Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vilmanto Antano Gaidelio,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo D. S. skunda del Vilniaus m. 2 apylinkes teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2 d. uždraudžiant 2 metus 6 menesius dirbti valdžios ir valdymo istaigose.

Tuo paciu nuosprendžiu nuteistas F. V., kurio atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Iš D. S. ir F. V. solidariai priteista 600 Lt M. M..

D. S. nuteistas už tai, kad budamas valstybes tarnautojas, dirbdamas Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato antrojo policijos komisariato Viešosios policijos nuovados viršininku, 2007 metu pradžioje susitikimu bei pokalbiu su M. M. Gariunu turgavieteje, esancioje (duomenys neskelbtini), metu už neteiseta veikima vykdant igaliojimus – už pagalba iškilus ivairioms problemoms, t.y. už informacija apie organizuojamus policijos reidus ir netrukdoma prekyba mobiliojo ryšio telefonais, reikalavo iš M. M. kas menesi jam moketi po 150 Lt. M. M. atsisakius moketi reikalaujama kyši, D. S. papraše Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato antrojo policijos komisariato Viešosios policijos Paneriu policijos nuovados tyrejo F. V. padeti jam už neteiseta veikima vykdant igaliojimus, gauti iš M. M. jo reikalaujama kyši. Vykdydamas D. S. prašyma, F. V. 2007 metu pradžioje susitikimu ir pokalbiu su M. M. Gariunu turgavieteje metu perdave M. M. D. S. reikalavima už neteiseta veikima vykdant igaliojimus – už pagalba iškilus ivairioms problemoms, t.y. už informacija apie organizuojamus policijos reidus ir netrukdoma prekyba mobiliojo ryšio telefonais, duoti kyši – kas menesi moketi D. S. po 150 Lt. M. M. sutiko moketi D. S. po 100 Lt. 2007 metu balandžio 25 d. Gariunu turgavieteje, kioske Nr. 5, F. V., veikdamas D. S. prašymu ir jam padedamas, iš M. M. D. S. naudai prieme reikalauto kyšio dali – 300 Lt, 2007 metu birželio 20 d. – prieme antra reikalauto kyšio dali – 300 Lt, 2007 metu lapkricio 14 d. – prieme trecia reikalauto kyšio dali – 200 Lt. 2007 m. balandžio 25 d. ir 2007 m. birželio 20 d. iš M. M. paimta 600 Lt kyši F. V. teisminio irodymu tyrimo metu nenustatytomis aplinkybemis perdave D. S., kuris F. V. už padejima sumokejo tyrimo metu nenustatyta pinigu suma. Tokiu budu D. S., padedant F. V., reikalavo ir prieme iš M. M. reikalauta kyši.

Vilniaus m. 2 apylinkes teismas 2008 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu D. S. nuteise pagal BK 225 str. 2 d., F. V. pagal BK 24 str. 6 d., 225 str. 2 d. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 3 d. nutartimi D. S. apeliacini skunda tenkino iš dalies, nuosprendžio dalis, kuria D. S. pateiktas diktofonas su garso irašu paliktas saugoti prie bylos, pakeista – minetas diktofonas gražintas D. S.. Lietuvos Aukšciausiasis Teismas 2009 m. lapkricio 24 d. nutartimi nuteistojo D. S. kasacini skunda tenkino iš dalies. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutarti panaikino ir perdave byla iš naujo nagrineti apeliacine tvarka.

Nesutikdamas su Vilniaus m. 2 apylinkes teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu nuteistasis D. S. nurodo, kad jis yra neteisetas ir nepagristas, priimtas nesilaikant baudžiamojo proceso istatymu bei kitu teises normu. Jame padarytos išvados del nusikalstamo ivykio pagristos neišsamiais ir šališkai ištirtais, neteisingai ivertintais irodymais. Nuosprendyje nurodytos veikos padarymo faktines aplinkybes nepagristai pripažintos patikimomis. Mano, kad teismas neatskleide visu teisme išnagrinetu irodymu visumos, nepilnai išanalizavo bei ivertino ju tarpusavio ryši. Teigia, kad aprašant procesinius veiksmus (procesines prievartos priemones ir kt.) iš esmes teisingai nurode tik ju pavadinimus bei atkartojo ir iškraipe šiu veiksmu atlikimo tvarka bei turini, nepagristai laike tokiu veiksmu metu gautus faktinius duomenis patikimais irodymais.

Mano, kad teismas taip pat nuosprendi grinde ne iki galo patikrintais teisiamajame posedyje faktiniais duomenimis. Išdestant kaltinamojo F. V., nukentejusiojo M. M., liudytoju J. M., A. G., M. D., V. B., A. M. parodymus nuosprendyje aprašytos tik tos ju dalys, kurios buvo naudingos teismui ir patvirtina pareikštus kaltinimus. Teigia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali buti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados visuomet turi buti pagristos irodymais, negincijamai patvirtinanciais kaltinamojo kalte padarius nusikalstama veika ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Mano, kad Vilniaus miesto 2 apylinkes teismas iš viso negalejo pradeti nagrineti šios bylos, nes prokuroro surašytas kaltinamasis aktas iš pat pradžiu neatitiko BPK 218 str. ir 219 str. reikalavimu. Jo gynejas dar 2008-04-01 Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo pirmininkui paraše skunda ir praše teismo ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 38-1-00034-07 medžiaga perduoti atgal prokurorui, kad butu ivykdyti ankstesni teismo (ikiteisminio tyrimo teisejo) nurodymai. Susipažinus su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, prokurorui buvo paduotas prašymas del ikiteisminio tyrimo papildymo, o prokuroro nutarimas atsisakyti tenkinti gynejo prašyma, vadovaujantis BPK 48 str., 178 str. apskustas Vilniaus 2 apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejui. Ikiteisminio tyrimo teisejui pareikalavus iš prokuroro skundo išnagrinejimui perduoti visa su skundu susijusia bylos medžiaga, prokuroras nurode, jog kaltinamasis aktas su baudžiamaja byla yra perduotas Vilniaus miesto 2 apylinkes teismui teisminiam nagrinejimui. Del netinkamu prokuroro veiksmu, nuteistojo teigimu, ikiteisminio tyrimo teisejas negalejo užbaigti pradetos skundo nagrinejimo proceduros ir negalejo del to priimti atitinkamo sprendimo. Mano, kad prokuroras neturejo teises nevykdyti teismo raštiško nurodymo pateikti bylos medžiaga. Prokuroras negalejo tuo paciu metu surašyti kaltinamojo akto ir ji kartu su ikiteisminio tyrimo medžiaga perduoti nagrineti teismui iš esmes. Tokie prokuroro veiksmais akivaizdžiai ir šiurkšciai pažeide BPK 178 str., 218-220 str. reikalavimus. D. S. teigimu, visas šias aplinkybes turejo dar karta ivertinti teisejas susipažines su byla, kuriam buvo pavesta rengti byla nagrineti iš esmes teisme, prieš bylos perdavima nagrineti teisiamajame posedyje. Susipažines su byla, paskirtas teisejas bylos parengimo nagrineti teisme metu, pilnai galejo priimti nutarti perduoti byla prokurorui (BPK 232 str. 3 d.), taciau to nepadare ir nepagristai nustate, kad nera jokiu kliuciu nagrineti šia byla teisme ir po to byla perdave nagrineti teisiamajame posedyje. Nors BPK X d. nustatyta tvarka nutartys del bylos perdavimo nagrineti teisiamajame posedyje neskundžiamos, tai jokiu budu nereiškia, kad teismas gali daryti proceso klaidas, buti šališkas ir visumoje priimant tokias nutartis gali pažeidineti bylos nagrinejimo teisme dalyviu teises ir teisetus interesus.

