis DK 195 straipsnio 1 dalimi, jam taip pat turėjo būti mokama ne mažiau nei minimalus valandinis atlygis už kiekvieną darbo valandą; šešta, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 nustatytas 6,06 Lt dydžio minimalus valandinis darbo užmokestis; septinta, esant 4 val. darbo dienai konstatuotina, jog ieškovo vidutinis dienos darbo užmokestis sudarė 24,24 Lt (neatskaičius mokesčių), aštunta, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. A1-581 esant nustatytam 20,9 vidutiniam penkias dienas per savaitę dirbusio asmens mėnesio darbo dienų skaičiui, ieškovo vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis sudaro 506,62 Lt (neatskaičius mokesčių).

Nurodytas paskaičiavimas lemia, jog esant Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. A1-581 patvirtintam 0,7 metiniam darbo dienų koeficientui, kai nustatyta penkių darbo dienų savaitė 2013 m., ieškovui iš atsakovės priteistina 509,04 Lt (24,24 Lt x 30 kalendorinių dienų x 0,7 koef.) (neatskaičius mokesčių) kompensacija už nepanaudotas atostogas (DK 177 straipsnis).

DK 300 straipsnio 4 dalyje numatyta speciali darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu finansinė pasekmė- darbuotojui priteisiama DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinė išmoka ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumas už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Kadangi su ieškovu R. J. darbo sutartis buvo sudaryta 2012 m. balandžio 3 d., taikytina DK 140 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išmoka.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, taip pat faktą, jog iki pat sprendimo priėmimo dienos nėra duomenų apie po darbo sutarties nutraukimo ieškovo pradėtus naujus darbo santykius, taip pat šiame sprendime jau minėtą teismo teisę viršyti byloje reiškiamus reikalavimus, teismas sprendžia, jog yra pagrindas priteisti ieškovui R. J. 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką- 1013,24 Lt (neatskaičius mokesčių), taip pat vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2013 m. balandžio 30 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo- 2.784,26 Lt (506,62 Lt*5 mėn. + 24,24 Lt * 9 darbo dienų 2013 m. spalio mėn.) (neatskaičius mokesčių) už laikotarpį iki 2013 m. spalio 11 d. ir po 24,24 Lt (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną darbo dieną nuo 2013 m. spalio 12 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Įvertinęs ieškinio reikalavimą dėl sankcijos už vėlavimą atsiskaityti taikymo, teismas atkreipia dėmesį, jog šios sankcijos taikymas už priverstinės pravaikštos laikotarpį, už kurį jau priteistas vidutinis darbo užmokestis, sąlygotų darbdavio ir darbuotojo interesų disproporciją, neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Iš kitos pusės, finansinės sankcijos už neteisėtą atleidimą iš darbo skaičiavimo pabaiga siejama su teismo sprendimo įsiteisėjimo momentu, tuo tarpu sankcijos už vėlavimą vykdyti finansinius įsipareigojimus - su šių įpareigojimų įvykdymo momentu (DK 141 str. 3 d.). Nurodyta aplinkybė lemia reikalavimo dalies dėl vidutinio darbo užmokesčio (24,24 Lt už kiekvieną darbo dieną) už vėlavimą vykdyti finansinius įsipareigojimus už laikotarpį nuo sekančios dienos po teismo sprendimo įsiteisėjimo iki teismo sprendimu priteistų darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas sumų sumokėjimo priteisimo pagrįstumą.

Vadovaujantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 2 punktu, sprendimo dalis dėl 506,62 Lt (neatskaičius mokesčių) vieno mėnesio vidutiniam darbo užmokesčiui lygios sumos priteisimo ieškovui R. J. vykdytina skubiai.

