Kauno apylinkės teismo sprendimas

2015-09-23 · Civilinė byla Nr. 2-2255-490/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-09-23
Bylos Nr.
2-2255-490/2015
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-01929-2015-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Damulienė
Pareiškėjas
Z. S.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui
Advokatai
Edvardas Bandariavičius
Civilinė byla Nr. 2-2255-490/2015Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01929-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.6.1; 3.4.4.2.
JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 23 d.Jonava

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Damulienė, sekretoriaujant Loretai Bražinskienei, dalyvaujant pareiškėjai Z. S., jos atstovui advokato padėjėjui Edvardui Bandariavičiui, suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei Gretai Linkevičiūtei-Girijotienei, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Z. S. kreipėsi su pareiškimu į Jonavos rajono apylinkės teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. S. laikotarpiu nuo 1976-08-05 iki 1983-11-10 dirbo Kaune buvusios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ kultūros namuose, gaudama kas mėnesį nuo 1976-08-05 iki 1978-01-01 – 90 rublių, nuo 1978-01-01 iki 1980-01-01 – 110 rublių ir nuo 1980-01-01 iki 1983-11-10 – 130 rublių atlyginimą. Šio juridinio fakto nustatymas yra reikalingas Valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui (b. l. 2–3).

Pareiškėja pareiškime nurodo, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyrius atsisakė jai skirti senatvės pensiją, kadangi remiantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – Pensijų įstatymas) 20 str. 1 d. 2 p. ir 22 str. 1 d. minimalus stažas senatvės pensijai gauti yra 15 metų, o pagal VSDFV turimus duomenis pareiškėjos stažas – 13 metų 6 mėnesiai ir 14 dienų. VSDFV pateikti suvestiniai duomenys, kuriuose nurodyti pareiškėjos pensijų draudimo stažai iki 1994-01-01, nėra teisingi duomenys, kadangi nurodyta, jog nuo 1976-08-02 iki 1983-11-16 nėra duomenų apie pareiškėjos darbinę veiklą. Pareiškėjos teigimu, ji nuo 1976-08-05 iki 1983-11-10 dirbo (duomenys neskelbtini)“ gamyklos kultūros namuose. Dokumentų, susijusių su darbu, neišsaugojo. Kreipiantis į Kauno miesto savivaldybės administracijos Likviduotų įmonių archyvų skyrių jai buvo pranešta, kad (duomenys neskelbtini)“ kultūros namai dokumentų skyriui neperdavė. Valstybinėms institucijoms neišsaugojus pareiškėjos darbinį stažą patvirtinančių dokumentų, pareiškėja priversta kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėjai nuo 1976-08-05 dirbant įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vaikų sektoriaus vadovės pareigose nuo buvo mokamas 90 rublių dydžio mėnesinis atlyginimas, nuo 1978-01-01 atlyginimas padidėjo iki 110 rublių, o nuo 1980-01-01 iki 1983-11-10 buvo mokamas 130 rublių dydžio kasmėnesinis atlyginimas.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad prieštarauja dėl pareiškėjos prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (b. l. 21–23). Pareiškėja kreipėsi į VSDFV Kauno skyriaus 2-ąjį pensijų skyrių dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo. VSDFV Kauno skyriaus 2-asis pensijų skyrius pareiškėjai neskyrė senatvės pensijos, kadangi ji neturi minimalaus 15 metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo. Z. S. valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas 2014-11-01 yra 13,5377 metų, t. y. 13 metų 6 mėnesiai 14 dienų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156 patvirtintų Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau – Nuostatų) 24 p. numato, kad jeigu asmuo negali dokumentais įrodyti valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginamų darbo laikotarpių, dirbtų iki 1993-12-31, dėl to, kad visi įmonės, įstaigos, organizacijos dokumentai ar jų dalis neišsaugoti nepaisant priežasčių, nurodytieji darbo laikotarpiai asmens prašymu gali būti nustatomi teismine tvarka, tačiau pareiškėja jokių dokumentų, įrodančių jos darbą „(duomenys neskelbtini)“ kultūros namuose, nepateikė. Nuostatų 30 p. nustatyta, kad asmens draudžiamosios pajamos, turėtos iki 1994-01-01, įrodomos darbdavių (atskiru susitarimu jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) pažymomis, išduotomis remiantis įmonės, įstaigos, organizacijos turimais dokumentais apie asmeniui apskaičiuotas (išmokėtas) pajamas, likviduotų institucijų, įstaigų ar įmonių funkcijų perėmėjų, o jeigu jų nėra – steigėjo funkcijų vykdytojų (atskiru susitarimu jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) pažymomis, išduotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, taip pat valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų pažymomis, patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, arba šiose įstaigose ir archyvuose saugomų dokumentų apie asmeniui apskaičiuotas (išmokėtas) pajamas nuorašais ar išrašais. Pareiškėja nepateikė jokių dokumentų, įrodančių jos draudžiamąsias pajamas, gautas „(duomenys neskelbtini) kultūros namuose. Suinteresuoto asmens nuomone, juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti vien liudytojų parodymų nepakanka.

