- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-09
- Bylos Nr.
- 2A-130-555/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00346-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonei Registrų centras
- Pareiškėjas
- P. L., D. L.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-624-347/2016 pagal pareiškėjo P. L. ir D. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybės įmonei Registrų centras dėl juridinio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai P. L. ir D. L. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami teismo nustatyti juridinį faktą, kad P. L. 1992 metais yra sumokėjęs valstybės vienkartinėmis išmokomis už perkamą 4 dalių bendro 2,81 ha ploto asmeninio žemės ūkio žemės sklypą, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) (neįregistruotas), esančius (duomenys neskelbtini)
2. Pareiškime nurodė, kad 1994 m. sausio 17 d. P. L. buvo išnuomotas 3 ha žemės sklypas, iš kurio 0,19 ha žemės – namų valda. 1995 m. sausio 11 d. pareiškėjui ir D. L. (duomenys neskelbtini) rajono valdybos potvarkiu Nr. 25pv leista pirkti iš valstybės asmeniniam ūkiui naudojamą 2,81 ha žemės plotą, iš minėtų 3 ha atėmus namų valdai skirtą 0,19 ha plotą. Pareiškėjai teigia, kad 1995-1998 m. laikotarpyje sumokėjo už perkamą asmeninio ūkio žemę investiciniais čekiais per tuometinį Vilniaus banką (SEB). 2009 m. UAB „Dujų sfera“ D. B., dalyvaujant P. L., atmatavo 4 sklypus, kurių bendrą plotą sudarė 2,81 ha, kurių kadastriniai numeriai yra: (duomenys neskelbtini) (1.25 ha, duomenys nustatyti 2009 m. lapkričio 17 d.), (duomenys neskelbtini) (0.55 ha, duomenys nustatyti 2009 m. lapkričio 17 d.), (duomenys neskelbtini) (0.77 ha, duomenys nustatyti 2013 m. birželio 7 d.) ir (duomenys neskelbtini) (neregistruotas, nes plane netiksliai nurodytos gretimybės, duomenys nustatyti 2009 m. lapkričio 17 d.). Kauno apskrities viršininkas, atsižvelgdamas į pateiktą žemės sklypų kadastro duomenų bylą, 2009 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 02-06-12704 nustatė tokius žemės sklypų kadastro duomenis: (duomenys neskelbtini) žemės sklypo Nr. 77-1 – 0,77 ha; 77-2 – 1,25 ha; 77-3 – 0,24 ha ir (duomenys neskelbtini) 77-4 – 0,55 ha. Suformuotos žemės sklypų kadastrinės bylos 2010 m. buvo perduotos VĮ Registrų centras, kuriam už paslaugų atlikimą 2010 m. sausio 27 d. pareiškėjai sumokėjo 116,14 Eur (401,00 Lt), t. y. sumokėjo už jau paruoštas bylas: už 4 žemės sklypų įregistravimą, vidutinės rinkos vertės perskaičiavimą, kt. Pareiškėjai įrodinėjo, kad tuo atveju jeigu būtų trūkę kokių nors dokumentų, minėtos sąskaitos apmokėjimui VĮ Registrų centras nebūtų išrašęs.