Dėl finansinių ieškovo N. R. reikalavimų

Ieškinyje pateikti ieškovo N. R. reikalavimai, susiję su finansinėmis darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu pasekmėmis- priteisti ieškovui DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2013 m. balandžio 30 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, taip pat priteisti ieškovui N. R. neišmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d., kompensaciją už nepanaudotas atostogas, vidutinį darbo užmokestį (850 Lt per mėnesį) už uždelsimo laiką, skaičiuojant nuo atleidimo iš darbo dienos (2013 m. balandžio 30 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

DK 141 straipsnyje įtvirtinta darbdavio pareiga atsiskaityti su darbuotoju atleidimo iš darbo dieną. Pareiga įrodyti šios aplinkybės egzistavimą, tenka darbdaviui. Kaip minėta, darbdavys nevykdė bendradarbiavimo pareigos, nepateikė teismui jokių duomenų, susijusių su darbo užmokesčio ar kitų išmokų ieškovui mokėjimu, darbdavio VSDFV teikti duomenys neatitiko tikrovės (pateiktas nepagrįstas atleidimo iš darbo pagrindas, nors ieškovas patvirtino realiai nedirbęs nuo 2013 m. vasario mėn. vidurio, akcentavo, jog prastova oficialiai jam nebuvo įforminta, 2013 m. kovo- balandžio mėn. darbuotojui fiksuoti nedraudiminiai laikotarpiai), todėl jais remtis nėra pagrindo. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, jog pareiga sumokėti darbo užmokestį už ieškovo nurodytą laikotarpį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas nebuvo įvykdyta. Apskaičiuojant nurodytų mokėtinų sumų dydžius vadovautinasi šiomis aplinkybėmis: pirma, nors į bylą nepateikta ieškovo darbo sutarties kopija, iš į bylą pateiktų atsakovės direktoriaus 2013 m. sausio 8 d. įsakymo ir 2013 m. sausio 10 d. Trišalė profesinio mokymo ir įdarbinimo sutarties turinio bei ieškovų paaiškinimų teismo posėdžio metu spręstina, jog ieškovui N. R. nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. sausio 13 d. buvo nustatyta 40 val. per savaitę darbo trukmė, kuri nuo 2013 m. sausio 14 d. buvo sutrumpinta iki 20 val. per savaitę, dirbant penkias dienas po keturias valandas; antra, ieškovas buvo susitaręs dėl minimalaus darbo užmokesčio mokėjimo; trečia, byloje nėra duomenų, jog darbuotojas iki 2013 m. sausio 13 d. būtų dirbęs daugiau ar mažiau nei 40 val. per savaitę, laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 14 d. iki 2013 m. vasario mėn. vidurio- 20 val. per savaitę; ketvirta, ieškovas pripažino nuo 2013 m. vasario mėn. vidurio buvęs faktinėje prastovoje; penkta, už prastovos laikotarpį, vadovaujantis DK 195 straipsnio 1 dalimi, jam taip pat turėjo būti mokama ne mažiau nei minimalus valandinis atlygis už kiekvieną darbo valandą; šešta, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 nustatytas 6,06 Lt dydžio minimalus valandinis darbo užmokestis. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog už 8 darbo dienas iki 2013 m. sausio 13 d. ieškovui turėjo būti sumokėtas 387,84 Lt (6,06 Lt * 8 val. per dieną * 8 darbo dienų) (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis, tuo tarpu už likusias 75 darbo dienas iki atleidimo iš darbo dienos (tiek faktiškai dirbtas, tiek už būtas faktinėje prastovoje)- 1.818 Lt (6,06 Lt * 4 val. per dieną * 75 darbo dienų) (neatskaičius mokesčių), viso- 2.205,84 Lt (neatskaičius mokesčių).

Byloje nesant duomenų, jog ieškovas būtų naudojęsis kasmetinėmis atostogomis, kurių nuo 2012 m. balandžio 3 d. iki 2013 m. balandžio 30 d. susikaupė 30 kalendorinių dienų, teismas sprendžia, jog pagrįstas ir ieškovo reikalavimas dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo.

Apskaičiuojant ieškovo vidutinio darbo užmokesčio dydį atleidimo iš darbo dienai, akcentuotina, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 6.1 punktu, vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas už 3 paskutinius kalendorinius mėnesius, einančius prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis, tuo tarpu kai atleidžiamo iš įmonės darbuotojo paskutinė darbo įmonėje (atleidimo iš darbo) diena sutampa su paskutine to mėnesio darbo diena pagal darbuotojo darbo (pamainos) grafiką, šis mėnuo įtraukiamas į skaičiuojamąjį laikotarpį. Nurodytos aplinkybės lemia, jog vidutinis darbo užmokestis turi būti skaičiuojamas už 2013 m. vasario, kovo ir balandžio mėn. Darbdaviui nebendradarbiavus su teismu ir nepateikus jokių su darbo santykiais susijusių prievolių dydį lemiančių dokumentų, įvertinus faktą, jog darbdavio VSDFV teikti duomenys neatitiko tikrovės (pateiktas nepagrįstas atleidimo iš darbo pagrindas, nors ieškovas patvirtino realiai nedirbęs nuo 2013 m. vasario mėn. vidurio, akcentavo, jog prastova oficialiai jam nebuvo įforminta, 2013 m. kovo- balandžio mėn. darbuotojui fiksuoti nedraudiminiai laikotarpiai), teismas vidutinį darbo užmokestį nustato atsižvelgdamas į šias aplinkybes: pirma, ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog aptariamu laikotarpiu, kaip ir kitiems ieškovams, siųstiems į teritorinės darbo biržos organizuotus mokymus, jam buvo nustatyta nepilna- 20 val. per savaitę- darbo laiko trukmė, dirbant po keturias valandas penkias dienas per savaitę; antra, ieškovas buvo sutaręs su darbdaviu dėl minimalaus darbo užmokesčio mokėjimo; trečia, byloje nėra duomenų, jog darbuotojas iki 2013 m. vasario mėn. vidurio būtų dirbęs daugiau ar mažiau nei 20 val. per savaitę; ketvirta, ieškovas pripažino nuo 2013 m. vasario mėn. vidurio buvęs faktinėje prastovoje; penkta, už prastovos laikotarpį, vadovaujantis DK 195 straipsnio 1 dalimi, jam taip pat turėjo būti mokama ne mažiau nei minimalus valandinis atlygis už kiekvieną darbo valandą; šešta, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 nustatytas 6,06 Lt dydžio minimalus valandinis darbo užmokestis; septinta, esant 4 val. darbo dienai konstatuotina, jog ieškovo vidutinis dienos darbo užmokestis sudarė 24,24 Lt (neatskaičius mokesčių), aštunta, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. A1-581 esant nustatytam 20,9 vidutiniam penkias dienas per savaitę dirbusio asmens mėnesio darbo dienų skaičiui, ieškovo vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis sudaro 506,62 Lt (neatskaičius mokesčių).

Nurodytas paskaičiavimas lemia, jog esant Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. A1-581 patvirtintam 0,7 metiniam darbo dienų koeficientui, kai nustatyta penkių darbo dienų savaitė 2013 m., ieškovui iš atsakovės priteistina 509,04 Lt (24,24 Lt x 30 kalendorinių dienų x 0,7 koef.) (neatskaičius mokesčių) kompensacija už nepanaudotas atostogas (DK 177 straipsnis).

