Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Eglės Venckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Pauliaus Veršekio,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. M. (toliau – ir kaltinamasis) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 4 d. nutarties, kuria pratęstas kaltinamajam A. M. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. liepos 9 d. iki 2025 m. spalio 9 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. A. M. Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėjimui perduotoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-2933-1223/2025 kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir BK 180 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis, 2025 m. balandžio 8 d. apie 21.40 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su V. Ž. (V. Ž.) (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas), privažiavo adresu (duomenys neskelbtini), ir sustojęs prie gatve einančio pažįstamo K. G., šiam įsėdus į jo vairuojamą automobilį ant galinės sėdynės, nuvežė jį (nukentėjusįjį) į netoliese, esančią automobilių stovėjimo aikštelę, kur išlipęs iš automobilio, paėmęs iš bagažinės metalinį raktą su rankena, sugriebęs rankomis ir ištraukęs nukentėjusįjį iš automobilio, viena ranka laikydamas nukentėjusįjį už striukės, o kitoje rankoje laikydamas metalinį raktą, užsimojęs ir grasindamas raktu, reikalaudamas, kad nukentėjusysis atiduotų pinigus sakydamas jam „per daug gerai gyveni, pasidalink“ sudavė metaliniu raktu nukentėjusiajam K. G. ne mažiau kaip 9 kartus į galvos sritį bei ir kitas kūno vietas, taip padarydamas dvi žaizdas galvos plaukuotoje dalyje, vieną žaizdą kaktos – viršugalvio dešinėje, odos nubrozdinimus pakaušyje, kaktos kairėje, poodines kraujosruvas nugaroje, kairiame šone, odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva kairėje alkūnėje, t. y. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, nes nukentėjusysis šaukdamas pagalbos, gindamasis, papurškė dujų balionėliu ašarinėmis dujomis jam (A. M.) į veidą, o šalia buvusiam V. Ž. nustūmus (atitraukus) A. M. nuo nukentėjusiojo, nukentėjusysis K. G. pabėgo. Tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą ir atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis pasikėsino pagrobti nukentėjusiojo K. G. turtą – pinigus.

2. A. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas 2025 m. balandžio 9 d. 04.30 val.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2025 m. balandžio 10 d. nutartimi A. M. nuo 2025 m. balandžio 9 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nustačius suėmimo taikymo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 punkte (vėlesne teismo nutartimi BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas pagrindas panaikintas). Kardomosios priemonės – suėmimo terminas teismo nutartimis buvo tęsiamas ir paskutiniąja, skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 4 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. liepos 9 d. iki 2025 m. spalio 9 d. Teismas nustatė, kad švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės objektyviai negali patikimai užkirsti bėgimo (slėpimosi) nuo teismo rizikai kelio, nes A. M. nebūtų visiškai kontroliuojamas.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo apygardos teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Kaltinamasis A. M. skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 4 d. nutartį ir priimti naują nutartį, skiriant kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą, registraciją policijos įstaigoje arba intensyvią priežiūrą. Taip pat prašo nagrinėjant skundą etapuoti į teismo posėdį arba užtikrinti jo dalyvavimą nuotoliniu būdu.

5. Skunde kaltinamasis A. M., cituodamas skundžiamos nutarties turinį, nurodo, kad nesutinka su nutartimi, mano, kad suėmimo termino pratęsimo pagrindai išnyko. Kaltinamojo teigimu, pratęsiant suėmimą kiekvienu atveju turi būti kruopščiai patikrinta, ar yra būtinybė toliau taikyti suėmimą ir dėl kokių priežasčių, ar yra galimybė taikyti švelnesnes kardomąsias priemones ar keletą jų. Šioje byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių jo kaltę, jis tik pripažįsta, kad sudavė nukentėjusiajam į galvos sritį dėl jo netinkamo elgesio automobilyje, tačiau jokio turto iš jo nereikalavo. Kaltinamojo vertinimu, nukentėjusiojo parodymai yra prieštaringi ir niekaip nepatvirtinami kita bylos medžiaga. Skunde taip pat pažymima, kad baudžiamoji byla nėra didelės apimties ar sudėtingumo.

6. Skunde kaltinamasis, dėstydamas BPK 11 straipsnio 1 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimą dėl proporcingumo principo, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo konstatuotą nuostatą, kad procesinės prievartos priemonės turi būti taikomas tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų tikslų, nurodo, kad, atsižvelgiant į nekaltumo prezumpcijos principą, negalima taikyti prievartos priemonės remiantis vien kaltinimo sunkumu. Jis turi pastovią gyvenamąją vietą Vilniuje, bet kada gali atvykti į teismą. Be to, 2024 m. balandžio 10 d. jis nukentėjo eismo įvykio metu, po kurio buvo nustatyti daugybiniai lūžiai, todėl jam reikalinga medicininė pagalba ir spręsti klausimą dėl neįgalumo, kurio spręsti, būdamas suimtas, negali. Pasak kaltinamojo, BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus galima pasiekti nebetaikant griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo ir paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą, registraciją policijos įstaigoje arba intensyvią priežiūrą.

7. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė skundą atmesti, o kaltinamasis ir gynėjas prašė skundą tenkinti.

III. Apygardos teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo A. M. skundas atmetamas.

8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo A. M. skundą ir įvertinusi baudžiamojoje byloje esančią medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamajam A. M. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – terminas trims mėnesiams pratęstas pagrįstai ir teisėtai. Šiuo atveju apylinkės teismas nepažeidė nei BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, todėl naikinti skundžiamą nutartį ar pakeisti A. M. taikomą kardomąją priemonę švelnesne, teisinio pagrindo nėra.

9. BPK 119 straipsnyje nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas (terminas pratęsiamas) tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 7 dalis) ir tik tiriant ar nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Be to, kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama, jos terminas gali būti pratęsiamas tik esant bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.

10. BPK 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos (terminas pratęsiamas) tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateiktais bylos duomenimis, pritaria apylinkės teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad A. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys yra užfiksuoti iš dalies paties kaltinamojo A. M., liudytojo V. Ž., nukentėjusiojo K. G. ikiteisminio tyrimo apklausų protokoluose, nukentėjusiojo K. G. protokole–pareiškime bei policijos įvykių registro išraše nurodytos aplinkybės, kitų objektų apžiūros protokole, apžiūrėjus Bendrojo pagalbos centre užfiksuotą garso įrašą, parodymų patikrinimo vietoje protokole, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadoje, rašte ir kitoje baudžiamojoje byloje esančioje medžiagoje. Teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo (termino pratęsimo) sąlygų ir pagrindų nustatymu. Nors skunde kaltinamasis akcentuoja su pareikštu kaltinimu susijusias aplinkybes ir dėsto savo poziciją, teisėjų kolegija pažymi, kad galutines išvadas dėl inkriminuojamų aplinkybių ir jas patvirtinančių duomenų pripažinimo įrodymais darys teismas, išnagrinėjęs bylą. Šioje proceso stadijoje svarbu yra tai, kad pirmiau išvardintuose duomenų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti A. M. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu ir leidžia taikyti jam griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Skundo nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir baudžiamojoje byloje esantys duomenys nevertintini asmens pripažinimo kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kontekste, tad jų šiuo atveju nebūtina pateikti tiek, kiek jų reikėtų priimant galutinį procesinį sprendimą bei surinktus duomenis pripažįstant įrodymais ir vertinant jų pakankamumą inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymių kontekste. Šioje proceso stadijoje, apygardos teismo vertinimu, duomenų svarstyti kardomosios priemonės skyrimo (termino pratęsimo) klausimą pakanka, todėl BPK 121 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas skundžiamoje nutartyje pažeistas nebuvo.

11. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 4 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo – terminas kaltinamajam A. M. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. jog būdamas laisvėje A. M. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Teisėjų kolegijos nuomone, šį suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindą teismas įvertino teisingai, jis egzistuoja, naujos esminės aplinkybės, kurias įvertinus galėtų būti paneigiamas A. M. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – tolimesnio taikymo pagrįstumas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, teismui nebuvo nurodytos. Teisėjų kolegija, dar kartą išsamiai ir visapusiškai įvertinusi suėmimo skyrimui (termino pratęsimui) A. M. aktualių faktinių aplinkybių visumą, sprendžia, kad tiek kaltinamojo skundo argumentai, tiek teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, negali būti laikomi pagrindu kaltinamajam neskirti (netęsti termino) kardomosios priemonės – suėmimo, nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytą pagrindą ir konstatavus, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