Skunde taip pat teigiama, jog teismas apkaltinamaji nuosprendi grinde kito kaltinamojo F. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, tame tarpe ir parodymais duotais ikiteisminio tyrimo teisejui. Teismas visiškai nesivadovavo F. V. parodymais duotais teisme ir atmete laikydamas juos duotais, siekiant padeti išvengti baudžiamosios atsakomybes kitam kaltinamajam ir sumažinti savo paties baudžiamosios atsakomybes masta. Tokie teismo argumentai, nuteistojo nuomone, nepagristi ir neatitinka kitu byloje esanciu faktiniu aplinkybiu. Nuosprendyje teismas nepagristai nurode, kad F. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir veliau patvirtinti pas ikiteisminio tyrimo teiseja yra nuoseklus viso ikiteisminio tyrimo metu, duoti dalyvaujant gynejui, patvirtinti kitais baudžiamojoje byloje surinktais ir teisminio irodymu tyrimo metu ištirtais irodymais. D. S. teigimu, faktiškai tik ikiteisminio tyrimo pradineje stadijoje F. V. pirmineje apklausoje dave parodymus, kurie ir kaltina D. S. veika, kurios jis nepadare. Kitose apklausose F. V., tame tarpe ir akistatu su D. S. metu, jokiu pastaraji kaltinanciu parodymu iš viso nedave. Antros apklausos metu ikiteisminio tyrimo teisejui F. V. duoti parodymai yra beveik identiški parodymams duotiems tyrejai, parodymai surašyti vienodu stiliumi, juose vartojamos vienodos formuluotes ir sakiniai, identiškos rašybos ar stiliaus klaidos, nors duodant parodymus F. V. jokiais irašais nesinaudojo. Palyginus F. V. parodymus, duotus ikiteismini tyrima atliekanciam pareigunui, su jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisejui, matyti, kad protokoluose užfiksuoti parodymai iš esmes pažodžiui, tik su nedideliais redakcinio pobudžio pakeitimais, sutampa. Pagal šia aplinkybe galima daryti išvada, kad F. V. parodymai ikiteisminio tyrimo teisejo buvo užfiksuoti ne pagal tai, ka jis parode apklausos pas ikiteisminio tyrimo teiseja metu, o perrašius ar kitaip nukopijavus, nuskanavus ankstesnius F. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Todel F. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisejui, neatitinka irodymu leistinumo reikalavimo ir teismas visiškai i tai neatsižvelge.

Skunde taip pat nurodoma, jog F. V., teisme pakeisdamas parodymus, kaip ikiteisminio tyrimo metu duotu parodymu atsiradimo priežasti nurode jo atžvilgiu naudota fizini smurta ir psichologine prievarta. Taciau teisme apklausti ikiteisminio tyrimo veiksmus atlike policijos pareigunai – M. D., A. G., A. R., R. S., E. V. paneige šiuos parodymus. Šie nuosprendžio teiginiai taip pat neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu, nes liudytojai A. G., R. S., E. V. apie tai iš viso teismo metu nebuvo klausiami, o liudytoju M. D. ir A. R. parodymus reikia vertinti kritiškai, kadangi jie F. V. buvo kaltinami vartoje fizini smurta ir psichologine prievarta. Teismo teiginiai, kad kaltinamasis F. V. buvo sulaikytas dvi paras, o po to paleistas ir todel turejo galimybe, esant smurto požymiams, kreiptis i medikus, taciau to nepadare, yra tik prielaida.

D. S. manymu, teismo išvados, kad teismui neitikinamai atrodo kaltinamojo F. V. versija apie siekima susigražinti iš nukentejusiojo M. M. sena skola, kadangi kaltinamasis negalejo ivardinti konkrecios sumos, taip pat neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu. Teisminio nagrinejimo metu kaltinamasis F. V. aiškiai ir konkreciai nurode, kad už telefonus ir perforatoriu M. M. jam buvo skolingas apie 1500 Lt. Tokia suma nurodyta ir paciame nuosprendyje. Apie tai, kad F. V. buvo daves M. M. parduoti telefonus „Nokia“ ir „Samsung“ teisiamojo posedžio metu patvirtino ir liudytojas A. G., nes pats nesiryžo ju parduoti už F. V. nustatyta 600 Lt kaina. Teismas apkaltinamajame nuosprendyje iš viso šiu parodymu neaptare ir neivertino, o atmete bendrais pagrindais, kad A. G. neitikinanciai pakeite ikiteisminio tyrimo metu duotus tyrejams parodymus ir teisme dave neteisingus parodymus.

Taip pat, nuteistojo teigimu, nepaneigti liko kaltinamojo F. V. parodymai, kad šis pasinaudojes situacija, kad M. M. pats prašo bendrininkauti ji (D. S.) paperkant, jam apie tai nieko nežinant, sutikdamas padeti M. M., tuo paciu sugalvojo buda, kaip iš nukentejusiojo atsiimti savo skola už neparduotus telefonus, remontuotus irankius. F. V. žinojo, kad kiosko Nr. 5 leidimas ir taip bus pratestas nustatyta tvarka, nepriklausomai nuo jo valios, taciau pokalbiu su M. M. metu itikinejo ir aiškino, kad jo vaidmuo šiuose veiksmuose yra lemiamas.

D. S. nuomone, kaltinamojo F. V. teisme duoti parodymai yra objektyvus, logiški, pakankamai gerai argumentuoti ir itikinantys, jie sutampa ir su kitu liudytoju teisme duotais parodymais (pvz. liudytojo A. G.), o teismas nuosprendyje to tinkamai neivertino ir šiais parodymais nesivadovavo.

