- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-18
- Bylos Nr.
- 1S-2131-593/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Jankauskienė
- Nuteistasis
- L. B.
Įžanginė dalis
Kauno apygardos teismo teisėja Daiva Jankauskienė, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo L. B. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2014-10-15 nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2009-05-29 Kauno apygardos teismo pagal BK 129 str. 1 d., galutinė bausmė – 9 metai laisvės atėmimas. Bausmės pradžia - 2007-07-27, bausmės pabaiga - 2016-07-27.
Skundžiama nutartimi teismas netvirtino Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam L. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi nepadarė išvados, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
L. B. skundu prašo skundžiamą nutartį pakeisti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde jis teigia, kad jo ankstesni 6 teistumai nėra pagrindas netaikyti jam lygtinio paleidimo. Jis pataisos namuose įgijo specialybę, nuo pat bausmės atlikimo pradžios dirba, sukūrė šeimą. L. B. pataisos namuose vartojo ne psichotropines medžiagas, o šios įstaigos medikų paskirtus receptinius raminamuosius vaistus, jis su neigiamų draugų ratu nebendrauja eilę metų, o išvada, kad nuteistojo neatliktos bausmės dalis yra didelė, nepagrįsta.
Nuteistojo skundas atmetamas.
Lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima taikyti asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals (LR BVK 157 str. 1 d., straipsnio redakcija galiojanti nuo 2012-07-01). Ar tokią išvadą galima daryti, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos.
Nors nuteistasis yra atlikęs privalomą bausmės dalį, tačiau atlikta įstatyme numatyta bausmės dalis ir kitos nuteistojo skunde nurodytos jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, nes lygtinis paleidimas taikomas tik padarius išvadą, jog galima tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Atsižvelgtina ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kadangi formalus lygtinio paleidimo taikymas, gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. L. B. nuteistas už tyčinio labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Anksčiau jis teistas 6 kartus, o keturis kartus jam jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau nuteistojo tai teigiamai nekoregavo ir neužkirto kelio jo nusikalstamam gyvenimo būdui. Paskutinį kartą taikytas lygtinis paleidimas 2005-10-03 teismo nutartimi buvo panaikintas ir jis grąžintas į laisvės atėmimo vietą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Net ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis nesielgė nepriekaištingai, nes buvo ne tik skatintas, bet ir 3 kartus baustas už vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimus. Nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau pabrėžtina, kad nuteistasis turi laikytis vidaus tvarkos taisyklių viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad nuteistasis praeityje buvo įtakojamas asocialios grupės ir ši įtaka buvo vienas iš veiksnių, susijusių su nusikalstamumu, paskutinį nusikaltimą padarė grupėje, būdamas neblaivus. Jo gyvenimo stilius susijęs su nusikalstamu elgesiu, nuteistasis vieną ar daugiau kartų yra naudojęs smurtą ar grasinęs smurtu, siekdamas, kad kiti jam paklustų. Nors Komisija nutarime nurodė, kad nuteistasis suprato, jog psichiką veikiančių medžiagų vartojimas priveda prie nusikaltimų, bet 2010-07-01 buvo nustatyta, kad jis yra vartojęs narkotines medžiagas, t. y. opiatus. Pagrindiniai nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys veiksniai yra piktnaudžiavimas alkoholiu, netinkamas elgesio modelio pasirinkimas, netinkamas pažįstamų rato pasirinkimas, nemokėjimas tvarkyti finansinių lėšų. Nuteistojo socialiniai ir bendravimo įgūdžiai išugdyti tik patenkinamai. Jis apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas.
Įvertinus visumą aplinkybių, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką, jos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, jį charakterizuojančią medžiagą, nusikalstamo elgesio rizikos lygį, pagrįstai nepadarė išvados, jog L. B. laikysis įstatymų ir nenusikals. L. B. skunde nurodyti argumentai, kuriais teigiamai charakterizuojamas nuteistasis, yra nepakankami išvadai, kad bausmės tikslai yra pasiekti, o nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Įvertinus tai daroma išvada, kad skundžiama nutartis yra teisinga, todėl naikinti ar keisti ją nuteistojo skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo L. B. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.