DK 300 straipsnio 4 dalyje numatyta speciali darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu finansinė pasekmė- darbuotojui priteisiama DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinė išmoka ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumas už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Kadangi su ieškovu N. R. darbo sutartis buvo sudaryta 2012 m. balandžio 3 d., taikytina DK 140 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išmoka.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, taip pat faktą, jog iki pat sprendimo priėmimo dienos nėra duomenų apie po darbo sutarties nutraukimo ieškovo pradėtus naujus darbo santykius, taip pat šiame sprendime jau minėtą teismo teisę viršyti byloje reiškiamus reikalavimus, teismas sprendžia, jog yra pagrindas priteisti ieškovui R. J. 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką- 1013,24 Lt (neatskaičius mokesčių), taip pat vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2013 m. balandžio 30 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo- 2.784,26 Lt (506,62 Lt*5 mėn. + 24,24 Lt * 9 darbo dienų 2013 m. spalio mėn.) (neatskaičius mokesčių) už laikotarpį iki 2013 m. spalio 11 d. ir po 24,24 Lt (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną darbo dieną nuo 2013 m. spalio 12 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Įvertinęs ieškinio reikalavimą dėl sankcijos už vėlavimą atsiskaityti taikymo, teismas atkreipia dėmesį, jog šios sankcijos taikymas už priverstinės pravaikštos laikotarpį, už kurį jau priteistas vidutinis darbo užmokestis, sąlygotų darbdavio ir darbuotojo interesų disproporciją, neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Iš kitos pusės, finansinės sankcijos už neteisėtą atleidimą iš darbo skaičiavimo pabaiga siejama su teismo sprendimo įsiteisėjimo momentu, tuo tarpu sankcijos už vėlavimą vykdyti finansinius įsipareigojimus - su šių įpareigojimų įvykdymo momentu (DK 141 str. 3 d.). Nurodyta aplinkybė lemia reikalavimo dalies dėl vidutinio darbo užmokesčio (24,24 Lt už kiekvieną darbo dieną) už vėlavimą vykdyti finansinius įsipareigojimus už laikotarpį nuo sekančios dienos po teismo sprendimo įsiteisėjimo iki teismo sprendimu priteistų darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas sumų sumokėjimo priteisimo pagrįstumą.

Vadovaujantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 2 punktu, sprendimo dalis dėl 506,62 Lt (neatskaičius mokesčių) vieno mėnesio vidutiniam darbo užmokesčiui lygios sumos priteisimo ieškovui N. R. vykdytina skubiai.

Ieškinį patenkinus iš dalies, spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas. Sprendimu teismas patenkino 6 neturtinius ieškovų reikalavimus, taip pat konkrečiomis sumomis apibrėžtus turtinius reikalavimus, kurių bendra suma- 37.002,91 Lt. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovai yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir jo paduodami ieškinį nemokėjo, už patenkintus ieškinio reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis- 864 Lt žyminio mokesčio už neturtinius reikalavimus pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir 1.110 Lt žyminio mokesčio už visas ieškovams priteistas pinigines sumas (CPK 80 str. 1 d. 1, 5 p., 82 str.), viso 1.974 Lt žyminio mokesčio priteistina iš atsakovės valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.). Kadangi ieškinio reikalavimai buvo patenkinti didžiąja dalimi, iš atsakovės valstybei priteistinas ir teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas- 9,62 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti tarp ieškovo K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės UAB „Business partner group“, juridinio asmens kodas 301462589, sudarytos 2012 m. liepos 24 d. darbo sutarties Nr. 47/2012 nutraukimą DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu neteisėtu.

I. K. į darbą negrąžinti, ieškovo su atsakove sudarytą 2012 m. liepos 24 d. darbo sutartį Nr. 47/2012 laikyti nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti ieškovui K. B., asmens kodas 361012912032, iš atsakovės UAB „Business partner group“, juridinio asmens kodas 301462589, 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką- 2.026,46 Lt (du tūkstančius dvidešimt šešis litus 46 ct) (neatskaičius mokesčių), taip pat vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2013 m. balandžio 30 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo- 5.502,47 Lt (penkis tūkstančius penkis šimtus du litus 47 ct) (neatskaičius mokesčių) už laikotarpį iki 2013 m. spalio 11 d. ir po 48,48 Lt (keturiasdešimt aštuonis litus 48 ct) (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną darbo dieną nuo 2013 m. spalio 12 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimo dalį dėl 1.013,23 Lt (tūkstančio trylikos litų 23 ct) (neatskaičius mokesčių) vieno mėnesio vidutiniam darbo užmokesčiui lygios sumos priteisimo ieškovui K. B. iš atsakovės UAB „Business partner group“ vykdyti skubiai.

Pripažinti tarp ieškovės K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės UAB „Business partner group“, juridinio asmens kodas 301462589, sudarytos 2012 m. birželio 12 d. darbo sutarties Nr. 35/2012 nutraukimą DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu neteisėtu.

