Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), aukštojo neuniversitetinio išsilavinimo, vedęs, turintis tris vaikus, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. Š. 2023 m. spalio 10 d., apie 15.20 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Renault Traffic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,83 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais T. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis T. Š. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, sutiko duoti parodymus ir parodė, kad pripažįsta kaltę ir labai gailisi. Paaiškino, kad ryte vedžiojo šunį ir šį pervažiavo traukinys, šuo žuvo. Vėliau atvažiavo į darbą, kur nusprendė nuvažiuoti į parduotuvę nusipirkti spiritinio gėrimo. Pavartojo, kadangi objekte išgėrusiems dirbti negalima, nusprendė važiuoti namo. Jis visada ukrainiečius vežioja namo, todėl pasakė, kad jis bandys vežti namo. Važiuodami pakliuvo policijai. Jis nesijautė, kad būtų išgėręs. Alkoholį vartojo darbo pabaigoje. Ruošėsi visi kartu važiuoti namo. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), 30 kilometrų nuo Vilniaus.

Pažymi, kad įvykis įvyko kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku. Buvo išgėręs apie 300 g. Policijos pareigūnams patikrinus jo neblaivumą nustatyta 1,83 promilės girtumas. Sutiko su šiais rodmenimis. Vairavo automobilį „Renault Traffic“. Minėtas automobilis priklauso ne jam, o įmonei UAB (duomenys neskelbtini). Nelabai žinojo, kad už tokio pobūdžio veikas yra skiriama baudžiamojo poveikio priemonė automobilio konfiskavimas arba jo vertės konfiskavimas. Nurodo, kad prokurorė sakė, jog automobilio vertė 11 000 Eur. Asmeninis turtas, kurį turi tai butas per pusę su žmona. Butas yra bendra jungtinė nuosavybė. Darbo užmokestis vidutiniškai apie 2 000 Eur po mokesčių, kartais būna mažiau, kadangi dirba ir šeštadieniais, tačiau, jeigu dirba po 8 valandas – gauna į rankas 1 500 Eur. Žmona taip pat dirba, darbo užmokestis apie 700-800 Eur. Visi vaikai gyvena kartu, vyresnysis mokosi 12-oje klasėje. Savo poelgį vertina labai blogai, vertina kaip pamoką visam gyvenimui. Neigiamai vertina išgėrusius žmones, kurie vairuoja. Yra baustas administracine tvarka už greičio viršijimą, kadangi važinėjo anksčiau į Kauną dirbti. Paskirtos baudos sumokėtos.

