Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos A. M. skundą dėl antstolio Ginto Badikonio veiksmų, išieškotojas A. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-09-05 patvarkymu antstolis Gintas Badikonis atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Nurodė, kad antstolio patvarkymu buvo paskirta nekilnojamojo turto ekspertizė areštuoto turto vertei nustatyti, kurią buvo pavesta atlikti nekilnojamojo turto vertintojui UAB „Negrita“. Pareiškėjai buvo įteiktas šis patvarkymas, nušalinimo ekspertui nereiškė, patvarkymo neskundė. Pažymi, kad ne kartą ekspertas bendravo su pareiškėjos dukros tėvu G. S., 2016-07-05 pareiškėja pasirašė susitarimą dėl išieškotinos sumos sumokėjimo dalimis, kuriame nurodė, jog neprieštarauja, jog praleidus nors vieną mokėjimą būtų paskelbtos areštuoto turto varžytynės. Pareiškėjai nesilaikant 2016-07-05 susitarimo dėl skolos mokėjimo dalimis, 2016-09-01 buvo paskelbtos pirmosios turto varžytynės.

Išieškotojas A. K. atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. Nr. 0040/16/01240 nustatyta, kad antstolis Gintas Badikonis vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-18 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-28443-872/2015 dėl 13 800,72 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės A. M. išieškotojo A. K. naudai (v. b. l. 2, t. 1). 2015-05-26, 2016-06-10 turto arešto aktais antstolis areštavo skolininkei priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 9-10, 35-36, t. 1). Antstolio 20106-16 Nr. 0040/16/01240-KP8 patvarkymu buvo paskirta ekspertizė turto rinkos vertei nustatyti (v. b. l. 40, t. 1). Šis patvarkymas įteiktas 2016-06-28 V. M. (vyras) adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (v. b. l. 40, t. 1). 2016-07-05 pareiškėja pasirašė susitarimą dėl išieškotinos sumos sumokėjimo dalimis, kuriame nurodė, jog neprieštarauja, jog praleidus nors vieną mokėjimą būtų paskelbtos areštuoto turto varžytynės (v. b. l. 45, t. 1). Ekspertizę atlikęs turto UAB „Negrita“ vertintojas, teismo ekspertas Kastytis Kumpinas ekspertizės aktu Nr. 16-07-14A nustatė, kad 647/1260 dalių žemės sklypo ir 7809/19559 dalių pastato-vienbučio gyvenamojo namo bendra rinkos vertė - 66 500 Eur (v. b. l. 57, t. 1). Turto apžiūros akte yra nurodyta, kad antstolis informavo objekto savininką apie objekto apžiūrą ir turi objekto savininko sutikimą dėl objekto apžiūros (v. b. l. 87, t. 1). Ekspertizės akte yra vertinamo turto nuotraukos ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus (v. b. l. 85, t. 1). 2016-07-18 patvarkymas dėl areštuoto turto įvertinimo 2016-07-22 įteiktas N. M. (mama) (v. b. l. 111, t. 1). Šio antstolio patvarkymo nei skolininkė, nei kreditorius neskundė, jiems išaiškinta teisė ir terminai reikšti prieštaravimus dėl įkainoto turto. Prieštaravimų dėl nustatytos kainos nei skolininkas, nei kreditorius nepareiškė. 2016-09-01antstolio kontoroje gautas skolininkės A. M. skundas dėl antstolio Ginto Badikonio veiksmų, kuriuo skolininkė skundžia, jog areštuotas turtas yra įvertintas netinkamai, prašo skirti dar vieną ekspertizę, sudaryti skolininkei dalyvauti vertinant turtą. 2016-09-05 patvarkymu antstolis Gintas Badikonis atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir vykdomąją bylą su skundu persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjos skundo esmės matyti, kad pareiškėja nesutinka su ekspertizės metu nustatymo tvarka, dėl kurios galimai buvo netiksliai nustatyta turto rinkos vertė. Teigia, kad buvo netinkamai informuota apie turto vertinimą, nebuvo sudarytos sąlygos jai dalyvauti turto vertinime.

Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko teisių bei teisėtų interesų. Dėl to teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams.

