Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-01-16 · Civilinė byla Nr. e2S-117-653/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-16
Bylos Nr.
e2S-117-653/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-33367-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jelena Šiškina
Ieškovas
V. F.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-117-653/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33367-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1.; 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. sausio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės V. F. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė V. F. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė kad Seimo kontrolierius A. N. arba jį įdarbinusi Lietuvos valstybė atlygintų įsigaliojusio teismo sprendimo numatytą sumą 31 600 Eur su 3 metų procentais.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 11 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės V. F. ieškinį, kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

3. Teismas nurodė, kad bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, sprendžia administraciniai teismai, tad, jei ieškovė nesutinka su tuo, jog Seimo kontrolierius nenagrinėjo jos kreipimosi dėl atitinkamų teisėjos veiksmų, toks reikalavimas yra neteismingas bendrosios kompetencijos teismui, o teismingas administraciniam teismui. Todėl teismas sprendė, kad ieškovės ieškinys neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui.

III. Atskirojo skundo argumentai

4. V. F. (ieškovė) su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutiko, todėl pateikė atskirąjį skundą.

5. Nurodė, kad priimta nutartis yra neteisėta, nes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti V. F. ieškinį, neperduodamas bylos nagrinėti administraciniam teismui. Pažymi, jog teismas neatsižvelgė į ieškovės prašymą perduoti bylą nagrinėti administraciniam teismui, bei į tai, jog ieškovė pašalino visus teismo nurodytus ieškinio trukūmus bei pateikė papildomus įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmos instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).

7. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. CPK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio (savo inciatyva) ieškinio priėmimo metu, kuris visada yra nustatomas atsižvelgiant į ieškinio materialinį reikalavimą.

9. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, ieškovė neginčija pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo dėl bylos teismingumo, tačiau nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, nepagrįstai neperduodamas bylos nagrinėti pagal teismingumą administraciniam teismui.

10. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė, reikšdama ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, nurodė, kad Seimo kontrolierius A. N. sudaro sąlygas Kauno apylinkės teismo teisėjai J. V. nevykdyti įsigaliojusio teismo sprendimo. Dėl ko, prašė iš Seimo kontrolieriaus A. N. arba jį įdarbinusios Lietuvos valstybės atlyginti ieškovei įsigaliojusio teismo sprendimo numatytą 31 600 Eur su 3 metų procentais sumą. Ieškovės ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti, nurodant, jog jis nagrinėtinas Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

11. Klausimą dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, sprendžia administraciniai teismai. Jeigu civilinė byla tam tikram teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu arba nutartimi perduoti bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu iškėlus bylą teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Kaip matyti, teisinis reglamentavimas numato, kad perduoti bylą teismui, kurio kompetencijai yra priskirta nagrinėti atitinkamą ieškinį, galima tik tuomet, kai ieškinys yra priimtas nagrinėti ir aplinkybė, jog jis buvo priimtas teismo žinion pažeidžiant priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles, paaiškėjo ne ieškinio priėmimo stadijoje, o vėliau, t. y. jau ieškinį priėmus. Pažymėtina ir tai, kad įstatyminis reglamentavimas neįpareigoja bendrosios kompetencijos teismo imtis veiksmų, kad suinteresuoto asmens skundas (ieškinys) dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, būtų perduotas administraciniam teismui. Dėl nurodyto, pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, kad ne jo kompetencijai priskirtini pareikšto ieškinio reikalavimai, pagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį.

12. Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuria atsisakė priimti apeliantės ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, todėl ši nutartis paliktina nepakeista.

13. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jelena Šiškina