Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-10-22 · Civilinė byla Nr. e2-1611-450/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutartis · 2020-09-08Vilniaus apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2020-10-22Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-22
Bylos Nr.
e2-1611-450/2020
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00880-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Asta Radzevičienė (pirm.)
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Atsakovas
Maisto Servisas MB
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1611-450/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00880-2020-5Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.2.1.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 22 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės mažosios bendrijos „Maisto servisas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria atsakovei iškelta bankroto byla, civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei mažajai bendrijai „Maisto servisas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija, VMI) kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovei mažajai bendrijai (toliau – MB) „Maisto servisas“ (toliau – įmonė, atsakovė) bankroto bylą. Nurodė, kad pareiškimo parengimo dieną vien ieškovei pradelsti atsakovės įsipareigojimai sudaro 7 669,92 Eur. Šios nepriemokos išieškoti nepavyko, nes, pagal antstolio pateiktus patvarkymus dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, įmonė turto ir pajamų neturi; įmonė jau 2 metus nėra teikusi finansinės atskaitomybės, o paskutiniame įmonės pateiktame balanse už 2017 m. bendrovės įsipareigojimai ženkliai viršija turto vertę.

Atsiliepimas

2. Atsakovės MB „Maisto servisas“ direktorius A. G. paaiškino, kad atsakovė yra moki ir ankstesniais laikotarpiais vykdė didelės apimties sandorius; šiuo metu aiškinasi dėl pareiškėjos nurodomos skolos ir, esant neginčijamai reikalavimo teisei į atsakovę, bus siekiama taikaus ginčo sprendimo. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi tenkino atsakovės MB „Maisto servisas“ direktoriaus A. G. prašymą ir pratęsė atsakovei terminą atsiliepimui pateikti bei bylos nagrinėjimą atidėjo. Tačiau nei iki teismo nustatyto termino, 2020 m. rugsėjo 1 d., nei iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje iš esmės pradžios, atsakovė atsiliepimo bei teismo reikalautų dokumentų nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartimi iškėlė atsakovei MB „Maisto servisas“ bankroto bylą ir įmonės nemokumo administratore paskyrė uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Bankroto vizija“.

4. Teismas nustatė, kad tiek teismų informacinėje sistemoje LITEKO (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 3 straipsnio 4 punktas, 15 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis), tiek rašytinėje bylos medžiagoje nėra duomenų, kad atsakovei būtų keliama ar iškelta restruktūrizavimo byla.

5. Teismas taip pat nustatė, kad Juridinių asmenų registre MB „Maisto servisas“ įregistruota 2014 m. rugsėjo 8 d., jos vadovu nuo 2014 m. rugsėjo 8 d. buvo A. G.. MB „Maisto servisas“ finansinės atskaitomybės dokumentus Juridinių asmenų registro tvarkytojui yra teikusi tik už 2017 m. Iš šių dokumentų matyti, kad 2016 m. įmonė turėjo 21 837 Eur vertės turto, 49 294 Eur įsipareigojimų (trumpalaikių įsipareigojimų); veikė nuostolingai (patyrė 27 457 Eur nuostolį). Įmonės 2017 m. balansas rodo, kad įmonė 2017 m. turėjo 49 242 Eur vertės turto; per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai siekė 74 445 Eur, t. y. viršijo turimo turto vertę, tuo tarpu įmonės nuostolis 2017 m. siekė 25 203 Eur. Kelių transporto priemonių registro duomenimis, transporto priemonių atsakovės vardu nėra registruota, Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad įmonė nuosavybės teise neturi ir nekilnojamojo turto. Antstolių informacinės sistemos duomenimis iš MB „Maisto servisas“ išieškoma 1 165,98 Eur skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) naudai, 2 393,28 Eur skola Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai, 850,17 Eur skola O. Š., 1 748,19 Eur skola – M. T., 107,29 Eur skola UAB „Dezinfa“, 452,99 Eur skola UAB „Eurohorecana“, 819,21 Eur skola UAB „Klaipėdos mėsinė“, 820,77 Eur skola UAB „Sanitex“. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, šiais metais nėra iškelta bylų atsakovės atžvilgiu. Ieškovė nurodė ir atsakovė neginčijo, kad vien įsiskolinimo šiai kreditorei suma gali viršyti 7 tūkstančius eurų. Visi šie duomenys, teismo vertinimu, neabejotinai patvirtina didelio kiekio pradelstų įsipareigojimų, ženkliai viršijančių įmonės turimą turtą, buvimą, įmonės nesugebėjimą ilgą laiką atsiskaityti su kreditoriais, įskaitant ir mokėti privalomus mokesčius valstybės ir valstybinio socialinio draudimo biudžetams, kas savo ruožtu leido teismui spręsti apie jos nemokumą, kaip sąlygą bankroto bylos iškėlimui. Teismas pažymėjo, kad ieškovės pateiktuose į bylą antstolių, vykdančių mokestinių nepriemokų, susidariusių dar nuo 2016 m., išieškojimą aktuose dėl išieškojimų negalimumo, taip pat konstatuota, jog įmonė iš esmės neturi jokių pajamų ir turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą ir tokiu būdu padengti įsiskolinimus.