Teismo posėdžio metu pareiškėja prašė pareiškimą tenkinti, nurodė, kad laikotarpiu nuo 1976-08-05 iki 1983-11-10 ji dirbo Kaune buvusios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ kultūros namuose, gaudama kas mėnesį nuo 1976-08-05 iki 1978-01-01 – 90 rublių, nuo 1978-01-01 iki 1980-01-01 – 110 rublių ir nuo 1980-01-01 iki 1983-11-10 – 130 rublių atlyginimą. Apie 1993 m. jos butas buvo apvogtas, pavogti dokumentai, tarp jų - ir darbo knygelė, todėl ji neturi jokių rašytinių įrodymų apie šį darbą, o likviduotų įmonių archyve išlikusių dokumentų nėra. Kreipdamasi į VSDFV skyrių dėl senatvės pensijos skyrimo, ji pati rinko visus dokumentus, įrodančius jos darbo stažą, tačiau dokumentų, susijusių su darbu Kauno įmonės „(duomenys neskelbtini)“ kultūros namuose, gauti nepavyko. Nuo 1974 m. ji pradėjo dirbti „(duomenys neskelbtini)“ dramos studijoje, o nuo 1976 m. ji pradėjo dirbti įmonės „(duomenys neskelbtini)“ kultūros namuose. „(duomenys neskelbtini)“ kultūros namai priklausė Naftos chemijos pramonės profsąjungai, t. y. priklausė Maskvai, Vilniuje buvo tik komitetas. Dirbant „(duomenys neskelbtini)“ ji ištekėjo, taip pat tuo laikotarpiu gimė ir dukra. Dėl gauto atlyginimo dydžio klausinėjo direktorės S. D., kuri yra šiuo metu labai sunkiai vaikšto, todėl negali atvykti į teismo posėdį. Taip pat klausinėjo dėl atlyginimo dydžio ir kitų kartu su ja dirbusių kolegų. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ yra likviduota, jos archyve taip pat nėra išlikusių jokių dokumentų. Pareiškėja prašo teismo nustatyti faktą, kad nurodytu laikotarpiu ji dirbo „(duomenys neskelbtini)“ kultūros namuose.

Pareiškėjos atstovas advokato padėjėjas Edvardas Bandariavičius teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti ir nustatyti pareiškėjos prašomą juridinę reikšmę turintį faktą.

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus įgaliota atstovė Greta Linkevičiūtė-Girijotienė (b. l. 30) nurodė, kad Pensijų įstatyme įvardijami dokumentai, įrodantys darbo stažą. Pareiškėja neturi išsaugojusi darbo knygelės, nepateikė reikiamų dokumentų ir duomenų darbo stažui nustatyti, o juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti vien liudytojų parodymų nepakanka, todėl nesutinka su prašomu nustatyti juridinę reikšme turinčiu faktu. Pareiškėjos į bylą pateiktos nuotraukos negali būti vertinami kaip įrodymai.

Teismo posėdžio metu liudytojas J A. Č. patvirtino pareiškėjos nurodytas aplinkybes, nurodė, kad pareiškėją pažįsta nuo 1972 m. Jis dirbo kartu su pareiškėja „(duomenys neskelbtini)“ kultūros namuose. Pareiškėja dirbo vaikų sektoriuje, buvo skyriaus vedėja, ji pradėjo dirbti „(duomenys neskelbtini)“ kultūros namuose kažkur nuo 1976 m. Pareiškėja dirbo oficialiai, gaudavo atlyginimą. „(duomenys neskelbtini)“ kultūros namai priklausė Naftos ir chemijos pramonės profsąjungai. Jis tuo metu gaudavo atlyginimą apie 80–90 rublių, tiksliai nepamena, atlyginimai buvo nedideli. Jis pirmas išėjo iš „(duomenys neskelbtini)“ kultūros namų, o pareiškėja dar liko dirbti. Archyvuose duomenų taip pat ir apie jo darbovietes neišliko, apskaičiuojant senatvės pensiją jam stažas buvo apskaičiuotas iš duomenų, esančių darbo knygelėje.

