- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-12
- Bylos Nr.
- I-7285-629/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01872-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Margarita Stambrauskaitė, Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- R. D.
- Atsakovas
- Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Advokatai
- Gintas Gustatis
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Stambrauskaitės, Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjai R. D. ir jos atstovui advokatui Gintui Gustačiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos R. D. skundą atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-aklėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
R. D. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2016 m. balandžio 6 d. raštą Nr. 2S-1852, Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 2016 m. vasario 1 d. raštą Nr. 22-58, įpareigoti Lukiškių TI-K suteikti pareiškėjai ilgalaikius pasimatymus su sutuoktiniu H. D. bei priteisti iš Lukiškių TI-K 10 000 Eur neturtinės žalos.
Pareiškėja nurodė, kad nuo 2009 m. rugsėjo mėn. jos sutuoktinis H. D. yra laikomas Lukiškių TI-K. Minėtu laikotarpiu pareiškėja ir jos sutuoktinis ne kartą yra kreipęsi į Lukiškių TI-K administraciją dėl ilgalaikių pasimatymų su fiziniu kontaktu suteikimo, tačiau atsakymai visą laiką būdavo neigiami. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K skundžiamame rašte taip pat nurodė, jog nesuteiks ilgalaikių pasimatymų, nes to nereglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK).
Nesutikdama su tokia Lukiškių TI-K pozicija, pareiškėja pažymėjo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra konstatavęs, jog nelaisvėje laikomas asmuo nepagrįstai negavo ilgalaikių pasimatymų su sutuoktine ir tai pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 str. nuostatas. EŽTT konstatavo, kad byloje nebuvo nustatyta jokio pagrindo taikyti tokio pobūdžio apribojimus, o Lukiškių TI-K argumentacija, jog jie neturi tinkamų sąlygų, pripažino nepriimtina. Lietuva yra įsipareigojusi, kad visos Konvencijos nuostatos bus perkeltos į nacionalinės teisės sistemą, todėl Lietuvoje turi būti užtikrintos visos teisės, kurios yra reglamentuotos Konvencijoje ir jos papildomose protokoluose, kurių valstybė narė yra Lietuva.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, negalėdama susitikti (su fiziniu kontaktu) su savo sutuoktiniu ilgą laiką (beveik 7 metus), ji patyrė stiprius dvasinius sukrėtimus, pablogėjo jų bendravimo galimybės, pareiškėja patyrė didelius emocinius išgyvenimus. Pasak pareiškėjos, Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamentas piktybiškai nevykdo EŽTT praktikos ir Konvencijų nuostatų. Nors minėtas EŽTT sprendimas priimtas dar 2013 m., tačiau institucijos per šiuos metus nepadarė nieko, kad jis būtų įgyvendintas.
Atsiliepimas
Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 17–19) prašė teismo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką sąlygas ir principus nustato BVK. Nuteistasis H. D. šiuo metu atlieka jam paskirtą bausmę iki gyvos galvos ir yra priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei. Nuteistiesiems iki gyvos galvos BVK ilgalaikių pasimatymų nėra numatyta, tačiau nuteistiesiems, atliekantiems bausmę paprastosios grupės sąlygomis, taikomi BVK 85 str. 1 d. 2 p. reikalavimai, t. y. paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę per du mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą, todėl H. D. kartu su pareiškėja gali per du mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą, todėl Lukiškių TI-K nuomone, tiek jo, tiek Kalėjimų departamento sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.
Lukiškių TI-K teigimu, tam tikras suimtųjų / nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjos sutuoktinio patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Nors BVK nėra numatyta nuteistiesiems iki gyvos galvos turėti ilgalaikių pasimatymų, tačiau tokie nuteistieji, kurie priskirti paprastosios grupės laikymo sąlygoms, turi teisę per du mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą. Pareiškėja savo skunde nenurodo jokių argumentų, kurie pagrįstų jos patirtą neturtinę žalą, nenurodo kuo ta žala pasireiškė. Pareiškėja savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo.
Šalies argumentai
Pareiškėja ir jos atstovas teismo posėdyje prašė skundą tenkinti, remdamiesi skunde išdėstytais argumentais.
Atsakovų, trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 33).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl ilgalaikių pasimatymų su kalinamu sutuoktiniu nesuteikimo ir dėl to kilusios neturtinės žalos atlyginimo.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. 1 d. žalą atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 str. numatytais atvejais atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Tam, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Byloje nustatyta, kad nuo 2009 m. rugsėjo mėn. pareiškėjos sutuoktinis H. D. yra laikomas Lukiškių TI-K. Šiuo metu H. D. Lukiškių TI-K atlieka jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę paprastos grupės sąlygomis (b. l. 23).
Pareiškėja 2016 m. sausio 27 d. Lukiškių TI-K administracijai pateikė prašymą sudaryti sąlygas pasimatymui su sutuoktiniu iki 2 parų (b. l. 22).
Lukiškių TI-K skundžiamu 2016 m. vasario 1 d. raštu Nr. 22-58 pareiškėjos prašymo netenkino, motyvuodamas, kad BVK 85 str. paprastai grupei priskirtiems nuteistiesiems ilgalaikių pasimatymų nenumato (b. l. 21).
Pareiškėja minėtą Lukiškių TI-K raštą apskundė Kalėjimų departamentui (b. l. 25), tačiau pastarasis 2016 m. balandžio 6 d. rašte Nr. 2S-1852 nurodė, kad pareiškėjai buvo pateiktas išsamus ir pagrįstas Lukiškių TI-K atsakymas (b. l. 28).
Kaip matyti iš BVK 85 str., reglamentuojančio paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygas, ilgalaikiai pasimatymai šiai grupei asmenų nėra įtvirtinti, paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę per du mėnesius gauti tik vieną trumpalaikį pasimatymą.
Teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė į ilgalaikius pasimatymus yra viena iš nuteistųjų teisių, glaudžiai besisiejančių su Konvencijos 8 str. garantuojama teise į šeimos gyvenimo gerbimą bei padedančių palaikyti santykius su artimais žmonėmis (2013 m. balandžio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-889/2013 ir kt.). Konvencijos 8 str. expressis verbis numato, jog kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas (1 d.), o valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi šiomis teisėmis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės apsaugos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat būtina žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti (2 d.).
EŽTT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad kalinimas, kaip ir bet kokia kita laisvės apribojimo priemonė, yra susijęs su privataus ir šeimos gyvenimo ribojimais. Tačiau pagrindinis kalinamo asmens teisės į šeimos gyvenimo gerbimą elementas yra tai, kad institucijos leidžia arba, kai reikalinga, padeda palaikyti kontaktą su artima šeima. Tokie apribojimai kaip susitikimų su šeima skaičiaus nustatymas, šių susitikimų stebėjimas ir jeigu padaryto nusikalstamos veiklos pobūdis reikalauja, specialaus kalėjimo režimo taikymas arba konkrečios susitikimų tvarkos nustatymas reiškia Konvencijos 8 str. teisių ribojimą, bet patys savaime šių nuostatų nepažeidžia. Bet kuriuo atveju kiekvienas ribojimas turi būti taikomas įstatymų nustatyta tvarka ir turi siekti vieno ar daugiau teisėtų tikslų ir turi būti būtinas demokratinėje visuomenėje (pvz., 2007 m. sausio 18 d. sprendimas byloje Estrikh prieš Latviją, pareiškimo Nr. 73819/01, 166 paragrafas; 2007 m. liepos 17 d. sprendimas byloje Kučera prieš Slovakiją, pareiškimo Nr. 48666/99, 127 paragrafas, ir 2003 m. balandžio 3 d. sprendimas byloje Klamecki prieš Lenkiją (Nr. 2), pareiškimo Nr. 31583/96, 144 paragrafas).
Šiuo klausimu aktualus ir EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje T. V. prieš Lietuvą, kuriame EŽTT nusprendė, kad kardomajame kalinime esančiam asmeniui (suimtajam) pritaikius apribojimus pasimatyti su šeima (sutuoktine), kai nuteistiesiems asmenims tokie apribojimai buvo švelnesni (kardomajame kalinime esančiam asmeniui galėjo būti skiriamas 2 val. trukmės pasimatymas, o nuteistajam – 4 val., be to, nuteistasis turėjo galimybę turėti ilgalaikį pasimatymą, skyrėsi pasimatymų dažnumas ir kt.), buvo pažeisti Konvencijos 8 str. (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) ir 14 str. (diskriminacijos uždraudimas) bei priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą.
