- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-22
- Bylos Nr.
- N-444-1294-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Advokatai
- Deividas Poška
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 12 d. nutarimo A. V. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas 2009 m. gegužės 20 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. V. už tai, kad jis 2009 m. gegužės 20 d., apie 18 val. 39 min., Konstitucijos pr. – Linkmenų g. sankryžoje, Vilniuje, vairavo automobilį MB E220, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Konstatuota, kad šiais veiksmais A. V. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje.
II.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. birželio 10 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną A. V. atžvilgiu nutraukė.
Teismas nurodė, kad iš alkotesterio „Drager“ parodymų matyti, kad A. V. buvo tikrinamas 2009 m. gegužės 20 d. 18 val. 55 min., nustatytas 0,83 promilių neblaivumas. Iš alkotesterio instrukcijos matyti, kad išgėrus alkoholio būtina palaukti bent 15 minučių iki tikrinimo, nes burnoje esantys alkoholio likučiai gali iškreipti parodymus. Teismas, vertindamas A. V. paaiškinimą, kad jis vairuoti sėdo iš karto po alkoholio vartojimo ir po kelių minučių buvo sulaikytas, atsižvelgdamas į patrulio R. P. parodymus, kad A. V. neatrodė neblaivus, nuo jo sklido lengvas alkoholio kvapas, jis nebuvo nušalintas nuo vairavimo, kad patrulis nurodė, jog galėjo suklysti dėl sustabdymo laiko apie 10 minučių, padarė išvadą, kad nuo A. V. alkoholio vartojimo ir jo patikrinimo alkotesteriu galėjo nepraeiti 15 minučių, todėl yra pakankamas pagrindas abejoti alkotesterio parodymų objektyvumu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad visos abejonės yra vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, nesant A. V. veiksmuose ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).
III.
Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 12 d. nutarimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Apeliantas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą atkreipė teismų dėmesį į būtinumą priimti pagrįstą nutarimą. Nutarimas pripažįstamas pagrįstu tik tuomet, jei išvados padarytos visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus ir įvertinus visas bylai svarbias faktines aplinkybes (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N-756-1378/2008). Be to, institucija, nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo vykdyti ATPK 257 straipsnio reikalavimus ir surinkti įrodymus, kurių pagrindu konstatuojamos arba paneigiamos neteisėtos veikos aplinkybės. Apelianto teigimu, teismas negali pagrįsti savo sprendimo prielaidomis, spėliojimais, kitokio pobūdžio išvedžiojimais, o privalo priimti motyvuotą ir argumentuotą sprendimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N-756-26/2009). Apelianto nuomone, teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą bei priimdamas procesinį sprendimą, nesivadovavo teise, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bei ATPK 248, 257 straipsniais, 284 straipsnio 1 dalimi. Teismas nesiėmė priemonių pašalinti dėl teisės pažeidimo padarymo laiko bei nustatymo fakto atsiradusių prieštaravimų, o vadovavosi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo gynėjo pateiktomis versijomis bei faktiniais įrodymais neparemtomis išvadomis. Apeliantas nurodo, kad byloje akivaizdžiai atsispindėjo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis užfiksuoti faktai, A. V. neneigė vartojęs alkoholinius gėrimus ir vairavęs transporto priemonę. Teismo padaryta išvada, kad nuo alkoholio vartojimo iki asmens patikrinimo alkotesteriu galėjo ir nepraeiti 15 minučių, apelianto nuomone, išlieka tik prielaida, neparemta jokiais rašytiniais įrodymais, eksperto išvadomis. Pagal Institucijos nustatytą informaciją, vien tik nuo transporto priemonės sustabdymo laiko, 2009 m. gegužės 20 d. 18 val. 36 min., iki patikrinimo alkotesteriu, 18 val. 55 min., praėjo 19 minučių. Tačiau net jeigu nuo alkoholio vartojimo iki tikrinimo būtų nepraėjęs specialiosios techninės priemonės „Drager“ naudojimo instrukcijoje numatytas laikas, tai savaime nereikštų, kad asmens nustatytas neblaivumas vairavimo metu neviršijo leistinos normos. Teismas turėtų svarstyti galimybę skirti byloje ekspertą, kuris pateiktų paaiškinimus dėl alkotesteriu nustatyto parodymo patikimumo. Be to, A. V. po nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, kreipėsi į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, kur jam 2009 m. gegužės 20 d. apie 20 val. 35 min. buvo nustatytas 0,87 promilių girtumo laipsnis. Tačiau minėtos aplinkybės teismas netyrė ir nevertino kaip įrodymo. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą išdėstė savo poziciją dėl bylos nagrinėjimo metu kilusių su proceso dalyvių parodymais susijusių abejonių vertinimo. Pavyzdžiui, byloje Nr. N444?2001/2008 apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad: „byloje esant prieštaringiems įrodymams, tik išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir taip paneigus asmenį kaltinančius įrodymus arba nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, tokias abejones traktuojant asmens naudai, būtų pagrindas nutraukti bylą dėl pažeidimo“.