Teismo posėdžio metu liudytoja S. Š. patvirtino pareiškėjos nurodytas aplinkybes, nurodė, kad pažįsta pareiškėją nuo Gabrėno dramos studijos laikų, t. y. kažkur nuo 1973-1974 m. Ji nuo 1973-1974 m. dirbo „(duomenys neskelbtini)“ bibliotekininke, o pareiškėja atėjo dirbti apie 1975-1976 m. į „(duomenys neskelbtini)“ kultūros namus, kur dirbo vaikų sektoriaus vedėja. Ji taip pat dirbo su vaikų kolektyvais, todėl su pareiškėja bendravo. Pareiškėja „(duomenys neskelbtini) kultūros namuose dirbo kažkur iki 1983-1984 m., vėliau išėjo į rajono kultūros skyrių. Pareiškėja dirbo nepertraukiamai. Jos tuomet atlyginimas buvo apie 80-90 rublių, vėliau atlyginimas kilo kažkur iki 110-120 rublių. Ji pati turi darbo knygelę su įrašais apie darbą. „(duomenys neskelbtini)“ kultūros namai priklausė Maskvai, archyviniai dokumentai, kiek žino, prarasti – jai pasakojo, kad po nepriklausomybės paskelbimo visus archyvinius dokumentus išvežė į šiukšlyną, todėl ne vienam iš dirbusių „(duomenys neskelbtini)“ kultūros namuose kyla problemų, įrodinėjant darbo faktą : anksčiau jai dar teko liudyti R. S. ir A. J..

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiais atvejais įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Tačiau juridinę reikšmę turintį faktą teismas nustato tik tada, kai byloje yra pakankamai įrodymų, kurie patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Teismas pažymi, kad byloje esantys įrodymai vertinami vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. CPK 176 str. 1 d. nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. CPK 177 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodinėjimo pareiga tenka šaliai (CPK 178 str.). Šaliai, neįvykdžiusiai įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi.

CPK 444 str. 1 d. nustato, jog teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Lietuvos Aukščiausias teismas 2005-12-29 nutarime Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ išaiškino, jog teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad laikotarpiu nuo 1976-08-05 iki 1983-11-10 ji dirbo Kaune buvusios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ kultūros namuose.

Pensijų įstatymo 54 str. 1 d. 1 p. numato, kad asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginami iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo – 1991-06-01 buvę šie laikotarpiai: visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas, taip pat kolūkio narių darbo kolūkyje laikas bei Valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas. Pensijų įstatymo 54 str. 4 d. numatyta, kad šiame straipsnyje išvardyti laikotarpiai į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą įskaitomi Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nustatyta tvarka, o Pensijų įstatymo 40 str. 1 d. numatyta, kad valstybines socialinio draudimo pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo įstatymu bei Vyriausybės patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais.

Pareiškėja Z. S. negali pateikti nurodytų dokumentų, nes jie neišlikę, į archyvą neperduoti, negalima kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių jos darbo stažą nurodytu laikotarpiu. Nuostatų 24 p. nurodyta, kad jeigu asmuo negali įrodyti Pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 d. 1 p. ir 54 str. 2 d. 1 p. nurodytų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginamų darbo laikotarpių, dirbtų iki 1993-12-31, dėl to, kad visi įmonės, įstaigos, organizacijos dokumentai ar jų dalis neišsaugoti, nepaisant priežasčių, nurodyti darbo laikotarpiai asmens prašymu gali būti nustatomi teismine tvarka. Pažymėtina, kad nei VSDFV, nei jos teritoriniams skyriams tokia teisė nesuteikta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2010). Taigi yra visos įstatyme nustatytos sąlygos, suteikiančios teisę pareiškėjai kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (nuo 1976-08-05 iki 1983-11-10 įgyto darbo stažo) nustatymo. Ši teisė įtvirtinta Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str., 444 str. 1 d., 444 str. 2 d. 9 p. Esant tokioms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, teismas pripažįsta, kad pareiškėjos prašymas nustatyti juridinį faktą gali būti nagrinėjamas teismine tvarka.