I. K. į darbą negrąžinti, ieškovės su atsakove sudarytą 2012 m. birželio 12 d. darbo sutartį Nr. 35/2012 laikyti nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti ieškovei K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „Business partner group“, juridinio asmens kodas 301462589, 3.199,68 Lt (tris tūkstančius šimtą devyniasdešimt devynis litus 68 ct) (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. balandžio 30 d., 764,93 Lt (septynių šimtų šešiasdešimt keturių litų 93 ct) (neatskaičius mokesčių) kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką- 1.827,08 Lt (tūkstantį aštuonis šimtus dvidešimt septynis litus 8 ct) (neatskaičius mokesčių), taip pat vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2013 m. balandžio 30 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo- 4.961,09 Lt (keturis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt vieną litą 9 ct) (neatskaičius mokesčių) už laikotarpį iki 2013 m. spalio 11 d. ir po 43,71 Lt (keturiasdešimt tris litus 71 ct) (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną darbo dieną nuo 2013 m. spalio 12 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, taip pat 43,71 Lt (keturiasdešimt tris litus 71 ct) (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną darbo dieną už vėlavimą vykdyti finansinius įsipareigojimus už laikotarpį nuo sekančios dienos po teismo sprendimo įsiteisėjimo iki teismo sprendimu priteistų darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas sumų sumokėjimo.

Sprendimo dalį dėl 913,54 Lt (devynių šimtų trylikos litų 54 ct) (neatskaičius mokesčių) vieno mėnesio vidutiniam darbo užmokesčiui lygios sumos priteisimo ieškovei K. B. iš atsakovės UAB „Business partner group“ vykdyti skubiai.

Pripažinti tarp ieškovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės UAB „Business partner group“, juridinio asmens kodas 301462589, sudarytos 2012 m. kovo 16 d. darbo sutarties Nr. 02/2012 nutraukimą DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu neteisėtu.

Ieškovo G. S. į darbą negrąžinti, ieškovo su atsakove sudarytą 2012 m. kovo 16 d. darbo sutartį Nr. 02/2012 laikyti nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti ieškovui G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „Business partner group“, juridinio asmens kodas 301462589, 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką- 1.013,24 Lt (tūkstantį trylika litų 24 ct) (neatskaičius mokesčių), taip pat vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2013 m. balandžio 30 d.) iki 2013 m. rugpjūčio 20 d.- 1.834,98 Lt (tūkstantį aštuonis šimtus trisdešimt keturis litus 98 ct) (neatskaičius mokesčių).

Sprendimo dalį dėl 506,62 Lt (penkių šimtų šešiasdešimt dviejų litų 62 ct) (neatskaičius mokesčių) vieno mėnesio vidutiniam darbo užmokesčiui lygios sumos priteisimo ieškovui G. S. iš atsakovės UAB „Business partner group“ vykdyti skubiai.

Pripažinti tarp ieškovo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės UAB „Business partner group“, juridinio asmens kodas 301462589, sudarytos 2012 m. kovo 20 d. darbo sutarties Nr. 05/2012 nutraukimą DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu neteisėtu.

I. J. į darbą negrąžinti, ieškovo su atsakove sudarytą 2012 m. kovo 20 d. darbo sutartį Nr. 05/2012 laikyti nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti ieškovui J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „Business partner group“, juridinio asmens kodas 301462589, 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką- 1.013,24 Lt (tūkstantį trylika litų 24 ct) (neatskaičius mokesčių), taip pat vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2013 m. balandžio 30 d.) iki 2013 m. rugpjūčio 20 d.- 1.834,98 Lt (tūkstantį aštuonis šimtus trisdešimt keturis litus 98 ct) (neatskaičius mokesčių).

Sprendimo dalį dėl 506,62 Lt (penkių šimtų šešiasdešimt dviejų litų 62 ct) (neatskaičius mokesčių) vieno mėnesio vidutiniam darbo užmokesčiui lygios sumos priteisimo ieškovui J. P. iš atsakovės UAB „Business partner group“ vykdyti skubiai.

Pripažinti tarp ieškovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės UAB „Business partner group“, juridinio asmens kodas 301462589, sudarytos 2012 m. balandžio 3 d. darbo sutarties Nr. 07/2012 nutraukimą DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu neteisėtu.

I. R. į darbą negrąžinti, ieškovo su atsakove sudarytą 2012 m. balandžio 3 d. darbo sutartį Nr. 07/2012 laikyti nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti ieškovui R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „Business partner group“, juridinio asmens kodas 301462589, 2.205,84 Lt (du tūkstančius du šimtus penkis litus 84 ct) (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. balandžio 30 d., 509,04 Lt (penkių šimtų devynių litų 4 ct) (neatskaičius mokesčių) kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką- 1.013,24 Lt (tūkstantį trylika litų 24 ct) (neatskaičius mokesčių), taip pat vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2013 m. balandžio 30 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo- 2.784,26 Lt (du tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt keturis litus 26 ct) (neatskaičius mokesčių) už laikotarpį iki 2013 m. spalio 11 d. ir po 24,24 Lt (dvidešimt keturis litus 24 ct) (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną darbo dieną nuo 2013 m. spalio 12 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, taip pat 24,24 Lt (dvidešimt keturių litų 24 ct) (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną darbo dieną už vėlavimą vykdyti finansinius įsipareigojimus už laikotarpį nuo sekančios dienos po teismo sprendimo įsiteisėjimo iki teismo sprendimu priteistų darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas sumų sumokėjimo.

Sprendimo dalį dėl 506,62 Lt (penkių šimtų šešiasdešimt dviejų litų 62 ct) (neatskaičius mokesčių) vieno mėnesio vidutiniam darbo užmokesčiui lygios sumos priteisimo ieškovui R. J. iš atsakovės UAB „Business partner group“ vykdyti skubiai.

Pripažinti tarp ieškovo N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės UAB „Business partner group“, juridinio asmens kodas 301462589, sudarytos 2012 m. balandžio 3 d. darbo sutarties Nr. 08/2012 nutraukimą DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu neteisėtu.

I. N. į darbą negrąžinti, ieškovo su atsakove sudarytą 2012 m. balandžio 3 d. darbo sutartį Nr. 08/2012 laikyti nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti ieškovui N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „Business partner group“, juridinio asmens kodas 301462589, 2.205,84 Lt (du tūkstančius du šimtus penkis litus 84 ct) darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. balandžio 30 d., 509,04 Lt (penkių šimtų devynių litų 4 ct) (neatskaičius mokesčių) kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką- 1.013,24 Lt (tūkstantį trylika litų 24 ct) (neatskaičius mokesčių), taip pat vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2013 m. balandžio 30 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo- 2.784,26 Lt (du tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt keturis litus 26 ct) (neatskaičius mokesčių) už laikotarpį iki 2013 m. spalio 11 d. ir po 24,24 Lt (dvidešimt keturis litus 24 ct) (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną darbo dieną nuo 2013 m. spalio 12 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, taip pat 24,24 Lt (dvidešimt keturių litų 24 ct) (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną darbo dieną už vėlavimą vykdyti finansinius įsipareigojimus už laikotarpį nuo sekančios dienos po teismo sprendimo įsiteisėjimo iki teismo sprendimu priteistų darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas sumų sumokėjimo.

Sprendimo dalį dėl 506,62 Lt (penkių šimtų šešiasdešimt dviejų litų 62 ct) (neatskaičius mokesčių) vieno mėnesio vidutiniam darbo užmokesčiui lygios sumos priteisimo ieškovui N. R. iš atsakovės UAB „Business partner group“ vykdyti skubiai.

Priteisti valstybei iš atsakovės UAB „Business partner group“, juridinio asmens kodas 301462589, 1.974 Lt (tūkstantį devynis šimtus septyniasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio, 9,62 Lt (devynis litus 62 ct) teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Šios sumos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis- „Žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu“, teismui turi būti pateikiami sumokėjimo faktą patvirtinantys įrodymai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Marius Bartninkas