- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-26
- Bylos Nr.
- 2A-605-357/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė, Vilija Valantienė
- Ieškovas
- I. I.
- Atsakovas
- UAB „Skorgenes Boats“
- Kategorijos
- 11.9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. I. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. I. ieškinį atsakovei UAB „Skorgenes Boats“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė I. I. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti Darbo ginčų komisijos 2014 m. birželio 11 d. sprendimą ir papildomai priteisti iš atsakovės „Skorgenes Boats“ jai kompensaciją už nepanaudotas atostogas 138 kalendorines dienas, vidutinį darbo užmokestį už 2013 m. gruodžio mėnesio penkias darbo dienas – 54,49 Eur bei vidutinį darbo užmokestį už uždelsimą atsiskaityti, pripažinti jos atleidimą iš darbo nuo 2014 m kovo l d. už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. neteisėtu ir pripažinti, kad darbo sutartis nutraukta darbuotojo prašymu nuo 2014-12-31 d., prašė priteisti iš UAB „Skorgenes boats“ jai neturtinės žalos atlyginimui 810,94 Eur bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad pas atsakovę dirbo nuo 2007-12-17 vyriausiosios finansininkės pareigose, 2014-05-16 pateikė skundą Darbo Ginčų komisijai dėl neišmokėto darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo bei vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimą atsiskaityti išieškojimo ir tuomet iš atsakovės atsiliepimo sužinojo, kad yra atleista iš darbo nuo 2014-03-01 ne jos rašyto pareiškimo pagrindu, o už tariamai vienkartinį šiurkštų darbo pareigų neatlikimą - už pravaikštas 2014 m. sausio 1-9 dienomis. 2013 m gruodžio 5 d direktorius R. S. liepė ieškovei išeiti iš darbo, todėl ji pateikė prašymą UAB „Skorgenes boats“ dėl darbo sutarties nutraukimo nuo 2013-12-05. Ieškovė buvo įsitikinusi, kad darbo sutartis buvo nutraukta pagal jos prašymą, nes kita informacija nei žodžiu, nei raštu nebuvo pateikta. Ieškovei nebuvo pasirašytinai įteiktas įsakymas dėl atleidimo iš darbo. Ieškovė nurodė, kad iš socialinio draudimo duomenų, prieš kreipiantis į DGK, žinojo apie atleidimo iš darbo pagrindą - DK 127 str. 2 d. Ieškovė terminą skųsti neteisėtą atleidimą iš darbo praleido ne dėl savo nerūpestingumo ar aplaidumo, tačiau dėl darbdavio kaltės.
Atsakovė UAB „Skorgenes boats“ su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad UAB „Skorgenes boats“ generalinis direktorius R. S. 2014 m. kovo 1 d. priėmė įsakymą atleisti ieškovę I. I. iš užimamų vyr. finansininkės pareigų pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., nes ieškovė be pateisinamų priežasčių ilgą laiką nėjo į darbą, įsakymas ieškovei buvo išsiųstas paštu 2014 m. kovo 1 d., nes atsakovas neturėjo galimybės įteikti pasirašytinai, kadangi nuo 2013 m. gruodžio 6 d. ieškovė nėjo į darbą. Ieškovė įsakymą turėjo gauti apie 2014-03-05, reikalavimą pripažinti ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu ji galėjo pareikšti iki 2014 m. balandžio 5 d. Atsakovas reikalavo taikyti ieškinio senatį ieškovės I. I. ieškinyje reiškiamam reikalavimui jos atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Raseinių rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2014 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. DGKS-2852 dalį dėl piniginės kompensacijos už nepanaudotas atostogas 203,74 Eur išieškojimo ir papildomai priteisė iš atsakovės UAB „Skorgenes boats“ ieškovei I. I. 937,24 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensaciją už nepanaudotas atostogas; kitose dalyse Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2014 m. birželio 11 d. sprendimą Nr. DGKS-2852 paliko galioti nepakeistą; ieškinį likusioje dalyje atmetė; iš atsakovės UAB „Skorgenes boats“ ieškovės I. I. naudai priteisė 28,96 Eur atstovavimo išlaidų; priteisė iš atsakovės UAB „Skorgenes boats“ į valstybės biudžetą 28,00 Eur žyminio mokesčio bei 11,38 Eur pašto išlaidų.