Atkreipia demesi, kad teismas apkaltinamaji nuosprendi grinde nukentejusiojo M. M. parodymais, tame tarpe ir parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisejui bei jo atliktais nusikalstama veika imituojanciais veiksmais. Taciau nukentejusiojo M. M. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai nebuvo nuoseklus. M. M. negalejo paaiškinti, kada, kokia diena jis konkreciai kreipesi i Policijos departamenta su pareiškimu, blaškesi ir keite parodymus del konkreciu aplinkybiu apie pokalbio su F. V. fiksavimo telefono „Nokia“ pagalba aplinkybes. Perklausius teismo posedyje nurodyta iraša pagal jo turini aiškiai girdejosi, kad užfiksuotas telefono atmintyje pokalbis nera pirminis, asmenys kalba jau apie iš anksto žinomas aplinkybes. Dalies pokalbio iš viso nesigirdi, nors teismas nuosprendyje apie tai nieko konkreciai nenurodo ir tokios aplinkybes iš viso neaptaria. Tai parodo, kad M. M., itakotas ir primokytas policijos pareigunu, skatino ir kurste pokalbiams F. V.. Tai parodo, kad faktiškai dar 2007-04-25 ir tik gavus konkretu iraša, kai buvo padaryta irašo stenograma, M. M. kreipesi i Policijos departamenta, o ne kita diena, kai buvo užregistruotas jo pareiškimas. Nuosprendyje nurodyta, kad garso irašo stenograma tyrejas M. D. padare 2007-04-26 ir tik suklydo nurodydamas stenogramos surašymo data – 2007-04-25. Tokie teismo išvedžiojimai nepagristi faktinemis bylos aplinkybemis, kadangi ir nukentejusiojo M. M. 2007-04-26 apklausos protokole yra analogiškos klaidos (pvz. vakar, t.y. 2007-04-26, nors pats apklausos protokolas buvo datuotas 2007-04-26). Visa tai parodo, kad bylos tyrejai proceso veiksmus atlikinejo realiai ne tuo laiku, kai faktiškai tai buvo daroma.

M. M. keite parodymus apie tai, kiek laiko pažista F. V., melavo, jog sake kiosko savininkei apie iš jo reikalaujamus pinigus. Nurodo, jog M. M. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teiseja metu aiškinant esmines bylos aplinkybes prokuroro iniciatyva jo gynejui nebuvo leista užduoti M. M. klausimu. Tokiais veiksmais buvo iš esmes suvaržytos jo ir jo gynejo teises. Nuosprendžio priemimo negali lemti argumentai, kuriuos gincyti proceso šalims nesudaromos jokios galimybes. Mano, kad tokie M. M. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teiseja metu gauti faktiniai duomenys negali buti teismo vertinami kaip patikimi irodymai baudžiamojoje byloje.

Nuteistojo teigimu, M. M. nieko negalejo paaiškinti ir del parinktu jam teismo nutartimi nusikalstama veika imituojanciu veiksmu, nežinojo kokios buvo jam nustatytos veikos ribos, kokius konkreciai veiksmus jam buvo leista imituoti ir atlikti, už kokius veiksmus (teisetus ar neteisetus) jis galejo faktiškai siulyti, tartis del ju atlikimo, žadeti ar papirkti policijos darbuotojus. Jis nežinojo, kad savo veiksmais jam buvo draudžiama provokuoti asmeni daryti nusikaltima ir kurstyti kitus nusikalsti. Teismo nebuvo atsižvelgta i tai, kad asmuo, kuriam leidžiama atlikti nusikalstama veika imituojancius veiksmus, privalo buti supažindintas su ikiteisminio tyrimo teisejo nutartimi. Šis asmuo turejo buti taip pat informuojamas apie nusikalstama veika imituojanciu veiksmu nutraukima, kai šie veiksmai nutraukiami nepasibaigus terminui. Asmeni (M. M.) supažindinus su ikiteisminio tyrimo teisejo nutartimi, taip pat ir pranešus apie nusikalstama veika imituojanciu veiksmu ribas ar ju nutraukima, surašomas protokolas. Tai yra numatyta poistatyminiuose teises aktuose. Jokio protokolo apie tokiu veiksmu atlikima šioje byloje nera.

Atkreipia demesi, kad teismas apkaltinamaji nuosprendi grinde kritiškai vertindamas jo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotus parodymus ir vertino juos kaip siekima išvengti baudžiamosios atsakomybes. Taip pat teismas kritiškai vertino liudytoju A. K., A. G. parodymus. Nurodo, jog M. M. buvo supykes ant jo del nustatytu pažeidimu kioske, žadejo pasitaikius progai atkeršyti. Teigia, jog liudytoju J. M. ir V. B. parodymai ikiteisminio tyrimo metu iš dalies skiriasi nuo parodymu, duotu teisiamojo posedžio metu.

Nuteistojo teigimu, šioje byloje priimant nutartis del savo tapatybes neatskleidžianciu pareigunu veiksmu nebuvo laikomasi BPK nustatytos tokiu nutarciu priemimo tvarkos, buvo pažeistas šiu veiksmu atlikimo teisetumas, veiksmu atlikimo esme ir atlikimo tvarka buvo tyreju iškraipyta. Mano, kad prokuroro prašymai ir teismo nutartis del slaptos veiklos nepilnai atitinka BPK 158 str. 3 d. reikalavimus. Prašymuose ir nutartyse neteisingai nurodyti prašomu atlikti ir leistu nutartimis atlikti veiksmu esme, eiga, tikslai bei paskirtis. Teismo duoti leidimai užmegzti ryšius su konkreciais asmenimis bei leidimai šiu kontaktu metu slapta daryti vaizdo ir garso irašus, pagal savo turini nereiškia, kad duotas specialus leidimas irengti ir veliau išmontuoti fiksavimo technika, patekti slapta i patalpas, kaip tai nurodyta tarnybiniuose pranešimuose ir protokoluose. Mano, kad pareigunu atlikti veiksmai bei ju atlikimo metu surašyti dokumentai turi buti laikomi ne istatymo nustatyta tvarka gautais duomenimis ir todel laikomi gautais neteisetai. D. S. nuomone, M. M. neatliko konkreciu veiksmu, kuriuos jam buvo teismo leidžiama atlikti, viršijo veiksmu, kuriuos jam teismas nutartyje leido atlikti ribas, todel atliekant nusikalstama veika imituojancius veiksmus provokavo asmeni padaryti nusikalstama veika ir tuo paciu pažeide BPK 159 str. 3 d. reikalavimus. Apeliantas teigia, jog procesines prievartos priemones buvo vykdomos neteisetai, nurodo, kad faktiškai buvo atliekamas slaptas sekimas (o del to atskiros nutarties priimta nebuvo), teismo nutartyse nenurodytas budas ir priemones, kuriomis reikia naudotis siekiant neatskleisti savo tapatybes. Nurodo, kad teismo nutartyse nurodyti D. G. ir M. M. nieko nežinojo apie teismo leidima atlikti tyrima neatskleidžiant savo tapatybes, o M. M. ir negalejo neatskleisti savo tapatybes, nes pažinojo tiek apelianta, tiek F. V.. Teigia, kad 2007-08-09 nutartimi tesiant nusikalstama veika imituojanciu veiksmu atlikima teisejas vadovavosi tik BPK 173 str. 1 d. ir 159 str. 2 d., 4 d. nuostatomis, o tai reiškia, kad pratesus nusikalstama veika imituojanciu veiksmu atlikima, teismo jau nebuvo leista atlikti veiksmus neatskleidžiant savo tapatybes.