6. Teismas, įvertinęs atsakovės finansinę padėtį, sprendė, jog šiuo metu įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, jos pradelsti įsipareigojimai viršija turimą turtą, o duomenų apie tai, kad atsakovės finansinė padėtis galėtų artimiausiu metu pagerėti, nėra, t. y. byloje nėra duomenų, kad atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) kreditoriams yra laikinas. Nors atsakovė nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį, iš kuriuo būtų galima spręsti apie atsakovės poziciją dėl bankroto bylos jai iškėlimo bei galimybės užtikrinti bendrovės mokumą, o iš pateikto prašymo atnaujinti terminą atsiliepimui bei dokumentams pateikti turinio galima spręsti, jog atsakovė nesutinka su bankroto bylos jai iškėlimu, laikydama save mokia ir finansinių sunkumų neturinčia įmone, tačiau, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes (įmonės balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, antstolių vykdomus išieškojimus ir pan.), į tai, kad atsakovė, nepaisant jai papildomai suteikto termino, teismui nei atsiliepimo, nei visų teismo reikalautų dokumentų, reikšmingų bankroto bylos iškėlimo pagrindui įvertinti, taip ir nepateikė, elgėsi procese pasyviai, teismas darė išvadą, kad atsakovės turtinė padėtis atitinka JANĮ 2 dalies 7 straipsnyje nurodytą nemokumo sąvoką, o byloje esantys įrodymai patvirtina, jog šiuo atveju nėra ir JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 2 ir 4 punktuose numatytų aplinkybių, kurioms esant bankroto byla turėtų būti nekeliama.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atsakovė MB „Maisto servisas“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

7.1. Teismas vertino tik 2017 m. atsakovės finansinius duomenis, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Skundžiamos nutarties priėmimo dieną Juridinių asmenų registre jau buvo registruoti 2018 m. ir 2019 m. atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentai (rinkiniai). Taigi nors atsakovė ir praleido terminą atsiliepimui ir finansiniams dokumentams teismui pateikti, tačiau teismas galėjo įvertinti gerokai naujesnius atsakovės finansinius duomenis.

7.2. Teismas galėjo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apklausti liudytojais asmenis, turinčius informacijos apie juridinio asmens veiklą, turtą ir kt., turint klausimų dėl finansinių duomenų tikslumo, inicijuoti reikiamų dokumentų ir informacijos išreikalavimą ir pan., tačiau šių galimybių netaikė. Skundžiama nutartis priimta neišnaudojus visų galimybių nustatyti atsakovės finansinę būklę, pažeidžiant viešąjį interesą, teisingumo principą, JANĮ nuostatas bei nesivadovaujant suformuota teismų praktika.

