Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė ,,Gliptika“ (toliau – pareiškėjas, UAB ,,Gliptika“, apeliantas) skundu (b. l. 8 – 9), kurį patikslino (b. l. 29 – 30), kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – VSDFV Kauno skyrius) 2006 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. (10.1)-10.V-3384 bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) 2006 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. (9.8)-I-2937 ir įpareigoti atsakovą VSDFV Kauno skyrių grąžinti nepagrįstai išieškotas įmokas, delspinigius ir vykdymo išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas VSDFV Kauno skyrius 2006 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. (10.1)-10.V-3384 atmetė jo prašymą nutraukti valstybinio socialinio draudimo įmokų ir delspinigių išieškojimą. 2006 m. balandžio 10 d. atsakovui VSDFV pateikė skundą dėl neteisingai priskaičiuotų delspinigių su prašymu sustabdyti mokestinės nepriemokos išieškojimą, kadangi yra suėjęs skolos ir delspinigių išieškojimo senaties terminas. 2006 m. gegužės 16 d. gavo atsakovo VSDFV 2006 m. gegužės 12 d. raštą Nr. (9.8)-I-2937, kuriuo skundas buvo atmestas. Pareiškėjo nuomone, delspinigiai priskaičiuoti pažeidžiant Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 38 straipsnį, kuris nustatė, kad delspinigiai skaičiuojami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Mokesčių administravimo įstatymo (1995 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. I-974 redakcija, įsigaliojusi nuo 2001 m. rugsėjo 1 d.) 39 straipsnio 2 dalis nustatė, kad delspinigiai negali būti skaičiuojami ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos, o šio straipsnio 9 dalis numatė, kad jeigu mokestis pagal mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas iki 1996 m. birželio 30 d., už ne laiku sumokėtą mokestį skaičiuojamų delspinigių suma negali viršyti 100 procentų nesumokėto mokesčio sumos. Pažymėjo, jog faktiškai valstybinio socialinio draudimo įmokų priskaičiuota 55 785 Lt, o delspinigių išieškoma 144 486 Lt, todėl akivaizdu, kad priskaičiuoti delspinigiai beveik tris kartus viršija skolos sumą. Be to, Mokesčių administravimo įstatymo (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 redakcija) 107 straipsnio 1 dalis nustatė, kad mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai, o šio straipsnio 2 dalis numatė, kad mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos. Teigė, jog pagal VSDFV Kauno skyriaus 2004 m. vasario 12 d. pažymą Nr. (10.V)-943-772 įsiskolinimas susidarė 1994 – 1996 m. Be to, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalis nustatė, kad į valstybinio socialinio draudimo fondą nesumokėtų draudėjų ir apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokų ir apskaičiuotų delspinigių bei baudų išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio 4 dalis numatė, kad mokesčių administratorius, pasibaigus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminui, neturi teisės imtis jokių išieškojimo veiksmų, taip pat be mokesčių mokėtojo prašymo ar sutikimo įskaityti mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) mokestinei nepriemokai, kurios pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, padengti. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (1991 m. gegužės 21 d. įstatymas Nr. I-1336) 29 straipsnio 1 dalies 21 punktas nustatė, kad VSDFV nagrinėja, aiškina ir sprendžia klausimus, susijusius su socialinį draudimą reglamentuojančių teisės aktų taikymu, o šio straipsnio 2 dalies 8 ir 9 punktai nustatė VSDFV teises socialinio draudimo įmokų ir delspinigių išieškojimo klausimais. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, VSDFV nepagrįstai atsisakė nutraukti priverstinį nesumokėtų draudėjų ir apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokų ir apskaičiuotų delspinigių išieškojimą.