Valstybinio socialinio draudimo pensijų mokėjimo nuostatų 23 p. nustato, kad Pensijų įstatymo 54 str. įvardyti valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai įrodomi darbo knygelėmis, įskaitant į stažą tuos darbo laikotarpius, apie kuriuos įrašai padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą, atleidimo iš jo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ir savivaldybių archyvų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ir panašiai) ir patvirtinti darbdavio (jo įgalioto asmens ) parašu ir įrašą padariusios įmonės, įstaigos, organizacijos antspaudu. Pagal Pensijų įstatymo 20 str. 1 d., asmeniui viena iš būtinų sąlygų senatvės pensijai gauti yra, kad jis turi turėti minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, nustatytą senatvės pensijai. Pensijų įstatymo 22 str. 1 d. nustatyta, kad minimalus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai yra 15 metų.

Pareiškėja Z. S. kreipėsi į VSDFV Kauno skyriaus 2-ąjį pensijų skyrių dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo. VSDFV Kauno skyriaus 2-asis pensijų skyrius, vadovaudamasis Pensijų įstatymu ir Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156 patvirtintais Nuostatais, 2015-01-30 sprendimu Nr. PE_SP2-28 „Dėl atsisakymo skirti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją Z. S.“ nusprendė neskirti Z. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos, nes ji neturi minimalaus 15 metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo. Z. S. valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas 2014-11-01 yra 13,5377 metų, t. y. 13 metų 6 mėnesiai 14 dienų (b. l. 7). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015-06-11 raštu Nr. (6.5) I-4008 pareiškėją informavo, kad VSDFV Kauno skyrius teisingai pasielgė atsisakydamas pareiškėjai skirti senatvės pensiją, nes remiantis Pensijų įstatymo 20 str. 1 d. 2 p. ir 22 str. 1 d. minimalus stažas senatvės pensijai gauti yra 15 metų, o pagal VSDFV turimus duomenis pareiškėjos darbo stažas tik 13 metų 6 mėnesiai 14 dienų (13,5377 metų) (b. l. 8). Prie rašto buvo pateikti suvestiniai duomenys, kuriuose nurodyti pensijų draudimo stažai iki 1994-01-01 (b. l. 9, 10). Pareiškėjos teigimu, minėti suvestiniai duomenys nėra tikslūs, kadangi juose nuo 1976-08-02 iki 1983-11-16 nėra duomenų apie pareiškėjos darbinę veiklą. Pareiškėjai kreipusis į Kauno miesto savivaldybės administracijos Likviduotų įmonių archyvų skyrių, skyrius 2014-10-17 raštu Nr. 24-2-4519 informavo, kad „(duomenys neskelbtini)“ kultūros namai dokumentų Likviduotų įmonių archyvų skyriui neperdavė, todėl Z. R. (S) darbo stažo ir darbo užmokesčio pažymų už 1975-1985 m. išduoti negali. Taip pat minėtame rašte nurodyta, kad patikrinus gamyklos „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, perduotus Likviduotų įmonių archyvų skyriui, duomenų apie Z. R. (S) darbą nėra (b. l. 6).

Kartu su pareiškimu pareiškėja pridėjo nuotraukų kopijas, tačiau, teismas jų nevertina kaip įrodymų, pagrindžiančių Z. S. darbą „(duomenys neskelbtini)“ kultūros namuose.

Teismo posėdyje apklausti liudytojai kartu dirbo su pareiškėja tuose pačiuose „(duomenys neskelbtini)“ kultūros namuose, jų parodymais nėra pagrindo netikėti. Liudytojų paaiškinimai nuoseklūs ir atitinka pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, pareiškėjos paaiškinimus, liudytojų parodymus, bei atsižvelgiant į tai, kad nėra išlikusių pareiškėjos darbo stažą patvirtinančių dokumentų, o pareiškėja kitu keliu reikiamų dokumentų gauti negali, teismas pripažįsta, kad pareiškėjos pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 1976-08-05 iki 1983-11-10 dirbo Kaune buvusios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ kultūros namuose.

Pareiškėja taip pat teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, dirbdama „(Duomenys neskelbtini)“ kultūros namuose, gavo kasmėnesinius atlyginimus: nuo 1976-08-05 iki 1978-01-01 – 90 rublių, nuo 1978-01-02 iki 1980-01-01 – 110 rublių ir nuo 1980-01-02 iki 1983-11-10 – 130 rublių.

Nuostatų 30 punkte nustatyta, kad asmens draudžiamosios pajamos, turėtos iki 1994 m. sausio 1 d., įrodomos darbdavių (atskiru susitarimu jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) pažymomis, išduotomis remiantis įmonės, įstaigos, organizacijos turimais dokumentais apie asmeniui apskaičiuotas (išmokėtas) pajamas, likviduotų institucijų, įstaigų ar įmonių funkcijų perėmėjų, o jeigu jų nėra – steigėjo funkcijų vykdytojų (atskiru susitarimu jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) pažymomis, išduotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, taip pat valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų pažymomis, patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, arba šiose įstaigose ir archyvuose saugomų dokumentų apie asmeniui apskaičiuotas (išmokėtas) pajamas nuorašais ar išrašais.

Apskaičiuojant draudžiamųjų pajamų koeficientą, turi būti įtraukiamos visos asmens turėtos draudžiamosios pajamos (Pensijų įstatymo 14 str. 1 d.), t. y. neatskaičius mokesčių. Nors pareiškėja nepateikė jokių dokumentų, įrodančių jos draudžiamąsias pajamas, gautas „(duomenys neskelbtini)“ kultūros namuose, tačiau atsižvelgiant į jos paaiškinimus, liudytojų parodymus apie jų gautas pajamas panašiu laikotarpiu, nustatytinas pareiškėjos prašomas juridinę reikšmę turintis faktas. Teismas netikėti pareiškėjos ir liudytojų parodymais neturi teisinio pagrindo. Be to, taip pat atsižvelgtina į tai, kad pareiškėjos prašomas nustatyti darbo užmokesčio dydis yra tik šiek tiek didesnis už Nuostatų 2 priede nustatytą minimalų darbo užmokestį, taikytiną draudžiamųjų pajamų koeficientui apskaičiuoti, bet nesiekia nustatyto vidutinio dydžio užmokesčio. Teismas sutinka su suinteresuoto asmens argumentais, kad pareiškėja, nurodydama laikotarpius, kuriais ji gavo kasmėnesinį atlyginimą „(duomenys neskelbtini)“ kultūros namuose, ir jo dydžius, neteisingai nurodė datas, kadangi pabaigos ir pradžios laikotarpiuose kartojasi viena diena, t. y., turėtų būti nurodyta, kad ji gavo kasmėnesinį nuo 1976-08-05 iki 1978-01-01 – 90 rublių, nuo 1978-01-02 iki 1980-01-01 – 110 rublių ir nuo 1980-01-02 iki 1983-11-10 – 130 rublių. Pareiškėja kitokia tvarka gauti reikalingų dokumentų apie savo atlyginimą negali, „(duomenys neskelbtini)“ kultūros namų atlyginimų mokėjimo žiniaraščiai neišlikę, darbo knygelė prarasta, todėl nustatytinas ir juridinę reikšmę turintis faktas apie pareiškėjo gautas pajamas laikotarpiu nuo 1976-08-05 iki 1983-11-10. Nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjai teisines pasekmes.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu įgytam darbo stažui, reikalingam valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijai gauti, nustatyti bei pensijos dydžiui paskaičiuoti.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjos valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793). Atsižvelgiant į tai, kad nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleistos abi šalys, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos (CPK 99 str. 2d., 96 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259–270 str., 442–448 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Senatvės pensijos gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. S., a. k. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 1976-08-05 iki 1983-11-10 dirbo Kaune buvusios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ kultūros namuose, gaudama kas mėnesį nuo 1976-08-05 iki 1978-01-01 – 90(devyniasdešimt) rublių, nuo 1978-01-02 iki 1980-01-01 – 110 (vieną šimtą dešimt) rublių ir nuo 1980-01-02 iki 1983-11-10 – 130 (vieną šimtą trisdešimt) rublių atlyginimą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.

Teisėja Jolanta Damulienė