3. (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko 2000 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 02-06-13 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, patvirtintas 1999 m. parengtas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas. P. L. vardu suprojektuotas 3,00 ha asmeninio ūkio žemės sklypas, projektinis Nr. 77. Pareiškėjai taip pat įrodinėjo, kad VĮ Registrų centras darbuotoja bylas ir apmokėjimo dokumentus už žemę patikrino jiems matant ir tuomet išrašė sąskaitą apmokėjimui, o taip pat paaiškino, kad vieno žemės sklypo bylą reikia tikslinti, kadangi sklypo žemė „persidengia“ su kaimyno žeme. Daugiau šių bylų pareiškėjai nebematė. Tuo tarpu visuose atsakymuose nurodomi tik trijų (vėliau suformuotų) sklypų kadastriniai numeriai – pareiškėjai teigė, jog tikėtina, kad tam pačiam – 2,81 ha žemės sklypo plotui. Vėliau pareiškėjai iš VĮ Registrų centras ir Nacionalinės žemės tarnybos (toliau NŽT) prie ŽŪM gaudavo atsakymus, kad kadastrinės bylos ruošiamos iš naujo, planai tikslinami, derinami.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjai taip pat nurodė, kad Kauno apskrities viršininkas 2004 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 02-06-12338 patvirtino Asmenų, kurių asmeninio ūkio žemės suteikimo dokumentai neišliko ir kuriems asmeninio ūkio žemės suteikimas Krakių apylinkės teritorijoje 1990 m. liepos 26 d. – 1994 m. liepos 1 d. laikotarpiu Krakių apylinkės tarybos sprendimu buvo įformintas kaip žemės nuoma, sąrašą – jame P. L. patvirtintas 3 ha asmeninio ūkio žemės naudojimas. Gavęs leidimą 2012 m. birželio 13 d. NŽT (duomenys neskelbtini) skyriui pateikė antrą prašymą „pamatuoti asmeninio ūkio žemę, 2,81 ha, (duomenys neskelbtini) 2013 m. gegužės 6 d. asmeninio ūkio žemės sklypai paženklinti, žemės valdos projekte patikslintos ir suprojektuotos, parengti nauji žemės sklypų planai, žemės sklypams nustatyti nauji kadastro duomenys bei Lietuvos Respublikos vardu įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir Kadastre. 2015 m. balandžio 28 d. pasikreipus į NŽT prie ŽŪM, pareiškėjus raštu Nr. 1SS-1477-(7.5.) informavo, kad jiems asmeninio ūkio žemės sklypai žemės valdos projekte suprojektuoti, parengti žemės sklypų planai, nustatyti žemės sklypą apibūdinantys kadastro duomenys. Pažymėta, kad (duomenys neskelbtini) skyriaus ir VĮ Registrų centro pateiktais duomenimis, 2010 m. galimai buvo parengta tik vieno asmeninio ūkio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (projektinis Nr. 77), byla.
5. 2015 m. balandžio 30 d. raštu Nr. 9SD-957-(14.9.104.) (duomenys neskelbtini) skyrius nurodė, kad nėra dokumentų, patvirtinančių apmokėjimą investiciniais čekiais už žemės sklypus. (duomenys neskelbtini) skyrius 2015 m. liepos 31 d. raštu Nr. 9SD-1737-914.9.104 pareiškėjams į raštą dėl matininkės D. B. aplaidumo prarandant dokumentus, buvusius žemės sklypų bylose, atsakė, kad šiuo klausimu atsakymas buvo išdėstytas NŽT prie ŽŪM 2015 m. birželio 11 d. rašte Nr. lSS-1477-(7.5.). 2015 m. rugpjūčio 3 d. pareiškėjai kreipėsi į NŽT prie ŽŪM direktorių, prašydami pakartotinai informuoti apie suformuotą žemės sklypo bylos buvimo vietą ir kvitą, patvirtinantį sumokėjimą už žemę investiciniais čekiais. NŽT prie ŽŪM 2015 m. rugsėjo 2 d. atsakyme nurodyta, kad nėra dokumento, patvirtinančio išankstinį valstybės vienkartinių išmokų už perkamą asmeninio ūkio žemę sumokėjimą ir kad asmeninio ūkio žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) gali būti parduoti tik pagal LR Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. Nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės Įvertinimo tvarkos“ 5.5 papunktyje nustatytą kainą, t. y. už perkamus žemės sklypus sumokant grynais pinigais.