Taip pat, D. S. manymu, neteisingas teismo sprendimas lieciantis konkrecius daiktus, turincius reikšmes nusikalstamai veikai tirti ir nagrineti. Teismas vienu atveju M. M. mobiliojo ryšio telefona „Nokia“ nuosprendžiui isiteisejus, nusprende gražinti nukentejusiajam, o D. S. pateikta teismui diktofona nuosprendžiui isiteisejus nusprende saugoti prie bylos.

Prašo panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkes teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nuosprendi ir byla jo atžvilgiu nutraukti.

Teismo posedyje nuteistasis ir jo gynejas praše skunda tenkinti. Prokuroras praše skunda atmesti.

Skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal BK 225 str. 2 d. atsako valstybes tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, kuris savo ar kitu naudai tiesiogiai ar netiesiogiai prieme, pažadejo ar susitare priimti kyši, reikalavo ar provokavo ji duoti už neteiseta veikima ar neveikima vykdant igaliojimus. Teismas, pripažindamas asmeni kaltu ir nuteisdamas ji už kurios nors vienos ar keliu BK 225 str. 2 d. nurodytu veiku padaryma, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo fakta ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagristi baudžiamojo proceso istatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posedyje ištirtais irodymais.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. S. buvo nuteistas už tai, kad, budamas valstybes tarnautoju – Paneriu policijos nuovados viršininku, reikalavo ir prieme kyši už neteiseta veikima vykdant igaliojimus ir tai padare padedant kitam valstybes tarnautojui – F. V., kuris nuteistas už tai, kad padejo D. S. priimti reikalauta kyši. Nors D. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neige reikalaves ir priemes kyši iš M. M., taciau jo kalte irodyta nukentejusiojo M. M., kito nuteistojo F. V., liudytoju parodymais bei kita byloje esancia medžiaga.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nukentejusysis M. M. dave nuoseklius parodymus, paaiškindamas, kad 2006 m. pabaigoje, tikslaus laiko nurodyti negali, pas ji i prekybos kioska atejo D. S. ir pasake, kad jis turi moketi po 150 Lt kas menesi už prekyba telefonais, taip pat rinkti iš Gariunu turgavieteje prekiaujanciu savo tautybes pilieciu kas menesi po 150 Lt, o surinktus pinigus atiduoti A. K., kuris irgi prekiauja Gariunu turgavieteje. D. S. paaiškino, kad garantuos pagalba ir informuos apie policijos rengiamus reidus turguje. Jis praneše, kad tokios pagalbos jam nereikia, pinigu nerinks ir nemokes. 2007 m. kovo menesio pabaigoje pas ji atejo F. V. kartu su viršininku D. S.. Jie liepe pateikti dokumentus ir leidima prekiauti viešoje vietoje. Jis pateike. F. V. ji apklause. Po apklausos pareigunai išejo. Po kurio laiko, datos tiksliai nepamena, pas ji atejo prekybos kiosko savininke ir paaiškino, kad ja kviecia i seniunija, nes yra kažkoks raštas iš policijos del šio prekybos kiosko. Savininkei paaiškino, kad policijos viršininkas D. S. reikalauja, kad jis kas menesi jam moketu pinigus. Savininke papraše nueiti pas viršininka ir išspresti problemas arba atlaisvinti kioska. Turguje sutikes F. V. papraše, kad jis pakalbetu su viršininku ir išsiaiškintu, kaip išspresti minetas problemas. 2007-04-26, apie 10 val. pas ji i kioska atejo F. V. ir paaiškino, kad ši problema gali buti išspresta, jei sutiks moketi viršininkui. Paaiškino, jog viršininkas sutiko, jog jis kas menesi moketu po 100 Lt, o ne po 150 Lt, bet privalo iš karto sumoketi už 6 menesius i prieki, t.y. 600 Lt. Jis sutiko, bet iš karto 600 Lt neturejo ir F. V. dave 300 Lt, o likusius 300 Lt uždejo F. V.. F. V. patikino, kad pinigus perduos viršininkui ir problema bus išspresta. Sumokejus pinigus D. S. visos problemos baigesi. 2007-06-20, apie 10.30 val. jis F. V. atidave 300 Lt, kuriuos buvo skolingas. 2007-11-14, apie 11.30 val. pas ji vel atejo F. V. ir pasidomejo ar turi pinigus. Jis perdave Faustui 200 Lt. Paaiškino, kad F. V. imdamas iš jo pinigus vykde savo viršininko nurodymus.

Apklaustas apeliacines instancijos teisme, M. M. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu ir apylinkes teisme duotus parodymus. Papildomai parode, kad po teismo jam buvo daromas spaudimas, reikalaujama pakeist parodymus, grasinant, kad jei to nepadarys, bus blogai, buvo reikalaujama dingt iš Lietuvos. Grasino žmones, kuriu jis nepažista, jie neprisistate, bet sake, kad nuo D. S.. Tik viena ju – pareiguna J. D. pažinojo, kuris jam taip pat grasino. Paaiškino, kad del grasinimu raše skundus tyrejams, kurie atliko ikiteismini tyrima šioje byloje.

Šiuos nukentejusiojo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodymus iš dalies patvirtino liudytojas V. B., kuris nugirdo M. M. ir D. S. pokalbio fragmenta, o veliau ir iš paties M. M. sužinojo apie reikalavima moketi pinigus. V. B. patvirtino, kad maždaug 2006 metais, tikslios datos nurodyti negali, buvo nuejes prie M. M. kiosko, norejo paprašyti, kad šis sutaisytu jam priklausanti mobiliojo ryšio telefona. Atejes šalia kiosko pamate M. M. kalbantis su policijos nuovados viršininku D. S.. Pamates, kad M. M. užsiemes, sustojo maždaug 2-3 metru atstumu ir lauke. Viršininkas jo nemate, nes stovejo i ji nugara. Belaukdamas girdejo, kad jie kalba apie kažkokius pinigus, kažkuris paminejo 150 Lt suma. Suprates, kad cia jam geriau nestoveti ir tolesnio pokalbio neklausyti, iejo i M. M. kioska. Po kiek laiko i kioska atejo susinervines M. M. ir papasakojo, kad komisaras iš jo reikalauja po 150 Lt kas menesi už prekyba Gariunu turgavieteje ir kad turi rinkti po 150 Lt kas menesi už prekyba iš kitu savo žemieciu.