Kadangi baudžiamoji byla buvo perduota teismui su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, o kaltinamasis T. Š. savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino, paaiškino, kad sutinka būti teisiamas tuoj pat, nenori, jog bylos nagrinėjimas būtų atidėtas vėlesniam laikui, todėl byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 426–432 str.).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teisme, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant, gynėjai bei prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. spalio 11 d. įtariamuoju apklaustas T. Š. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Narkologinėje, psichiatrinėje įskaitoje neįrašytas, rimtų galvos traumų neturėjęs, lietuvių kalbą supranta. Dirba įmonėje meistru, atlieka įvairius santechnikos, suvirinimo darbus. 2023 m. spalio 10 d. nuo 7 val. dirbo adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu yra statomas vienaukštis pastatas ir jis jame kartu su dar 6 ukrainiečiais dirbo darbus. Darbui einant link pabaigos, visi išsišnekėjo apie savo problemas. Kolegos ukrainiečiai pasipasakojo savo bėdas, jis taip pat jiems papasakojo, kad vakar iš ryto jo mylimas šuo pakliuvo po traukiniu ir žuvo. Dėl to jis labai pergyvena iki šiol. Bekalbant nusprendė nusipirkti alkoholio ir išgerti. Nuvažiavo į netoliese esančią parduotuvę ir nusipirko vieną butelį degtinės, litro talpos. Iš parduotuvės grįžo apie 14.30 val. ir nupirktą butelį išgėrė. Jis išgėrė apie 300 g degtinės. Kai pabaigė gerti butelį, nusprendė, kad važiuos namo, kadangi nebėra tikslo dirbti toliau. Jis visuomet vežioja ukrainiečius į darbą ir darbinį automobilį vairuoja pats, todėl ir išgėręs sėdo už vairo. Nesijautė neblaivus, jautėsi gerai. Šešiese (vienas iš ukrainiečių iš darbo išėjo ankščiau dėl asmeninių priežasčių) išvažiavo, automobilį vairavo jis. Važiavo link (duomenys neskelbtini), ten gyvena kolegos ukrainiečiai, kai juos sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnai jam liepė pasitikrinti blaivumą, pasakė, kad apie jį policijai pranešė už jo važiavęs asmuo. Kadangi įpūtė apie 1.8 promilės, pareigūnai automobiliui iškvietė tralą, o jam išrašė šaukimą atvykti į apklausą. Automobilis priklauso įmonei, kurioje dirba. Labai gailisi dėl savo poelgio, teigia, niekada nevairuojąs neblaivus (b. l. 59-62).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2023 m. spalio 10 d. 15.17 val. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), netoli sankryžos (duomenys neskelbtini) važiuojant link prekybos centro „Akropolis“, automobilis „Renault Traffic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pavojingai manevruoja – prispaudė vieną automobilį, vos nekliudė kitą automobilį. Minėtas automobilis važiuoja iš paskos pranešėjo (b. l. 3-9).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio E. Ž. (E. Ž.) 2023 m. spalio 10 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. spalio 10 d., 15.15 val., gavo pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini) gatve link prekybos centro „Akropolis“ Vilniuje, pavojingai manevruoja automobilis „Renault Traffic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) - prispaudė vieną automobilį, vos nekliudė kito automobilio (minėtas automobilis važiuoja iš paskos pranešėjui). Apie 15.20 val., panaudojus švyturėlius ir garsinį signalą, buvo sustabdytas automobilis „Renault Traffic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo T. Š., gim. (duomenys neskelbtini), iš kurio burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, paraudusios akys. Pats vairuotojas pripažino vartojęs alkoholį prieš maždaug 2 valandas - gėręs degtinę. Alkoholio kiekio matuokliu patikrinus vairuotojo blaivumą, pirmuoju pūtimu 2023 m. spalio 10 d., 15.23 val. nustatyta 1,89 promilės, antruoju pūtimu – 2023 m. spalio 10 d., 15.43 val. - 1,83 promilės girtumas. Transporto priemonė išvežta saugojimui (b. l. 18).

Iš 2023 m. spalio 10 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2023 m. spalio 10 d. Vilniaus apskrities VPK Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus vyresnysis specialistas nustatė šiuos T. Š. neblaivumo požymius: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę nustatyta, kad eiti tiesia linija pėda po pėdos gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali. Asmuo nurodė, kad alkoholį vartojo 13.30 val. Alkotesterio („Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKA-0034, patikros sertifikato Nr. 1937246, patikra galioja iki 2023 m. lapkričio 15 d.) pagalba T. Š. 15.23 val. nustatytas 1,89 promilių, o antro tikrinimo metu 15.43 val. nustatytas – 1,83 promilių neblaivumas. T. Š. sutiko su tikrinimo rezultatais. Pridėti alkotesterio kvitai (b. l. 27-30).

Iš 2023 m. spalio 10 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad automobilis „Renault Traffic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), purvinas ir subraižytas. Pridedama fotolentelė (b. l. 31-41).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Renault Traffic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkas – valdytojas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 43).

Iš VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad automobilio „Renault Trafic 1.6 dCi Pack Clim“, N1-BB kategorijos, lengvasis komercinis, 1 598 cm³ variklio darbinio tūrio, 92 kW/125 AG variklio galios, 2016 m., vidutinė kaina 2023 m. spalio mėn. duomenimis su PVM 11 970 Eur (b. l. 44).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Pagal KET 14 punktą, be kita ko, draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad T. Š. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Pirmiau nurodyti kaltinamojo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir papildo kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – ikiteisminio tyrimo metu pareigūno tarnybiniai pranešimai, neblaivumo nustatymo aktas ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Vadovaudamasis šiais įrodymais, teismas konstatuoja, jog T. Š. 2023 m. spalio 10 d., apie 15.20 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Renault Traffic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,83 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teismui buvo pateiktas laiduotojo A. Š. prašymas dėl kaltinamojo T. Š. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Prašyme nurodoma, kad A. Š. yra kaltinamojo tėvas, gyvena šalimais, tarpusavio santykiai labai geri. Sūnus visada atsižvelgia į jo nuomonę ir jis neabejoja, kad gali jam daryti teigiamą įtaką. Pats yra pensininkas, visą gyvenimą sąžiningai dirbo ir yra charakterizuojamas teigiamai. Šiuo metu gyvena vienas, todėl daug laiko praleidžia su sūnumi ir jo šeima. Mano, kad yra vertas pasitikėjimo, kadangi savo autoritetu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir užtikrinti, kad šis nedarytų naujų nusikalstamų veikų (b. l. 112).

Teisiamojo posėdžio metu pats kaltinamasis nurodė, kad jį su A. Š. sieja šeimyniniai ryšiai. Jis yra jo tėvas. Santykiai su tėvu yra draugiški bei geri. Tėvas gyvena kartu, kadangi padeda vaikus prižiūrėti. Tėvo nuomonė labai svarbi (b. l. 118-123).

A. Š. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamasis yra jo sūnus. Apie įvykį sužinojo kitą dieną, kadangi dar buvo vienas įvykis, kad traukinys užmušė jų šunį. Sūnus paskambino ir pasakė, kad atėmė teises, bet dėl ko atėmė, nesakė. Jis sūnui pasakė, kad be priežasties teisių neatiminėja. Vėliau sūnus nuosekliai papasakojo kaip viskas įvyko. Parodė, kad niekada negėrė, nebuvo nei užuominos apie gėrimą. Jis daugiau kaip 30 metų negeria ir nerūko. Jam sunku suvokti kaip sūnus galėjo taip pasielgti. Jis vieną žino, kad, jeigu Dievas nori nubausti žmogų, atima protą, šiuo atveju buvo atimtas protas, kitaip to paaiškinti negali. Jis didžiąją laiko dalį praleidžia pas sūnų. Niekada nebuvo, kad sūnus grįžtų iš darbo išgėręs, nepastebėjo nei vieno karto. Įvykio dieną sūnaus nematė. Mano, kad po nubaudimo, sūnus padarys atitinkamas išvadas, jis neįsivaizduoja kaip galėjo atsitikti šis įvykis. Garantuoti vienas už kitą, jie negali, nes kartais ir už save žmogus negali garantuoti. Pažymėjo, kad santykiai su sūnumi geri, nesipyksta, kai reikia sūnus padeda, gyvena draugišką gyvenimą. Nebūdavo, kad sūnus neklausytų, nuo vaikystės paklusnus, charakteris geras. Nurodo, kad laidavimo institutą supranta taip, kad turės stebėti sūnų kaip jis elgsis. Mano, kad sūnus supras savo netinkamo poelgio pasekmes ir nekartos tokių klaidų. Jeigu teismas paskirtų laidavimą su užstatu, galėtų sumokėti (b. l. 119-120).

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog yra visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, nes kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių, jis visiškai prisipažino padaręs šią veiką, gailisi, tikėtina, kad ateityje nedarys kitų nuskalstamų veikų. Esant šioms sąlygoms, mano, kad teismas gali atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Prokurorės nuomone, laiduotojas A. Š. teismo gali būti įvertintas kaip vertas pasitikėjimo asmuo. Laiduotoją ir kaltinamąjį sieja artimi giminystės ryšiai, jie yra tėvas ir sūnus, bendrauja betarpiškai, patvirtino, kad geresnio laiduotojo už tėvą negalėtų būti, nes kaltinamasis įsiklauso į tėvo nuomonę. Gali būti autoritetu ir daryti teigiamą įtaką. Prašė T. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką perduodant jį A. Š. pagal laidavimą vieneriems metams šešiems mėnesiams neskiriant užstato ir šią baudžiamąją bylą nutraukti (b. l. 121).

Kaltinamasis ir jo advokatė prašė teismo prašė taikyti laidavimo institutą (b. l. 121-122).

BK 40 straipsnyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, bei yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 1 ir 2 d.). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis T. Š. padarė nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, t. y. vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jo iškvėptame ore nustatyta 1,83 promilių alkoholio koncentracija. T. Š. anksčiau nebuvo teistas (b. l. 89), jis šiuo atveju pirmą kartą padarė minimą nusikalstamą veiką. Be to, kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų.

Sprendžiant dėl kaltinamojo asmenybės, kaip minėta, kaltinamasis yra neteistas, baustas administracine tvarka, už nežymius KET pažeidimus, daugiausiai už greičio viršijimą, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 83-88). Taip pat, vertinant kaltinamojo charakteristiką, matyti, kad asmuo dirba, turi šeimą (b. l. 77-90, 109, 116). Šios aplinkybės kaltinamąjį charakterizuoja teigiamai, proceso metu teismas įžvelgė kaltinamojo nuoširdų gailėjimąsi, ryžtą nebepažeidinėti teisės normų reikalavimų, taip pat padarytas reikalingas išvadas. Įvertinus ir kitų kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visumą, teismas sprendžia, jog yra pagrindas manyti, kad T. Š. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Bylos duomenimis, A. Š., kuris prašė perduoti T. Š. jo atsakomybei pagal laidavimą, yra jam artimas žmogus – tėvas, neteistas, administracine tvarka nebaustas (b. l. 113, 114), yra kaltinamajam autoritetas, charakterizuojamas teigiamai. Teismo vertinimu, A. Š. asmenybė pagal jį apibūdinančias savybes, tai, kad juos su kaltinamuoju sieja tarpusavio supratimas ir pasitikėjimas bei ilgalaikis ryšys, sudaro teismui pagrindą spręsti, kad jis gali daryti nuolatinę bei teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, t. y. yra vertas teismo pasitikėjimo.

Padarytą nusikalstamą veiką, ją padariusį asmenį ir laiduotoją apibūdinančių aplinkybių visuma šiuo konkrečiu atveju sąlygoja išvadą, kad laidavimas galimas tik su užstatu. Pažymėtina, tai, kad nors kaltinamasis padarė nesunkią nusikalstamą veiką, tačiau nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, t. y. vairavimas kelių transporto priemonių esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, yra potencialiai pavojingas, nes kelia realią grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei. Kaltinamasis būdamas neblaivus (nustatytas 1,8 prom. girtumas) sėdo vairuoti be jokios svarbios priežasties, dienos metu vairavo apie 14 km, nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. (kur buvo sustabdytas policijos pareigūnų automobilyje), automobilyje buvo dar penki žmonės (b. l. 59), pagal pranešimą policijos pareigūnams, jo vairuojamas automobilis (duomenys neskelbtini) pavojingai manevravo, prispaudė vieną automobiliu, kito vos nekliudė (b. l. 3).

Teismas sprendžia, kad paskyrus laidavimą su 500 Eur užstatu, tai bus didesnė paskata tiek pačiam kaltinamajam spręsti savo problemas, susilaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, kad pateisintų jam parodytą valstybės ir tėvo kaip laiduotojo pasitikėjimą, tiek ir paskata laiduotojui dėti didesnes pastangas, darant teigiamą įtaką kaltinamajam, kad šis padarytų tinkamas išvadas, įrodytų supratęs savo elgesio pavojingumą ir neteisėtumą. Nustatant užstato dydį atsižvelgiama į tai, kad laiduotojas yra 74 (duomenys neskelbtini), pensijos gavėjas (b. l. 110-111). Be to, pažymėtina ir tai, kad užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Nagrinėjamos bylos atveju, teismas sprendžia, vienerių metų ir šešių mėnesių laidavimo terminas yra pakankamas, kad asmuo padarytų tinkamas išvadas, įrodytų supratęs savo elgesio pavojingumą ir neteisėtumą, taip pat, jog galima būtų vertinti, kad laiduotojas, išties daro jam teigiamą įtaką, skatina laikytis įstatymuose numatytų reikalavimų ir nepažeisti draudimų bei ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

T. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), todėl jam skirtina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki septynerių metų.

Atsižvelgiant į tai, kad T. Š. padarė nesunkų nusikaltimą, nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (1,83 promilės), dirba, neteistas, administracine tvarka baustas (nusižengimai nesusiję su alkoholio vartojimu, tačiau su KET pažeidimais, paskirtos baudos sumokėtos), taip pat į tai, kad būdamas neblaivus už automobilio vairo važiavo apie 14 km, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), kur buvo sustabdytas policijos pareigūnų, automobilyje buvo dar penki žmonės (b. l. 59), pagal pranešimą policijos pareigūnams, jo vairuojamas automobilis (duomenys neskelbtini) pavojingai manevravo, prispaudė vieną automobiliu, kito vos nekliudė (b. l. 3), kaltinamajam nustatytinas prokurorės siūlytinas minėtos baudžiamosios priemonės taikymo terminas, t. y. 2 metų teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas. Teismo vertinimu, šis terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos, t. y. nuo 2023 m. spalio 10 d. (b. l. 67-70).

Baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu ir be transporto priemonės panaudojimo šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-61-511/2023).

Byloje nustatyta, kad T. Š. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „Renault Trafic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis, kurį vairavo T. Š. nusikalstamos veikos padarymo metu, jam nepriklauso, jis priklauso trečiajam asmeniui – UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 43). Šiuo atveju baudžiamajame įstatyme įvardintų pagrindų, leidžiančių konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausančią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju svarstytinas konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimas.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020).

Nagrinėjamu atveju pagal VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo aktą automobilio „Renault Trafic 1.6 dCi Pack Clim“, N1-BB kategorijos, 2016 m., vidutinė kaina (2023 m. spalio mėnesio duomenimis) su PVM – 11 970 Eur (b. l. 44). Ši suma šiuo atveju laikytina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė konfiskuoti dalį, t. y. 7000 Eur, konfiskuotino turto vertės (b. l. 122). Kaltinamasis ir jo advokatė prašė dar sumažinti konfiskuotino turto dalį, atsižvelgiant į tai, kad šeimoje yra 3 vaikai, kuriems reikalinga finansinė parama (b. l. 122-123).

Pagal bylos duomenis nustatyta, kad T. Š. turi pastovų darbą, toje pačioje įmonėje dirba nuo 2016 m. (b. l. 109), darbo užmokestis po mokesčių vidutiniškai apie 1500-2000 Eur, priklauso nuo to, kiek valandų išdirba (b. l. 105), vedęs, žmona dirba, atlyginimas vidutiniškai 700-800 Eur po mokesčių per mėnesį, kartu su žmona įgiję butą, šeimoje 3 vaikai ((duomenys neskelbtini), kuris mokosi). (b. l. 103-105, 115-116).

Teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), kaltinamojo asmenybę, gaunamas pajamas ir kitas anksčiau aptartas aplinkybes, vadovaudamasis proporcingumo, teisingumo ir protingumo principais, konfiskuotiną pinigų sumą mažina iki 7 000 eurų, t. y. konfiskuotino turto vertę sumažina daugiau nei trečdaliu, skaičiuojant nuo realios automobilio vertės. Teismo nuomone, minėtą sumą mažinti dar labiau, nėra pagrindo.

Kaltinamajam T. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, dokumento paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 63-74), kurios paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – naikintinos.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. lapkričio 6 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo T. Š. (b. l. 125-128).

Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas ir kitais atvejais, jeigu, jų nuomone, be gynėjo pagalbos įtariamojo ar kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami.

Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam T. Š. gynėjas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, paskirtas pripažinus būtinu jo gynėjo dalyvavimą pagal įstatymą, kadangi baudžiamoji byla teisme nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka.

Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad byla teisme nagrinėta pagreitinto proceso tvarka, gynėjo dalyvavimas pripažintinas būtinu, prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo priteisimo iš kaltinamojo netenkintinas.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinis diskas CD laikmenoje su vaizdo ir garso įrašais, saugomas voke prie bylos galinio viršelio vidinės pusės – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

T. Š., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal A. Š. laidavimą su 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio užstatu ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, kurį skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Įpareigoti laiduotoją A. Š.per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 500 Eur (penkių šimtų eurų) užstato sumą į Vilniaus miesto apylinkės teismo sąskaitą Nr. LT23 7300 0101 6117 8043, mokėjimo paskirtyje nurodant baudžiamosios bylos teisminio proceso Nr. 1-01-1-39103-2023-6 ir tai, kad jis mokamas už T. Š.. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Užstatas grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, jei T. Š.per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarys naujos nusikalstamos veikos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, T. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. spalio 10 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, T. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą bei išieškoti į valstybės biudžetą iš T. Š. konfiskuotino turto – automobilio „Renault Traffic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dalį vertės atitinkančią pinigų sumą – 7 000 Eur (septynis tūkstančius eurų).

T. Š. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

T. Š. dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie bylos paskutiniame lape, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, perduoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinis diskas CD laikmenoje su vaizdo ir garso įrašais, kuris saugomas voke prie baudžiamosios bylos galinio viršelio vidinės pusės – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo nepriteisti.

- konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma ne vėliau kaip per tris dienas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6610“, unikalų mokėjimo kodą – „1-2957-1096/2023“. Sumokėjus įmoką tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

- laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, nuosprendis bus perduotas vykdyti antstoliui. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą T. Š.ir laiduotojui A. Š.kad:

- laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo (šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 40 straipsnio 6 dalis). Laiduotojui A. Š.nustatytu laiku nesumokėjus šiame nuosprendyje nurodyto užstato, bus laikoma, kad jis atsisakė laidavimo.

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (BK 40 straipsnio 7 dalis).

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 8 dalis).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.