7.3. 2019 m. atsakovė veiklos nevykdė, tačiau 2020 m. ūkinę–komercinę veiklą atnaujino, pradėjo pasirašinėti sutartis dėl paslaugų teikimo, taip pat iš dalies padengė skolą pareiškėjai ir kreipėsi dėl mokėjimo grafiko sudarymo. Šiuo metu pareiškėja vertina atsakovės pateiktą prašymą ir yra reali galimybė, kad atsakovės prašymą patenkins.

7.4. Vadovaujantis 2019 m. gruodžio 31 d. atsakovės finansiniais dokumentais (aktualūs 2020 m. finansiniai dokumentai bus pateikti teismui bylos nagrinėjimo metu, nes buhalterė, būdama užsienio valstybėje, šių dokumentų fiziškai persiųsti atsakovei negalėjo, nors šie dokumentai ir yra parengti), atsakovė turi turto, o kadangi ji pradėjo vykdyti ūkinę–komercinę veiklą, atsakovė laikytina gyvybingu ir mokiu juridiniu asmeniu, kuriam bankroto byla neturi būti keliama.

7.5. Pareiškėja nėra išnaudojusi visų tariamai jos pažeistų teisių gynybos būdų, todėl bankroto bylos kėlimas atsakovei negali būti pateisinamas.

Atsiliepimas

8. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

8.1. Teismas išsamiai įvertino apeliantės mokumą ir pagrįstai konstatavo, kad apeliantė yra nemoki, duomenų apie tai, jog atsakovės finansinė padėtis galėtų artimiausiu metu pagerėti, nėra. Ieškovė kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo MB „Maisto servisas“, nes apeliantė nevykdo pareigos laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę. MB „Maisto servisas“ nustatytu terminu nesumokėjo gyventojų pajamų mokesčio už 2018 m. gegužės ir birželio mėn., pelno mokesčio už 2017 m. ir už 2018 m. bei pridėtinės vertės mokesčio už 2017 m. sausio, vasario, balandžio, gegužės, birželio, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, gruodžio mėn. bei už 2018 m. balandžio, gegužės, birželio mėn. Nors ieškovė nuo 2017 m. lapkričio mėn. taiko mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo veiksmus, tačiau per trejus metus išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko ir antstolis grąžino vykdomuosius dokumentus su išieškojimo negalimumo aktu. Įvairiose antstolių kontorose vykdomi išieškojimai iš MB „Maisto servisas“ ir kitų kreditorių naudai, vykdomosios bylos neįvykdytos nuo 2018 m. Taigi, akivaizdu, jog apeliantės sunkumai nėra laikino pobūdžio.

8.2. Apeliantė, net ir žinodama apie keliamą bankroto bylą, nesumokėjo mokestinės nepriemokos ar didžiosios jos dalies. 2020 m. rugsėjo 4 d. apeliantė sumokėjo 400 Eur sumą, taigi šiai dienai bendrovės įsiskolinimas yra 7 269,92 Eur.

Šalies argumentai

8.3. Ieškovė 2020 m. rugsėjo 8 d. gavo MB „Maisto servisas“ prašymą atidėti iki 2021 m. gruodžio 31 d. ir išdėstyti 7 269,92 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimo dviejų metų laikotarpyje, tačiau vien prašymo sudaryti mokestinės paskolos sutartį pateikimas nereiškia, kad toks prašymas bus tenkintas ar atsakovė bus laikoma tinkamai įvykdžiusi mokestinę prievolę, ar įsiskolinimas valstybės biudžetui laikytinas nepradelstu. Ieškovė savo atsakyme į MB „Maisto servisas“ prašymą nurodė, kokio pobūdžio prašymus ir kokia tvarka apeliantė gali pateikti dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo ir išdėstymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas, konstatavęs atsakovės nemokumą, iškėlė jai bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Ginčijamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina laikydamasis atskirojo skundo ribų, t. y. pagal atskirajame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas ir absoliučių ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė ( CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

10. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo JANĮ, kurio normos bus taikomos nagrinėjamoje byloje.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

11. Atsakovė MB „Maisto servisas“ su atskiruoju skundu pateikė įmonės balansų už 2018 m., 2019 m. bei 2020 m. liepos 31 d., pelno (nuostolių) ataskaitų už 2018 m., 2019 m., juridinių asmenų registro tvarkytojo duomenų bazės išrašo, 2020 m. rugsėjo 8 d. prašymo atidėti ir išdėstyti dalimis mokestinės nepriemokos sumokėjimą, mokėjimo nurodymo, kuriuo sumokėta 400 Eur Valstybinei mokesčių inspekcijai, bei Reklamos ir rinkodaros konsultacijų paslaugų sutarties kopijas.

12. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą bei į tai, kad byloje nėra duomenų apie atsakovės piktnaudžiavimą įrodymų teikimo teise ir vertindamas, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinio proceso neužvilkins, priima apeliantės pateiktus naujus įrodymus, kuriuos vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

Dėl teismo vaidmens nemokumo procese

13. Atsakovės vadovas teigia, kad skundžiama nutartis priimta neišnaudojus visų galimybių nustatyti atsakovės finansinę būklę, pažeidžiant viešąjį interesą, teisingumo principą, nes nutarties priėmimo dieną Juridinių asmenų registre jau buvo registruoti 2018 m. ir 2019 m. atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentai (rinkiniai); be to, teismas galėjo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apklausti liudytoju, turinčius informacijos apie juridinio asmens veiklą, turtą ir kt., turint klausimų dėl finansinių duomenų tikslumo, inicijuoti reikiamų dokumentų ir informacijos išreikalavimą ir pan.

14. Apeliacinės instancijos teismas su pastarąja apeliantės pozicija nesutinka ir mano, kad atsakovės nurodyti argumentai dėl teismo aktyvumo yra visiškai nepagrįsti. Visų pirma, pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį, išsamiai ir visapusiškai ištyręs į bylą pateiktus duomenis, vadovaudamasis taikytina teise bei savo vidiniu įsitikinimu, atsižvelgęs į aktualią teismų praktiką byloje nagrinėjamais klausimais. Sprendžiant dėl atsakovės mokumo, pirmosios instancijos teismo įvertinta atsakovės turtinė padėtis laikytina realia skundžiamos nutarties priėmimo momentui, nes ji buvo nustatyta tiek pagal byloje, tiek ir viešuosiuose registruose esančius duomenis. Antra, už tai, kad teismui laiku nebuvo pateikta naujausia informacija apie atsakovės turtinę padėtį, nagrinėjamu atveju atsakingas tik atsakovės vadovas, o ne teismas, nagrinėjęs atsakovės nemokumo bylą. Juo labiau kad pirmosios instancijos teismas, 2020 m. rugpjūčio 10 d. gavęs atsakovės MB „Maisto servisas“ direktoriaus A. G. prašymą pratęsti atsakovei nustatytą terminą atsiliepimui pateikti ir bylos nagrinėjimą atidėti, 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi atsakovės vadovo prašymą tenkino ir pratęsė atsakovei terminą atsiliepimui pateikti bei bylos nagrinėjimą atidėjo. Tačiau atsakovės vadovas nei iki teismo nustatyto termino, 2020 m. rugsėjo 1 d., nei iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje iš esmės pradžios atsiliepimo bei teismo reikalautų dokumentų nepateikė. Aktualius duomenis apie įmonės finansinę būklę apeliantės vadovas pateikė tik apeliacinės instancijos teismui kartu su atskiruoju skundu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, beveik dviejų mėnesių laikotarpis (nuo 2020 m. liepos 8 d. nutarties, kuria atsakovei buvo nustatytas terminas iki 2020 m. liepos 29 d. pateikti atsiliepimą į ieškinį, įteikimo iki 2020 m. rugsėjo 8 d., kai byla teismo posėdyje buvo išnagrinėta iš esmės) yra pakankamas parengti ir pateikti teismui aktualius dokumentus, pagrindžiančius įmonės finansinę padėtį.

15. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog nors yra pripažįstama, kad bankroto bylose esama viešojo intereso ir teismo vaidmuo teisminiame bankroto procese yra aktyvus, tačiau tai nereiškia, kad įrodymų rinkimo ir įrodinėjimo pareigą, paneigiant bendrą proceso rungtyniškumo principą, turi tik teismas – atsakovės direktorius turi procesinę pareigą teikti aktualius įrodymus, patvirtinančius savo nurodomą faktą apie įmonės mokumą ir finansinių sunkumų laikinumą, kurios, nagrinėjant bankroto bylą pirmosios instancijos teisme, nevykdė. Teismų praktikoje pažymima, kad bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2184-798/2016; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-525-241/2018). Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovės argumentai dėl teismo neaktyvumo yra visiškai nepagrįsti, todėl atmestini.

Dėl atsakovės (ne)mokumo

16. Apeliantė atskirajame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu nemokumo vertinimu, teikdama, kad teismas vertino neaktualius duomenis; atsakovė 2020 m. atnaujino ūkinę–komercinę veiklą, turi turto, pradėjo pasirašinėti sutartis dėl paslaugų teikimo, taip pat iš dalies padengė skolą pareiškėjai ir kreipėsi dėl mokėjimo grafiko sudarymo, todėl laikytina gyvybingu ir mokiu juridiniu asmeniu, kuriam bankroto byla neturi būti keliama.

17. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

18. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

19. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

20. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad apeliantė registruoto kilnojamojo ir / ar nekilnojamojo turto neturi. Šios aplinkybės neginčija ir pati apeliantė. Iš apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateiktų MB „Maisto servisas“ 2018 metų, 2019 metų bei 2020 m. liepos 31 d. balansų matyti, kad nuo 2018 metų iki 2020 m. liepos 31 d. apeliantės turtas yra neigiamas -2 477 Eur (iš jų 2 216 Eur ilgalaikis turtas, -4 693 Eur trumpalaikis turtas). Tuo tarpu mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai nurodytu laikotarpiu sudarė 29 965 Eur. Taip pat iš 2018 metų, 2019 metų bei 2020 m. liepos 31 d. pelno (nuostolio) ataskaitų nustatyta, kad 2018 metais apeliantė patyrė 28 806 Eur nuostolį; 2019 m. bei 2020 m. apeliantė veiklos nevykdė.

21. Apeliantės teigimu, ji nutarties 20 punkte nurodytus balansus ir pelno (nuostolio) ataskaitas pateikė juridinių asmenų registro administratoriui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kartu su atskiruoju skundu teiktuose balansuose bei pelno (nuostolių) ataskaitose ir juridinių asmenų registro administratoriui teiktuose balansuose bei pelno (nuostolių) ataskaitose nurodyti duomenys esmingai skiriasi. Iš MB „Maisto servisas“ 2018 metų ir 2019 metų balansų, teiktų juridinių asmenų registro administratoriui, matyti, kad apeliantės turtas yra neigiamas -2 126 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai nurodytu laikotarpiu sudarė 58 865 Eur. Taip pat iš 2018 metų pelno (nuostolio) ataskaitos, pateiktos juridinių asmenų registro administratoriui, nustatyta, kad 2018 metais apeliantė patyrė 57 354 Eur nuostolį, o ne 28 806 Eur nuostolį.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas vertino 2017 metų duomenis, tačiau apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų apeliantės finansinių veiklos rodiklių.