Liudytojas J. M. taip pat patvirtino, kad mate nukentejusiji kalbantis su D. S. ir kad M. M. jam pasakojo, kad nuteistasis reikalauja iš jo kyšio.

Nukentejusiojo parodymus patvirtino ir byloje esantys garso irašai. Iš 2007-04-26 daiktu pateikimo protokolo ir 2007-04-27 mobiliojo ryšio telefono atminties korteles apžiuros protokolo matyti, kad M. M. pateike mobiliojo ryšio telefona Nokia 6230i, kuriame buvo mobiliojo ryšio kortele su garso irašu. Iraše užfiksuotas pokalbis, vykes 2007-04-25, 10 val., Gariunu turgavieteje, (duomenys neskelbtini), prekybos kioske Nr. 5 tarp M. M. ir Paneriu policijos nuovados tyrejo F. V.. Pokalbio metu jie kalbasi apie pinigus, t.y. 600 Lt, kuriuos F. V. turi perduoti nuovados viršininkui D.. Sutaria, kad M. M. 2007-04-25 jam duos 300 Lt, o likusius 300 Lt uždes F. V., nes viršininkui reikia sumoketi už puse metu – 600 Lt (po 100 Lt kas menesi). M. M. duoda F. V. 300 Lt, kuriuos šis turi perduoti viršininkui (t. 1, b.l. 38-54).

Nuteistasis F. V. ikiteisminio tyrimo metu, duodamas parodymus pareigunui bei veliau juos patvirtindamas pas ikiteisminio tyrimo teiseja, paaiškino, kad 2007 m. balandžio men. pradžioje Gariunu turgavieteje vyko reidas, kurio metu buvo nustatytas pažeidimas kioske Nr. 5, kuriame prekiavo M. M.. Iš M. M. buvo paimtas paaiškinimas ir perduotas Paneriu nuovados viršininkui D. S.. D. S. šia informacija perdave i seniunija. Maždaug po savaites, vaikštant po Gariunu turgaviete prie jo priejo M. M. ir papraše pagalbos, kad pakalbetu su viršininku D. S. apie situacija, kad nebutu su juo nutraukta nuomos sutartis. Jis sutiko padeti. Kaip suprato iš aplinkybiu, viršininkas buvo nuvykes pas M. M. ir sutare kaip išspresti iškilusia problema. 2007 m. balandžio men., tikslios datos nurodyti negali, ivyko pokalbis su viršininku D. S., kuris pasake nueiti pas M. M. ir paimti pinigus, po 100 Lt kas menesi už metus, viso 1200 Lt. Paaiškino, kad M. M. dave jam 300 Lt, kad perduotu D. S., nurodes, kad visos sumos neturi, todel jis už M. M. uždejo 900 Lt. Apie tai M. M. žinojo, bet kokia tikslia suma už ji sumokejo, nepasake. Pinigus savo viršininkui atidave iš karto, kai M. M. jam dave 300 Lt. 2007 m. vasara, tikslaus laiko nurodyti negali, užejo pas M. M., jis jam dave 300 Lt, nes mane, kad jis sumokejo už puse metu, nors buvo sumokejes už visus metus. Paaiškino, kad viršininkui perdave nuo M. M. kyši. Jo viršininkas D. S., tikslaus laiko nurodyti negali, dali pinigu dave jam, taciau kokia suma, nurodyti negalejo (t. 2, b.l. 46-47, 53-54).

Atkreiptinas demesys, kad duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, F. V. juos pakeite ir jau kitaip aiškino ivykio aplinkybes. Parode, kad ikiteisminio tyrimo metu apkalbejo D. S., nes jam buvo daromas psichologinis spaudimas, naudojamas fizinis smurtas ir kad D. S. apie pinigus nieko nežinojo. Paaiškino, kad pinigus iš M. M. eme sau, sudarydamas vaizda, kad juos ima viršininkui. Tokiu budu tikejosi atgauti pinigus už kažkada M. M. duotus telefonus, kuriuos šis turejo parduoti, o pinigus gražinti jam. M. M. pasake neva sutare su viršininku, taciau pinigus jis turetu sumoketi iškart arba už puse metu. M. M. dave 300 Lt, po keliu menesiu dar 300 Lt, o rudeni, 2007-11-14 dar 200 Lt.

Apeliacines instancijos teismo nuomone, apylinkes teismas pagristai vadovavosi F. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jis veliau patvirtino ir pas ikiteisminio tyrimo teiseja. Juo labiau, kad tokie jo parodymai sutapo su nukentejusiojo M. M. nurodytomis ivykio aplinkybemis, byloje esanciais pokalbiu irašais. Apeliacines instancijos teismas sutinka su apylinkes teismo išvada, jog F. V. versija neva šis apkalbejo D. S. ir pinigus eme iš M. M. siekdamas susigražinti iš jo sena skola, atrodo neitikinamai. 2007-04-25 pokalbyje užfiksuota, kaip F. V. pažada M. M. paskolinti trukstama suma. Taigi visiškai nelogiška, kad F. V., siekdamas susigražinti skola iš M. M., jos gražinimui skolintu tam paciam M. M. pinigus. Patikejus tokia absurdiška versija, reikštu, kad F. V. skola susigražino savais pinigais. Be to, apklaustas apeliacines instancijos teisme M. M. kategoriškai neige buves skolingas F. V.. Todel tokia nuteistojo versija apie ivykio aplinkybes teismas atmeta ir laiko, kad duodamas tokius parodymus F. V. siekia padeti išvengti atsakomybes nuteistajam D. S..

Kritiškai vertintini ir apelianto argumentai, jog F. V. ikiteisminio tyrimo metu ji apkalbejo del jo atžvilgiu panaudoto fizinio ir psichologinio smurto. Apylinkes teisme apklausti policijos pareigunai M. D. ir A. R., kurie dalyvavo sulaikant F. V., ta kategoriškai neige. Apeliacines instancijos teismo posedyje apklaustas liudytojas M. K. paaiškino, kad su F. V. po sulaikymo nebuvo susitike ir nekalbejo, todel patvirtinti, ar jo atžvilgiu buvo naudojamas koks smurtas, negalejo, apie F. V. sulaikymo aplinkybes žinojo tik iš kolegu kalbu. Liudytojai J. D., V. B., U. G. tvirtino neva mate F. V. po sulaikymo; jis buvo atejes i Paneriu policijos nuovada ir minejo, kad buvo šantažuojamas, mušamas. Taciau ne vienas liudytojas nemate jokiu išoriniu F. V. sužalojimo žymiu. Pats F. V., pasak liudytojo U. G., atsisake kreiptis i teismo medicinos ekspertus kuno sužalojimo fakto nustatymui. Todel F. V. teiginys apie jo atžvilgiu panaudota fizini smurta, niekuo nepagristas. Be to, liudytojos V. B. paaiškinimai, jog F. V. buvo sutikusi prie nuovados dar iki pietu ir, kaip suprato, jis buves tik ka paleistas iš sulaikymo ir dar nebuvo namuose, vertintini kritiškai, nes iš paties F. V. parodymu pirmosios instancijos teisme sektu, jog po apklausos pas ikiteisminio tyrimo teiseja jis buvo paleistas iš sulaikymo ir tik apie 18 val. parvežtas namo (t. 5, b.l. 16). Taigi abejotina, ar mineta liudytoja, kaip ji teigia, galejo matyti F. V. ta pacia diena ji paleidus. Kita vertus, apklaustieji J. D., V. B., U. G. apie tariama smurta prieš F. V. sužinojo iš jo paties, o jis, atsižvelgiant i duotus demaskuojancius D. S. parodymus, buvo suinteresuotas teigti, kad tokius parodymus dave ne savo noru, o priverstas. Antra vertus, šiu liudytoju parodymai budami išvestiniais tariamai panaudoto prieš F. V. smurto atžvilgiu, yra tiesioginiai konstatuojant smurto žymiu nebuvima ir kaltinamojo nenora kreiptis i medicinos specialistus kuno sužalojimo fakto nustatymui. Pastarosios dvi aplinkybes padeda tinkamai ivertinti F. V. parodymus.