Teismas vertino, kad ieškinys dalyje dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo, paduotas praleidus įstatymo numatytą vieno mėnesio terminą jam paduoti, todėl yra atmestinas. Atmetus ieškovės reikalavimą dėl pripažinimo jos atleidimą iš darbo neteisėtu, reikalavimas dėl išvestinio reikalavimo – neturtinės 810,94 Eur žalos atlyginimo taip pat netenkintinas. Nurodė, kad ieškovės atstovė pateikdama atsakovui pareiškimą 2014-01-02, kad I. I. sutinka nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu nuo gruodžio 19 d. turėjo žinoti LR DK 131 str. 1 d. 1 p. numatytus darbo sutarties apribojimus, kad draudžiama atleisti darbuotoją iš darbo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu. LR DK 300 str. 1 d. numato vieno mėnesio teisę kreiptis į teismą, jeigu darbuotojas nesutinka su atleidimu iš darbo, ieškovė apie atleidimo pagrindą pasidomėjo tik 2014-05-09, kreipdamasi į DGK 2014-05-16, t. y. praėjus daugiau nei 2 mėnesiams po atleidimo. Atsakovas SoDrai pateikė neteisingus duomenis, tačiau tai neturi įtakos senaties terminui, nes ir 2014-05-09 ieškovė sužinojusi apie atleidimo pagrindą, jau buvo praleidusi minėtą vieno mėnesio terminą ginčyti atleidimą iš darbo. DGK byloje atsakovo atsiliepimas gautas 2014-06-06, sprendimas priimtas 2014-06-11, o ieškovė į teismą kreipėsi tik 2014-06-30. Lietuvos Respublikos CK 1.131 str. 1 d. nustato, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Pagal Lietuvos Respublikos CK 1.126 str. 2 d. ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį ieškovės reikalavimui pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu. Ieškinys dalyje dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo, paduotas praleidus įstatymo numatytą vieno mėnesio terminą jam paduoti, todėl atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė I. I. prašo panaikinti Raseinių apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. sprendimą dalyje dėl atleidimo iš darbo pagrindo, neturtinės žalos priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, kuriuo pripažinti I. I. atleidimą iš darbo nuo 2014-03-01 už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. neteisėtu, pripažinti tarp I. I. ir UAB „Skorgenes Boats“ sudarytos darbo sutarties nutraukimą darbuotojo prašymu nuo 2014-12-31; priteisti iš atsakovės UAB „Skorgenes Boats“ 810,94 Eur neturtinę žalą ir ieškovės I. I. patirtas procesines išlaidas pirmos bei apeliacinės instancijos teisme.
1. Ieškovei darbdavio 2014-03-01 įsakymas nebuvo įteiktas pasirašytinai. Byloje nėra įrodymo, patvirtinančio net tokio įsakymo išsiuntimą, kas suponuoja išvadą, kad toks įsakymas apskritai nebuvo išsiųstas, todėl ieškovė negalėjo žinoti apie žymėtas pravaikštas ir naujai suformuotą atleidimo pagrindą, ieškovė apie tokią aplinkybę sužinojo tik po kreipimosi į Darbo ginčų komisiją iš 2014-05-09 gauto atsakovės atsiliepimo.
2. Tai, kad ieškovė sutiko būti atleista iš darbo net nedarbingumo laikotarpiu neduoda pagrindo laikyti, kad jos valia nutraukti darbo sutartį buvo išreikšta ydingai ar visai neišreikšta. Tai, kad ieškovė norėjo būti atleista iš darbo ir tai, kad sutiko būti atleista iš darbo nedarbingumo laikotarpiu, neduoda teismui pagrindo pripažinti, kad darbdavio atleidimas iš darbo už tariamas pravaikštas yra pagrįstas ir teisėtas, nes darbdavio pareiga yra tinkamai įforminti darbo sutarties nutraukimą. Jeigu pagal darbdavį jis negalėjo įforminti nuo gruodžio 19 d, tai atleidimo iš darbo data nukeliama į pirmą dieną po nedarbingumo. Taip buvo padaryta analogiškoje situacijoje su kita įmone, kurią atstovavo tas pats direktorius ir kurioje darbo santykiai nutraukiamai beveik analogiškomis aplinkybėmis. Negavusi jokio reikalavimo ir vėl tapusi nedarbinga ieškovė pagrįstai manė, kad iš darbo yra atleista DK 125 str. arba DK 127 str. 1 d. pagrindu. Šios aplinkybės rodo, kad atsakovė kryptingai klaidino ieškovę, siekdama ją atleisti iš darbo DK 136 str. 3 d. 2 p. numatytu pagrindu, o teismas nepagrįstai nurodė, kad dėl pravaikštų atsiradimo atsakinga ieškovė.