Šalies argumentai

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2006 m. vasario 23 d. prašymu dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo sustabdymo kreipėsi į atsakovą VSDFV Kauno skyrių, prašydamas spręsti klausimą dėl atleidimo nuo priskaičiuotų delspinigių. Ginčijamu 2006 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. (10.1)-10.V-3384 atsakovas VSDFV Kauno skyrius tarpininkavimo medžiagos dėl atleidimo nuo priskaičiuotų delspinigių mokėjimo atsakovui VSDFV nutarė neteikti. Teismas, vadovaudamasis VSDFV direktoriaus 2005 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. V-295 patvirtintų Draudėjų skolų valstybinio socialinio draudimo fondui pripažinimo beviltiškomis ir jų nurašymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 4 punktu, konstatavo, kad pareiškėjas prašymo padavimo metu turėjo turto, todėl pripažinti skolą beviltiška nebuvo objektyvių priežasčių. Be to, pareiškėjas neįrodė, kad valstybinio socialinio draudimo įmokų į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą negalėjo laiku sumokėti dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, ir kad šių aplinkybių jis nenumatė ir negalėjo numatyti, kaip to reikalauja Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 4 dalis. Visa skola į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą yra išieškota, todėl nėra pagrindo panaikinti atsakovo VSDFV Kauno skyriaus 2006 m. kovo 23 d. sprendimo Nr. (10.1)-10.V-3384, o ši skundo dalis atmestina (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 88 str. 1 p.). Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2006 m. balandžio 10 d. skundu dėl delspinigių išieškojimo sustabdymo kreipėsi į atsakovą VSDFV, prašydamas sustabdyti valstybinio socialinio draudimo įmokų ir delspinigių išieškojimo vykdymą, nurodydamas, kad delspinigiai priskaičiuoti pažeidžiant Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 38 straipsnio reikalavimus, o įmokų skolai ir delspinigiams turi būti taikomas senaties terminas, tačiau atsakovas VSDFV 2006 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. (9.8)-I-2937 skundą atmetė. Teismas taip pat nustatė, kad VSDFV Kauno skyrius 1996 m. birželio 7 d. priėmė sprendimą Nr. 77 išieškoti iš pareiškėjo 59 796 Lt įmokų ir 37 235 Lt delspinigių ne ginčo tvarka, iš viso 97 031 Lt. Šis sprendimas 1998 m. lapkričio 24 d. buvo papildytas priedu, kuriame už laiku nesumokėtas įmokas iki 1998 m. spalio 1 d. buvo priskaičiuota 50 632 Lt delspinigių. Teismas pažymėjo, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 38 straipsnio redakciją, galiojusią nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. liepos 1 d., už pavėluotai pervestas į valstybinio socialinio draudimo fondą įmokas buvo mokama 0,3 procento (nuo 1996 m. gegužės 28 d. iki 1997 m. liepos 1 d. mokama 0,2 procento) delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną. Valstybinio socialinio draudimo fondui laiku nesumokėtos draudėjų ir jų draudžiamų asmenų įmokos, delspinigiai ir baudos išieškomos ne ginčo tvarka, bet už ne ilgesnį kaip paskutinių dvejų metų laikotarpį. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 38 straipsnio 1 ir 8 dalių redakciją, galiojusią nuo 1997 m. liepos 2 d. iki 2005 m. sausio 1 d., už pavėluotai pervestas į valstybinio socialinio draudimo fondą įmokas skaičiuojami delspinigiai pagal finansų ministro nustatytą delspinigių normą, taikomą už pavėluotą mokesčių mokėjimą. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai įmokos turėjo būti sumokėtos arba pervestos, ir baigiami skaičiuoti įmokų sumokėjimo (pervedimo) dieną įskaitytinai. Apskaičiuotos, bet į valstybinio socialinio draudimo fondą nesumokėtos draudėjų ir draudžiamųjų asmenų įmokos, delspinigiai ir baudos išieškomi ne ginčo tvarka netaikant senaties termino. Pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 1997 m. kovo 20 d. įsakymą Nr. 32, nuo 1997 m. liepos 1 d. buvo patvirtinta 0,06 procento dydžio už kiekvieną pavėluotą dieną delspinigių norma. Kadangi pareiškėjas skolos nemokėjo, VSDFV Kauno skyrius ir toliau skaičiavo delspinigius – 2001 m. pradžioje buvo priskaičiuota 135 510 Lt delspinigių. Teismas taip pat pažymėjo, jog pagal tuo metu galiojusio 1995 m. birželio 28 d. Mokesčių administravimo įstatymo (1998 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. VIII-838 redakcija) 39 straipsnio 2 dalies nuostatas delspinigiai nuo deklaruoto (apskaičiuoto) arba mokesčio mokėtojo apskaičiuoto nedeklaruojamo mokesčio pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis turėjo būti sumokėtas arba pervestas į biudžetą arba kai mokesčio buvo per daug grąžinta (išskyrus tuos atvejus, kai per daug grąžinama dėl mokesčio administratoriaus klaidos), skaičiuojami kiekvieną dieną ir baigiami skaičiuoti mokesčio sumokėjimo dieną įskaitytinai arba mokesčio į biudžetą grąžinimo dieną arba tą dieną, kai beviltiška pripažinta mokestinė nepriemoka pasibaigia, tačiau