- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-04
- Bylos Nr.
- I-1442-422/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02650-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- P. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 20.5.1Kiti su civiline atsakomybe susiję klausimai
- 51.4Rašytinis bylų nagrinėjimas
- 55.1.1Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau – ir teismas) teisėja Janina Vitunskienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde ( b. l. 2–3) nurodė, kad ginčo laikotarpiu kalėjo Pravieniškių PN-AK 1–o sektoriaus 1 būrio įvairiose patalpose nežmoniškomis sąlygomis, pažeidžiant reglamentuotą vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto normą. Dėl vietos trūkumo tarp nuteistųjų pastoviai kildavo konfliktai, didžiąją laiko dalį teko praleisti gulint arba sėdint lovoje. 1 būryje nebuvo poilsio kambario. Tvirtino, kad gyvenamojoje patalpoje buvo netinkamas dirbtinis apšvietimas, naktinio apšvietimo nebuvo, o dieninis mirguliuodavo, todėl negalėjo skaityti, rašyti, mokytis, skaudėjo galvą, akis, pablogėjo regėjimas. Gyvenamojoje patalpoje langai buvo nesandarūs, langų rėmai išpuvę, juose buvo didelės skylės, todėl šaltuoju metų laiku gyvenamojoje patalpoje buvo šalta, turėjo dėvėti lauko drabužius. Teigė, kad 1 būryje nebuvo gesintuvo, priešgaisrinės sistemos bei avarinio išėjimo, ant langų buvo uždėtos grotos, todėl, kilus gaistui, neturėtų galimybės išsigelbėti, dėl to pastoviai jautė stresą, išgyvenimus ir baimę. Kalėdamas tokiomis sąlygomis patyrė didelių dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos ir gyvenimo kokybės pablogėjimą, t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 10 000 Eur ir prašė priteisti iš atsakovės.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 9–13) nurodė, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu gyvenant 1 būrio patalpose buvo užtikrinta reglamentuota vienam nuteistajam tenkanti gyvenamojo ploto norma. Teigė, kad pataisos namai nėra kamerų tipo įstaiga, todėl nuteistieji dienotvarkėje nustatytu metu galėjo laisvai judėti savo gyvenamosiose patalpose, lokalinio sektoriaus teritorijoje, naudotis sporto aikštelėmis, pasivaikščiojimo kiemų teritorija. Įstaiga užtikrina higienos normos reikalavimus atitinkančią bendrą dirbtinę apšvietą, gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Įstaiga užtikrina langų būklę gyvenamosiose patalpose, netvarkingas inventorius nedelsiant tvarkomas. Įstaigos 1 sektoriaus 1 būryje poilsio kambario nebuvo, tačiau laisvu nuo darbo laiku nuteistieji galėjo būti savo gyvenamosiose patalpose ar gryname ore prie lokaliniuose sektoriuje įrengtų suoliukų. Įstaigos 1 sektoriuje evakuaciniai išėjimai numatyti ir paskelbti visuose būriuose, įstaiga parengusi ir suderinusi personalo veiksmų planą kilus gaisrui. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų, jam padarytos neturtinės žalos, todėl nėra pagrindo neturtinės žalos atlyginimo priteisimui.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2018 m. spalio 1 d. pareiškėjui kalint Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus 1 būrio gyvenamosiose patalpose, pažeidžiant reglamentuotą vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto normą, nesilaikant higienos normų reikalavimų ir pan.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) nustatyta terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarka, sąlygos ir principų įgyvendinimas. Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau– ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės).
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 punktas nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose.
Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nacionaliniai teisės aktai – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės – neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus gyvenamosios patalpos ploto norma, neįskaičiuoti joje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Todėl į tai atsižvelgiama tik vertinant pareiškėjo situaciją pagal Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus minėto nacionalinio teisės akto pažeidimus (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017). Kai asmeniui tenkantis plotas yra toks mažas, kad neatitinka EŽTT praktikoje taikomo 3 kv. m standarto, itin mažas faktiškai pareiškėjui tenkantis plotas vertintinas kaip EŽTT formuojamų standartų pažeidimas.