3. Atsakovė atleidimo iš darbo pagrindą pakeitė 2014 m. birželio 4 ir 5 dienomis, iki tol atleidimo pagrindas buvo nurodytas - DK 127 str. 2 d., todėl ieškovė negalėjo žinoti apie pagrindo pakeitimą.
4. Ieškovė dėl darbo sutarties nutraukimo, išvarymo iš darbo vietos ir darbdavio klaidinimo, patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, nepatogumus, emocinę depresiją. Ieškovė patirtą neturtinę žalą vertina 810,94 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Skorgenes Boats“ pateiktu atsiliepimu prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, ieškovės apeliacinį skundą atmesti.
1. Kadangi terminas atleidimui ginčyti buvo praleistas, ieškovė I. I. teisme turėjo pareikšti ne tik reikalavimą dėl jos atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, bet ir reikalavimą atnaujinti praleistą terminą atitinkamam ieškinio reikalavimui pareikšti, tačiau to nepadarė, todėl teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus, susijusius su jos atleidimu iš darbo.
2. Ieškovė nebuvo darbe be pateisinamų priežasčių net 17 dienų. Jai turėjo būti žinoma, kad už tokį darbo drausmes pažeidimą jį gali būti atleista iš darbo, todėl net ir negavusi 2014-03 01 UAB „Skorgenes boats“ generalinio direktoriaus įsakymo, nors UAB „Skorgenes boats“ vadovas jį tikrai ieškovei išsiuntė, galėjo pasiskambinti į Sodrą ir sužinoti savo atleidimo iš darbo pagrindą. Ieškovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi, todėl ji turi prisiimti neigiamas pasekmes, kilusias dėl to.
3. Ieškovei neinant į darbą nebuvo galimybės įsakymo įteikti pasirašytinai. Kadangi laiškas ieškovei buvo siunčiamas neregistruota pašto siunta, atsakovė neturėjo galimybės pateikti jokių įrodymų, pagrindžiančių įsakymo išsiuntimo faktą.
4. Ieškovė teisėtai atleista iš darbo, todėl nėra pagrindo priteisti neturtinę žalą.
5. Ieškovė niekuomet neprašė atsakovės, kad ją atleistų iš darbo pagal DK 127 str. 2 d. Byloje yra ieškovės 2013-12-05 prašymas atleisti ją iš darbo pagal DK 127 str. 1 d. nuo 2015-12-05, kurį atsakovė gavo pavėluotai, t.y. jau pasibaigus nurodytai atleidimo iš darbo datai. Taigi, apeliaciniame skunde nurodytas atleidimo iš darbo pagrindas DK 127 str. 2 d. nėra teisingas ieškovės I. I. atleidimo iš darbo pagrindas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Apeliacinės instancijos teisme kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, dalyje dėl atleidimo iš darbo pagrindo bei datos pakeitimo, neturtinės žalos priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo.