Atsiliepimas
Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gauti du vienas kitam prieštaraujantys A. V. atsiliepimai. Pirmuoju atsiliepimu A. V. prašo paskirti jam už padarytą administracinį teisės pažeidimą kiek įmanoma švelnesnę nuobaudą, t. y. paskirti baudą, bet neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Antruoju atsiliepimu A. V. atstovas advokatas Deividas Poškus prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 12 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Skundžiamu nutarimu pirmosios instancijos teismas nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną A. V. atžvilgiu nesant jo veiksmuose ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444?4788/2009).
ATPK 256 straipsnio 3 dalis nustato, kad įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Įvertinus šią nuostatą kartu su ATPK 216 straipsniu, nustatančiu organus (pareigūnus), įgaliotus nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas, darytina išvada, jog pagal ATPK 256 straipsnio 3 dalį įrodymus rinkti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje yra įgalioti ir rajonų (miestų) apylinkių teismai, kaip administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantys organai (pareigūnai). ATPK 257 straipsnis nustato, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.
Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, jog A. V. veiksmuose neįrodyta ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis, ir nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylą A. V. atžvilgiu, iš esmės rėmėsi vien R. P. nurodyta aplinkybe, kad jis galėjo suklysti dėl A. V. automobilio sustabdymo laiko, t. y. kad nuo alkoholio vartojimo iki patikrinimo alkotesteriu galėjo nepraeiti 15 min. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė skubotą procesinį sprendimą. Pripažintina, kad byloje yra prieštaringų faktinių duomenų, teismas nesiėmė priemonių prieštaravimus pašalinti. Teismas turėtų nutraukti bylą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir taip yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės. Tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nesiėmė jokių veiksmų, kad kilusios abejonės būtų pašalintos.
Institucijos teigimu, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo po nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo kreipėsi į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, kur jam 2009 m. gegužės 20 d. apie 20 val. 35 min. buvo nustatytas 0,87 promilių neblaivumo laipsnis. Šią aplinkybę būtina ištirti ir įvertinti kartu su kita bylos medžiaga. Tačiau byloje nėra apeliaciniame skunde minimo Vilniaus priklausomybės ligų centro girtumo ar apsvaigimo nustatymo akto Nr. 827.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas nutraukti A. V. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą priimtas nevisapusiškai ir neišsamiai išnagrinėjus bylai reikšmingas aplinkybes, nepašalinus byloje esančių prieštaravimų. Kadangi tinkamam bylos aplinkybių ištyrimui būtina rinkti naujus įrodymus, pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas, byla grąžintina teismui nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas taip pat turi išsiaiškinti, kuriame iš dviejų atsiliepimų pateiktą poziciją palaiko asmuo, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 12 d. nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.