Atlikus pareiškėjui tekusio ploto normos vertinimą pagal Konvencijos nuostatas ir jas aiškinančią EŽTT praktiką, sprendžiant šio pobūdžio bylas, svarbu nustatyti, ar buvo laikytasi nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, numatančių ploto normas.
Atsakovės atstovas pateikė teismui duomenis (b. l. 17, 19), patvirtinančius, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2018 m. liepos 27 d. kalėjo 1 būrio 6 gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas yra 26,97 kv. m, joje įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui šioje patalpoje teko 3,37 kv. m gyvenamojo ploto.
Nuo 2018 m. liepos 27 d. iki 2018 m. rugpjūčio 21 d. pareiškėjas gyveno 1 būrio 10 gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas yra 14,29 kv. m, joje įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui šioje patalpoje teko 3,57 kv. m gyvenamojo ploto.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad įvairiose 1 būrio gyvenamosiose patalpose, kurių plotas nuo 20 iki 30 kv. m, buvo 10 žmonių, tačiau šios aplinkybės nedetalizavo, nenurodė, kokioje konkrečioje patalpoje ir koks nuteistųjų skaičius buvo, nenurodė kartu su juo kalėjusių asmenų duomenų, nepateikė šią aplinkybę galinčių pagrįsti įrodymų, neprašė kviesti į bylą liudytojais su juo ginčo patalpose kalėjusių asmenų, neteikė teismui šių asmenų rašytinių paaiškinimų ir pan. Gavęs atsiliepimą į skundą, atsakovės atstovo nurodytų duomenų apie įrengtų miegamųjų vietų skaičių aktualiose patalpose neginčijo.
Atsižvelgiant į tai, teismo nuomone, nėra jokio pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis apie 1 būrio 6 ir 10 gyvenamosiose patalpose buvusių įrengtų miegamųjų vietų skaičių pareiškėjo kalėjimo jose metu, todėl jais vadovaujamasi byloje.
Nustatyta, kad pareiškėjui byloje vertinamuoju laikotarpiu gyvenant 1 būrio 6 ir 10 gyvenamosiose patalpose, jam buvo užtikrinta reglamentuota 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma, todėl pareiškėjo argumentai dėl šio pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas tvirtino, kad 1 būryje nebuvo poilsio kambario.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 5.8. punkte nurodyta, kad kiekvienam būriui turi būti įrengiamas laisvalaikio kambarys.
Atsakovės atstovo 2018 m. lapkričio 28 d. pažymoje Nr. 77-1715 (b. l. 19) nurodyta, kad Pravieniškių PN-AK 1 sektoriaus būriuose nebuvo įrengti laisvalaikio kambariai, todėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.8 punkto pažeidimas laikomas nustatytas.
Tačiau, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad pripažinus pagrįstu pareiškėjo nusiskundimus dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų, turi būti vertinama, ar pareiškėjas dėl to patyrė neigiamų pasekmių (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-421-146/2017).
Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad 1 būryje nebuvo poilsio kambario, tačiau nesiejo šio pažeidimo su konkrečiai jam pasireiškusiomis neigiamomis pasekmėmis, byloje nėra jokių duomenų, kad dėl laisvalaikio kambario nebuvimo sukeltų nepatogumų pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN-AK pareigūnus, administraciją, kitas kompetentingas institucijas, todėl, nesant tokių duomenų (apie pareiškėjui šiuo pažeidimu padarytą neturtinę žalą), atsakovės atsakomybė šiame kontekste negalima (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-421-146/2017).
Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su netinkamu dieniniu dirbtiniu apšvietimu gyvenamosiose patalpose, su naktinio apšvietimo nebuvimu, kėlė pretenzijas dėl techniškai netvarkingų langų buvusios žemos oro temperatūros gyvenamosiose patalpose.