Byloje nustatyta, kad ieškovė I. I. 2007 m. gruodžio 17 d. darbo sutarties pagrindu priimta į darbą UAB „Skorgenes boats“ vyriausiąja finansininke. Nagrinėjam ginčui svarbu nustatyti atleidimo iš darbo faktines aplinkybes. Iš šalių pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovė 2013 m. gruodžio 5 d. pateikė darbdaviams UAB „Skorgenes boats“ ir UAB „Skorgenes“ du prašymus atleisti iš darbo pagal DK 127 str. 1 p. ir DK 127 str. 2 p. nuo 2013-12-05 (b.l.6,7). Prašyme dėl atleidimo adresuotame UAB „Skorgenes boats“ ieškovė paaiškino, kad generalinis direktorius atėmė jai reikalingas darbo priemones, liepė palikti bendrovę tuoj pat, todėl ji negalėjo atlikti buhalterinių duomenų perdavimo. Atsakovė UAB „Skorgenes boats“ 2013-12-11 raštu nurodė, kad nėra galimybės atleisti ieškovės iš darbo nuo jos prašomos datos, kadangi prašymas gautas jau praėjus pageidautinai atleidimo iš darbo datai, ir pasiūlė nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu pagal DK 125 str. nuo 2013-12-19, nustatė 7 dienų terminą pranešti apie sutikimą, pažymėjo, kad nepranešus per nustatytą laiką, bus laikoma, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu bus atmestas. Kaip nurodo ieškovė, darbdaviui buvo žinoma apie nedarbingumo laikotarpį 2013 12 06 iki 2013 12 30 ir šios aplinkybės atsakovas iš esmės neneigia. Iš SoDra duomenų matyti, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2013-12-06 iki 2013-12-30 ir nuo 2014-01-10 iki 2014-02-14 turėjo nedarbingumo pažymėjimą.
Iš darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad 2013 m. gruodžio 31 dieną ir 2014 m. sausio 2, 3, 6, 7, 8, 9 dienomis, bei 2014 m vasario 14, 17-21, 24-28 dienomis pažymėtas ieškovės neatvykimas į darbą. Atsakovas UAB „Skorgenes boats“ pateikė 2014 m. sausio 9 d. ir 2014 m. vasario 21 d. reikalavimų pasiaiškinti kopijas, apie kurių išsiuntimą ieškovei rašytinių duomenų nėra (b.l. 44). Byloje pateiktas UAB „Skorgenes boats“ darbuotojos R. K. rašytinis paaiškinimas, kad prašymai išsiųsti ieškovei neregistruotu paštu.
Byloje nustatyta, kad ieškovės atstovė advokatė K. Č. 2014 m. sausio 2 d. pateikė atsakovei pareiškimą, kad I. I. sutinka nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, nemokant piniginės kompensacijos nuo 2013 m. gruodžio 19 d. bei prašo nedelsiant įforminti darbo sutarties nutraukimą (b.l. 148).
Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus informacijos matyti, kad atsakovė UAB „Skorgenes boats“ 2014 m. vasario 28 d. pateikė pranešimą apie ieškovės atleidimą iš darbo nuo 2014 m. kovo 1 d. DK 127 str. 2 d. pagrindu.
2014 m. birželio 4, 5 dienomis atsakovė pateikė prašymą patikslinti duomenis keičiant ieškovės atleidimo straipsnį, nurodant DK 136 str. 3 str. 2 p. Nors atsakovas UAB „Skorgenes boats“ nurodo, kad UAB „Skorgenes boats“ generalinio direktoriaus 2014 m. kovo 1 d. įsakymas paštu buvo išsiųstas ieškovei, tačiau byloje duomenų, kad minėtas įsakymas buvo išsiųstas paštu, nėra. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose 2014 m. kovo 1 d. įsakyme minėtos dienos ir dar 2014 m. vasario 24-28 d. pažymėtos „PB“ (pravaikšta).
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas ieškovės nesupažindino pasirašytinai nei su 2014 m. kovo 1 d. įsakymu bei jo turiniu, nei su 2014 m. birželio 4, 5 dienomis pateiktu prašymu Sodrai patikslinti duomenis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nesant objektyvių rašytinių įrodymų apie įsakymo įteikimą ieškovei, liko nepaneigtas ieškovės nurodomas faktas, kad aplinkybė dėl pakeisto atleidimo iš darbo pagrindo jai tapo žinoma tik iš 2014-05-09 atsakovo atsiliepimo Darbo ginčų komisijos byloje. Iš valstybinio socialinio draudimo informacijos, suteiktos I. I. 2014-05-09 spręstina, kad ieškovei tapo žinoma apie atleidimą iš užimamų pareigų pagal DK 127 str.2 p. nuo 2014-03-01 (b.l.100,101).
Ieškovė ginčija darbo sutarties UAB „Skorgenes boats“ generalinio direktoriaus 2014 m. kovo 1 d. įsakymu nutraukimą, paskiriant drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 136 str. 3 str. 2 p., kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas, nurodant, kad ieškovė 2013 m. gruodžio 31 d., 2014 m. sausio 2, 3, 6, 7, 8, 9, dienomis ir 2014 m. vasario 14, 17-21 dienomis visą darbo dieną nebuvo darbe.
Dėl ieškinio senaties
Ieškinio senaties darbo teisiniuose santykiuose samprata ir teisinis reglamentavimas įtvirtintas DK 27 straipsnio nuostatose. Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (teisme). Bendrasis ieškinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu DK ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų (DK 27 straipsnio 2 dalis). Pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – ieškinio senačiai taikomos Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nuostatos, jeigu DK ir kituose darbo įstatymuose nėra specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties terminų taikymo, turi būti kompleksiškai įvertintos DK įtvirtintos nuostatos, nustatoma, ar konkrečiu atveju turi būti taikomas bendrasis ieškinio senaties terminas, nustatytas darbo teisiniams santykiams, ar įstatyme yra įtvirtintas trumpesnis ieškinio senaties terminas konkretiems atvejams bei kompleksiškai atsižvelgiama į CK bei CPK teisės normas, kurios taikomos tais atvejais, kai tam tikriems su ieškinio senatimi susijusiems klausimams spręsti nėra įtvirtinto teisinio reglamentavimo pagal specialiąsias darbo teisės normas.
DK 297 straipsnio 1 dalyje, kuria sprendime vadovavosi bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nustatytas sutrumpintas – vieno mėnesio – senaties terminas darbo sutartyje nustatytų darbo sąlygų pakeitimo, nušalinimo nuo darbo darbdavio iniciatyva ir atleidimo iš darbo teisėtumo reikalavimams.
Pažymėtina, kad DK 297 straipsnio 1 dalyje nustatytas ginčų, kuriems kilus darbuotojas per vieną mėnesį turi teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, kategorijų sąrašas yra baigtinis ir negali būti plečiamai aiškinamas. Ginčui dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo DK sutrumpinto ieškinio senaties termino kreiptis į teismą teisminės gynybos nenustato. Įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį, yra nustatytas DK 27 straipsnyje, šio straipsnio 2 dalyje – bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas darbo kodekso reglamentuojamiems santykiams. Teisėjų kolegija pažymi, kad DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas Darbo kodekso reglamentuojamiems santykiams taikomas tuo atveju, kai Darbo kodeksas ir kiti darbo įstatymai nenustato sutrumpintų ieškinio senaties terminų.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškinio senaties terminas ieškovės reikalavimui ginčyti atleidimo datą prasidėjo 2014-05-09, kai ieškovei tapo žinoma apie atleidimą iš užimamų pareigų nuo 2014-03-01 pagal DK 127 str. 2 p., tačiau reikalavimui ginčyti atleidimo pagal DK 136 str. 3 str. 2 p. pagrindą ieškinio senatis prasidėjo 2014-06-06 sužinojus apie įrašo pakeitimą.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė neginčija atleidimo iš darbo fakto, nereikalauja grąžinti į darbą ar priteisti kompensaciją, jos reikalavimas iš esmės susijęs su atleidimo pagrindo pakeitimu nuo prašyme nurodytos datos. Taigi, darbuotojui ginti savo pažeistas teises, pareiškiant ieškinį dėl darbo ginčo – atleidimo iš darbo formuluotės bei datos pakeitimo, taikytinas DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas (LAT 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2008). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė vieno mėnesio senaties terminą (kuris skaičiuotinas nuo 2014-06-06), kadangi įstatymas numato bendrą trijų metų ieškinio senaties terminą nagrinėjam ginčui. Nagrinėjamoje byloje ieškovė neginčija darbo sutarties nutraukimo, neteigia, kad darbo santykiai nutraukti nesant ieškovės valios, taip pat nesiekia tęsti ar atnaujinti nutrauktų darbo santykių, sutinka su atleidimu iš darbo. Ieškovės reikalavimas yra nustatyti, jog darbo sutartis nutraukta nuo 2014 m. gruodžio 31 d. DK 127 straipsnio 2 dalies pagrindu, bet ne darbdavio vienašališkai dokumentuose nurodytu kitokiu teisiniu pagrindu ir kitokia data. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks ieškinio reikalavimas vertintinas kaip reikalavimas dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo, darbo sutarties nutraukimo laiko bei teisinio pagrindo nustatymo ir šios kategorijos reikalavimai nepriskirtini DK 297 straipsnio 1 dalyje nustatytoms ginčų kategorijoms, kurioms taikytinas sutrumpintas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas.
Teisėjų kolegija vertina, kad ieškovė ieškinio senaties termino nepraleido, ginčijamas atleidimo pagrindas jai tapo žinomas tik susipažinus su UAB „Skorgenes Boats“ atsiliepimu, kaip minėta, būtent nuo atsiliepimo įteikimo datos pradedama skaičiuoti ieškinio senatis. Ieškinys dėl atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo patektas 2014 m. birželio 26 d., taigi, ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino.
Dėl darbo santykių nutraukimo ir atleidimo pagrindo pakeitimo
Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad ieškovei atsakovės UAB „Skorgenes boats“ įsakymas dėl atleidimo iš darbo nebuvo įteiktas, kadangi ant įsakymo nėra ieškovės parašo, jog su juo susipažinta, byloje nėra pašto siuntos, iš kurios būtų galima matyti, kad toks įsakymas buvo įteiktas. Atleidimo iš darbo įsakymą tinkamai įteikti turi darbdavys, vertintina, kad atsakovė UAB „Skorgenes boats“, žinodama, kad ieškovė siekia darbo santykius nutraukti pagal DK 127 straipsnio 1 dalį, arba šalių susitarimu, bei kad ieškovė tam turi įstatyme numatytą teisę bei pagrįstą lūkestį dėl šalių santykių nutraukimo, nebuvo apdairi ir rūpestinga, neįformino atleidimo laiku, o priėmus įsakymą dėl atleidimo iš darbo tinkamai neįteikė ieškovei, kas akivaizdžiai reiškia ieškovės, kaip silpnesnės darbo santykių šalies, interesų pažeidimą.
Teisėjų kolegija vertina, kad svarbu aptarti aktualų Darbo ginčų komisijos sprendimą, kuriame pasisakyta dėl analogiškos situacijos nagrinėjamai bylai. Darbo ginčų komisija 2014 m. vasario 18 d. sprendimu pripažino, kad darbo sutartis tarp ieškovės I. I. ir UAB „Skogenes“ nutrūko 2013 m. gruodžio 31 d. pagal DK 127 straipsnio 2 dalį. Darbo ginčų komisija nustatė, kad ieškovė I. I. kreipėsi į darbdavį dėl darbo sutarties nutraukimo nuo prašymo dienos, darbdavys, neprivalėjo ieškovės atleisti nuo jos prašyme nurodytos dienos, kadangi ieškovė turėjo nedarbingumą, o atleidimas ligos atveju yra negalimas, atleidimo iš darbo diena perkeliama į pirmą darbo dieną po ligos. Ieškovė 2013-12-05 tam pačiam dviejų įmonių vadovui, tą pačią dieną, įteikė du pareiškimus dėl atleidimo iš darbo, todėl esant analogiškai situacijai, po Darbo ginčų komisijos sprendimo paskelbimo 2014-02-18, ieškovė turėjo teisėtą pagrindą manyti, kad ir darbdavys UAB „Skorgenes boats“ tinkamai įformins darbo sutarties nutraukimą, jos nurodomu pagrindu. Iš bylos duomenų matyti, kad tarp šalių buvo priešiški santykiai, kaip teigia ieškovė, darbdavys nebeįleido į darbo vietą, todėl tolesnis bendradarbiavimas nebuvo galimas.
Pažymėtina, kasacinis teismas yra nurodęs, kad lemiamą reikšmę DK 127 straipsnio 1 dalies taikymui turi darbuotojo, o ne darbdavio valia nutraukti darbo sutartį. Darbdaviui kyla pareiga aiškintis bei vertinti susidariusią situaciją ne tik remiantis tiesiogiai teisės normose suformuluotais reikalavimais, bet ir bendrųjų darbo teisės principų, įvardytų DK 35 straipsnyje, aspektu. Darbdavio elgesys, kai jis, esant neaiškiam darbuotojo prašymui atleisti iš darbo, parinko sau palankų atleidimo iš darbo pagrindą, vertintinas kaip pažeidžiantis DK 35 straipsnyje įtvirtintus darbo teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. AB "Kraft Foods Lietuva", bylos Nr. 3K-3-201/2013.