12. Kaip jau buvo minėta, suėmimo terminas kaltinamajam A. M. pratęstas vienu BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu – manant, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei nuosprendžio vykdymo. Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. A. M. kaltinamas padaręs vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 180 straipsnio 2 dalyje, už kurios padarymą baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę iki aštuonerių metų, taigi šiuo atveju egzistuoja suėmimo sąlyga, numatyta BPK 122 straipsnio 8 dalyje. Iš byloje esančių kaltinamojo asmenybę charakterizuojančių duomenų matyti, kad kaltinamasis A. M. yra nevedęs, vaikų neturi, apylinkės teisme sprendžiant kardomosios priemonės klausimą, kaltinamasis nurodė, jog jo artimieji yra mirę. Be to, kaltinamasis A. M. gana ilgą laikotarpį iki inkriminuojamos nusikalstamos veikos niekur nedirbo, paskutinį kartą dirbo su pertraukomis nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 8 d. įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiais nuo 2022 m. gegužės 23 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d., nuo 2019 m. birželio 17 d. iki 2021 m. liepos 20 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 26 d. iki 2021 m. lapkričio 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kt., turi iš jo antstolių vykdomų išieškojimų. Lietuvos Respublikoje kaltinamasis A. M. neturi registruoto nekilnojamojo turto, kaltinamasis teigė, jog pardavė butą, gautus už jį pinigus laiko banke pagal terminuotą indėlį. Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – ir LITEKO) duomenimis, iki inkriminuojamos nusikalstamos veikų padarymo, A. M. buvo teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) keturis kartus, naują nusikalstamą veiką jis kaltinamas padaręs neišnykus teistumui, daromos analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos, susijusios su fizinio smurto naudojimu, plėšimu. Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį apylinkės teismas, kaltinamasis A. M. už analogišką nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, buvo suimtas Belgijos Karalystėje ir perduotas pagal Europos arešto orderį Lietuvos Respublikai, be to, jis buvo teistas ir užsienio valstybėse, kuriose dirbo ir gyveno, todėl gali turėti ryšių užsienyje. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis daugybę kartų baustas administracine tvarka už smulkias vagystes, paskirtų baudų nemoka. Šių aplinkybių visuma teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad kaltinamojo A. M. su Lietuvos Respublika tvirti socialiniai ir ekonominiai ryšiai nesieja. Tuo tarpu kaltinamojo A. M. nurodytos aplinkybės apie gyvenamosios vietos turėjimą paleidus jį iš suėmimo, ketinimus įsidarbinti, prastą sveikatos būklę, nelaikytinos paneigiančiomis galimą kaltinamojo bėgimą (slėpimąsi) nuo teismo, kadangi turimi silpni socialiniai, ekonominiai ryšiai ir šeiminiai ryšiai Lietuvos Respublikoje pakankamai nesudėtingai gali būti nutraukti, tokiu būdu vengiant gresiančios griežtos atsakomybės bei galimo nuosprendžio įvykdymo. Todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas suėmimo pagrindas vis dar egzistuoja ir nėra išnykęs.

13. Esant visumai nurodytų aplinkybių konstatuojama, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Skunde nurodytos aplinkybės dėl jo kaltės, kad jis pripažįsta sudavęs nukentėjusiajam į galvos sritį dėl jo netinkamo elgesio automobilyje, tačiau jokio turto nereikalavo, nėra reikšmingos, kadangi nagrinėjamu atveju suėmimas kaltinamajam A. M. nėra paskirtas (terminas pratęstas) dėl to, kad jis pripažintų kaltę, kadangi kaltinamojo parodymams baudžiamajame procese nėra taikomas tiesos kriterijus, tad jo parodymai iš esmės gali kisti viso proceso metu. Net ir kaltinamajam davus parodymus, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo paskyrimo pagrindui neturi reikšmės.

14. Teisėjų kolegija, dar kartą išsamiai ir visapusiškai įvertinusi suėmimo termino pratęsimo A. M. aktualių faktinių aplinkybių visumą, sprendžia, kad skunde argumentai negali būti laikomi pagrindu kaltinamajam nepratęsti kardomosios priemonės suėmimo termino, nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytą pagrindą ir konstatavus, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Akivaizdu, kad iš ankstesnių teistumų A. M. išvadų nepadarė, toliau ignoruodamas įstatymus ir bendražmogiškas vertybes kaltinamas padaręs naują nusikalstamą veiką, kas neabejotinai didina jo pavojingumą visuomenei ir aplinkybes, reikšmingas griežčiausios kardomosios priemonės taikymui, reikalauja vertinti itin atidžiai. Esant pirmiau paminėtiems duomenims, įvertinus A. M. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, ankstesnių teistumų skaičių, teisėjų kolegija, pritardama skundžiamoje nutartyje padarytoms išvadoms, sprendžia, kad jokiu būdu nemažina A. M. prognozuojamo bėgimo nuo teismo tikimybę, kartu ir galimo nuosprendžio įvykdymą, kam užtikrinti ir skirta (terminas pratęstas) griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Suėmimas A. M. nutarties priėmimo dieną taikomas daugiau kaip tris mėnesius ir yra pateisinamas siekiu apginti viešąjį interesą, taip pat nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors kaltinamasis skunde prašo skirti jam švelnesnę kardomąją priemonę ir (ar) jų kompleksą, visgi, įvertinusi kaltinamojo A. M. asmenybę ir jam inkriminuojamos veikos pobūdį, sunkumą, daro išvadą, kad šioje proceso stadijoje alternatyvios kardomosios priemonės ar jų kompleksas, neizoliuojant kaltinamojo, neužtikrins kardomųjų priemonių paskirties, numatytos BPK 119 straipsnyje, nes egzistuoja realus pavojus, kad, paleistas iš suėmimo, kaltinamasis gali slėptis (bėgti) nuo teismo.

15. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 4 d. nutartį, kuria pratęstas kaltinamajam A. M. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. liepos 9 d. iki 2025 m. spalio 9 d., todėl kaltinamojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119, 121, 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Atmesti kaltinamojo A. M. (A. M.) skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 4 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.