Pagal ginčo laikotarpiu galiojusios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – Higienos norma HN 134:2015) 14 punktą, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.
Higienos normos HN 134:2015 16 punkte nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose naudojimosi šiomis patalpomis dieną oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C.
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 9–13) nurodė, kad Pravieniškių PN-AK užtikrinama tinkama langų būklė gyvenamosiose patalpose. Taip pat Įstaiga užtikrina gyvenamųjų patalpų bendrą dirbtinę apšvietą. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos keičiamos naujomis. Gavus duomenis apie netvarkingą inventorių, jis nedelsiant remontuojamas. Šį tvirtinimą atsakovės atstovas grindė Pravieniškių PN-AK Ūkio skyriaus 2018 m. lapkričio 28 d. pažyma Nr. 77-1715 (b. l. 19), tačiau jokių objektyvių duomenų (nuotraukų, patikrinimo aktų, patalpų fizikinių parametrų matavimo protokolų ir pan.), patvirtinančių, kad vertinamuoju laikotarpiu ginčo gyvenamosiose patalpose langai buvo techniškai tvarkingi, patalpose buvo užtikrinta higienos normų reikalavimus atitinkanti dirbtinė apšvieta, oro temperatūra, nepateikė, todėl, nesant tokių duomenų, teismo nuomone, iš esmės galimas atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų šiuo aspektu konstatavimas, tačiau, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką tokio pobūdžio bylose, pareiga pateikti detalų kalinimo sąlygų apibūdinimą tenka pareiškėjui. Kiekvienu individualiu atveju įvertinamas pareiškėjo tvirtinimo dėl netinkamų higienos sąlygų nuoseklumas, patikimumas ir pagrįstumas.
Šiuo atveju, pareiškėjas nenurodė, kokioje konkrečioje patalpoje ir kokiu metu buvo netinkama apšvieta, oro temperatūra, į bylą nepateikta jokių duomenų apie pareiškėjo ginčo laikotarpiu reikštas pretenzijas dėl nurodytų galimų pažeidimų pataisos namų pareigūnams, administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms, todėl abstrakčių, bendro pobūdžio, niekuo nepagrįstų aplinkybių pagrindu šiuo aspektu negali būti konstatuoti neteisėti Pravieniškių PN-AK veiksmai.
Pareiškėjas tvirtino, kad 1 būryje nebuvo gesintuvo, priešgaisrinės sistemos bei avarinio išėjimo, ant langų buvo uždėtos grotos, todėl, kilus gaistui, neturėtų galimybės išsigelbėti, dėl to pastoviai jautė stresą, išgyvenimus ir baimę.
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad 1-ame sektoriuje evakuaciniai išėjimai numatyti ir paskelbti visuose būriuose. Siekiant užtikrinti tinkamą nuteistųjų evakavimą gaisro atveju, įstaiga parengė ir suderino su Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnais personalo veiksmų planą kilus gaisrui, tačiau argumentų dėl priešgaisrinės sistemos, gesintuvų 1 būryje nenurodė, įrodymų, paneigiančių šiuos pareiškėjo argumentus nepateikė, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl priešgaisrinių reikalavimų nesilaikymo Pravieniškių PN-AK pripažintinos pagrįstomis.
Tačiau ir nustačius byloje tam tikrus Pravieniškių PN-AK neteisėtus veiksmus pareiškėjo atžvilgiu, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme, t. y. nustatyti, ar dėl to buvo padaryta žala, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.
Byloje duomenų, kad pareiškėjas dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymo būtų kreipęsis į pataisos įstaigos pareigūnus, administraciją, ar kitas kompetentingas institucijas, kad dėl streso, išgyvenimų ir jaučiamos baimės būtų kreipęsis į sveikatos priežiūros specialistus, nėra. Nesant tokių duomenų, laikytina, kad pareiškėjas neįrodė nustatytu pažeidimu jam padarytos neturtinės žalos, todėl atsakovės atsakomybė šiame kontekste negalima.
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė visų būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, todėl valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo P. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.