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, jog areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 str. 1 d.). Antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą, kuriame turi nurodyti ekspertą ar ekspertizės įstaigą, kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Vykdymo šalis (šalys) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, CPK 598 str. nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą (CPK 682 str. 1 d.). Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 682 str. 2 d.). Taigi, įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes įkainoti areštuotą turtą, prieš skolininko turto realizavimo vykdymą (CPK 681 str. 1 d., 691 str. 1 d.). Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolis ėmėsi priemonių įkainoti areštuotą ir realizuotiną iš varžytynių turtą, kaip tai numato CPK 681 straipsnis. Vykdomojoje byloje yra turto vertinimo ekspertizės aktas. CPK 681 str. 2 d. įtvirtintas turto perkainojimo institutas, kurio tikslas – užtikrinti areštuoto turto tinkamą įkainojimą pasikeitus jo vertei, taip garantuojant vykdymo proceso šalių teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Teisinis reglamentavimas yra nustatytas taip, kad, taikant prievartinį skolininko nuosavybės teisių ribojimą ją priverstinai parduodant, būtų išvengta sumų, neatitinkančių paimamo turto vertės sumokėjimo, kas reikštų neproporcingą nuosavybės teisių apribojimą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja, prašydama skundu paskirti naują turto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vertinimą, vis tik nepateikė antstoliui jokių objektyvių įrodymų dėl netinkamos eksperto nustatytos įkeisto turto vertės ar pasikeitusios realizuotino turto vertės, o skunde nurodyti argumentai ir teismui nesudaro pagrindo abejoti eksperto nustatyta turto esama rinkos verte. Taigi nėra pagrindo teigti, kad antstolis neatsižvelgė ar pažeidė pareiškėjos, kaip skolininkės, interesą parduodamą turtą realizuoti kuo didesne kaina jo neįvertino, pasielgė neteisėtai. Teismas daro išvadą, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką antstolis, vykdydamas savo įstatymines pareigas ir siekdamas vykdymo proceso tikslų, visais atvejais turi įvertinti ekspertizės aktą kartu su kitais duomenimis apie turto rinkos kainą ir, kilus abejonių dėl ekspertizės akto, privalo pasinaudoti įstatymine teise skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, nepriklausomai nuo to ar vykdymo šalys pareiškė prieštaravimų dėl ekspertizės akto (2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2010). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į vykdomojoje byloje esančių Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus, kuriuose yra nurodyta realizuotino turto vidutinė rinkos vertė (v. b. l. 90-92, t. 2), galima daryti išvadą, kad antstolis ekspertizės aktą įvertino su šiuo išrašu, kuriame yra turto rinkos vertė yra didesnė nei ekspertizės aktu turtą įvertino ekspertas. Tačiau šiuo atveju reikia pažymėti, jog ekspertas vertino tik 647/1260 dalis žemės sklypo iš 0,0630 ha ir 7809/19559 dalis pastato-vienbučio gyvenamojo namo iš 195,59 kv. m., kurie priklauso skolininkei, o Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta bendra turto (0,0630 ha žemės sklypo ir 195,59 kv. m. pastato) vidutinė rinkos vertė. Todėl negalima teigti, kad antstolis, atsižvelgdamas į vykdomojoje byloje esančius įrodymus, susijusius su parduodamo turto kaina, turėjo pareigą skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę. Be to, pareiškėja, būdama tikra, kad parduodamo turto vertė yra didesnė, nepateikė antstoliui jokių duomenų apie faktiškai didesnę šio turto vertę, tai pat nesinaudojo savo, kaip skolininko teise, surasti ir pasiūlyti parduodamo turto pirkėją iki varžytynių pradžios, kaip numato CPK 704 str. Taip pat neprašė antstolio skirti pakartotinę ekspertizę. Pabrėžtina, kad pagal CPK 219 str. 1 d., jeigu eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami, teismas (šiuo atveju antstolis) gali paskirti papildomą ekspertizę. Jeigu teismui (šiuo atveju antstoliui) kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, teismas (šiuo atveju antstolis) gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar ekspertams. Pažymėtina, kad skolininko pateikti prieštaravimai dėl nustatyto turto vertės privalo būti motyvuoti (CPK 682 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių manyti, kad areštuoto turto vertė galėjo būti nustatyta neteisingai ir neobjektyviai. Pažymėtina ir tai, kad pagal CPK 681 str. 4 d. nuostatas, jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Taigi pareiškėjos argumentas, kad turto rinkos kaina yra netinkama, nei nustatė ekspertas, atmestinas kaip nepagrįstas. Taip pat pareiškėja nepateikė nei teismui, nei antstoliui pagrįstų duomenų, įrodymų, kodėl ji, gyvendama adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, negalėjo dalyvauti 2016-07-01 vertinant jai nuosavybės teise priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pažymėtina, kad CPK 643 str. numato skolininko teises vykdymo procese, tačiau CPK 644 str. yra išvadintos ir skolininko pareigos, kurių jam privalu laikytis. Be to, patvarkymai dėl ekspertizės skyrimo ir jos vertės nustatymo įteikti pareiškėjos šeimos nariams, o pagal CPK 604 str., 123 str. 3 d. toks informavimas yra tinkamas.

Remiantis išdėstytu, teismui nėra pagrindo konstatuoti realizuojamo turto kainos nustatymo ir jos nustatymo tvarkos pažeidimo, todėl laikytina, kad ji yra nustatyta tinkamai, pagrįstai ir teisėtai.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir nenustačius antstolio Ginto Badikonio veiksmuose įstatymų pažeidimų, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 185 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 str. teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjos A. M. skundą dėl antstolio Ginto Badikonio veiksmų.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.