Tokiu budu išnagrinetoje byloje negincijamai irodyta, kad D. S., budamas valstybes tarnautoju – Paneriu policijos nuovados viršininku, reikalavo iš M. M. kyšio ir, padedant kitam valstybes tarnautojui – tyrejui F. V., ji prieme. Nustatyta, kad D. S. 2006 m. pabaigoje, susitikimu ir pokalbiu su nukentejusiuoju M. M. Gariunu turgavieteje metu, reikalavo iš jo kyšio – kas menesi moketi po 150 Lt už neteiseta veikima, t.y. už informacija apie organizuojamus reidus ir netrukdoma prekyba mobilaus ryšio telefonais (ta patvirtino pats nukentejusysis M. M., liudytojai J. M., V. B.; pastarasis girdejo pokalbio fragmenta tarp nukentejusiojo ir nuteistojo D. S.). M. M. atsisake moketi reikalaujama kyši. Taciau po 2007 m. kovo men. policijos atlikto patikrinimo Gariunu turgavieteje ir nustacius prekybos taisykliu pažeidimus kioske Nr. 5, kuriame prekiavo nukentejusysis, M. M. buvo priverstas išspresti problemas su Paneriu policijos nuovados viršininku D. S. ir, kaip nurode pats nukentejusysis, susidarius tokiai situacijai kreipesi pagalbos i pažistama F. V., kuris minetoje nuovadoje dirbo tyreju, kad šis pakalbetu su D. S.. Tiek iš paties M. M., tiek iš byloje esancio jo ir tyrejo F. V. 2007-04-25 vykusio pokalbio irašo, kuri padare pats nukentejusysis, matyti, kad 2007-04-25 pas M. M. i kioska atejo F. V., kuris pasake, kad problema tame, jog M. M. atsisake moketi D. S. ir ši problema bus išspresta, jei jis sutiks moketi viršininkui po 100 Lt kas menesi, taciau turi sumoketi iš karto už 6 menesius, t.y. 600 Lt. M. M. sutiko, bet paaiškino, jog visos sumos neturi, todel dave F. V. 300 Lt. Likusius pinigus uždejo F. V. (t. 1, b.l. 41-54). Tai, kad D. S., padedant F. V., prieme iš M. M. reikalauta kyši patvirtino ir pats F. V., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir pripažino veikes savo viršininko D. S. paprašytas ir jo naudai. Minetas nuteistasis patvirtino, kad 2007 m. balandžio menesi ivyko pokalbis su D. S., kuris liepe nueiti pas M. M. ir paimti pinigus. Paaiškino, kad viršininkui D. S. atidave 1200 Lt, t.y. ta suma, kurios jis reikalavo iš M. M.. Pinigus savo viršininkui atidave iš karto, kai M. M. jam dave 300 Lt bei parode, kad dali pinigu D. S. dave jam, taciau kokia tiksliai suma, ivardinti negalejo (t. 2, b.l. 47, 54-55).

Kartu teismas atkreipia demesi i pirmosios instancijos teismo nuosprendyje esancius netikslumus del kyšio dydžio. F. V., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kuriais vadovavosi pirmosios instancijos teismas, laikydamas juos teisingais ir patikimais, nurode, kad D. S. iš karto, t.y. vienu metu perdave 1200 Lt kyši. Tuo tarpu nuosprendyje konstatuota, kad F. V., veikdamas pagal D. S. prašyma, kyši eme dalimis ir perdave nuteistajam 600 Lt. Kaip matyti iš nuosprendžio, apylinkes teismas placiau neaptare kokiais irodymais remdamasis laiko, kad D. S., padedant F. V., prieme 600 Lt, o ne 1200 Lt. Nukentejusysis M. M. parode, kad F. V. jam pasake, jog D. S. turi sumoketi iš karto už puse metu, t.y. 600 Lt. Kadangi iš karto tokios sumos neturejo, tai dave 300 Lt, o likusius 300 Lt už ji uždejo F. V.. Šiuos nukentejusiojo parodymus patvirtina ir M. bei V. pokalbio irašas. Skunda nagrinejantis teismas apkaltinamaji nuosprendi iš dalies grisdamas F. V. parodymais, remiasi jais tiek, kiek juos patvirtina kita bylos medžiaga, todel pirmosios instancijos teismo išvada del kyšio dydžio laiko teisinga.

Netikslios teismo išvados del nusikaltimo datos, t.y. kada D. S. reikalavo kyšio iš M. M.. Nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodyta, jog kyšio D. S. iš nukentejusiojo reikalavo 2007 metu pradžioje, tuo tarpu motyvuojamojoje dalyje nurodyta 2006 m. pabaiga. Iš nukentejusiojo M. M. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme duotu parodymu, kuriuos jis veliau patvirtino ir apeliacines instancijos teisme, taip pat liudytojo V. B. parodymu seka, kad kyšio D. S. iš M. M. reikalavo 2006 m. pabaigoje, todel ši klaida ištaisytina.

