Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, turinti profesinį išsilavinimą, dirbanti Respublikinėje Kauno ligoninėje virėja, ištekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. 2016-10-28, apie 18.20 val., Kaune, Žeimenos g. vairuodama automobilį „Renault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama nuo P. Lukšio g. link Sukilėlių pr., ties sankryža su Kalniečių g., pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 30 punktų reikalavimus tuo, kad vairavo transporto priemonę būdama neblaivi (kraujyje rasta 0,62 promilės etilo alkoholio), artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, tamsiuoju paros metu nesiėmė papildomų atsargumo priemonių, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir nepraleido iš kairės pusės į jos važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusios pėsčiosios E. L., ją parbloškė, padarydama kūno sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji J. S. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016-10-28 grįžusi namo po darbo išgėrė taurelę degtinės, tada paskambino močiutė ir pasakė, kad blogai jaučiasi. Nors neketino vairuoti, tačiau reikėjo. Automobilis, kurį vairavo, priklauso jos sutuoktiniui. Buvo tamsus paros metas, labai lijo, matomumas buvo prastas. Važiavo antrąja eismo juosta. Prieš perėją buvo sulėtinusi greitį iki 40 km/h, nukentėjusiosios perėjoje nepastebėjo. Pėsčiąją pamatė prie pat automobilio, beveik kontakto metu. Suko vairą į dešinės pusės kelkraštį, tačiau smūgio neišvengė. Pripažįsta, kad eismo įvykis įvyko dėl jos kaltės, nes ji pažeidė Kelių eismo taisykles, be to, vairavo neblaivi. Nukentėjusiosios atsiprašė, atlygino jai padarytą neturtinę žalą ir su ja susitaikė.

Nukentėjusioji E. L. parodė, kad tamsiu paros metu ėjo įprastu maršrutu nuo klinikų iki Kovo 11-osios gatvės. Prieš kertant Žeimenos gatvę sustojusi prie pėsčiųjų perėjos apsidairė. Ją praleido automobilis iš kairės pusės. Paties smūgio nepamena. Atsipeikėjo medicinos įstaigos priėmimo skyriuje apie 22.00-23.00 val., nors visą laiką buvo sąmoninga. Vilkėjo ryškiai rožinę striukę, nešėsi šviesią kuprinę, atšvaito neturėjo. Įvykio metu jai lūžo kairysis šonkaulis, plyšo dešinės kojos raištis, buvo nubrozdinta kairė veido pusė, sumuštas petys. Po įvykio maždaug 2-3 savaites nuo labai skaudėjo visą kūną, o įtampos pobūdžio skausmus juto 3 mėnesius. Buvo nedarbinga dvi savaites. 2017 m. sausio mėn. buvo reabilitacija. Visą tą laiką lankėsi pas gydytojus. Eismo įvykio metu patyrė turtinę bei neturtinę žalą, šiai dienai patirta žala jai yra atlyginta, kaltinamajai atleido, jai pretenzijų neturi.

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, planu, fotonuotraukomis užfiksuotas 2016-10-28, apie 18.20 val., Kaune, Žeimenos g., ties sankryža su Kalniečių g., įvykęs eismo įvykis (b. l. 9-13).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 7809/2016(01) konstatuota, kad J. S. kraujyje rasta 0,62 promilės etilo alkoholio (b. l. 22).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 121/2017(02) konstatuota, kad eismo įvykio metu padaryti sužalojimai: nubrozdinimai veido kairėje, VI šonkaulio lūžis kairėje, dešinio kelio sąnario dalinis užpakalinio artimesnio tibiofibuliarinio raiščio plyšimas E. L. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 29).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas J. S., būnant apsvaigus nuo alkoholio, padarius eismo įvykį, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta E. L. sveikata, pasitvirtino. Teisiamajame posėdyje nustatyta, kad J. S., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, vairavo automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) P. Lukšio g. ir Kalniečių g. sankryžoje nepraleido iš kairės pusės į jos važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusios pėsčiosios. Eismo įvykio metu buvo sužalota pėsčioji E. L., kuriai padaryti nubrozdinimai veido kairėje pusėje, lūžo kairysis šonkaulis, iš dalies plyšo dešinio kelio sąnario užpakalinis artimesnis tibiofibuliarinis raištis. Tokie sužalojimai, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 p., laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Esant priežastiniam ryšiui tarp J. S. veiksmų, pažeidus Kelių eismo taisyklių 14 ir 30 punktų reikalavimus, ir kilusių padarinių – nesunkaus E. L. sveikatos sutrikdymo, J. S. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281 straipsnio 2 dalį.

J. S. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji J. S. paaiškino, kad nukentėjusiosios E. L. atsiprašė, atlygino jam padarytą neturtinę žalą. Nukentėjusioji E. L. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad kaltinamoji jos atsiprašė, atlygino 2000 Eur žalą, su kaltinamąja sutinka taikytis ir pretenzijų jai neturi bei neprieštarauja, kad baudžiamoji byla būtų nutraukta.

Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs neatsargų nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms šioms sąlygoms, teismas turi apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga.

J. S. teisiama pirmą kartą, nes ankstesnis teistumas jos atžvilgiu išnykęs, be to, veika, numatyta BK 155 str. 1 d., už kurios padarymą išnykęs teistumas, nuo 2015-07-10 dekriminalizuota, administracine tvarka nebausta, teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl jai inkriminuojamo neatsargaus nusikaltimo visiškai pripažino, su nukentėjusiąja E. L. susitaikė ir pastaroji teisiamojo posėdžio metu šią aplinkybę patvirtino. Vertinant paskutiniąją atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį sąlygą, teismas pažymi, kad kaltinamosios padaryta nusikalstama veika priskiriama neatsargiems nusikaltimams, naujų ikiteisminių tyrimų jos atžvilgiu nepradėta, kaltinamoji dirba, savo elgesį dėl eismo įvykio vertina kritiškai. Šios aplinkybės duoda pagrindo manyti, jog J. S. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti J. S. nuo baudžiamosios atsakomybės jai susitaikius su nukentėjusiąja E. L.. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 str. 4 d.).

Tačiau nustačius, kad eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, J. S. padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio (0,62 promilės), jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemonę (BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str.). Atsižvelgiant į nustatytą girtumo laipsnį (lengvas), į tai, kad Kelių eismo taisyklių iki šio eismo įvykio J. S. nebuvo pažeidusi (b.l. 41) kaltinamajai uždraudžiama vairuoti kelių transporto priemonę minimaliam įstatyme numatytam terminui – 1 metams.

E. L. byloje civilinio ieškinio nereiškė. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji paaiškino teismui, kad kaltinamoji jai atlygino 2000 eurų neturtinę žalą, be to, žalą atlygino ir draudimo bendrovė, dėl to jokių pretenzijų dėl žalos atlyginimo neturi.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas nebuvo taikytas.

Daiktinių įrodymų nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. S., padariusią nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiąja E. L., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, J. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 1 (vienerius) metus uždrausti vairuoti kelių transporto priemones.

Kardomosios priemonės J. S. neskirti.

Išaiškinti J. S., kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.