23. Apeliantė, siekdama pagrįsti savo mokumą ir gyvybingumą, apeliacinės instancijos teismui pateikė apeliantės MB „Maisto servisas“ vadovo ir UAB „Balt Furn” pasirašytą 2020 m. rugpjūčio 25 d. sutartį dėl rinkodaros ir reklamos paslaugų, pagal kurią įsipareigojo teikti reklamos ir rinkodaros paslaugas žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose; valandinis įkainis 45 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, pažymi, kad apeliantė nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių minėtos sutarties realų vykdymą ar realiai gautą naudą. Antra, pati apeliantė Juridinių asmenų registro administratoriui teiktuose dokumentuose nurodo, kad jos pagrindinė veikla yra maitinimo paslaugos, o ne rinkodaros paslaugos. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad minėta sutartis nepagrindžia apeliantės veiklos vykdymo.

24. Apeliantė nesutikimą su skundžiama nutartimi grindžia ir tuo, kad ji kreipėsi į ieškovę su prašymu išdėstyti nepriemokos sumokėjimą bei, kad, siekdama atsiskaityti su kreditore, Valstybinei mokesčių inspekcijai pervedė 400 Eur. Apeliantė, kreipiantis ieškovei į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, buvo jai skolinga 7 669,92 Eur. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 7 669,92 Eur įsiskolinimas Valstybinei Mokesčių inspekcijai susidarė nuo 2017 metų ir tik ieškovei pateikus prašymą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, apeliantė 2020 m. rugsėjo 4 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo Valstybinei mokesčių inspekcijai 400 Eur, todėl, ieškovės teigimu, jos atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimo dienai, apeliantės skola yra 7 269,92 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad atsakovė sumokėjo dalį savo skolos ieškovei (400 Eur), neįrodo atsakovės komercinės ūkinės veiklos tęstinumo (atnaujinimo) fakto. Atsakovės sumokėta suma Valstybinei mokesčių inspekcijai, palyginus ją su pačios skolos dydžiu, yra pernelyg maža, kad būtų galima daryti išvadą, jog atsakovė yra moki įmonė ir per protingą laiko tarpą sumokės kreditorei visą likusią skolą. Nagrinėjamu atveju reikšminga ir tai, kad atsakovei kreipusis su prašymu išdėstyti nepriemokos mokėjimą dalimis, ieškovė jį išnagrinėjusi nurodė, kad apeliantė turėtų prašymą patikslinti bei pateikti būtinus duomenis (dokumentus). Byloje duomenų, kad apeliantė mokesčių administratoriaus įpareigojimą patikslinti prašymą bei pateikti reikiamus duomenis įvykdė, nėra. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad atsakovės sumokėta suma kreditorei neįrodo jos komercinės ūkinės veiklos tęstinumo (atnaujinimo) fakto ir atitinkamai apeliantės mokumo.

25. Taigi, nustačius, kad apeliantė neturi realaus turto, o vien ieškovei įsiskolinimo suma sudaro 7 269,92 Eur, kurios apeliantė sistemingai nevykdo nuo 2017 m., apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė yra nemoki JANĮ 2 straipsnio 7 dalies prasme. Apeliantė nepateikė pakankamų įrodymų, patvirtinančių bendrovės sėkmingai vykdomą veiklą, gaunamas pajamas, priemones, kurios gali pašalinti konstatuotus finansinius sunkumus, todėl darytina išvada, kad apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui neįrodė, kad yra pajėgi išspręsti finansinius sunkumus. Įmonės veikla pastaraisiais metais kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį. Įmonė sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų, kylančių tiek iš mokestinių prievolių, tiek ir kitiems kreditoriams, taip pat neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. VSDFV duomenimis šiuo metu apeliantė neturi ir darbuotojų. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Dėl procesinės bylos baigties

26. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas bei pagrįstai konstatavo, kad atsakovė JANĮ prasme yra nemoki, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, o atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Asta Radzevičienė