Skunde nuteistasis atkreipe demesi, jog apylinkes teismas negalejo nagrineti šios bylos, nes prokuroro surašytas kaltinamasis aktas iš pat pradžiu neatitiko BPK 218 str. ir 219 str. reikalavimu. Nurode, jog susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, prokurorui buvo pateiktas prašymas papildyti tyrima, o prokuroro atsisakymas tenkinti prašyma apskustas Vilniaus m. 2 apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejui, kuris nutartimi atsisake nagrineti skunda, motyvuodamas tuo, kad tyrimas jau baigtas, kaltinamasis aktas surašytas, o byla perduota nagrineti teismui. Pažymetina, kad pagal BPK 218 str. prokuroras, isitikines, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenu, pagrindžianciu itariamojo kalte del nusikalstamos veikos padarymo, paskelbia itariamajam, praneša gynejui, jog ikiteisminis tyrimas baigtas ir kad jie turi teise susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei pateikti prašymus papildyti tyrima. Gautus prašymus papildyti ikiteismini tyrima prokuroras išsprendžia motyvuotu nutarimu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, prokuroras šiuos istatymo reikalavimus ivykde. Apie tai, kad ikiteisminis tyrimas baigtas, praneše D. S. ir jo gynejui, kurie buvo supažindinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, D. S. gynejo prašyma papildyti tyrima išnagrinejo ir, motyvuotu nutarimu atmetes, suraše kaltinamaji akta. Tai, kad prokuroras suraše kaltinamaji akta ir ji kartu su bylos medžiaga perdave teismui, ikiteisminio tyrimo teisejui neišnagrinejus skundo del prokuroro priimto nutarimo, nera baudžiamojo proceso istatymo pažeidimas, kuri butu galima pripažinti esminiu ir suvaržiusiu D. S. teises i gynyba. Vadovaujantis BPK 238 str., 270 str. kiekvienas proceso dalyvis turi teise savo prašymus, kurie buvo atmesti ikiteisminio tyrimo metu, pakartoti teisiamajame posedyje. Kaip matyti iš teismo posedžio protokolo, 2008-05-21 vykusio pirmo posedžio metu, D. S. gynejas nurode, jog šioje baudžiamojo proceso stadijoje prašymu neturi. Tik velesnio posedžio metu 2008-08-22 D. S. teismui pateike prašyma apklausti liudytoju A. K., kuris buvo tenkintas. BPK 234 str. 2 d. numato, kad byla gali buti perduodama prokurorui, kai bylos parengimo nagrineti teisme metu nustatoma, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas BPK 219 str. reikalavimu neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrineti byla teisme. Atkreiptinas demesys, kad nei pats apeliantas, nei jo gynejas nagrinejant byla teisme, jokiu pastabu del netinkamai surašyto kaltinamojo akto nepateike, todel D. S. argumentai, jog kaltinamasis aktas negalejo buti surašytas ir del to neatitinka BPK 219 str. reikalavimu, atmestini.

Kolegija nesutinka su apelianto skundo argumentu, jog nukentejusiojo M. M. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai nebuvo nuoseklus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentejusysis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme dave pakankamai nuoseklius bei išsamius parodymus, pagrindžiancius D. S. kalte, kuriuos patvirtino ir liudytojas V. B., girdejes nukentejusiojo ir nuteistojo pokalbio fragmenta, o veliau ir iš paties M. M. sužinojes apie reikalavima moketi pinigus. Pažymetina, kad nuteistojo skunde nurodyti nukentejusiojo M. M. parodymu netikslumai yra nežymus ir neturi esmines reikšmes sprendžiant D. S. kaltes klausima.

Skunde apeliantas atkreipia demesi, jog F. V. teisme duotus parodymus patvirtina A. G. teisme duoti parodymai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytojas A. G., ikiteisminio tyrimo metu aiškines, jog M. M. buvo atejes pas ji ir sakes, jog policijos nuovados viršininkas liepe rinkti pinigus po 100 Lt ar tai 150 Lt ir atiduoti jam, taciau apklausiamas teisme jau neige tokius parodymus, paaiškindamas, kad jokios kalbos apie reikalaujamus pinigus nebuvo. Apylinkes teismas, ivertines šiuos prieštaravimus, pagristai vadovavosi liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie patvirtino nukentejusiojo parodymus, taip pat sutapo su liudytoju J. M., V. B. nurodytomis ivykio aplinkybemis.

Skunde nuteistasis atkreipe demesi, kad apklausiant M. M. pas ikiteisminio tyrimo teiseja, prokuroro iniciatyva jo gynejui nebuvo leista užduoti klausimu, tokiu budu suvaržant jo ir gynejo teises. Kaip matyti iš 2007-12-07 M. M. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teiseja protokolo, D. S. gynejui buvo leista užduoti klausimus, i kuriuos M. M. atsake. Veliau gynejas pateike dar du klausimus, taciau, kaip matyti iš protokolo, ikiteisminio tyrimo teisejas nutare neleisti užduoti klausimu šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje (t. 1, b.l. 20-22). BPK 184 str. 4 d. numato, kad apklausiant liudytoja pas ikiteisminio tyrimo teiseja, itariamasis ir jo gynejas turi teise užduoti apklausiamam asmeniui klausimus. Pažymetina, kad tam tikrais atvejais ikiteisminio tyrimo teisejas gali neleisti užduoti klausimu (pvz., klausimu, nesusijusiu su nagrinejama byla, atsakyma menanciu klausimu ir pan.), taciau toki savo sprendima turi motyvuoti. Šiuo atveju, kaip matyti iš apklausos protokolo, teisejas, neleisdamas D. S. gynejui užduoti klausimu M. M., nenurode jokiu motyvu, kodel to padaryti neleidžia, tokiu budu suvaržydamas itariamojo ir jo gynejo teises. Taciau nagrinejant byla pirmosios instancijos teisme nuteistasis ir jo gynejas pilnai igyvendino savo teise i gynyba, nes, kaip matyti iš teismo posedžio protokolo, 2008-05-21 vykusio posedžio metu, kuomet buvo apklausiamas nukentejusysis M. M., nuteistasis D. S. ir jo gynejas galejo uždavineti klausimus, taip pat ir tuos, kuriu nebuvo leista užduoti apklausos pas ikiteisminio tyrimo teiseja metu (t. 4, b.l. 161-165).

Nepagristas nuteistojo skundo argumentas, jog F. V. ikiteisminio tyrimo teisejui duoti parodymai yra beveik identiški parodymams, duotiems tyrejai. Nustatyta, kad 2007-11-14 ikiteisminio tyrimo pareiguno apklausos protokole ir 2007-11-15 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teiseja protokole užfiksuoti F. V. parodymai yra skirtingi tiek apimtimi, tiek turiniu, o atskiru fraziu sutapimas gali buti salygotas to paties apklausos dalyko ir trumpo laiko tarpo tarp šiu apklausu atlikimo.