Šalies argumentai
6. Pareiškėjai nurodo, jog jie taip pat kreipėsi į Kauno apylinkės prokuratūros penktąjį skyrių su pareiškimu dėl (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės žemės ūkio skyriaus darbuotojų ir NŽT prie ŽŪM atsakingų tarnautojų veikoje galimai esančių nusikalstamos veikos požymių BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 229 straipsnyje, tačiau ikiteisminį tyrimą pradėti buvo atsisakyta, veikai neturint nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tuo tarpu, NŽT nuo 2009 metų iki šiol niekaip negali nustatyti ir patvirtinti išnuomoto bei vėliau išpirkto 2,81 ha sklypo, dalijamo į 4 dalis, ribų. Taigi, pareiškėjai įrodinėjo, kad per banką sumokėjo tuo metu nustatytą kainą už 2.81 ha ploto žemės sklypą, tačiau pateikti dokumentai patvirtina, šis žemės plotas išskirstomas į 4 dalis. Minėtus žemės sklypus (pagal iki šiol galutinai nesuformuotas ribas) pareiškėjai faktiškai valdo nuo 1992 m., ir nurodo, jog turėjo pagrindą tikėti, kad atlikus išankstinį mokėjimą investiciniais čekiais, turės ir atitinkamą nuosavybę, tačiau šiuo metu dėl nurodytų aplinkybių jie negali įregistruoti žemės sklypų nuosavybės savo vardu. Pažymėjo, kad 3 ha žemės sklypo nuomos pradžia – 1997 m. balandžio 1 d., įsiskolinimų už šio sklypo nuomą nėra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 8 d. sprendimu pareiškimą tenkino visiškai: nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. L., 1992 metais yra sumokėjęs valstybės vienkartinėmis išmokomis už perkamą 4 dalių bendro 2,81 ha ploto asmeninio žemės ūkio žemės sklypą, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) (neįregistruotas), esančius (duomenys neskelbtini) nurodė, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas atsiskaitymo už minėtus sklypus įrodymo tikslu.
8. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes ir kasacinio formuojamą praktiką dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, sprendė, kad pareiškimas pagrįstas ir įrodytas. Teismas, pažymėjo, kad nors pareiškėjai P. L. ir D. L., neišsaugodami investicinių čekių knygelių, elgėsi neapdairiai, tačiau, juridinio asmens (šiuo atveju – NŽT prie ŽŪM ir VĮ Registrų centras) atsakomybė yra didesnė.
9. Teismas nurodė, kad pareiškėjai dar prieš kreipdamiesi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, siekė įforminti su sklypu įsigijimu susijusius klausimus, tačiau tokių veiksmų atlikimas nebuvo galimas dėl prarastų dokumentų kitose institucijose. Teismas tai pat nustatė, kad pareiškėjai dėl prarastų dokumentų kreipėsi ir į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, todėl laikė, kad siųsdami paklausimus dėl su minėtais sklypais susijusių klausimų sprendimo, jie išnaudojo visas galimybes sumokėjimo investiciniais čekiais už ginčo žemės sklypus faktui nustatyti.
10. Teismas laikė nepagrįstu suinteresuoto asmens argumentą, jog mokėjimo už sklypus 1992 m. faktas prieštarauja rašytiniams įrodymams, nes sklypai pareiškėjams paskirti tik 1994 m. sausio 17 d., o už juos leista mokėti 1995 m. sausio 11 d. Teismas pažymėjo, kad anksčiau, nors asmenys sklypus, registruotus Lietuvos Respublikos vardu, valdydavo patikėjimo teise, siekdami susitvarkyti žemės sklypų registraciją, už tuos sklypus sumokėdavo iš anksto, ką patvirtino ir byloje esantys įrodymai bei liudytoju ir byloje dalyvaujančių asmenų duoti paaiškinimai. Teismas taip pat laikė nepagrįstu argumentą, kad nesant sumokėjimą už minėtus sklypus patvirtinančio dokumento ir negalint į sklypų pirkimo – pardavimo sutartis įrašyti jų kainos, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjams nesukels teisinių pasekmių. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai kreipėsi į teismą nesant galimybės kitokiu būdu gauti dokumento, patvirtinančio apmokėjimą už ginčo žemės sklypus, tuo tarpu teismo sprendimu yra patvirtinamas faktas, kad jie yra už juos apmokėję, o šiuo metu jau sumokėta žemės sklypo kaina nebeturi reikšmės, kadangi nesant mokėjimą patvirtinančių dokumentų, negalima nustatyti ir tuo metu sumokėtos tikslios sumos.
11. Teismas be kita ko pažymėjo, kad CPK 444 straipsnyje nurodytų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo sąrašas nėra baigtinis. LR Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių 8.7 punkte nurodomą privalomą dokumento, patvirtinančio kad fizinis asmuo sumokėjo už nustatytąja tvarka ir sąlygomis leistą pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą pinigais ir (ar) valstybės vienkartinėmis išmokomis, pateikimo, funkciją atlieka teismo sprendimas, kuriuo nustatomas pats sumokėjimo už minėtus žemės sklypus faktas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimo netenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, neišaiškino, kokia teisės norma faktui suteikia juridinę reikšmę ir kokios asmens teisės gali atsirasti prašomo nustatyti fakto pagrindu, kadangi nežinant teisės normos, kuri faktui suteikia juridinę reikšmę, visapusiškai neišaiškinamos bylos aplinkybės arba aiškinamos tokios, kurios neturi reikšmės bylai.
1.2. Apeliaciniame skunde teigiama, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 1994 m. sausio 17 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos I-ojo šaukimo 16 sesijos sprendimu „Dėl žemės asmeniniam naudojimui nuomos“ P. L. suteiktas 3 ha asmeninio ūkio žemės sklypas. Vadovaujantis Nutarimu Nr. 183 (duomenys neskelbtini) rajono valdyba 1995 m. sausio 11 d. potvarkiu Nr. 25pv leido D. L. pirkti iš valstybės asmeniniam ūkiui naudojamą 2,81 ha žemės sklypą, sumokant 1 052,90 Eur (3 635,44 Lt) grynais pinigais arba 42,11 Eur (145,41 Lt) valstybės vienkartinėmis išmokomis. Taigi iš pateikto teisinio reglamentavimo ir byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjai negalėjo sumokėti už asmeninio ūkio žemę 1992 metais.
1.3. Apeliantas taip pat pažymi, kad fiziniai asmenys žemės sklypų, registruotų Lietuvos Respublikos vardu, tame tarpe ir pareiškėjai, niekada nevaldė patikėjimo teise. Be to, teisės aktai nenumatė sumokėti už asmeninio ūkio žemę ankščiau, negu ji buvo suteikta naudotis ir leista ją pirkti, todėl pareiškėjai negalėjo sumokėti už naudojamus žemės sklypus ankščiau negu (duomenys neskelbtini) rajono valdyba leido savo potvarkiu iš valstybės pirkti asmeniniam ūkiui naudojamą žemę, kita vertus ginčo žemės sklypai yra paženklinti tik 2009-2013 metais.
1.4. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjams buvo skirta asmeninio ūkio žemė, kuria jie naudojasi iki šios dienos, tačiau nepatvirtina prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto. Asmeninio ūkio žemės sklypai privatizuojami pagal Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintas Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisykles. Šiuo nutarimu yra patvirtinta valstybinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties forma, kurioje nustatyta, kad turi būti nurodyta pirkėjo sumokėta suma. Tuo tarpu pareiškėjai nenurodo, kokią konkrečią sumą jie yra sumokėję už naudojamus žemės sklypus.
Atsiliepimas
13. Pareiškėjai atsiliepimu į suinteresuoto asmens apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą; apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apklausiant liudytoją A. S.. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nustatytas juridinis faktas sukuria teisines pasekmes: pačiame apeliaciniame skunde pripažinta, kad už 2,81 ha žemės sklypą atsiskaityta (sumokėta) 1992 metais, tai yra, kad pinigų už žemės sklypą faktas realiai yra įvykęs.