Vertinant situaciją Varnas prieš Lietuvą nagrinėjamos bylos kontekste, pasisakytina, kad viešojo administravimo subjektai, spręsdami dėl nuteistųjų teisės pasimatyti su artima šeima, be kita ko, turėtų vadovautis Konvencijos 8 str. įtvirtinta asmens teise į šeimos gyvenimo gerbimą taip, kaip ji aiškinama EŽTT praktikoje (EŽTT yra pabrėžęs, jog nors sulaikymas savo prigimtimi yra privataus ir šeimos gyvenimo ribojimas, tačiau kalinčio asmens teisės į šeimos gerbimą būtina dalis yra tai, kad kalėjimo administracija padėtų palaikyti veiksmingą bendravimą su artimais šeimos nariais (žr., pvz., EŽTT sprendimą Messina prieš Italiją (Nr. 2), pareiškimas Nr. 25498/94), ir vykdyti pozityvius veiksmus iš valstybės pusės, garantuojančius tinkamą aptariamos asmens teisės įgyvendinimą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta darytina išvada, kad Lukiškių TI-K neproporcingai apribojo pareiškėjos teisę į jos šeimos gyvenimo gerbimą, todėl nepagrįstai nesuteikė jai teisės į ilgalaikį pasimatymą su savo sutuoktiniu. Taigi Lukiškių TI-K pažeidė Konvencijos 8 str. Pažymėtina, kad Lukiškių TI-K, be kita ko, užtikrindamas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas, turėjo imtis pozityvių veiksmų, garantuojančių tinkamą teisės į šeimos gyvenimo gerbimą įgyvendinimą, kad asmuo galėtų palaikyti ryšius su savo artimaisiais ir tokiu būdu saugoti ir puoselėti savo šeimą.
Tai, kad, kaip nurodo Lukiškių TI-K, įstaigoje nėra įrengta ilgalaikiams pasimatymams skirtų patalpų, nėra reikšminga aplinkybė sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, nes suimtiesiems / kalinamiems garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga. Pažymėtina, kad EŽTT pripažįsta, jog dėl aukšto nusikalstamumo lygio, finansinių išteklių trūkumo ir kitų struktūrinių problemų valstybės susiduria su sunkumais organizuojant kalinimo sistemą, tačiau kartu akcentuoja, kad šie aspektai nepanaikina valstybės pareigos organizuoti kalinimo sistemą, kad būtų laikomasi Konvencijos numatyto reguliavimo, ir esant pažeistoms Konvencijos garantuojamoms teisėms tai sudaro prielaidas žalos atlyginimui (pvz., 2003 m. balandžio 29 d. sprendimas byloje Nazarenko prieš Ukrainą, 2006 m. birželio 1 d. sprendimas byloje Mamedova prieš Rusiją, 2011 m. sausio 27 d. sprendimas byloje Y. A. prieš Rusiją).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, 2016 m. balandžio 6 d. Kalėjimų departamento raštas Nr. 2S-1852 ir 2016 m. vasario 1 d. Lukiškių TI-K raštas Nr. 22-58 naikintini kaip neteisėti ir nepagrįsti (ABTĮ (taikytina iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusi redakcija) 89 str. 1 d. 1 p.) ir Lukiškių TI-K įpareigotinas suteikti pareiškėjai ilgalaikius pasimatymus su jos sutuoktiniu H. D..
Kadangi nagrinėjamu atveju Lukiškių TI-K nepagrįstai apribojo pareiškėjos teisę į ilgalaikį pasimatymą su sutuoktiniu, tai yra pakankamas pagrindas neteisėtų veiksmų konstatavimui CK 6.271 str. prasme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 nurodė, kad valstybės valdžios institucijų pareigūnų aktais padaryta neteisėta veika CK 6.271 str. taikymo prasme gali pasireikšti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu. Konvencijos pažeidimas taip pat gali būti pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti. Pabrėžtina, kad ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. balandžio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-618-552/2016 konstatavo, kad Lukiškių TI-K pažeidė pareiškėjos sutuoktinio teises, nesuteikdamas jam ilgalaikio pasimatymo su žmona (pareiškėja nagrinėjamoje byloje).
Šiuo atveju konstatavus Konvencijos normų pažeidimus, nėra abejojama dėl šių pažeidimų tiesiogiai nulemtos neturtinės žalos atsiradimo. Tačiau pareiškėja nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjai turėtų būti priteista būtent 10 000 Eur dydžio neturtinė žala. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, tai, kad Lukiškių TI-K sąmoningai nesistengė sukelti nepatogumų pareiškėjai, jai kilusias pasekmes, pažeidimo trukmę, taip pat į bendrą šalies ekonominę situaciją, vertintina, kad pareiškėjos patirtai neturtinei žalai, kuri kilo dėl ilgalaikių pasimatymų su sutuoktiniu, laikomu Lukiškių TI-K, nesuteikimo, atlyginti adekvati priteistina suma yra 500 Eur.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 85–87 str., 88 str. 1, 2, 5 p., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 132 str. 1 d., 133 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjos R. D. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2016 m. vasario 1 d. raštą Nr. 22-58 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. balandžio 6 d. raštą Nr. 2S-1852.
Įpareigoti Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą suteikti pareiškėjai ilgalaikius pasimatymus su sutuoktiniu H. D..
Priteisti pareiškėjai R. D. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 500 Eur neturtinės žalos.
Kitoje dalyje pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagristą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.