Skunde nuteistasis nurodo, kad procesines prievartos priemones buvo vykdomos neteisetai, faktiškai buvo atliktas slaptas sekimas, o del to atskiros nutarties nebuvo priimta. Mano, kad nebuvo laikomasi nutarciu priemimo tvarkos, buvo pažeistas šiu veiksmu atlikimo teisetumas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, prokuroras, gaves iš M. M. informacija apie iš jo reikalaujama kyši, kreipesi i ikiteisminio tyrimo teiseja su prašymu atlikti nusikalstama veika imituojancius veiksmus bei tyrima neatskleidžiant savo tapatybes. Vilniaus m. 2 apylinkes teismas 2007 m. gegužes 17 d. prieme dvi nutartis, kuriomis buvo sankcionuotas šiu veiksmu atlikimas. Buvo nurodyta kokius konkrecius veiksmus pareigunams ir nukentejusiajam M. M. leidžiama atlikti. Nepagristas skundo argumentas, jog faktiškai šioje byloje buvo atliekamas slaptas sekimas. Pažymetina, kad slaptas sekimas paprastai atliekamas per atstuma, tiesiogiai nekontaktuojant su sekamu asmeniu bei neirengiant techniniu priemoniu patalpu viduje. Tais atvejais, kai reikia tiesiogiai kontaktuoti su sekamu asmeniu ar irengti technines priemones patalpu viduje, vadovaujamasi BPK 158 str., nes tai jau yra operatyviniai veiksmai, neatskleidžiant savo tapatybes. Butent tokia situacija ir buvo šioje byloje, todel procesines prievartos priemones buvo parinktos tinkamai.

Apelianto manymu, atliekant nusikalstama veika imituojancius veiksmus M. M. provokavo F. V. padaryti nusikalstama veika. Draudima provokuoti asmeni padaryti nusikaltima, atliekant nusikalstama veika imituojancius veiksmus, numato BPK 159 str. 3 d. Provokacijos savoka yra pateikta Lietuvos Respublikos operatyvines veiklos istatymo 6 str. 5 d., kur ji apibrežiama kaip spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstama veika apribojant asmens veiksmu pasirinkimo laisve, jeigu del to asmuo padaro ar kesinasi padaryti nusikalstama veika, kurios prieš tai neketino daryti. Pagal Lietuvos Aukšciausiojo Teismo formuojama teismu praktika provokacija – tai asmens lenkimas (kurstymas) padaryti nusikaltima, turint tiksla veliau su juo susidoroti teisesaugos instituciju pagalba patraukiant baudžiamojon atsakomyben del nusikalstamos veikos, kuri buvo padaryta sukurscius (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-52/2001). Bylos duomenimis, minetu veiksmu F. V. atžvilgiu nei M. M., nei kiti asmenys neatlikinejo. Nei M. M., nei kitu asmenu veiksmais nebuvo apribota F. V. veiksmu pasirinkimo laisve, prieš ji nebuvo naudojama fizine ar psichine prievarta. Be to, pažymetina, kad M. M. buvo leista atlikti nusikalstama veika imituojancius veiksmus jau po to, kai dalis kyšio buvo duota. Nusikalstami veiksmai jau buvo prasideje, veika galejo buti tesiama ir be policijos isikišimo, todel nera jokio pagrindo pripažinti, kad nusikalstama veika imituojanciu veiksmu ribos buvo peržengtos.

Apelianto teigimu, M. M. turejo buti supažindintas su nusikalstama veika imituojanciu veiksmu modelio ribomis ir del to turejo buti surašytas protokolas, nes tai numatyta generalinio prokuroro patvirtintuose poistatyminiuose aktuose. Pažymetina, kad Generalinio prokuroro isakymu patvirtintose rekomendacijose del operatyvines veiklos istatymo ir baudžiamojo proceso kodekso normu taikymo, yra numatyta, kad tokiu atveju turi buti surašomas protokolas, taciau, atkreiptinas demesys, jog toks reikalavimas atsirado tik 2008-05-28 generalinio prokuroro isakymu Nr. I-79 patvirtintais pakeitimais. Iki tol tokiu rekomendaciju patvirtinta nebuvo, buvo vadovaujamasi BPK nuostatomis. Todel nesurašius tokio protokolo del M. M. supažindinimo su nusikalstama veika imituojanciu veiksmu modelio ribomis, apie kuri kalbama rekomendacijose su 2008-05-28 isakymu padarytais pakeitimais, baudžiamojo proceso istatymas pažeistas nebuvo.

Nuteistasis D. S. apeliacines instancijos teisme parode, kad liudytojo V. B. apklausos apylinkes teisme metu, buvo uždaves klausima, koki telefona šis neše taisyti M. M., kai neva pamate juos kalbantis, taciau liudytojas negalejo prisiminti. Tuo tarpu posedžio protokole nei šis jo klausimas, nei liudytojo atsakymas neužfiksuoti. Vadovaujantis BPK 261 str. 6 d. nagrinejimo teisme dalyviai per tris dienas po teisiamojo posedžio protokolo pasirašymo turi teise su juo susipažinti ir pateikti pastabas del jo neteisingumo ar neišsamumo. Tokiu atveju teismas pateiktas pastabas išnagrineja ir del ju priima motyvuota nutarti, kuria patvirtina pastabu teisinguma arba jas atmeta. Šiuo atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistojo D. S. gynejas 2008-06-17 buvo pateikes apylinkes teismui prašyma leisti pasidaryti protokolo, kuriose užfiksuoti ir V. B. parodymai, kopijas (t. 5, b.l. 3). Prašymas buvo tenkintas, todel darytina išvada, kad su protokolu buvo susipažine tiek gynejas, tiek ir D. S., taciau jokiu pastabu del neteisingai ar neišsamiai užfiksuotu parodymu pareikšta nebuvo.

Apeliacines instancijos teisme nuteistasis D. S. atkreipe demesi, kad Vilniaus m. 2 apylinkes teismui buvo pateikes garso iraša, kuriame užfiksuota, kaip tyrejas jam grasino susidorojimu, tuo tarpu nuosprendyje nurodyta, jog iraše nieko nesigirdi. Pažymetina, kad pateikus pirmosios instancijos teismui mineta iraša, buvo padaryta jo stenograma (t. 5, b.l. 55). Apeliacines instancijos teismas, susipažines su minetu pokalbiu, sutinka su apylinkes teismo išvada, jog nera galimybes susidaryti pilna vaizda apie vykusio pokalbio turini ir ar D. S. tikrai buvo grasinama, nes dalies pokalbio nesigirdi.

Apeliacines instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagristai D. S. nuteise pagal BK 225 str. 2 d., taciau netinkamai išsprende klausima del jam priklausancio diktofono „Olympus VN-120“, todel šioje dalyje nuosprendis keistinas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, D. S. teismui pateike diktofona, kuriame buvo irašytas 2007-11-20 vykes pokalbis tarp jo ir M. D.. Kadangi buvo padaryta mineto pokalbio stenograma (t. 5, b.l. 55), teismo nuomone, laikyti prie bylos garso irašymo irengini, kuris priklauso D. S., nera butinybes, todel jis gražintinas.

Nuteistojo D. S. apeliacini skunda tenkinti iš dalies.

Vilniaus m. 2 apylinkes teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nuosprendi pakeisti. Diktofona „Olympus VN-120“ su garso irašu gražinti D. S..

Kita nuosprendžio dali palikti nepakeista.