2.2. Pareiškėjai 3 ha žemės sklypu naudojasi nuo 1992 metų pavasario remiantis Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 26 d. nutarimo Nr. I-411 „Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo“ ir 1990 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 308 „Dėl žemės sklypų asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos“ pagrindu. Tuo tarpu vien ta aplinkybė, kad įstatyminė bazė buvo nestabili, įstatymai ir Vyriausybės priimti nutarimai buvo dažnai keičiami, negali įtakoti pareiškėjų nurodomam faktui, kad jie už ginčo žemės sklypą yra sumokėję valstybės vienkartinėmis išmokomis.
2.3. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog remiantis pateikiamų norminių aktų chronologija, pareiškėjai 1992 m. už žemės sklypą sumokėti negalėjo. Teismui yra apteikti duomenys, kad jie 1994 m. Vilniaus banke už sklypą nėra sumokėję, kadangi tai buvo padaryta 1992 m. (duomenys neskelbtini) Taupomajame banke (anksčiau Taupomoji kasa). Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai. Be to, buvo surastas (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojos A. S. (duomenys neskelbtini) Taupomojo banko Nr. 6770/015 pranešimas, kuris patvirtina, kad A. S. buvęs sutuoktinis A. S., 1992 m. rugsėjo 5 d. už žemę į (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos tarnybos sąskaitą Nr. 70900 iš savo nebalansinės sąskaitos Nr. I-600 pervedė (sumokėjo) už žemę valstybės vienkartinėmis išmokomis 3 380,00 rublių.
2.4. Apelianto argumentą tai pat paneigia ir pareiškėjų pateiktas 1992 m. rugsėjo 9 d. mokėjimo pranešimas Nr. 23, kuris patvirtina, kad už 19 arų pasodybinio sklypo žemę investiciniais čekiais jie sumokėjo (duomenys neskelbtini) filiale, nes pagal tuo metu galiojusią tvarką už pasodybinį žemės sklypą buvo nurodoma mokėti apylinkės, o už dirbamą žemę – rajono centrinėje Taupomojoje kasoje. Be to A. S. mokėjimo pranešimas yra to paties laikotarpio – 1992 m. rugsėjo mėn. pradžia.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
15. Pareiškėjai atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškė teismui prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, siekiant apklausti liudytoją A. S.. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti suteikta teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014). Pareiškėjams nekonkretizavus savo prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, o taip pat teismui nenustačius jokių išskirtinių aplinkybių, kurios pagrįstų žodinio proceso būtinybę nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas, naudodamasi jam suteikta diskrecijos teise, konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymo.
16. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – kad pareiškėjas P. L., 1995-1998 m. laikotarpyje yra sumokėjęs valstybės vienkartinėmis išmokomos už perkamą 4 dalių 2,81 ha ploto asmeninio žemės ūkio žemės sklypą. Pareiškėjai prašomu nustatyti faktu siekia įrodyti, kad yra atsiskaitę už siekiamą privatizuoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemę.
17. Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą. Vadovaujantis CPK 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Aiškinant šios įstatymo normos turinį teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktai, išvardyti CPK444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne dėl kiekvieno asmens, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą juridinę reikšmę turintys faktai nustatinėjami tik esant visoms išvardytoms aplinkybėms: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2010). Tais atvejais, kai teismas nustato, kad pareiškėjui jo prašomas nustatyti faktas nesukels teisinių pasekmių, teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jau iškeltą bylą privalo nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-613/2013 ir kt.).
18. Iš pareiškimo argumentų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjai, būdami įsitikinę, jog byloje nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad 1995-1998 metais buvo atsiskaityta už perkamą valstybinę žemę, nurodo, jog fakto nustatymas suteiks galimybę jiems įgyti nuosavybės teise nekilnojamąjį daiktą – 4 dalių 2,81 ha ploto asmeninio žemės ūkio sklypą.
19. Esminės nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos, dėl kurių būtina susitarti įstatymo reikalaujama forma, nustatytos CK aštuntajame skirsnyje. Tai – sutarties dalykas (CK 6.396 straipsnis) ir nekilnojamojo daikto kaina (CK 6.397 straipsnis). Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis turi būti notarinės formos (CK 6.393 straipsnio 1 dalis). Kai pirkti ar parduoti daiktą įsipareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą (CK 6.309 straipsnio 3 dalis). Su šios normos taikymu tiesiogiai susijusi ir CK 1.93 straipsnio 4 dalis, nustatanti, kad jeigu viena iš sandorio šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu; šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia.
20. Įrodinėjimo dalyką civilinėse bylose sudaro: materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu byloje dalyvaujantiems asmenims atsiranda teisės ir pareigos, bei įrodomieji faktai, kurių pagrindu teismas sprendžia apie reikšmingų bylos aplinkybių egzistavimą. Sutartos už siekiamą įsigyti nuosavybės teise žemės sklypą kainos sumokėjimo faktas gali būti vertinamas kaip įrodomasis, kartu su kitų faktų visuma patvirtinantis arba paneigiantis ar viena iš sandorio šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį ir įrodinėjamas nagrinėjant ieškinį, o CPK 444–448 straipsniuose nurodyta tvarka nenustatinėjamas. Sandorio, kuriam įstatyme nustatyti specialieji formos ir turinio reikalavimai (nutarties 24–26 punktai), sudarymo faktas gali būti įrodytas tik pateikus duomenis, patvirtinančius, kad tokių reikalavimų buvo laikytasi arba egzistuoja specialios įstatymuose nustatytos išimtys, dėl kurių sandoris, sudarytas nesilaikant reikalavimų (jų dalies), gali būti pripažintas galiojančiu (pvz., CK 1.93 straipsnio 4 dalis, 6.309 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos vertinimu, kad tais atvejais, kai sandorio šalis siekia įrodyti reikšmingus faktus – jog sumokėjo už perkamą žemės sklypą sutartyje nustatytą kainą, kuri nulemia ar sandorio šalis iš dalies ar visiškai įvykdė sandorį, turint įgyti naudojamą žemės sklypą nuosavybės teise, sandorio šalis gali įrodinėti kainos sumokėjimą bei kitas reikšmingas aplinkybes, reikšdamas ieškinį. Tokiu atveju, kai faktai yra įrodomieji, o ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnio tvarka.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas, kad už siekiamą privatizuoti žemę yra sumokėta valstybės vienkartinėmis išmokomis, nėra pakankamas pagrindas atsirasti teisėms į nekilnojamojo turto nuosavybę, o teismo sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas nesukurs pareiškėjams teisinių padarinių atsiradimo.
22. Įvertinus pareikškime dėl juridinio fakto nustatymo išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjai siekia nustatyti aplinkybes, kurios gali ir turi būti įrodinėjamos bei vertinamos kitoje civilinėje byloje, t. y. dėl sandorio sudarymo patvirtinimo. Pažymėtina, kad įstatymas nenumato galimybės kaip juridinę reikšmė turinčio fakto nustatyti aplinkybių, sudarančių reikalavimų ar atsikirtimų pagrindą ieškinio teisenos tvarka nagrinėjamojoje byloje. Tokia išvada grindžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicija, išsakyta civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2004, kurioje, neatsižvelgiant į bylų faktines aplinkybes, yra konstatuota, jog tokiu atveju, kai faktai yra įrodomieji, o ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnio tvarka. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ypatingosios teisenos tvarka toks apelianto prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo negali būti nagrinėjamas.
23. Dėl šių aplinkybių skundžiamas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas 1992 m. yra sumokėjęs valstybės vienkartinėmis išmokomis už perkamą 4 dalių bendro 2,81 ha ploto asmeninio žemės ūkio žemės sklypą, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) (neįregistruotas), esančius (duomenys neskelbtini) naikintinas ir civilinė byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. sprendimą panaikinti ir civilinę bylą pagal pareiškėjo P. L. ir D. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybės įmonei Registrų centras dėl juridinio fakto nustatymo nutraukti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.