delspinigių suma negali viršyti 100 procentų mokesčio sumos. Šią Mokesčių administravimo įstatymo nuostatą, apskaičiuojant delspinigius už laiku nesumokėtas įmokas, VSDFV teritoriniai skyriai galėjo pradėti taikyti nuo 2000 m. rugsėjo 30 d., įsigaliojus 2000 m. taisyklėms. Kadangi pareiškėjo įmokų skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2000 m. rugsėjo 30 d. buvo 55 890 Lt, o iki minėtos datos priskaičiuotų delspinigių 135 510 Lt suma didesnė negu įsiskolinimas, nenuginčyta aplinkybė, jog nuo 2000 m. spalio 1 d. delspinigiai buvo skaičiuojami tik nuo einamųjų įmokų. Pareiškėjo minėtas delspinigių skaičiavimo 180 dienų terminas pagal Mokesčių administravimo įstatymo 39 straipsnio 2 dalies nuostatas įsigaliojo tik nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. Iki 2001 m. rugpjūčio 31 d. delspinigiai turėjo būti skaičiuojami pagal anksčiau galiojusią tvarką, kadangi pagal Mokesčių administravimo įstatymo 50¹ straipsnio 3 dalį teisės aktai, kuriais nustatomas trumpesnis delspinigių skaičiavimo laikotarpis, taikomi tik po jų įsigaliojimo pradėtiems skaičiuoti delspinigiams. Delspinigiams, kurie buvo pradėti skaičiuoti iki šių aktų įsigaliojimo, šių teisės aktų nuostatos taikomos, jeigu delspinigiai iki šių aktų įsigaliojimo buvo skaičiuojami ne ilgiau, negu juose yra nustatytas laikotarpis. Jeigu delspinigiai iki šioje dalyje nurodytų teisės aktų įsigaliojimo buvo skaičiuojami ilgiau, negu juose nustatytas laikotarpis, skaičiavimas, įsigaliojus šiems teisės aktams, sustabdomas. Pareiškėjo atstovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kokiais metais ir už kokius laikotarpius pareiškėjui yra neteisingai priskaičiuoti delspinigiai. Teismas nustatė, kad minėtas 1998 m. lapkričio 24 d. sprendimas buvo papildomas, nes pareiškėjas ir toliau neatsiskaitė laiku. 2004 m. sausio 16 d. buvo priimtas sprendimas, kuriuo nuspręsta išieškoti iš viso 149 639 Lt delspinigių, susidariusių 1994 – 2003 m. Pareiškėjas šių sprendimų neapskundė įstatymų nustatyta tvarka, vadinasi, pripažino, kad yra skolingas biudžetui tiek įmokų, tiek delspinigių, todėl nėra pagrindo teigti, kad įmokos ir delspinigiai išieškoti nepagrįstai. Teismas pažymėjo, jog senaties terminas išieškoti baudoms ir delspinigiams yra apibrėžtas Valstybinio socialinio draudimo įstatyme (2004 m. lapkričio 4 d. įstatymo Nr. IX-2535 redakcija), kurio 16 straipsnio 7 dalis nustato, kad į valstybinio socialinio draudimo fondą nesumokėtų draudėjų ir apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokų ir apskaičiuotų delspinigių bei baudų išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Šis terminas taikomas įvykiams, atsiradusiems po 2005 m. sausio 1 d., t. y. po naujos redakcijos įsigaliojimo. Tai nurodyta 2005 m. taisyklių 113 punkte, kuriame paaiškinta, kad 5 metų senaties terminas taikomas įvykiams, atsiradusiems po Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo. Įvykiams, buvusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo, taikomi tuo metu galioję terminai. Ši poįstatyminė teisės norma visiškai atitinka įstatymą. Taigi pareiškėjo nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų ir delspinigių išieškojimo senaties terminas prasidėjo 2005 m. sausio 1 d., todėl jo reikalavimas pripažinti, kad šis terminas yra pasibaigęs, nepagrįstas, o skundo dalis dėl atsakovo VSDFV 2006 m. gegužės 12 d. sprendimo Nr. (9.8)-I-2937 panaikinimo ir atsakovo VSDFV Kauno skyriaus įpareigojimo grąžinti nepagrįstai išieškotas įmokas, delspinigius ir vykdymo išlaidas, atmestina kaip nepagrįsta (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 75 – 78) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Skola susidarė ir nebuvo sumokėta dėl aplinkybių (įmonei nebuvo sumokėta už suteiktas paslaugas, keitėsi jos teisinis statusas, vyko teisminiai procesai, buvo stabdoma veikla), kurias nurodė ir jas patvirtinančius dokumentus pateikė atsakovui VSDFV Kauno skyriui prie prašymų atleisti nuo delspinigių.

2. Delspinigiai priskaičiuoti pažeidžiant Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 38 straipsnį (įstatymo redakcija, galiojusi 2004 m. sausio 16 d. sprendimo Nr. 77 priėmimo metu), nepagrįstai netaikyta Mokesčių administravimo įstatymo (1995 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. I-974 redakcija, įsigaliojusi nuo 2001 m. rugsėjo 1 d.) 39 straipsnio 2 dalis.

3. Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112) 13 straipsnio 13, 19 punktais, 107 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalimi, Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 12 dalimi, 2005 m. taisyklės prieštarauja įstatymo normoms dėl senaties skaičiavimo tvarkos.

Šalies argumentai

3. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, dėl kurių susidarė ir nebuvo sumokėta skola, buvo išnagrinėtos atsakovų, ir konstatuota, kad pareiškėjas neįrodė, jog buvo aplinkybės, kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti.