Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 6 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 18 kartų teistas:

1) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2000 m. kovo 22 d. nuosprendžiu pagal iki 2000 m. galiojusio senos redakcijos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliu – BK) 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2000 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pagal iki 2000 m. galiojusio senos redakcijos BK 271 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 271 straipsnio 2 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, galutinė bausmė – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo. Pritaikius Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 1 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės atleistas;

3) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2000 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu pagal iki 2000 m. galiojusio senos redakcijos BK 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

4) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2000 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu pagal iki 2000 m. galiojusio senos redakcijos BK 271 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, galutinė bausmė – 6 mėnesių laisvės atėmimas;

5) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2001 m. liepos 19 d. nuosprendžiu pagal iki 2000 m. galiojusio senos redakcijos BK 272 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme;

6) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2001 m. spalio 2 d. nuosprendžiu pagal iki 2000 m. galiojusio senos redakcijos BK 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį – 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 278 straipsnio 1 dalį – 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, galutinė bausmė – 5 mėnesių laisvės atėmimas;

7) Vilniaus miesto 3 apylinkės 2001 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu teismo pagal iki 2000 m. galiojusio senos redakcijos BK 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 278 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta galutinė bausmė – 2 metų laisvės atėmimas;

8) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2002 m. sausio 29 d. nuosprendžiu pagal iki 2000 m. galiojusio senos redakcijos BK 271 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme, galutinė bausmė – 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimas;

9) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2002 m. birželio 18 d. nuosprendžiu pagal iki 2000 m. galiojusio senos redakcijos BK 271 straipsnio 2 dalį – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 278 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta galutinė bausmė – 3 metų laisvės atėmimas. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2004 m. sausio 9 d. nutartimi nusikalstamos veikos perkvalifikuotos ir paskirta galutinė bausmė – 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimas;

10) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. vasario 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

11) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2005 m. vasario 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, galutinė bausmė – 10 mėnesių laisvės atėmimas;

12) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

13) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;

14) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), BK 178 straipsnio 4 dalį, BK 259 straipsnio 2 dalį –galutine laisvės atėmimo 1 metams 4 mėnesiams bausme;

15) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

16) Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį - areštu 20 parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu a papunkčiu, paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 10 mėnesių 15 dienų;

17) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 10 mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams ir 4 mėnesiams,

18) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2014-03-27 Vilniaus apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Į subendrintos bausmės laiką įskaityta bausmė, jau atlikta pagal 2014-03-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. 2016 m. lapkričio 7 d., apie 12.30 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, viešbutyje „Velga“, esančiame adresu Geležinio Vilko g. 3, Vilniuje, raktu atrakinęs tarnybines patalpas, t. y. kambarinių kambarį, tokiu būdu į jį neteisėtai patekdamas, iš L. M. priklausančiame rankinuke esančios piniginės pasikėsino pagrobti šiai priklausančius 2 litus (kas sudaro 0, 58 Eur) ir 2 Eur ir 86 centus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi buvo pastebėtas viešbučio kambarinių ir sulaikytas kambaryje, į kurį buvo įsibrovęs. Šiais savo veiksmais M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.

Kadangi M. K., kuris kaltinamas pasikėsinimu padaryti apysunkį nusikaltimą, teisme savo kaltę pripažino visiškai, pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė bei gynėjas, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. K. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad užėjo į viešbutį pas draugą Artūrą (pavardės nežino, konkrečių duomenų nurodyti negali), kuris gyveno 11 kambaryje. Neradęs draugo pakilo į 4 aukštą. Negalėjo paaiškinti, kodėl užlipo į 4 aukštą, ėjo laiptais, norėjo į tualetą, ar 4 aukšte apskritai buvo tualetas, nežino. Pakilęs į 4 aukštą pamatė duryse raktą, atrakino kambarį (ant jo WC iškabos nebuvo), užėjo į jį ir užsirakino. Kambaryje pamatė rankinuką, atidarė ir paėmė piniginę, iškratė iš jos centus. Vėliau į kambario duris pasibeldė darbuotojai, jis atrakino duris, netrukus atvyko pareigūnai. Savo veiksmus vertina neigiamai. Tuo metu vartojo narkotikus, šiuo metu taip pat vartoja, turi priklausomybę, todėl prašo priverstinio gydymo ir nurodo, kad būtent dėl priklausomybės jis pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu M. K. savo kaltę taip pat pripažino, esmines aplinkybes nurodė analogiškai, jo parodymai užfiksuoti įtariamojo apklausos protokole (b. l. 31).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji L. M. parodė dirbanti kambarine viešbutyje „Velga“, adresu Geležinio Vilko g. 3, Vilniuje. Viešbučio 4-ame aukšte yra specialus kambarys, skirtas kambarinių persirengimui. Jis yra nuolat rakinamas, bet raktas visą laiką paliekamas spynoje, kadangi dirbant tenka dažnai į jį užeiti (tiek jai, tiek ir kitai kambarinei). Pats viešbutis nėra stebimas vaizdo kameromis, stebima tik automobilių stovėjimų aikštelė. 2016-11-07 dirbo nuo 8.00 val. iki 17.00 val. Apie 12.30 val. viešbučio administratorė pasakė, kad ji butų atsargi, nes jau senokai užėjo kažkoks vyras į viešbutį ir dar neišėjo. Įsidėmėjo šiuos žodžius ir pradėjo tikrinti, ar viskas gerai. Prisiminė, kad kambarinių persirengimo kambario duryse yra paliktas raktas (durys buvo užrakintos), todėl nuėjo patikrinti, ar ten viskas gerai. Atėjusi prie durų, pamatė, kad duryse nėra raktų, pabandė atidaryti duris, tačiau jos buvo užrakintos iš vidaus. Kadangi turėjo atsarginį raktą, dar pabandė juo atrakinti durys, bet nepavyko. Tada iš vidaus duris atidarė jai nepažįstamas vyras, jis elgėsi ramiai, kažką pasakė, ji ir dar keli kolegos iš karto užėjo į kambarį. Kambaryje rado iš jos rankinuko išmėtytus daiktus, o už lovos - savo piniginę, kurią patikrinusi pasigedo 2 litų monetos ir apie 3 eurų monetomis. Kitos kambarinės daiktai nebuvo išmėtyti. Viešbučio apsauga iškvietė policiją. Suprato, kad juos ketino apvogti, bet nespėjo. Policijai atvykus ir užėjus į kambarį, ji išėjo. Nematė, ką surado pas minėtą vyrą. Ką jis veikė jų kambaryje, vyras negalėjo paaiškinti. Šio žmogaus nepažįsta, jis nėra viešbučio lankytojas ar jo darbuotojas. Jis neturėjo teisės užeiti į užrakintas tarnybines patalpas, šiuo atveju į kambarinių kambarį. Po kurio laiko minėtas vyras buvo sulaikytas ir išvežtas iš viešbučio (b. l. 11).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas Robertas Andriuškevičius parodė, kad 2016-11-07 dirbant Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato teritorijoje kartu su vyriausiaisiais patruliais D. Olševski ir Ž. Mockumi apie 13.00 val. iš VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad Geležinio Vilko g. 3, viešbutyje „Velga“, sulaikytas įtariamasis, kuris pateko į svetimas patalpas. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko viešbučio administratorė A. S. ir nurodė, kad viešbučio 4-ame aukšte, kambarinių kambaryje, yra sulaikytas vyriškis, kuris pateko į kambarinių kambarį (kambarys buvo užrakintas, bet raktai buvo palikti duryse) ir bandė pavogti pinigines, priklausančias viešbučio darbuotojoms. Nurodytame kambaryje rado nurodytą vyriškį, kuris prisistatė esąs M. K., gim. 1987. Jis neneigė patekęs į darbuotojų kambarį ir kraustęs jų rankinukus bei ieškojęs piniginių su pinigais, o iš vienos iš piniginių paėmęs apie 3 eurus monetomis ir 2 litus. Minėti pinigai, t. y. 2 eurai ir 86 centai bei 2 litai, nurodžius pačiam M. K., buvo rasti jo striukės kairės pusės išorinėje kišenėje. Įvykio vietoje išsiaiškinta, jog minėti pinigai galimai priklausė kambarinei L. M., kuri paaiškino, kad jos piniginėje iki įvykdžius vagystę buvo apie 3 eurus įvairiomis monetomis ir viena 2 litų moneta. M. K. buvo pristatytas į Vilniaus miesto 2 PK tolimesniam įvykių aiškinimuisi (b. l. 20).

Nukentėjusiosios L. M. Vilniaus apskrities VPK 2016-11-07 pateiktame pareiškime nurodyta, kad 2016-11-07, apie 12.30 val., persirengimo kabinete rado iš vidaus užsirakinusį nepažįstamą asmenį. Patalpoje buvo jos rankinukas, kuris buvo išnaršytas, piniginė numesta už lovos. Piniginėje buvo 2 litai ir 2,86 Eur, kurių nerado. Rankinėje buvo paslėpta 100 Eur, kurių asmuo nerado, kiti daiktai buvo menkaverčiai. Persirengimo kambarys yra 4 aukšte, kambario raktas buvo iš išorės. Kambaryje surastas asmuo yra nepažįstamas, jis nėra darbuotojas ar viešbučio gyventojas (b. l. 3).

Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyr. tyrėjo T. Oznansko 2016-11-07 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nuvykus adresu Geležinio Vilko g. 3, Vilniuje į viešbutį „Velga“, buvo bendrauta su L. M., kuri dirba minėtame viešbutyje ir kuri savo asmeninius daiktus ir rankinuką laikė persirengimo kambaryje, kuris yra rakinamas, bet raktai paliekami durų spynoje iš koridoriaus pusės. Rankinuke užsegamoje kišenėje buvo 100 eurų, piniginė bei smulkūs daiktai. Rankinukas buvo spintoje, tačiau smulkūs daiktai bei piniginė buvo išimti. Kadangi 100 eurų buvo įdėti atskirai užsegtoje rankinuko dalyje, jie nesurasti (b. l. 5).

Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos 4-o būrio vyr. patrulio R. Andriuškevičiaus 2016-11-07 tarnybiniame pranešime išdėstytos aplinkybės analogiškos nurodytoms jo apklausoje (b. l. 6).

2016-11-14 apžiūros protokolu buvo apžiūrėti pasikėsinti pavogti pinigai, kurie vėliau grąžinti nukentėjusiajai L. M. jos prašymu (b. l. 7-9, 14-15).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pilnai pasitvirtino M. K. pareikštas kaltinimas dėl pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą. BK 178 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Vagystę kvalifikuojantis požymis yra įsibrovimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 15 punktu, įsibrovimas - tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis, t. y. išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją ir patenkant be kliūčių, kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti. Įsibrovimas – visuomet neteisėtas, neleistinas patekimas į patalpą. Neteisėtumas šiuo atveju reiškia, kad kaltininkui į patalpą apskritai draudžiama įeiti be atskiro šių patalpų savininko ar teisėto naudotojo leidimo. Dėl šių aplinkybių kliūčių nugalėjimas, pasireiškęs spynos atrakinimu, nuplėšimu, durų išlaužimu ar panašiais veiksmais, nėra būtinas įsibrovimo į patalpą požymis, įsibrovimu laikomas ir patekimas į atviras, neužrakintas patalpas be savininko sutikimo. Taigi nors nagrinėjamu atveju kaltinamasis į Geležinio Vilko g. 3, Vilniuje esančio viešbučio „Velga“ 4 aukšte esantį kambarinių kambarį galėjo patekti be didelių kliūčių, t. y. radęs kambario durų spynoje paliktus raktus ir jų pagalba atrakinęs duris, tokios aplinkybės neturi jokios įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Esminė aplinkybė šiuo atveju yra ta, kad kaltinamasis M. K. į minėtas patalpas pateko neteisėtai, t. y. neturėdamas jokio leidimo, jis nebuvo nei viešbučio gyventoju, nei darbuotoju. Į nurodytas tarnybines patalpas pašaliniams, neturintiems teisėto leidimo, patekti buvo draudžiama. Kaltinamasis tokio leidimo neturėjo, atsirakino minėtos patalpos duris, turėdamas tikslą pavogti svetimą turtą, puikiai suprato, kad neturi leidimo patekti į tvarkytojų kambarį, dėl ko jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip įsibrovimas į patalpą. Pasikėsinimu padaryti nusikalstamą veiką yra laikomas tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju M. K. pradėjo nusikalstamą veiką, t. y. turėdamas tikslą pagrobti, pateko į kambarinių patalpą, atsirakinęs duris kambaryje pamatė moterišką rankinuką, paėmė svetimą joje buvusią piniginę, iš jos išėmė buvusius pinigus, tačiau savo nusikalstamų veiksmų nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo pastebėtas ir viešbučio darbuotojų sulaikytas kambaryje. M. K. kaltė grindžiama paties kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminiame tyrime duotais parodymais, taip pat nukentėjusiosios L. M. parodymais bei jos pareiškimu, liudytojo R. Andriuškevičiaus parodymais, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, apžiūros protokolo medžiaga.

Byloje pilnai įrodyta, kad M. K., įsibrovęs į patalpą, pasikėsino pagrobti svetimą turtą (nukentėjusiajai L. M. priklausančius pinigus – 2 Lt (kas sudaro 0,58 Eur) ir 2,86 Eur, bendrai 3,44 Eur. Nors pasikėsinto pagrobti turto vertė neviršija 3 MGL dydžio sumos, pagal nustatytas aplinkybes esant nustatytam vagystę kvalifikuojančiam požymiui, M. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustato. Pažymėtina, jog norint pripažinti nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, būtina nustatyti sąlygų visumą, t. y. tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir tai, kad jis dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai pastarasis laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Nagrinėjamu atveju teismas nemato pagrindo išvadai, kad M. K. nuoširdžiai gailisi dėl savo įvykdytos nusikalstamos veikos. Teismo vertinimu, ikiteisminiame tyrime išsakyti teiginiai, kad jis nuoširdžiai gailisi, yra aiškiai formalūs (teisme kaltinamasis kaltę pripažino, nurodė veiksmus vertinantis neigiamai, tačiau nenurodė, jog dėl jų gailisi). Teismo vertinimu, M. K. išsakyta frazė neva jis labai gailisi yra formali ir nerodo tikrojo nuoširdaus gailesčio. Pastarojo pasirinktas gyvenimo būdas (nedirba, nesimoko, legalaus darbo šaltinio neturi, daug kartų teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, atlikęs realias laisvės atėmimo bausmes vėl nusikalsta), rodo aiškiai nepakankamas pastangas tinkamai įvertinti savo veiksmus. Tai, jog asmens nusikalstamas elgesys kartojasi, asmuo, užuot dėjęs pastangas gyventi taip, kad nebūtų pažeisti teisės normų reikalavimai, pakartotinai daro teisei priešingas veikas, neleidžia tikėti, jog asmuo gailisi nuoširdžiai ir pozicija dėl atgailos išreiškimo laikytina deklaratyvia (beje, kaip minėta, tokia pozicija buvo išsakyta tik ikiteisminio tyrimo metu). Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimui.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas M. K. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad M. K. pasikėsino įvykdyti apysunkį nusikaltimą, nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, nutrūko pasikėsinimo stadijoje, į atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. M. K. baustas administracine tvarka, turi ne vieną galiojančią nuobaudą (b. l. 45-52), teistas 18 kartų, daugiausia už veikas, kuriomis kėsinamasi į svetimą nuosavybę (b. l. 53-62), nusikalto būdamas teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas, tad konstatuotinas nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnio 1 dalis), niekur nedirba (b. l. 43), darbo biržoje neregistruotas (b. l. 44), nevedęs, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (b. l. 100, 101), nuo 2009-12-30 įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą, nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus, priklausomybės sindromas (b. l. 97), byloje esančio 2015-01-02 nuosprendžio duomenimis, dėl nurodytų priežasčių skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. l. 63-65). Skirdamas bausmę bei nustatydamas jos dydį, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad pasikėsinto pagrobti turto vertė yra nedidelė (sudaro tik 3,44 Eur), pinigai nukentėjusiajai grąžinti, kitos turtinės žalos ji nepatyrė.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, mano, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jo dydį nustatant žymiai mažesnį už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį. Ši bausmės rūšis parinktina, atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis, būdamas gana jauno amžiaus, jau yra teistas 18 kartų, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei, sistemingai vykdo nusikaltimus, teigiamų išvadų nedaro, nedirba, pats nededa realių pastangų priklausomybei gydyti, o nukreipti gydytis priverstinai šiuo atveju galimybės nėra. Tokios aplinkybės rodo, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

M. K. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 32), paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

M. K. (M. K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. K. galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. K. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.