DK 127 str. 1d. nustato, kad darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų, kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas ir kitoks įspėjimo terminas, bet jis negali viršyti vieno mėnesio. Įspėjimo terminui pasibaigus, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys privalo įforminti darbo sutarties nutraukimą ir atsiskaityti su darbuotoju. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2013-12-05 prašė nutraukti darbo sutartį nuo prašymo padavimo datos priežastimi nurodydama darbdavio veiksmus. Darbdavys neprivalėjo atleisti nuo šios datos, tačiau praėjus 14 dienų nuo prašymo padavimo ir ieškovei turint nuo 2013-12-06 iki 2013-12-30 nedarbingumą, turėjo besąlygišką pareigą tenkinti ieškovės prašymą ir nutraukti darbo sutartį arba kitą dieną pasibaigus nedarbingumui t. y. 2013-12-31, arba darbuotojo prašymu ir nedarbingumo laikotarpiu t.y. nuo 2013-12-19.
Pažymėtina, darbdavys pasiūlydamas nutraukti darbo santykius vėlesne data, DK 125 str. pagrindu t.y. šalių susitarimu, o ieškovei per 14 dienų nepateikus sutikimo bei neatvykus į darbą, privalėjo spręsti dėl atleidimo iš darbo ieškovės pareiškime nurodytu DK 127 str. 1d. pagrindu. Ieškovė pasibaigus nedarbingumui į darbą nebėjo, darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nuo 2013-12-31 pažymėtas darbo laikas neatitinka faktinių aplinkybių, taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė turėjo teisę pasinaudoti DK 127 str. 1d. nuostata ir teise po 14 dienų nutraukti darbą. Todėl konstatuotina, kad ieškovei pateikus pareiškimą 2013-12-05 atleisti iš darbo DK 127 str.1 d. pagrindu ir turint nedarbingumą, šalių darbo santykiai nutrūko 2013-12-31 pareiškime nurodytu pagrindu.
Taigi, teismas netinkamai vertino darbo santykių nutraukimo faktines aplinkybes, neatsižvelgė į tai, kad atsakovė UAB „Skorgenes Boats“ ieškovės I. I. atleidimo iš darbo pagrindą pakeitė tik 2014 m. birželio 4 ir 5 dienomis, o iki tol atleidimo pagrindas buvo oficialiai fiksuojamas DK 127 str. 2 d., todėl ieškovė, neturėdama atleidimo iš darbo įsakymo, negalėjo numatyti, kad atsakovė atleidimo pagrindą gali po kurio laiko pakeisti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareigą domėtis darbo sutarties nutraukimu perkėlė vien ieškovei, neatsižvelgė, kad atsakovės elgesys nebuvo tinkamas, kad ji nesilaikė darbo kodekse numatyto reikalavimo tinkamai perduoti atleidimo iš darbo įsakymo.
Įvertinusi byloje aptartus įrodymus teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje įrodyta, jog ieškovės darbo santykiai atsakovės bendrovėje nutrūko nuo 2014-12-31, taigi, yra pagrindas pripažinti juos nutrauktais pagal DK 127 straipsnio 1 dalį, darbuotojo prašymu. Teisėjų kolegija įvertina aplinkybę, kad darbdavys neįformino atleidimo iš darbo nuo darbo santykių pasibaigimo ir tai sukėlė pasekmes iki 2014-03-01 duomenų apie ieškovės atleidimą perdavimo SoDrai. Iki šio termino ieškovė buvo laikoma dirbančia UAB „Skorgenes Boats“, per laikotarpį nuo 2014-01-10 iki 2014-03-01 buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, mokama ligos pašalpa, buvo skaičiuojamos visos socialinio draudimo rūšys draudimo laikotarpiu (b.l.103). Konstatavus, kad darbo santykiai faktiškai nutrūko 2014-12-31, nėra pagrindo pripažinti ieškovę pažeidusią darbo drausmę iki atleidimo iš darbo duomenų perdavimo 2014-03-01, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas atleidimo iš darbo datos nekeisti ir laikyti atleista ne nuo ieškinyje nurodytos datos, bet nuo 2014-03-01.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Ieškovė reiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir savo patirtą neturtinę žalą vertina 810,94 Eur suma.
Pažymėtina, kad sutrumpinto ieškinio senaties termino reikalavimams atlyginti žalą DK nenustatyta. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad reikalavimams atlyginti žalą taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Aiškindamas ir taikydamas šias materialinės teisės normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas pažeistų darbo sutarties šalių teisių gynimo būdas (DK 250 straipsnis), taikomas tada, jeigu nustatomos būtinosios atsakomybės sąlygos: neteisėta veika, dėl neteisėtos veikos patirta neturtinė žala, priežastinis neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryšys, kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje B. T. v. Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centras, bylos Nr. 3K-3-37/2009). Darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pavyzdžiui, kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. AB „Vievio paukštynas“, bylos Nr. 3K-3-10/2006). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje A. G. v. UAB „Skuodo komunalinis ūkis“, bylos Nr. 3K-3-400/2008).
Darbo teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų (DK 35 straipsnio 1 dalis). Jeigu darbdavys savo teises įgyvendina nesilaikydamas šių nuostatų arba be teisėto pagrindo atlieka veiksmus ir dėl to padaroma neturtinė žala, tai gali būti darbdavio prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą atsiradimo pagrindas (DK 1 straipsnio 1 dalis, 248 straipsnio 4 punktas, 250 straipsnis, CK 1.1 straipsnio 3 dalis, 6.250 straipsnis).
DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, kurios dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodė, jog patyrė dvasinius išgyvenimus dėl atsakovės veiksmų.
Iš anksčiau išdėstytų argumentų matyti, kad atsakovė netinkamu pagrindu nutraukė darbo santykius, neperdavė ieškovei įsakymo, dėl atsakovės aplaidumo Sodrai pateikti duomenys atsakovės iniciatyva buvo keisti, taigi, atsakovė neteisėtai atleido ieškovę DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu. Šiuo aspektu konstatuotina, kad ieškovei neturtinė žala kilo dėl darbdavio netinkamo darbo sutarties nutraukimo įforminimo ir su juo (netinkamu įforminimu) susijusių aplinkybių. Tarp darbdavio veiksmų ir ieškovei kilusios neturtinės žalos yra priežastinis ryšis. Darbdavio kaltė pasireiškė atidumo ir rūpestingumo stoka, nebendradarbiavimu su ieškove. Tačiau ir pati ieškovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, nesiėmė visų galimų priemonių laiku išsiaiškinti, kodėl darbo sutartis nutraukta ne nuo jos prašyme nurodytos dienos, todėl ieškovės patirta neturtinė žala yra mažintina. Teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas ieškovei priteistinos neturtinės žalos dydį sumažinti iki 200 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Ieškovė pirmosios instancijos teisme prašė iš atsakovės priteisti 144,81 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keičiamas ieškovės naudai, jai priteisiama proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (70 proc.) 101.37 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme iš atsakovės.
Apeliacinėje instancijoje ieškovė nepateikė patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrindimo, todėl šios išlaidos jai nepriteisiamos.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą bei įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą iš dalies pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl teismas nepasisako dėl tų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kurie yra teisiškai nereikšmingi ir neįtakoja teismo procesinio sprendimo teisėtumo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo ir neturtinės žalos priteisimo.
Pripažinti I. I. atleidimą iš darbo nuo 2014-03-01 už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. neteisėtu, pripažinti, kad tarp I. I. ir UAB „Skorgenes Boats“ sudaryta darbo sutartis nutrūko darbuotojo prašymu pagal DK 127 str. 1d.
Priteisti iš atsakovės UAB „Skorgenes Boats“ (į. k. 300009917) 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo ieškovės I. I. (a. k. (duomenys neskelbtini)) naudai.
Priteisti iš atsakovės UAB „Skorgenes Boats“ 101.37 Eur (šimtą vieną eurą 37 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės I. I. naudai.
Likusioje dalyje Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims.