Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-01-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-68-628-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-17
Bylos Nr.
1A-68-628-2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Sigita Bieliauskienė (pirm.), Algimantas Valantinas, Jolanta Čepukėnienė
Nuteistasis
R. S.
Civilinis ieškovas
UAB „(duomenys neskelbtini)“
Advokatai
Paulius Vinkleris
Kategorijos

Pranešėja Sigita Bieliauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-68-628/2013

Teisėjas Valerij Paškevič Teisminio proceso Nr. 1-28-1-00327-2011-8

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.5.1; 2.1.7.4; 2.4.6; 2.4.7

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. sausio 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Sigitos Bieliauskienės,

teisėjų Algimanto Valantino, Jolantos Čepukėnienės,sekretoriaujant Dariui Kamandieriui,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Ražanskui,nuteistajam R. S.,jo gynėjui advokatui Pauliui Vinkleriui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 17 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso (toliau – BK) 182 str. 2 d., 300 str. 1, 3 d., 24 str. 4 d., 222 str. 1 d. (dėl apgaulingo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimo), ir nuteistas:

Žemesnės instancijos teismas

- pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. - laisvės atėmimu 3 metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. - laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 3 d. – laisvės atėmimu 1 metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 222 str. 1 d. (dėl apgaulingo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimo) – laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p., bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos BK 300 str. 3 d., subendrintos jas apimant, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d., ši subendrinta bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 222 str. 1 d. ir 300 str. 1 d., jas iš dalies sudedant, ir R. S. galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

R. S. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. (dėl apgaulingo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo), nepadarius jam veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Iš R. S. civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteista 550000 Lt turtinei žalai atlyginti.

Iš R. S. valstybės naudai priteista 527,60 Lt proceso išlaidoms (liudytojos M. S. kelionei į teismą) apmokėti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. nuteistas už tai, kad pagamino netikrus dokumentus, kuriuos panaudodamas, padarė didelės žalos ir apgaule įgijo savo naudai didelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, 2009 m. rugsėjo mėnesį bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ketindamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, pagamino netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios veiklą jis faktiškai kontroliavo, dokumentus: pozityvius jos balansą bei pelno ir nuostolių ataskaitą nuo 2009-01-01 iki 2009-06-30, – bei paruošė fiktyvų UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslo pristatymą. Šiuos suklastotus dokumentus ir fiktyvų UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslo pristatymą R. S. 2009 m. rugsėjį pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, direktoriui V. M., prašydamas suteikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2000000 Lt dydžio paskolą, apgaulingai žadėdamas mokėti už paskolą 20% metinių palūkanų ir užtikrinant paskolos grąžinimą įkeisti nekilnojamąjį turtą. V. M., suklaidintas pastarojo pažadais ir pateikta melaginga informacija apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę komercinę veiklą bei jos rodiklius, sutiko suteikti prašomą paskolą už 20 % dydžio metines palūkanas, ir 2009-10-07 mokėjimo nurodymu Nr. 3802 pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą 200000 Lt, o 2009-11-26 mokėjimo nurodymu Nr. 3910 – dar 350000 Lt.

R. S. nuteistas už tai, kad organizavo apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymą: veikdamas grupe su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore A. P., jis nuo 2009-10-07 iki 2009-12-03 faktiškai nušalino pastarąją nuo minėtos įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo, dėl ko nepaisant 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau - BAĮ) 4 str., 6 str. 2 d., 12 str. 1, 4 d., 13 str. 1 d., 16 str. bei 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16 p. nuostatų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma. Dėl šios priežasties iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose nebuvo užregistruota 2009-07-22 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) dėl 50 000 Lt vertės įsipareigojimų notarei R. V.;

UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose nebuvo užregistruotas 2009-10-07 paprastasis neprotestuotinas vekselis dėl 550 000 Lt vertės įsipareigojimų UAB „(duomenys neskelbtini)“;

į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą nebuvo įtraukti mokėjimo nurodymai pervesti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Bankas SNORAS“, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąsias sąskaitas pagal išankstines sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 183 340 Lt: 2009-10-08 mokėjimo pavedimas pervesti į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „DnB NORD bankas“, 45 500 Lt; 2009-10-09 mokėjimo pavedimas pervesti į tą pačią atsiskaitomąją sąskaitą 45 270 Lt; 2009-11-27 mokėjimo pavedimas pervesti į tą pačią atsiskaitomąją sąskaitą 47 290 Lt; 2009-11-27 mokėjimo pavedimas pervesti į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, 45 280 Lt, bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaityti turtu už šias sumokėtas lėšas;

į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą nebuvo įtrauktas ir apskaitos dokumentais nebuvo pagrįstas 182 220 Lt gavimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“;

į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą nebuvo įtraukti mokėjimo nurodymai pervesti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Bankas SNORAS“, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas“, 124 282,50 Lt pagal PVM sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini): 2009-10-12 mokėjimo pavedimas pervesti 5 860 Lt; 2009-10-16 mokėjimo pavedimas pervesti 1 512,50 Lt; 2009-11-27 mokėjimo pavedimas pervesti 3 210 Lt; 2009-12-02 mokėjimo pavedimas pervesti 13 700 Lt; 2009-12-03 mokėjimo pavedimas pervesti 100 000 Lt, bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaityti turtu dėl šių išmokėtų lėšų;

į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą nebuvo įtrauktas ir apskaitos dokumentais nebuvo pagrįstas 45 000 Lt gavimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“;

UAB „(duomenys neskelbtini)“ registruose nebuvo užregistruota 2009-11-27 PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) dėl 1 400 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorinio įsipareigojimo (duomenys neskelbtini) bei šios bendrijos 138 600 Lt debitorinis įsipareigojimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, šios sumos grąžinimas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą pagal 2009-11-30 kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini);

į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą nebuvo įtrauktas 2009-11-30 kasos pajamų orderis (duomenys neskelbtini) dėl 138 600 Lt gavimo kasoje;

į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą nebuvo įtraukti 138 600 Lt išmokėjimas iš šios įmonės kasos pačiam kaltinamajam, ūkinės operacijos, susijusios su turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu dėl kaltinamojo debitorinio įsipareigojimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, pastarosios operacijos liko nepagrįstos apskaitos dokumentais;

į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo vedami apskaitos registrai, kuriuose būtų įrašyti bendrovės turtas, debitoriniai įsipareigojimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pinigai kasoje, banke, gautinos sumos, gautinas PVM, pirkėjai ir kt.) bei kreditoriniai įsipareigojimai (skolos valstybės ir socialinio draudimo biudžetams, darbuotojui, tiekėjams ir kt.).

Taip pat R. S. nuteistas už tai, kad veikdamas grupėje su A. P., 2009-11-23, 2009-12-23, 2010-01-15 ir 2010-01-21 minėtame anksčiau bute suklastojo tikrus dokumentus, t.y. jos pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) deklaracijas, įrašydamas į jas tikrovės neatitinkančius duomenis, ir šiuos suklastotus dokumentus panaudojo, elektroniniu būdu pateikdamas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VAVMI) Vilniaus skyriui:

kompiuterinės technikos pagalba į 2009-11-23 UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaraciją už 2009 m. spalio mėn. jis įrašė žinomai neteisingus duomenis, kurie buvo nepagrįsti apskaitos dokumentais:

deklaracijos 11 eilutėje (PVM apmokestinami tiekimai) įrašė „200 Lt“,22 eilutėje (įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM) įrašė „90 Lt“,26 eilutėje (standartinio tarifo pardavimo PVM) įrašė „42 Lt“,30 eilutėje (atskaitomas pirkimo ir importo PVM) įrašė „90 Lt“,31 eilutėje (grąžintinas iš biudžeto PVM) įrašė „48 Lt“,

nors visose minėtose lentelėse turėjo būti įrašyta „0 Lt“.

Šią suklastotą deklaraciją kaltinamasis išspausdino ir tą pačią dieną Vilniuje pateikė pasirašyti A. P.. Pastarajai pasirašius šią deklaraciją, kaltinamasis 2009-11-25 ją panaudojo, elektroniniu būdu pateikdamas ją VAVMI Vilniaus skyriui.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, R. S. 2009-12-23 minėtame anksčiau bute kompiuterinės technikos pagalba į 2009-12-23 UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaraciją už 2009 m. lapkričio mėn. įrašė žinomai neteisingus duomenis, kurie buvo nepagrįsti apskaitos dokumentais:

deklaracijos 11 eilutėje (PVM apmokestinami tiekimai) įrašė „2 655 Lt“,22 eilutėje (įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM) įrašė „607 Lt“,26 eilutėje (standartinio tarifo pardavimo PVM) įrašė „558 Lt“,30 eilutėje (atskaitomas pirkimo ir importo PVM) įrašė „607 Lt“,31 eilutėje (grąžintinas iš biudžeto PVM) įrašė „49 Lt“,

nors visose šiose eilutėse turėjo būti įrašyta „0 Lt“.

Šią suklastotą deklaraciją kaltinamasis išspausdino ir tą pačią dieną Vilniuje pateikė pasirašyti A. P.. Pastarajai pasirašius šią deklaraciją, kaltinamasis 2009-12-24 ją panaudojo, elektroniniu būdu pateikdamas ją VAVMI Vilniaus skyriui.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, R. S. 2010-01-15 kompiuterinės technikos pagalba į 2010-01-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaraciją už 2009 m. gruodžio mėn. įrašė žinomai neteisingus duomenis, kurie buvo nepagrįsti apskaitos dokumentais:

deklaracijos 11 eilutėje (PVM apmokestinami tiekimai) įrašė „2 100 Lt“,22 eilutėje (įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM) įrašė „448 Lt“,26 eilutėje (standartinio tarifo pardavimo PVM) įrašė „441 Lt“,30 eilutėje (atskaitomas pirkimo ir importo PVM) įrašė „448 Lt“,31 eilutėje (grąžintinas iš biudžeto PVM) įrašė „7 Lt“,

nors visose šiose eilutėse turėjo būti įrašyta „0 Lt“.

Šią suklastotą deklaraciją kaltinamasis išspausdino ir tą pačią dieną pateikė pasirašyti A. P.. Pastarajai pasirašius šią deklaraciją, kaltinamasis 2010-01-21 ją panaudojo, elektroniniu būdu pateikdamas ją VAVMI Vilniaus skyriui.

R. S. išteisintas dėl apgaulingo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, o būtent, kad jis grupėje su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi R. R. nuo 2009-10-08 iki 2009-11-27 pažeidžiant BAĮ 4 str., 6 str. 2 d., 12 str. 1, 4 d., 16 str. 1 d. nuostatas, apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti šios įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. R. S. išteisintas dėl veiksmų, kad:

2009-10-08 mokėjimo pavedimu Nr. 10080749 pagal sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DnB NORD bankas, pervedė 45 500 Lt;

2009-10-09 mokėjimo pavedimu Nr. 10090855 pagal tą pačią sąskaitą faktūrą į tą pačią UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą pervedė 45 270 Lt;

2009-11-27 mokėjimo pavedimu Nr. 11270757 pagal tą pačią sąskaitą faktūrą į tą pačią UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą pervedė 47 290 Lt;

2009-11-27 mokėjimo pavedimu Nr. 11271131 pagal sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, pervedė 45 280 Lt;

Kad šių finansinių operacijų neįregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose.

Taip pat R. S. išteisintas dėl to, kad tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčia neįregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose ūkinių operacijų dėl šių 183 340 Lt gavimo bei įsipareigojimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tuo pažeidė BAĮ 4 str., 16 str. 1 d. nuostatas;

Kad tęsdamas nusikalstamą veiką, kartu su R. R. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomųjų sąskaitų per keturis kartus išgrynino 182 220 Lt:

2009-10-08 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB DnB NORD bankas, klientų aptarnavimo skyriuje, esančiame Gedimino pr. 49A, Vilniuje, R. R. išgrynino 45 220 Lt;

2009-10-09 iš tos pačios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos tame pačiame klientų aptarnavimo skyriuje R. R. išgrynino 45 000 Lt;

2009-11-27 iš tos pačios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos tame pačiame klientų aptarnavimo skyriuje R. R. išgrynino 47 000 Lt;

2009-11-27 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, klientų aptarnavimo skyriuje, esančiame Barboros Radvilaitės g. 1/2, Vilniuje, R. R. išgrynino 45 000 Lt. Visus išgrynintus pinigus R. R. be jokių buhalterinės apskaitos dokumentų perdavė R. S..

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. S. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 17 d. nuosprendį pakeisti: 1) jo veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 182 str. į Lietuvos Respublikos BK 207 str. 1 d.; 2) paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę ir 3) sumažinti ieškinį, priteisiant UAB (duomenys neskelbtini)“ 450 000 Lt turtinei žalai atlyginti.

Nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pagal formuojamą teismų praktiką, sukčiavimo dalykas yra paskolų piniginės lėšos, siekiant jas įgyti savo ar kitų naudai, o ne verslui. Kaltininko veika gaunant banko ar kitos kredito įstaigos paskolą, nesant kaltininko tyčios paskolos gavimo metu ją neatlygintinai užvaldyti, o turint tikslą ją panaudoti verslui ar kitam panašiam tikslui, nesudaro sukčiavimo sudėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato nutarimo Nr. 8 18 punkto 18 papunktis). Taigi, nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 182 str. padaroma tik tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkas, siekdamas apgaule gauti paskolą, turi tikslą paskolos negrąžinti. Konstatuodamas, kad R. S. turėjo išankstinį tikslą paskolos būdu gautas lėšas pasisavinti, jos negrąžinti, teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad jis, R. S., naudojo apgaulę siekdamas gauti paskolą pradėti viešbučių verslą ir būtent iš šios veiklos jis ketino grąžinti paskolą, t.y. jis neturėjo jokio išankstinio tikslo paskolos negrąžinti. Teigia, kad paskola nebuvo sugrąžinta dėl nepasisekusios ūkinės veiklos ir Lietuvoje prasidėjusios ekonomikos krizės.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas netinkamai įvertino liudytojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės S. S.-M. parodymus, kuri teisme patvirtino, kad jis, R. S., jau nuo 2008 m. dėjo pastangas viešbučių verslui pradėti - kreipėsi dėl pastatų komplekso, esančio Pilies g. 34, 36, Vilniuje įsigijimo, su R. S. buvo ilgai derinamos sutarties nuostatos, 2009 m. liepą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašyta preliminari minėtų statinių pirkimo-pardavimo sutartis. Taip pat šį liudytoja patvirtino, kad 2009-10-07, kai į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą V. M. pervedė dalį paskolos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 50 000 Lt, be to, 2010 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienašališkai nutraukė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojos parodymus apie tikruosius R. S. ketinimus taip pat patvirtina teisininko M. B. parodymai, kur jis nurodė, kad R. S. derino su teisininkais pirkimo-pardavimo sąlygas, stengėsi susitarti dėl mažesnės objekto kainos. Nuteistojo teigimu, jam būtų visai neaktualu išsiderėti jam palankesnes pirkimo-pardavimo sąlygas, esant išankstiniam ketinimui paskolos negrąžinti. Be to, R. S. siekį pradėti verslą patvirtina su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta ir notaro patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartis bei iš karto po dalies paskolos gavimo įmokėta pradinė įmoka UAB „(duomenys neskelbtini)“ už paskolos suteikimą (50 000 Lt) bei už sandorio patvirtinimą notarei R. V. R. S. sumokėta suma. Pasak apelianto, jei būtų taip kaip tvirtina teismas, susitikimo su puikiai teisės aktus išmanančiais teisininkais, notare jis būtų vengęs. Be to, nebūtų sudaręs pirkimo-pardavimo sutarties, sutikęs ją tvirtinti notariškai, atsisakęs mokėti 50000 Lt avansą ir įmoka notarei. Teismas taip pat neatsižvelgė į tą faktą, jog prie notarės R. V. patvirtintos nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties dar buvo pasirašyti trys papildomi UAB „(duomenys neskelbtini)“ advokatų parengti ir teisės aktų reikalavimų neatitinkantys, nuteistajam nenaudingi susitarimai, apsunkinę pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties vykdymą. Šį faktą teisme paliudijo ir notarė R. V., apklausta 2012 m. sausio 10 d. vykusio teismo posėdžio metu. Minėti susitarimai, S. S.-M. ir notarės R. V. parodymai byloja apie tai, kad nuteistasis ne vengė vykdyti sutartinius įsipareigojimus, bet siekė, kad jo prisiimami sutartiniai įsipareigojimai nesukeltų papildomų problemų jam bei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymi, kad liudytojai A. A. ir A. E. teisme patvirtino, jog sandėris su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutrūko ne R. S. iniciatyva, pastarasis dėjo pastangas įsigyti pastatus, esančius Mindaugo g. 14, Vilniuje. 2010-02-12 Vilniaus 3-iame notarų biure buvo pasirašyta minėtų pastatų pirkimo-pardavimo sutartis. Pasirašant šią sutartį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau turėjo 2009-08-05 paskolos sutartį su Britanijos įmone „(duomenys neskelbtini)“ dėl 4.200 000 eurų paskolos ir paskolos laiduotojo sutartį. Šios sutartys sudarė galimybę nuteistajam ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pilnai įvykdyti įsipareigojimus. Minėta pirkimo-pardavimo sutartis, kilus ginčui tarp (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus apskrities žemėtvarkos skyriaus dėl žemės sklypo, kurį užima pirkimo-pardavimo sutarties objektu buvę pastatai, vėlgi ne nuteistojo, bet kitos šalies iniciatyva buvo nutraukta. Tokiu būdu, nepaisant nuteistojo pastangų, jam vėl nepavyko įgyti teisės į pastatus, ir pradėti viešbučių verslo. Tai, kad sutartis buvo nutraukta ne nuteistojo iniciatyva patvirtina ir faktas, jog nutrūkus minėtai pirkimo-pardavimo sutarčiai, buvo notariškai patvirtintas Susitarimas, pagal kurį (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 17 000 Lt kompensaciją už įmonės patirtus nuostolius ir patvirtino, kad jokių pretenzijų neturi ir jų neturės ateityje. Šis susitarimas taip pat įrodo, jog Lietuvos jėzuitų provincija neabejojo nuteistojo ketinimais, tai yra nuteistojo elgesys įrodė jo ketinimų rimtumą.

Mano, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog nuteistasis melavo, teigdamas, kad jis disponuoja 8000 0000 Lt. Jau buvo minėjęs, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi paskolos sutartį su Didžiosios Britanijos įmone. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į nuteistojo pateiktas paskolos su Didžiosios Britanijos įmone „(duomenys neskelbtini)“ ir paskolos laiduotojo sutartis, teismas paskolos sutartį kaip įrodymą atmetė jam kilusios abejonės pagrindu, jog sutartyje esantis parašas visiškai nepanašus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės A. P. parašą, o labiau primena nuteistojo autografą. Tas faktas, jog minėtą sutartį pasirašė nuteistasis, nesuteikia teisės teismui savo iniciatyva, nesant UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar sutartį pasirašiusios Didžiosios Britanijos ieškiniams ar bent jau sutartis pasirašiusių Didžiosios Britanijos atstovų liudijimams, laikyti šią sutartį niekine. Tol, kol ši sutartis nenuginčyta, laikyti ja niekine ir atmesti kaip įrodymą byloje nėra teisinio pagrindo.

Liudytojai D. J. bei R. K. teisme patvirtino, kad nuteistasis su jais derėjosi dėl pastatų, esančių Pylimo g. 38/Ligoninės g. 1, Vilniuje, priklausančių V. K., pirkimo, buvo derinamos šių pastatų pirkimo-pardavime sutarties sąlygos. Nuteistasis siekė išpildyti susitarimą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir įkeisti jai pastatus. Kadangi šie pastatai buvo įkeisti kitam asmeniui, nuteistasis dėjo pastangas, kad šis įkeitimas būtu panaikintas ir jis galėtų sėkmingai įsigyti pastatus. Pastatų įkeitimo problema buvo išspręsta ir nuteistasis buvo pasirengęs sudaryti pastatų pirkimo-pardavimo sutartį. Buvo paruošta notarinė nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis, kurioje buvo numatyta visas lėšas pervesti į notaro depozitinę sąskaitą. Ši sutartis nebuvo sudaryta ne dėl nuteistojo kaltės, kas pripažįstama ir skundžiamame teismo nuosprendyje, nurodant, kad laikinas sulaikymas atėmė nuteistajam ir galimybę atvykti į sutarties su V. K. pasirašymą. Tačiau visas minimas faktines aplinkybes teismas vėlgi ignoravo, nurodydamas vienintelį motyvą: „visose derybose dėl nekilnojamojo turto pirkimo panaudojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditines lėšas kaltinamasis veikė ne savo, bet UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ vardu, nors pats jokių pareigų šiose bendrovėse nėjo. Šis teismo motyvas visiškai nepaneigia to fakto, jog nuteistasis (nesvarbu kieno vardu jis veikė) siekė pradėti viešbučių verslą, kuriam ir buvo skirta paskola. Kaip jau minėta akivaizdu, jog nuteistasis bijojo, kad jo klientai, sužinoję apie jo teistumą, nutrauks su juo derybas.

Tai, kad jis aktyviai ėmėsi viešbučių verslo patvirtina ir liudytojo L. T. parodymai. L. T. teismui nurodė, kad nuteistasis priėmė jį dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigoms. Pagal nuteistojo nurodymus, jis ieškojo prekybai tinkamų objektų, pateikė nuteistajam ataskaitas apie 7-8 objektus. Tačiau į šias aplinkybes teismas neatsižvelgė. Be to, ignoravo liudytojos M. S. nurodytą aplinkybę, kad ji tam tikrą laiką dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ieškojo nekilnojamojo turto objektų, tačiau dirbusi namie, į ofisą nėjusi. M. S. teiginių apie jos darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrįstumą patvirtina ir teismo nuosprendžio 11 lape minima LR VRM Centrinėje duomenų bazės pateikta informacija apie M. S. darbą minėtoje įmonėje.

Be to, nuteistasis dėjo pastangas, kad paskola galėtų būti grąžinta ir iš kitų šaltinių. Byloje nėra paneigtas nuteistojo ir kanadiečių įmonės, kuri koncesijos pagrindais turėjo teisę disponuoti 3 000 000 kubinių metrų medienos, bendradarbiavimo faktas. Nuteistasis bendradarbiavo su šia įmone ir pagrįstai tikėjosi iš medienos realizavimo užsidirbti bei atsiskaityti su paskolą išdavusia UAB „(duomenys neskelbtini)“. Skundžiamame nuosprendyje (4 lapas) kaip faktas nurodomas nuteistojo ir kanadiečių bendradarbiavimas, tačiau nuteistojo teiginiai apie jo siekį grąžinti paskolą iš realizuotos kanadiečių įmonės koncesijos pagrindais valdomos medienos, atmetami vienu pagrindu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir/ar „(duomenys neskelbtini)“, anot teismo realiai nevaldė medienos. Tačiau tam, kad nuteistasis būtų galėjęs užsidirbti iš medienos pardavimo, nėra būtina ją faktiškai valdyti. Nuteistasis niekada ir netvirtino šią medieną faktiškai valdęs. Mediena koncesijos pagrindais priklausė kanadiečių įmonei. Nuteistasis ketino užsidirbti iš tarpininkavimo parduodant šią ne jo valdomoms įmonėms priklausančią medieną. Teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai neatsižvelgė į minėtą nuteistojo ir kanadiečių įmonės bendradarbiavimo susitarimą ir nepagrįstai atmetė šį faktą, kaip vieną iš įrodymų, liudijančių, kad gautą paskolą nuteistasis ketino panaudoti verslui ir iš verslo ją grąžinti.

Taigi, bylos aplinkybės paneigia teismo išvadą, kad jis, R. S., tik imitavo ketinimus nusipirkti didelės vertės nekilnojamąjį turtą. Apelianto nuomone, šioje dalyje teismo išvados nemotyvuotos, nepaneigtos nuteistojo pastangos įsigyti nekilnojamąjį turtą ir tokiu būdu pradėti savo verslą, kam ir buvo suteikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskola. Pažymi, kad su kreditoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteistasis neatsiskaitė laiku tik dėl byloje esančių aplinkybių, tai yra, nuteistasis tris mėnesius buvo kalinamas Lukiškių TI-K. Per tą laiką, esant krizei, žlugo verslas. Šiuo metu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi V. M. yra suderintas mokėjimo eiliškumas už suteiktą paskolą. Kad šis procesas vyksta, patvirtina byloje esantys dokumentai (UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. vasario 2 d. pranešimas). Ši aplinkybė įrodo, jog nuteistasis siekia ir nori grąžinti paskolą. Juo labiau, ši aplinkybė akivaizdžiai paneigia teismo išvadą dėl nuteistojo tiesioginės tyčios negrąžinti paskolą buvimo jau paskolos gavimo metu.

Nuteistasis pažymi, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog užmegzdamas verslo santykius, jis siekė nuslėpti tikruosius vardą ir pavardę. Pažymi, kad ne kartą teismui aiškino, jog jis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendravo prisistatęs savo, o ne kito asmens vardu. Priešingai nei nurodo teismas, liudytojas J. M., kuris 4-5 mėnesius slaptai klausėsi R. S. telefoninių pokalbių, negalėjo patvirtinti pats girdėjęs, kaip nuteistais prisistato kito asmens pavarde. Liudytojas teismui parodė, kad girdėjo pokalbį tarp A. E. ir V. M., per kurį A. E. teigė, jog ponas Rimas prisistatinėjo „vienur vienu vardu, kitur Norvilu (J. M. parodymai 2012-02-21 vykusiame teismo posėdyje). Tačiau apelianto įsitikinimu, byloje esant įrodymams apie konfliktinius/priešiškus A. E. ir jo, R. S., santykius, A. E. parodymai neturėtų būti vertinami kaip kaltinimą patvirtinantys įrodymai. Šiuo atveju, teismas turėjo vadovautis asmens, vykdžiusio valstybės jam patikėtas funkcijas ir pusę metų klaususio nuteistojo pokalbių, kuris negalėjo patvirtinti A. E. teiginių dėl nuteistojo prisistatymo svetima pavarde, parodymais. Nors liudytoja S. S.-M. nurodė, kad ji bendravo su asmeniu, vardu Rimantas ar Rimas (faktiškai tokios pozicijos laikėsi ir liudytojai A. A., G. M.), R. S. nuomone, tai neįrodo jo ketinimo veikti slaptai. Pasak apelianto, jis nuo pat pradžių neneigė, kad prisistatė Rimu, tačiau yra visiškai normalu ir Lietuvoje įprasta, kad asmuo, vardu Ringaudas, vartoja šio vardo sutrumpinimą. Be to, visiškai suprantama, kad nuteistasis, bendraudamas prisistatė tik vardu ir neminėjo savo pavardės, bijodamas, jog jo verslo partneriai, sužinoję apie jo, R. S., ankstesnį teistumą, neatsisakytų sudaryti su juo verslo sandėrį. Tai yra suprantamas motyvas, ypatingai žinant Lietuvos visuomenės požiūrį į teistumą turėjusius asmenis. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolą suteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl ta aplinkybė, kad nuteistasis veikė šios įmonės vardu nepaneigia nuteistojo verslo ketinimų rimtumo ir neturi jokios įtakos nuteistojo veikos kvalifikavimui. Juo labiau, kad nuteistasis niekada neneigė veikęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą. Teismas visiškai nepagrįstai skundžiamame nuosprendyje (13 lape) nurodo, kad sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos dalyko vertė - 550 000 Lt. Bylos duomenimis įrodyta ir netgi skundžiamame teismo nuosprendyje (8 lapas) pripažinta, kad 100 000 Lt panaudota paskolos tikslais, o ne pasisavinti (užvaldyti) R. S.. Pažymi, kad iš paskolos gautų lėšų - 50 000 Lt – 2009-10-07 nuteistasis sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip avansą nekilnojamajam turtui įsigyti, o kitus 50 000 Lt - notarei už pirkimo-pardavimo sutarties įforminimą. Šie pinigai nuteistajam nebuvo grąžinti iki šiol. Taigi, šie pinigai buvo panaudoti paskolos tikslais, jų nuteistasis niekada nebuvo užvaldęs. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad šioje dalyje nuteistojo nusikalstama veika buvo padaryta turtinė žala UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Teismo posėdyje nuteistasis R. S. ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistas nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 550000 Lt pasisavinimo sukčiavimo būdu, motyvuodamas tuo, kad jis šios nusikalstamos veikos neįvykdė. Tačiau apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacine tvarka baudžiamąją bylą, daro išvadą, kad apeliantas R. S. pagrįstai buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. Apylinkės teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, vadovaudamasis byloje ištirtų įrodymu visuma.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje ištirtų įrodymų visumos pagrindu darytina išvada, jog R. S. įvykdė šią nusikalstamą veiką. Jo kaltė pilnai įrodyta iš dalies paties nuteistojo parodymais, liudytojų E. M., L. T., V. G., R. V., A. E., E. J., A. G., A. P., J. M., M. S., M. B., D. J., S. S.-M., M. R., A. A., G. M., D. C., R. R., V. M. parodymais, byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais.

Nors nuteistasis neigia turėjęs išankstinį tikslą negrąžinti pasiskolintus pinigus, teigdamas, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautą paskolą ketino panaudoti viešbučių verslui vystyti ir būtent iš šios veiklos grąžinti kreditą, o finansiniams įsipareigojimams įvykdyti sutrukdė nepasisekusi ūkinė veikla, tačiau byloje ištirtų įrodymų visuma paneigia šiuos nuteistojo argumentus.

R. S. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad pateikė klaidinančius duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui V. M., kurie turėjo įtakos sprendimo dėl kredito suteikimo priėmimui. Tačiau padarė ne sukčiavimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., bet kreditinį sukčiavimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 207 str. 1 d. Aiškindamas nusikaltimo padarymo aplinkybes, teismui jis parodė, kad 2009 m. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusprendė įsigyti du pastatus, esančius Pilies g. 34 ir 36, Vilniuje, kuriuose ketino vystyti viešbučių verslą. Reikiamos pinigų sumos jis neturėjo, todėl buvo priverstas ieškoti pinigų skolon. Šiuo tikslu buvo sudaryta kreditinė sutartis dėl 4 200 000 eurų paskolos su Didžiosios Britanijos kompanija „(duomenys neskelbtini)“. Likusios sumos jis pradėjo ieškoti Lietuvoje ir per tarpininką M. R. susipažino su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi V. M., kuriam prisistatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju. Pasidalino su V. M. planais UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu nusipirkti 2 pastatus Pilies gatvėje. Būtent šiuos pastatus jis ketino įkeisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ užtikrinant kredito grąžinimą šiai įmonei. Paprašytas V. M. pateikti verslo vystymo viziją, jis paruošė vadinamą verslo planą. Jame nurodė tikrus duomenis apie bendradarbiavimą su kanadiečių įmone, kuri koncesijos pagrindais gavo teisę disponuoti 3 000 000 m3 medienos. Tikėdamasis užsidirbti iš šios medienos realizavimo, ketino atsiskaityti ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Verslo plane nurodė tikėtiną pelną, kitus duomenis. Prasidėjus krizei verslas su kanadiečiais realizuotas nebuvo, ir todėl verslo plane nurodyti rezultatai nebuvo pasiekti. Nepaisant to jis, R. S., įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelno ataskaitą, balansą tikėtiną pelną, kitus realios tikrovės neatitinkančius rodmenis ir kartu su verslo planu pateikė šiuos dokumentus V. M.. Gavus iš UAB “(duomenys neskelbtini)” paskolą, jis, R. S., sumokėjo pradinę 50000 Lt įmoką UAB “(duomenys neskelbtini)” ir 50000 Lt notarei R. V. už notaro paslaugas rengiant pirkimo-pardavimo sutartį. Pirktinų pastatų, esančių Vilniuje, Pilies gatvėje, jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįkeitė ir sandorio neužbaigė todėl, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pati sužlugdė pastatų pardavimo procesą, dėl ko šis sandoris taip ir liko nesudarytas. Jis buvo priverstas ieškoti kitų nekilnojamojo turto objektų. Surado (duomenys neskelbtini) parduodamą pastatą Mindaugo g. 14, Vilniuje. Šį klausimą derino per A. E., kuris iš pradžių jam prisistatė kaip šio pastato savininkas. Derybų metu buvo susitarta dėl atsiskaitymo ir pastato įkeitimo. Tačiau norint įkeistį pastatą, turėjo būti išspręstas klausimas dėl nuosavybės į žemę teisių, nes (duomenys neskelbtini) priklausantis pastatas buvo pastatytas ant panaudos sutartimi naudojamo žemės sklypo. Tarp (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus apskrities žemėtvarkos skyriaus buvo kilęs ginčas dėl žemės sklypo, kurį užima parduodami pastatai, kas ir neleido šių pastatų įkeisti. Tai savaime atėmė galimybę gauti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ visą kredito sumą. Po šios sutarties nutraukimo R. S. kreipėsi į nekilnojamojo turto agentą D. J. su pasiūlymu parduoti pastatus, esančius Pylimo g. 38/Ligoninės g. 1, Vilniuje, priklausančius V. K.. Tačiau sutartis dėl šių pastatų pardavimo taip ir nebuvo pasirašyta, nes jis buvo laikinai sulaikytas pareiškiant jam įtarimą sukčiavimu (t. 17 b.l. 120-127).

Liudytojas M. R. teisme parodė, kad su R. S. susipažino, patalpinęs skelbimą laikraštyje apie tai, jog jis, M. R., tarpininkauja norintiems gauti paskolą. R. S. prisistatė jam UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu Rimu, paaiškino, kad paskola reikalinga įmonės apyvartai padidinti. Jis, M. R., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinio tarpininkavimo sutartį (t. 2, b.l. 11-12), kurią pasirašė pastarosios direktore prisistačiusi moteris. Po to jis, M. R., supažindino R. S. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi V. M. (t. 17, b.l. 133). Tokie jo parodymai atitinka ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b.l. 1-3).

Liudytojas V. M. teisme parodė, kad su R. S. susipažino 2009 m. rugpjūčio mėn., kai šis kreipėsi, prašydamas paskolinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2000000 Lt. Pastarasis aiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinė apyvarta siekia 18000000 Lt, veiklą vykdo apie 5 metus, verčiasi medienos pirkimu ir pardavimu. Jis, V. M., sutiko paskolinti prašomą sumą už 20% metinių palūkanų su sąlyga, kad paskolos grąžinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų užtikrintas nekilnojamojo turto įkeitimu. R. S. su iškeltomis sąlygomis sutiko, pasakė, kad ruošiasi pirkti didelės vertės viešbučių kompleksą Pilies g., Vilniuje, ir pateikė šių objektų kadastrinę dokumentaciją. R. S. buvo paprašyta pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės veiklos aprašymą. R. S. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelno ataskaitą, balansą, vadinamą verslo planą. Susipažinus su R. S. pateiktais UAB “(duomenys neskelbtini)” finansiniais dokumentais, kartu su juo buvo nuvykta į Pilies gatvę, kur buvo apžiūrėti planuojami pirkti viešbučio pastatai. Vėliau jie nuvyko pas notarę paskolos sutarčiai sudaryti, tačiau tuomet paaiškėjo, kad pastatai, kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ketino pirkti, pastarajai nepriklauso ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ jų įkeisti negalės. Kad atsiskaityti su UAB “(duomenys neskelbtini)”, R. S. jo paprašė paskolinti 200000 Lt. R. S. paskolos grąžinimą pasiūlė užtikrinti paprastu neprotestuotinu vekseliu. Šis vekselis buvo pasirašytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės A. P.. Po to UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą 200000 Lt, o po mėnesio – dar 350000 Lt, dėl ko A. P. vėl pasirašė vekselį jau kaip laiduotoja. Kadangi po vekselių pasirašymo ir pinigų išmokėjimo R. S. nevykdė savo įsipareigojimus mokėti palūkanas, vengė įforminti turto įkeitimą, suprato, kad yra apgaudinėjamas (t. 17, b.l. 127-128).

Liudytoja A. P. teisme parodė, kad su R. S. yra pažįstama nuo 2003 m., pasitikėdama ne kartą skolino jam pinigus, tačiau pastarasis jų negrąžino. 2009 m. R. S. prašymu sutiko tapti UAB “(duomenys neskelbtini)” direktore. Ji nesidomėjo įmonės veikla, tik pasirašinėjo jai R. S. pateiktus dokumentus. Atlyginimo jai nemokėjo. Visus dokumentus tvarkė R. S.. Jai žinoma apie tai, kad R. S. buvo suradęs kreditorių V. M., kuris žadėjo jam paskolinti 2000000 Lt, kuriuos R. S. ketino sumokėti UAB “(duomenys neskelbtini)”. 2009 m. spalio mėn. R. S. jai pateikė pasirašyti paprastą neprotestuotiną vekselį, pagal kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 200000 Lt. Po to pasirašė dar vieną vekselį 350000 Lt sumai, kuriame R. S. prašymu nurodė save kaip laiduotoją. Pasirašydama vekselį kaip laiduotoja, ji faktiškai buvo suklaidinta, nes nežinojo, kad iš vekselio kylančius įsipareigojimus prisiima ne įmonė, bet ji kaip fizinis asmuo (t. 17, b.l. 128-130).

Liudytoja S. S.-M. teisme parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė ir bendravo su R. S., tačiau jis buvo prisistatęs vienu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų R. N.. R. S. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi 2008 m., išreiškęs pageidavimą pirkti pastatų kompleksą, esantį Pilies g. 34, 36, Vilniuje. Sąlygų derinimas vyko apie pora metų, nes pirkėjas tai dingdavo, tai vėl atsirasdavo. Ilgai buvo derinami pagrindiniai sutarties punktai, kurie vis netiko pirkėjui. Pirkėjas pageidavo dar ir įkeisti perkamus statinius, dar nesumokėjęs už juos. 2009 m. liepos mėn. su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurią atstovavo direktorė A. P. buvo pasirašyta preliminari minėtų statinių pirkimo – pardavimo sutartis. Pradedant rengti pagrindinės sutarties projektą, R. N. vis netiko sąlygos. Jis aiškino, kad pinigus, reikalingus UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduodamų statinių pirkimui, UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaus kreditu, todėl statinius reikės įkeisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutiko net su tokiomis sąlygomis su ta išimtimi, kad kreditu UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautinos lėšos būtų pervestos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o hipoteka kreditoriaus vardu būtų įregistruota tik po pinigų pervedimo. 2009-10-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 50000 Lt, tačiau toliau R. N. delsė sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, kol 2010 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip ir negavusi sutartimi sulygtos sumos, vienašališkai nutraukė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 17, b.l. 131-132). Tokie liudytojos parodymai atitinka jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b.l. 116-118).

Liudytojas A. A. teisme parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) darbuotojas ir buvo jos atstovas vedant derybas su R. S. dėl pastato Mindaugo g. 14, Vilniuje, pardavimo. R. S. prisistatė jam R. G. vardu ir pavarde, atstovaujančiu UAB “(duomenys neskelbtini)”. Nurodydamas, kad disponuoja 8000000 Lt suma, R. S. teigė kad likusią sumą teks gauti kreditu įkeičiant perkamą pastatą. 2010-02-12 Vilniaus 3-iame notarų biure buvo pasirašyta minėtų pastatų pirkimo – pardavimo sutartis, kurioje pirkėju dalyvavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama A. P.. R. S. pažadėjo per 3 dienas pervesti į (duomenys neskelbtini) sąskaitą 8000000 Lt atsiskaitant už perkamus pastatus. Nei šiuo terminu, nei vėliau pinigai pagal sutartį pervesti nebuvo. Vėliau kilo sunkumų su perkamų pastatų įkeitimu. Galu gale (duomenys neskelbtini) pastatų pirkimo pardavimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukė. Tai sąlygojo ne tik R. S. neatsiskaitymas per sulygtą terminą, bet ir nuogirdos apie tai, kad R. S. derasi dėl jiems priklausančio pastato Mindaugo g. 14 įkeitimo kitiems asmenims. Liudytojui kilo įtarimų, kad yra apgaudinėjamas (t. 17, b.l. 134-135).

Liudytojas A. E. davė analogiškus parodymus kaip ir liudytojas A. A., papildomai nurodydamas, kad siekdamas jį ir A. A. suklaidinti, R. S. jiems parodė faksimilinį dokumentą, neva patvirtinantį padarytą pavedimą dėl 8000000 Lt pervedimo į (duomenys neskelbtini) sąskaitą, tačiau jokie pinigai nebuvo gauti, R. S. tai aiškino darytu pavedimu iš užsienio ir su tuo susijusiomis problemomis. Faksą R. S. tik parodė (t. 17, b.l 145-148).

Liudytojas D. J. teisme parodė, kad R. S. kreipėsi į jį su prašymu pateikti informaciją dėl pastatų senamiestyje ir centre pardavimo. R. S. jam prisistatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu, kuri, pasak R. S., ir turėjo tapti pirkėja. Liudytojas patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur jis nurodė, kad 2010 m. balandžio mėn. jis iš savo kolegos brokerio sužinojo, jog vyrukas vardu Rimas, atstovaujantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, ieško didelės vertės nekilnojamojo turto objektų. Kaip tik tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. K. norėjo parduoti dukrai nuosavybės teise priklausančias negyvenamąsias patalpas, esančias Pylimo g. 38/Ligoninės g. 1, Vilniuje. Jis susisiekė su UAB „(duomenys neskelbtini)“, išsiųsdamas pasiūlymą įsigyti šį nekilniojamąjį turtą. Netrukus po to jam paskambino R. S., pristatęs vardu Rimas, teiravosi ar šis nekilnojamas turtas nėra įkeistas ar areštuotas. Liudytojas R. S. nurodė, kad šis turtas įkeistas Swedbank. Į tai R. S. atsakė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigyti šį turtą taip pat reikalingas kreditorius, turtą jis nori įkeisti. Visi trys, t.y. liudytojas, R. S. ir R. K., susitiko Pylimo g. 38/Ligoninės g. 1 patalpose 2010 m. gegužės mėn., buvo aptartos galimybės UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriui įkeisti parduodamą turtą. Po šio susitikimo R. S. ir patalpų savininkas R. K. bendravo tarpusavyje. Liudytojas žinojo, kad 2010 m. birželio mėn. pastarieji susitarė, jog R. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriui įkeis kitą, teisiškai neapsunkintą turtą, o kuomet UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitys su V. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, bus nuimta hipoteka nuo pastato, esančio Pylimo g. 38/Ligoninės g. 1, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriui bus įkeistas būtent šis turtas. Pas R. K. surastą notarą 2010 m. birželio mėn. viduryje turėjo būti pasirašyta preliminari pastato, esančio Pylimo g. 38/Ligoninės g. 1, pirkimo - pardavimo sutartis, tačiau sandoris taip ir neįvyko, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui neatvykus pas notarą (t. 4, b.l. 6-9).

Analogiškus parodymus dėl derybų įsigyti negyvenamąsias patalpas Pylimo g. 38/Ligoninės g. 1 davė ir liudytoju apklaustas R. K. (t. 17, b.l. 165-166). Jis patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 4, b.l. 13-16).

Liudytojas M. B. teisme parodė, kad 2008-10-15 jis R. S., atstovaujamam UAB „(duomenys neskelbtini)“, pardavė jam, t. y. liudytojui, priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų paketą ir daugiau nieko bendra su šia įmone neturėjo. R. S. jam prisistatė kaip R. N. (t. 17, b.l. 137).

Liudytojas V. G. teisme parodė, kad 2005 m. jis už 10 000 Lt pardavė R. S. įmonę „(duomenys neskelbtini)“, kuri vykdė mažmeninę prekybą maisto produktais (t. 17, b.l. 149).

Liudytojas S. Ž. teisme parodė, kad 2006 m. susipažinęs su R. S., pastarojo pasiūlymu tapo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Vėliau ši įmonė gavo naują pavadinimą - „(duomenys neskelbtini)“. Jis jokių finansinių dokumentų nepasirašinėjo, nes įmonė nevykdė jokios ūkinės veiklos. Jos antspaudą turėjo R. S.. Jis, liudytojas, nėra matęs jokių įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, nežino, ar dirbo įmonėje kiti darbuotojai. Jis nėra gavęs jokio piniginio atlygio už darbą įmonėje (t. 17, b.l. 150).

Liudytojas L. T. teisme parodė, kad 2010 m. R. S. jį įdarbino iš pradžių UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, po to UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis dirbo apie 3 mėnesius, pagal R. S. nurodymą tyrė nekilnojamojo turto rinką, ieškojo prekybai tinkamų objektų, pateikė R. S. ataskaitas apie 7-8 objektus, tačiau pastarajam jos netiko ir jis, liudytojas, buvo atleistas iš darbo. Mano, kad jo surastus objektus turėjo pirkti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis buvo įmonės direktorius, tačiau neturėjo jokių dokumentų, jam nebuvo žinoma įmonės finansinė padėtis. Jam R. S. išmokėjo tik 700 Lt, daugiau nemokėjo, todėl jis kreipėsi į teismą dėl darbo užmokesčio priteisimo (t. 17, b.l. 150).

Liudytojas E. J. teisme paaiškino, kad 2010 m. R. S. jį įdarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ skyriaus vadovu, vieną ar kelis kartus pasirašė kaip laikinai einantis direktoriaus pareigas. Jokių antspaudų ar dokumentų R. S. jam neperdavė, laikė pas save. Įmonėje daugiau nebuvo dirbančių asmenų. M. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis nematė. R. S. jį susirado pagal skelbimą, pavedė jam paruošti darbui naują UAB „(duomenys neskelbtini)“ būstinę, buvusią Vilniuje, Gedimino pr. Šioje būstinėje jis kurį laiką dirbo su L. T., kuris ėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas. Kai jis, E. J., įrengė patalpas, R. S. jį atleido iš darbo. Dirbo apie 3 savaites. R. S. jam prisistatė Remigijaus ar Rimo vardu (t. 17, b.l. 138-139). Teisme buvo pagarsinti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur jis nurodė, kad jam R. S. prisistatė Remigijaus vardu, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis buvo įdarbintas direktoriaus pareigoms, R. S. jam paaiškino, kad direktoriaus pareigas jis eis laikinai, kol iš užsienio grįš įmonės direktorius M. B.. Per visą darbo laikotrapį jis nematė jokių kitų darbuotojų, tame tarpe ir M. B., nors prieš priimant į darbą R. S. jį informavo, kad turės vadovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbantiems asmenims (t. 5, b.l 8-11).

Liudytojas R. R. teisme parodė, kad norėdamas pradėti krovinių gabenimo verslą, 2009 m. liepą, bendraudamas Interneto svetainėje, susipažino, o netrukus ir susitiko su R. S., kuris pasiūlė jam įsigyti įmonę, kad galėtų įgyvendinti savo ketinimus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas pardavinėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o kaip šio sandorio tarpininkas figūravo R. S.. Jis tvarkė visus su tuo susijusisu dokumentus. Už 4500 Lt jis, R. R., nusipirko UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, pasirašęs R. S. paruoštą vienintelio akcininko sprendimą, tapo šios įmonės direktorius. R. S. nurodymu jis 2009 m. rugsėjo mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu AB „DnB NORD bankas“ Utenos skyriuje atidarė banko sąskaitą. R. S. jam paaiškino, kad norint vystyti krovinių gabenimo verslą, reikia gauti paskolą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje vyktų piniginių lėšų judėjimas. Todėl R. S. perves į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą tam tikras sumas, kurias jis, R. R., turės išgryninti ir nedelsiant grąžinti jam, R. S.. Jis, R. R., patikėjo R. S. ir su tokiu pasiūlymu sutiko. Netrukus R. S. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, kaip ir siūlė, pervedė apie 45000 Lt, kuriuos jis, R. R., kartu su R. S. nuėjęs į banko skyrių, išgrynino ir grąžino R. S.. Kitą dieną jis, liudytojas, analogiškai išgrynino UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervestus 45000 Lt, 2009 m. lapkričio mėn. – dar 47000 Lt. Visus išgrynintus pinigus, kaip ir buvo sutarta, atidavė R. S.. Po to kaltinamojo nurodymu jis atidarė sąskaitą kitame banke‚ AB „Swedbank“. Į naują sąskaitą kaltinamasis iš „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos pervedė dar 45000 Lt, kuriuos jis, R. R., taip pat išgrynino ir tą pačią dieną grąžino R. S.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekada nebuvo turėjusi sąskaitose faktūrose nurodytų transporto priemonių ir niekada nebuvo jų pardavusi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šias fiktyvias sąskaitas faktūras jis pasirašė R. S. prašymu (t. 17, b.l. 168-169).

Liudytojas D. C. teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2008 m. ieškodamas galimybės investuoti, jis susipažino su R. S., pastarasis jam prisitatė Rimo vardu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku, pasiūlė tapti jo kredoriumi ir paskolinti 150000 Lt vykdomam projektui - „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdoje statomam gyvenamųjų namų kvartalui - užbaigti. R. S. pateikė visą reikalingą dokumentaciją, todėl patikėjo vykdomo projekto realumu. R. S. jam nurodė, kad paskolos grąžinimui jis galėtų įkeisti nekilnojamąjį turtą Klaipėdoje. Kuomet jie susitarė dėl paskolos sutarties sudarymo, jam buvo pasakyta, kad paskolos grąžinimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkeičia nuosavybes teises į priklausantį žemės sklypą Klaipėdos rajone. Sutartyje taip pat buvo nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)‘ atstovauja direktorius G. M.. Pasirašius sutartį liudytojas R. S. nurodė, kad pinigus perduos tik tada, kai jo vardu bus įkeistas minėtas nekilnojamasis turtas. Vėliau R. S. jam pateikė neva įkeitimą patvirtinančius dokumentus, dėl ko jis perdavė pastarajam 150000 Lt. Netrukus išaiškėjo, kad R. S. jį apgavo, neįkeitęs žadėto žemės sklypo ir negrąžinęs pasiskolintų pinigų. Sužinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokio nekilnojamojo turto neturi ir žemės sklypas negalėjo būti įkeistas. Dėl to R. S. buvo nuteistas (t. 17, b.l. 136-3; t. 4, b.l. 40-42).

Liudytoja R. V. teisme parodė, kad R. S. matė tik vieną kartą, kai tvirtino tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo-pardavimo sutartį. Į ją kreipėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodydami, kad nori parduoti jiems priklausantį pastatą Pilies g. 34 ir 36, Vilniuje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovavo R. S., nors šios įmonės direktorės pareigas ėjo A. P.. Jai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujančio asmens R. S. veiksmai sukėlė įtarimų, nes dėl pastato pirkimo buvo deramasi labai ilgai, vis netikdavo sutarties sąlygos (t. 17, b.l. 145). Liudytoja patvirino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymas, kur ji nurodė, kad pastatai Pilies g. buvo parduodami už 12291500 Lt. Rengiant nekilnojamojo turto pardavimo sutarties projektus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų sužinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pageidauja nesumokėjusi pinigų pirminiu įkeitimu įkeisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduodamus pastatus kažkokiems kreditoriams. Ji parengė 6 nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties projektus, o pasirašytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)” atstovų buvo tik septintas nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties projektas. 2009-07-22 į Vilniaus 26-ąjį notarų biurą sudaryti pastatų, esančių Pilies g. 34 ir 36, Vilniuje, pirkimo pardavimo sutarties atvyko UAB „(duomenys neskelbtini)” įgaliotas asmuo S. S. – M., o iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pusės pasirašyti nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties atvyko minėtas apie 50 metų vyras su direktorės pareigas ėjusia A. P.. Būtent šią dieną ir buvo sudaryta nekilnojamo turto pirkimo - pardavimo sutartis, kurioje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ už iš UAB „(duomenys neskelbtini)” perkamus pastatus, esančius Pilies g. 34 ir 36, Vilniuje, per tris darbo dienas nuo sutarties pasirašymo dienos privalo sumokėti 10328991 Lt. Šioje sutartyje buvo nurodyta sąlyga, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik po to, kai bus sumokėta minėta 10328991 Lt suma, pareikštiniu lakštu įkeis šį nekilnojamąjį turtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriui. Likusią 1962508 Lt sumą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėtų išmokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2010-07-22. Už suteiktas notarines paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ji išrašė 2009-07-22 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini), nurodant, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalo sumokėti 50000 Lt. Šioje PVM sąskaitoje faktūroje pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė A. P., patvirtindama, kad sąskaitą gavo. UAB „(duomenys neskelbtini)” už notarines paslaugas atsiskaitė ne iškart, o tik po trijų mėnesių, tai yra 2009-10-07 bankiniu pavedimu pervedė 50000 Lt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė 2009-07-22 pirkimo pardavimo sutarties sąlygų, tai yra per tris darbo dienas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo 10328991 Lt. Dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi su prašymu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji persiųstų pranešimą apie vienašalį sutarties nutraukimą. Ji UAB „(duomenys neskelbtini)” tokį pranešimą išsiuntė 2009-08-24. Tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)” įkalbėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovus nenutraukti sutarties vykdymo, o pareikštiniu lakštu, nenurodant konkretaus kreditoriaus, įkeisti minėtą nekilnojamąjį turtą, kad turtas yra įkeičiamas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievoles, kurios sudaro 12 241 500 Lt. Ji suprato, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo kažkokią tai pinigų sumą už parduodamą turtą UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl pardavėjas sutiko pareikštiniu lakštu įkeisti parduodamą turtą. Pareikštinį lakštą UAB „(duomenys neskelbtini)” vardu parengė ji 2009-11-13, kuris buvo išsiųstas į centrinę hipotekos įstaigą UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduodamų pastatų, esančių Pilies g. 34 ir 36, Vilniuje, nuosavybės teisių suvaržymui. Šiuo atveju hipotekos turėtojas liko UAB „(duomenys neskelbtini)”, kadangi jame nebuvo nurodytas kreditorius, kurio naudai yra įkeičiamas turtas, tad UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo hipoteką išregistruoti. UAB „(duomenys neskelbtini)” taip ir neatsiskaitė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ už minėtus pastatus, esančius Pilies g. 34 ir 36, Vilniuje, tad UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymu ji parengė 2010-02-04 pareiškimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ketina vienašališkai nutraukti 2009-07-22 pastatų pirkimo - pardavimo sutartį dėl to, kad bendrovė nevykdo prisiimto įsipareigojimo atsiskaityti su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)” taip ir neatsiskaitė su UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji 2009-02-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsiuntė pareiškimą apie vienašalį sutarties nutraukimą bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ išdavė liudijimą apie 2009-07-22 pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 151-154).

Liudytoja M. S. teisme parodė, kad 2009 m. ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)”, Klaipėdos regione parinkdama nekilnojamojo turto objektus, tinkamus pardavimui. Šį darbą dirbo namudiniu būdu. 1500-2000 Lt per mėnesį atlyginimas jai buvo mokamas pavedimais į banko sąskaitą. Darbo sutartyje buvo numatyta, kad prie atlyginimo kas mėnesį turi būti mokamas priedas, todėl nurodyti tikslų darbo užmokesčio dydį negalinti. 2009 m. pabaigoje ji, norėdama pirkti automobilį, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 45000 Lt dydžio trumpalaikę paskolą, kurią grąžino kitų metų sausį, nes pirkti mašiną apsigalvojo ir pasiskolintų pinigų nepanaudojo (t. 17, b. l. 160-162). Teisminio nagrinėjimo metu šios liudytojos parodymai buvo pagarsinti, ji nurodė, kad ji su R. S. yra pažįstama apie 13 metų, kartu su juo turi sūnų L. S., gim. 1998-05-21. Su R. S. susituokusi nėra ir gyvena atskirai. Ji gyvena Klaipėdoje, o R. S. gyvena Gedimino pr. 33-16B, Vilniuje. Kuo užsiima R. S., ji nežino, gali pasakyti tik tai, kad iš jo gauna šiek tiek pinigų sūnaus L. S. išlaikymui. 2009 m. liepos mėnesį ji buvo atleista iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirbo administratorės pareigose, tad R. S. ją įdarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji realiai nieko nedirbo, R. S. ją įdarbino tik tam, kad nenutrūktų socialinio draudimo stažas. Ji nežino kokias pareigas R. S. ėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau būtent jis 2009 m. liepos mėnesį jai pateikė pasirašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo sutartį. Ši sutartis buvo be UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus parašo. Ji net nepamena, ar pilnu etatu buvo įdarbinta į šią įmonę. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą ji nieko nežino, nepažįsta jokių šios įmonės darbuotojų, nežino, kur yra įmonės ofisas. R. S. į jos atsiskaitomąsias sąskaitas bankuose nuo 2009 m. perversdavo įvairias pinigų sumas. Vienos pinigų sumos buvo įskaitomos nurodant, kad R. S. įneša ar perveda pinigus savo sūnaus išlaikymui, o kitos pinigų sumos buvo pervedamos mokėjimo pavedimuose, nurodant, kad jai yra mokamas darbo užmokestis UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš tiesų ji šioje įmonėje niekuomet nedirbo, o šiuos pavedimus organizuodavo R. S., kuomet ji paprašydavo pinigų Luko išlaikymui. R. S. jai pasakydavo, kad netrukus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bus pervestos atitinkamos pinigų sumos ir netrukus į jos asmeninę sąskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesdavo atitinkamą pinigų sumą, tačiau mokėjimo pavedimuose buvo nurodoma, kad šie pinigai yra jos darbo užmokestis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 5, b.l. 29).

Liudytoja A. G. teisme parodė, kad 2009 m. ji, ieškodama finansininkės darbo, susipažino su R. S.. Jis parodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos dokumentus, banko išrašus ir gautas PVM sąskaitas faktūras, darbuotojų darbo užmokesčio apskaitos korteles, balansą bei pelno nuostolio ataskaitą už 2008 metus. Peržvelgusi šiuos dokumentus ji suprato, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikia nuostolingai ir neturi jokio ilgalaikio turto. R. S. prašymais ji buvo paruošusi 2008 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamų deklaraciją, apskaičiavo įmonės socialinio draudimo biudžetui mokėtinus mokesčius, tikėdamasi, kad bus įdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. birželio mėn. elektroniniu paštu gavusi iš R. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaraciją, jos netikrino ir pateikė ją mokesčių inspekcijai. Supratusi, kad R. S. jos neįdarbins, daugiau jokių darbų UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu nedirbo (t. 17, 133-134).

Apeliacinės instancijos teisme atliekant įrodymų tyrimą apklausta liudytoja R. D. parodė, kad yra notarė. R. S. neprisimena. K. buvo jos klientas, bet tiksliai negali pasakyti, kokius veiksmus ir kada atliko. Klientų yra daug. Ar ji ruošėsi tvirtinti, ar tvirtino kažką, negali pasakyti, neprisimena. Jos biure teisininkai aptaria su klientais sąlygas, ruošia dokumentus, o notaras tikrina. S. S. dirbo teisininke jos biure, o šiuo metu ji yra motinystės atostogose. Jeigu ji pasirašė, tai reiškia, kad ji ruošė dokumentus. Kai ruošiamasi sandoriui ir šalys derina sąlygas, šalims išsiunčiamas reikalaujamų dokumentų sąrašas arba ką reikia pateikti. Jai parodytas raštas yra teisininkės Simonos siųstas raštas klientui, kokius dokumentus reikia parengti. Kaip supranta, buvo ruoštasi įkeitimui ir pardavimui bei nurodytas sąrašas kokių reikės dokumentų. Neatsimena, ar šis sandoris buvo patvirtintas. Kai sužinojo, jog yra kviečiama į teismą, ieškojo, tačiau nerado biuro archyvo apyrašuose R. S. sandorių. Negali pasakyti, kiek ir kokių dokumentų buvo pristatyta dėl sandorio.

Tokiu būdu, kolegija, vertindama minėtų asmenų parodymus, daro išvadą, jog jie patvirtina nuteistojo R. S. kaltę dėl sukčiavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos vertino kaip atitinkančius faktines bylos aplinkybes bei patvirtinančius R. S. kaltę. Liudytojos A. P. parodymai patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vardu buvo paimtas kreditas, buvo valdoma per statytinį asmenį – A. P., nors faktiškai jai vadovavo R. S.. Tiek iš liudytojų L. T., tiek iš liudytojų E. J. ir S. Ž. parodymų matyti, jog realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovavo R. S., teisiškai jokių pareigų šiose įmonėse neidamas, o A. P., L. T., E. J. ir S. Ž. šių įmonių vadovais buvo paskirti tik dėl akių. Be to, minėtų įmonių finansinių dokumentų analizė rodo, kad jokios veiklos įmonės nevykdė, jokių pajamų iš teisėtos veiklos negavo, jokio turto neturėjo. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautas kreditas nebuvo apskaitytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, tokiu būdu nedidinant pastarosios įmonės turto, į kurį galima būtų nukreipti kreditoriaus išieškojimą: dalis 2009-10-07 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauto kredito - 90770 Lt buvo panaudota ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai vystyti ir gauti pajamas, bet iš karto, t.y. 2009-10-08 ir 2009-10-09 buvo pervesta į realiai jokios veiklos neatliekančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankinę sąskaitą, iš kurios, kaip seka iš R. R. parodymų, vėliau pinigai buvo išgryninti ir grąžinti R. S., tačiau pinigų grąžinimas nebuvo apskaitytas UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinėje apskaitoje. Likusi dalis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauto kredito buvo panaudota taip pat ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai vystyti ir gauti pajamas, bet pervestos į realiai jokios veiklos neatliekančios ir R. S. valdomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankinę sąskaitą, iš kurios vėliau pinigai M. S. buvo išgryninti ir grąžinti R. S.. Pinigų grąžinimas vėlgi nebuvo apskaitytas UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinėje apskaitoje. Taip pat dalis pinigų buvo pervesta į realiai jokios veiklos neatliekančios ir R. S. valdomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankinę sąskaitą, iš kurios vėliau pinigai buvo išgryninti ir grąžinti R. S.. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo R. S., liudytojos M. S. teisme duoti parodymai dėl jos darbo pobūdžio UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir į šios įmonės sąskaitą pervestų lėšų judėjimo negali būti vertinami kaip patikimi, nes ikiteismio tyrimo metu ši liudytoja pati patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji faktiškai nedirbo, pinigai buvo pervesti jai ne kaip darbo užmokestis, o jųdviejų su R. S. nepilnamečio vaiko išlaikymui, taip pat dalis pinigų buvo išgryninti ir atiduoti R. S., pagal pastarojo nurodymą. Kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi tokiais ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos parodymais, nes jie atitinka faktines bylos aplinkybes.

Sprendžiant iš aukščiau išdėstytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ketinimų grąžinti kreditą R. S. neturėjo nuo pat pradžių. Bylos medžiaga patvirtina, kad R. S. valdoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių galimybių grąžinti R. S. paimtą kreditą neturėjo. Nors R. S. apeliaciniame skunde nurodo, jog turėjo realią galimybę užsidirbti iš tarpininkavimo parduodant ne jo valdomoms įmonėms priklausančią medieną, tokia jo versija atsirado tik bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme. Iki tol jis tvirtino, kad pats ketino vystyti verslą, susijusį su medienos pirkimu-pardavimu, kurį iš dalies finansuotų užsienio šalių fiziniai ar juridiniai asmenys, apie tai konkrečiai yra teismui nurodęs ir liudytoju apklaustas V. M., kuriam R. S. žadėjo pagal antrą vekselį gautą pinigų sumą panaudoti atsiskaitymams su medienos tiekėjais. Tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautos 550000 Lt paskolos dalis - 350 000 Lt buvo panaudota ne atsiskaitymams su medienos tiekėjais, bet R. S. asmeninėms reikmėms. Pažymėtina ir tai, kad R. S. veiksmai, derantis dėl turto, esančio Mindaugo g. 14, Vilniuje, pirkimo-pardavimo, taip pat buvo paremti apgaule. Liudytojas A. E. ikiteisminio tyrimo metu pareigūnams nurodė, kad R. S. dėl kreditavimo suteikimo jį bandė įtikinti pasakojant istorijas apie medieną Kanadoje bei metalą Rygoje, apie tariamai iš užsienio jam pervestus pinigus bei rodant tai neva patvirtinančius dokumentus, o liudytoja R. V. yra nurodžiusi, kad R. S. jai aiškino apie neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų gautą palikimą. Gi byloje nėra jokių tokius R. S. teiginius patvirtinančių objektyvių rašytinių įrodymų, o tai leidžia daryti išvadai, jog R. S. tokią informaciją paskleidė siekiant sudaryti mokumo įspūdį kreditoriams ir galimiems nekilnojamojo turto pardavėjams. Aplinkybė, kad R. S. jokio medienos verslo, leidusio jam ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauti pajamas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžinti paskolą, nevystė, duoda pagrindo teigti, kad R. S. neturėdamas realios galimybės ir tai suvokdamas, neketino kreditoriui grąžinti gautą paskolą.

Versiją, kad R. S. skolinosi viešbučių verslui plėsti, paneigia liudytojų R. K., A. E., M. B., D. J., S. S.-M., D. C., M. R. bei E. J. parodymai, iš kurių matyti, kad bendraudamas su potencialiais nekilnojamojo turto pardavėjais, derėdamasis dėl turto pirkimo-pardavimo bei įkeitimo, R. S. jiems prisistatinėdavo svetimais - R. G., R. N. vardais. Apylinkės teismas pagrįstai R. S. paaiškinimus, neva R. N. yra kažkada dirbęs jo vadovaujamoje įmonėje, atmetė, motyvuodomas tuo, kad R. S. negalėjo paaiškinti nei kurioje iš jo kontroliuojami įmonių yra dirbęs R. N., nei kaip pastarąjį rasti, atkreipiant dėmesį į tai, kad apie jokius sunkumus naudotis savo vardu sukurta elektroninio pašto dėžute, o ne siųsti elektroninius laiškus iš R. N. vardu atidarytos pašto dėžutės bendraujant su paminėtais asmenimis, apeliantas nenurodė.

Teisėjų kolegija nelaiko įtikinamais apelianto skundo argumentų dėl R. S. ankstesnio teistumo ir jo neigiamos įtakos verslo pasaulyje, t. y., kad būtent dėl šios priežasties R. S. buvo priverstas prisistatinėti svetimu vardu, taip pat versijos dėl savo paties vardo trumpinio naudojimo – vietoj Ringaudas, vadintis Rimu. Tai, kad R. S., skolindamasis ar derėdamasis dėl pastatų pirkimo, siekė išvengti bet kokios pretenzijos į jo asmens nukreipimą rodo ir tai, jog siekdamas gauti kreditą, jis pagamino vekselius, nukreipdamas tokį išieškojimą ne į save, bet realiai į jokio turto ir pajamų neturinčią UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei pastarosios statytinę vadovę A. P., tokiu būdu apsunkinant kredito grąžinimą arba padarant jo išieškojimą visiškai neįmanomą. Taigi, R. S., suvokdamas, kad praradęs pinigus, V. M. gali imtis priemonių susigrąžinti suteiktą kreditą iš jo (R. S.), pagamino vekselius, pagal kuriuos reikalavimo teisė buvo nukreipta ne į jį (R. S.), pinigus realiai valdantį asmenį, bet į realiai su šia veikla nesusijusius ir iš šios veiklos naudos negavusius asmenis – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos fiktyvią direktorę A. P.. Todėl apelianto teiginiai neva sutikdamas pasirašyti papildomus susitarimus su UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis siekė apsaugoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo žalingų finansinių įsipareigojimų, atmetami kaip deklaratyvūs. Kaip jau buvo minėta, visi R. S. atlikti veiksmai leidžia spręsti apie tai, kad sandoris su UAB „(duomenys neskelbtini)“ R. S. buvo reikalingas ne vystyti viešbučių veiklą, bet įkeitus jai priklausančius pastatus UAB „(duomenys neskelbtini)“, gauti likusią paskolos dalį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir apeliacinio skundo argumentus, kad R. S. ketinimų vystyti viešbučių verslą realumą patvirtina tokie jo veiksmai kaip preliminarios sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl pastato pardavimo sudarymas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ avanso įmokėjimas, derybos pas notarą dėl sutarties kainos sumažinimo, sumokėta įmoka notarui už preliminariosios sutarties sudarymą ir patvirtinimą ar pan. Liudytoja apklausta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė S. S.-M. patvirtino, kad sutarties nutraukimas buvo siejamas su R. S. nemokumu, nevykdant jam preliminarioje sutartyje nustatytų sąlygų. Be to, ši liudytoja parodė, kad derybos su R. S. vyko kelis metus, pagrindinis jo reikalavimas buvo nekilnojamo turto įkeitimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams, UAB „(duomenys neskelbtini)“ visiškai nesumokėjus už minėtą turtą. Tačiau pasirašius preliminariąją sutartį, R. S. delsė sudaryti pagrindinę sutartį, todėl negavusi likusios už nekilnojamąjį turtą suderėtos sumos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienašališkai nutraukė sutartį. Analogiškas sutarties nutraukimo sąlygas, priešingai nei nurodo apeliantas, aiškina ir preliminariąją sutartį rengusi notarė R. V., kuriai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujančio asmens veiksmai (pozicija dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto įkeitimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams, delsimas sudaryti pagrindinę sutartį) taip pat sukėlė įtarimų.

Taigi, nuteistojo R. S. apgaulė, nagrinėjamu atveju pasireiškė tuo, kad jis, žinodamas, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto bei galimybių įsigyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius pastatus, pradėjo derybas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl jų įsigijimo, nurodydamas, kad įmonė yra finansiškai moki, ir suderėdamas jam palankias sąlygas dėl šių pastatų įkeitimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams, vėliau pateikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui V. M. tikrovės neatitinkančius UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinius dokumentus ir verslo pristatymą, taip įtikino suteikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolą, kurios nebuvo ketinama sugrąžinti. Pats nuteistasis neginčija, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui V. M. pateiktame balanse bei pelno ir nuostolių atsakaitoje buvo nurodyti klaidingi, tikrovės neatitinkantys įmonės veiklos rodikliai. Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, formaliai sudarydama nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sandorius, realių galimybių įvykdyti sandorių sąlygas, nedisponuodama reikiamomis tam lėšomis, neturėjo, nors pagal susitarimą su V. M., kaip parodė pastarasis, turėjo mokėti 20% metinių palūkanų. Nuo 550000 Lt, perduotų R. S., per mėnesį tai sudaro 9166,67 Lt (nuo R. S. suderėtos paskolos sumos - 2 000 000 Lt, palūkanos sudaro 33333,33 Lt). Taigi, inicijuodamas sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) sudarymą, R. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojo kaip priedangą, pats neprisiimdamas jokių sutartinių įsipareigojimų. Tai, kad V. M. reikalavimu buvo paruošti du 200000 Lt ir 350000 Lt vertės vekseliai, juos pasirašyti R. S. pakvietė A. P., kuri tokių savo veiksmų pasekmių nesuvokė, rodo, kad R. S., inicijuodamas minėtus sandorius, dalyvaudamas jų sudaryme, tačiau, likdamas šešėlyje, siekė išvengti savo galimos teisinės atsakomybės už galimą sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.

Kaip jau minėta, ir rašytiniai bylos įrodymai taip pat patvirtina apelianto kaltę.

Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2003-05-28 įregistruota Vilniaus m. savivaldybėje, kodas – (duomenys neskelbtini), registracijos adresas – (duomenys neskelbtini), Vilnius, direktorė – A. P., duomenų apie akcininkus nėra (t. 8, b.l. 10-12, t. 3, b.l. 91); UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2001-10-11 įregistruota Kelmės raj. savivaldybėje (t. 9, b.l. 53, 170), kodas – (duomenys neskelbtini), registracijos adresas – (duomenys neskelbtini), jos vienintelis akcininkas ir direktorius – R. R., duomenų apie akcininkus nėra (t. 9, b.l. 176, 179); UAB „(duomenys neskelbtini)“: 2006-09-19 įregistruota Vilniaus m. savivaldybėje, jos kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas – (duomenys neskelbtini), Vilnius, direktorius – M. B. (t. 10, b.l. 1-3); UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1993-10-18 įregistruota Molėtų rajono savivaldybėje, jos kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas – (duomenys neskelbtini), direktorius – S. Ž., vienintelis akcininkas – L. D. (t. 10, b.l. 117-121).

2009-10-06 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu surašyto paprastojo neprotestuotino vekselio 201100 Lt sumai kopija, kurioje A. P. laidavimas dar neužfiksuotas (t. 1, b.l. 131), ir du 2009-10-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu surašyto ir A. P. kaip laiduotojos pasirašyto paprasto neprotestuotino vekselio 55000 Lt sumai originalūs egzemplioriai (t. 1, b.l. 138, 139).

Iš AB „SEB bankas“ pateiktos ataskaitos apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų banko sąskaitoje judėjimą matyti, kad 550000 Lt iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB bankas“, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Bankas SNORAS“ buvo pervesti dviem dalimis: 2009-10-07 mokėjimo nurodymu Nr. 3802 (200000 Lt) ir 2009-11-26 mokėjimo nurodymu Nr. 3910 (350000 Lt) (t. 7, b.l., 92, 107).

R. S. UAB “(duomenys neskelbtini)” 2009-07-30 pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanso už ataskaitinį laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-06-30 kopija, 2009-07-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelno (nuostolių) ataskaitos už tą patį ataskaitinį laikotarpį kopija (t. 1, b.l. 160, 161), 2010-06-16 – vadinamas trumpas verslo pristatymas arba verslo planas (t. 1, b.l. 130, 133-137).

Kaip matyti iš 2010-07-01 šių balanso bei pelno (nuostolių) ataskaitos apžiūroje dalyvavusios Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Utenos skyriaus vyriausiosios specialistės V. Ž. išvados, šiuose aktuose įrašyti duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimų dydį nepagrįsti apskaitos dokumentais ir yra iškraipyti: padidinti pelno mokesčio, bendrojo pelno rodikliai, ilgalaikio turto, viso turto, nuosavas pelnas ir įsipareigojimai ir t.t. (t. 1, b.l. 169-177).

Svarbu pažymėti, kad R. S. pateikta informacija V. M., leido jam susidaryti palankią nuomonę apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę ir finansinę padėtį, jos pozityvias verslo perspektyvas ir, atitinkamai, susiformuoti nuomonei apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi realias galimybes grąžinti prašomą paskolą.

Tai, kad R. S. nuo pat pradžių neturėjo ketinimų grąžinti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautą 550000 Lt paskolą, atskleidžia ir šių lėšų panaudojimo kryptys bei būdai, apie kuriuos galima spręsti iš AB „Bankas Snoras“ Vilniaus filialo pateikto išrašo apie piniginių lėšų UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) judėjimą (t. 8, b.l. 43-47): 2009-10-07, t.y. 200000 Lt iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos pervedimo dieną, R. S. pagal PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini), pateiktą už notarines paslaugas įforminant 2009-07-22 pirkimo – pardavimo sutartį tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (šio sandorio sudarymo aplinkybės atskleistos anksčiau išdėstytais R. S., liudytojos S. S.–Mekionienės parodymais) iš šios sąskaitos į Vilniaus 26 – ojo notarų biuro notarės R. V. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 50000 Lt, o į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal šią sutartį pervedė dar 50 000 Lt. Tai buvo vieninteliai mokėjimai kaltinamojo deklaruotu piniginių lėšų skolinimosi tikslu. Tuo tarpu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „DnB Nord bankas“, R. S. pervedė: 2009-10-08 pagal sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) – 45500 Lt; 2009-10-09 pagal tą pačią sąskaitą faktūrą – 45270 Lt; 2009-11-27 pagal sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) – 47290 Lt; 2009-11-27 pagal tą pačią sąskaitą faktūrą – 45280 Lt, ir tą pačią dieną į kitą „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytą AB „Swedbank“, pagal tą pačią sąskaitą faktūrą – 45280 Lt.

Pagal AB „DnB Nord bankas“ pateiktą rašytinę informaciją apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų judėjimą jo minėtoje atsiskaitomojoje sąskaitoje (t. 9, b.l. 126-127) anksčiau nurodytos sumos joje buvo gautos jų pervedimo dieną. Gautomis lėšomis buvo disponuojama taip: 2009-10-08 - 45220 Lt grynais nenurodyto asmens gauti banko kasoje; 2009-10-09 - 45000 Lt grynais pagal čekį gavo R. R.; 2009-11-27 - 47000 Lt grynais gavo vėl R. R.. AB „Swedbank“ pateiktoje ataskaitoje patvirtino (t. 9, b.l. 129), kad 2009-11-27 į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą šiame banke iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pervesta 45280 Lt, ir tą pačią dieną R. R. iš šios sąskaitos gavo 45000 Lt. Svarbu pažymėti, kad liudytojo R. R. parodymais paneigta R. S. versija, jog minėtos išankstinės sąskaitos faktūros buvo naudingos ir reikalingos R. R.. Pateiktų sąskaitų išrašų analizė rodo, kad būtent R. S. reikėjo pateisinti pinigų iš „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos pervedimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Pastarajai gi įmonei šie dokumentai jokios naudos nedavė, nes jokios ūkinės finansinės operacijos jos nepagrindė: iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauti pinigai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo užpajamuoti, o transporto priemonių, nurodytų sąskaitose, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo. Taigi, šių objektų judėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje užfiksuotas nebuvo, ir pagrįsti jį nebuvo jokio reikalo. Apylinkės teismas teisingai nustatė, kad piniginių lėšų pervedimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą operacijos, organizuotos R. S., tikslas buvo išgryninti šias lėšas kito asmens rankomis ir jas užvaldyti.

Pagal tą pačią AB „Bankas Snoras“ Vilniaus filialo pateiktą ataskaitą (t. 8, b.l. 43-47) taip pat matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tą pačią dieną, t.y. 2009-11-27, (duomenys neskelbtini) pervedė 140000 Lt avanso už teisines paslaugas. Ikiteisminio tyrimo metu buvo rasta tik viena PVM sąskaita-faktūra, minėtos bendrovės pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėjimui. Tai dokumentas serijos (duomenys neskelbtini) (t. 9, b.l. 95). Jame nurodytas reikalavimas sumokėti už konsultacijas 1400 Lt. Visa tai rodo, kad R. S. tyčia, prisidengdamas neva padaryta klaida, (duomenys neskelbtini), kuri kontoros pateiktą sąskaitą faktūrą suteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisinių paslaugų už 1400 Lt, pervedė 140000 Lt, ketindamas vėliau paprašyti, kad kontora pinigų permoką ne grąžintų UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet pervestų D. C. žalai atlyginti. Sprendžiant iš liudytojų M. B. ir D. C. parodymų analizės, kurie paliudijo, kad R. S. negalėjo nežinoti apie negalėjimą UAB “(duomenys neskelbtini)” lėšomis sumokėti jam teismo priteistą žalos atlyginimą, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad R. S. veiksmai buvo tiesiogiai nukreipti į šios sumos užvaldymą ir jos panaudojimą savo asmeninėms reikmėms, t.y. kitam asmeniui padarytos žalos atlyginimui.

AB „Bankas Snoras“ Vilniaus filialo pateikta ataskaita (t. 8, b.l. 43-47) taip pat patvirtina, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos šiame banke į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas“ buvo pervesti 124 282,50 Lt. Šiomis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą pervestomis lėšomis R. S. naudojosi savo reikmėms: pervesdmas M. S. įmokas jųdviejų vaiko išlaikymui, o likusieji M. S. išgryninus sugrąžinti R. S. (t. 10, b.l. 45-48).

AB „SEB bankas“ pateikta ataskaita apie piniginių UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomojoje sąskaitoje lėšų judėjimą (t. 10, b.l. 130-135) taip pat patvirtina, kad R. S. nuo 2010-01-29 iki 2010-03-02 grynais pinigais iš šios sąskaitos išėmė 57 800 Lt (t. 10, b.l. 131-132), t.y. praktiškai visus šiai įmonei iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos pervestus pinigus (58 200 Lt).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nevykdydama jokios veiklos UAB „(duomenys neskelbtini)“, o taip pat ir jai faktiškai vadovaujantis R. S., neturėjo nei ketinimų, nei realių galimybių vystyti nekilnojamo turto veiklą, nes apgaule pasiskolintus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus R. S. praktiškai tuoj pat po jų gavimo naudojo ne viešbučių verslui vystyti, bet savo ir kitų asmenų poreikiams tenkinti, neturėdamas realios galimybės ir neketindamas pasiskolintas lėšas grąžinti.

Kaip nepagrįsti atmetami nuteistojo argumentai, kad jo veiksmai turi būti kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 207 str. 1 d., kaip kreditinis sukčiavimas. Ši teisės norma numato baudžiamąją atsakomybę už kredito, paskolos, subsidijos, laidavimo ar banko garantinio rašto, kitų kreditinių įsipareigojimų gavimą. Bylos medžiaga patvirtina, kad R. S. apgaulė pasireiškė tuo, jog jis, pateikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui tikrovės neatitinkančius dokumentus, taip įtikino jį suteikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolą, neturėdamas ketinimų ją grąžinti, t.y. apgaulė buvo nukreipta į piniginių lėšų užvaldymą, jų negrąžinant kreditoriui, tyčiai susiformavus dar iki paskolos gavimo. Tuo tarpu kreditiniame sukčiavime kaltininkas turėtų apsiriboti tik ketinimais gauti kreditą. 1998 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 8 „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo ar iššvaistymo baudžiamosiose bylose“ 18 punkte nurodoma, kad jeigu paskolos gavėjas bankui ar kitai įstaigai pateikė tikrovės neatitinkančius faktus ar juos nutylėjo, nors privalėjo pranešti ir imdamas paskolą jau turėjo tikslą jos negrąžinti, paskolos gavėjo veiksmai kvalifikuojami kaip sukčiavimas.

Įvertinant išdėstytą, nėra jokio pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai neištyrė visų aplinkybių ar netinkamai vertino nustatytąsias, ar vadovavosi prielaidomis. Teismo nuosprendis aiškus, konkretus, byloje surinkti duomenys ištirti, pripažinti įrodymais ir įvertinti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų. Nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai.

Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą. Nuteistojo teigimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlygintos žalos dydis turėtų būti mažintinas, atsižvelgiant į tai, jog iš pastarosios gautos 550000 Lt sumos dalis - 100 000 Lt panaudota paskolos tikslais. Tačiau kolegija pažymi, kad šiuo atveju, civilinio ieškinio išsprendimui lemiamą reikšmę turi tai, kokią realiai žalą patyrė nukentėjusioji pusė, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. M., suklaidintas R. S. pateikta melaginga informacija pervedė per du kartus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą 550 000 Lt. Taigi dėl neteisėtų R. S. veiksmų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 550000 Lt dydžio žalą, ši pinigų suma negrąžinta ir turi būti priteista iš kaltininko pilnai.

Skiriant nuteistajam R. S. bausmes, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir tyčios rūšį, kaltininko asmenybę, kitas reikšmingas bausmės dydžiui aplinkybes ir nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmė visais atvejais yra individuali prievartos priemonė, t. y. ji skiriama konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką. Bausmė turi atitikti Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. numatytą bausmės paskirtį ir turi būti skiriama pagal Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikantis Lietuvos Respublikos BK bendrosios dalies nuostatų. Už nesunkų nusikaltimą – dokumentų klastojimą, Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. sankcijoje numatyta bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų, o už apysunkį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 3 d. sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki 6 metų. Už apysunkį nusikaltimą – apgaulingą įmonių apskaitos tvarkymą, Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. sankcijoje numatyta bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 4 metų. Už sunkų nusikaltimą – sukčiavimą, Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki 8 metų.

Nustatydamas 3 metų laisvės atėmimo bausmę už Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą, 1 metų laisvės atėmimo bausmę už Lietuvos Respublikos BK 300 str. 3 d. numatyto nusikaltimo padarymą, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę už Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. ir 222 str. 1 d. numatytų nusikaltimo padarymą, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė išsamius bausmių skyrimo motyvus. Teismas, nurodė, kad atsižvelgia į nuteistojo padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (nusikaltimai priskiriami prie nesunkių, apysunkių ir sunkių), jų padarymo aplinkybes (nusikaltimų daryme panaudotos realios veiklos nevykančios įmonės, tikslu apgaule užvaldyti didelės vertės svetimą turtą, klastojami dokumentai), kaltės formą (tyčią), taip pat į nuteistojo asmenybę, kad R. S. teistas 2 kartus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, ansktesniais nuosprendžiais nuteistas už sukčiavimą, kreditinį sukčiavimą, dokumentų klastojimą. Nustatytos aplinkybės rodo, kad sistemingai darydamas nusikaltimus, R. S. nenori keisti savo gyvenimo būdo, atsisakyti kriminalinių polinkių ir pasitaisyti, o tai reiškia, kad jis yra socialiai pavojingas. Todėl teismas įvertinęs paminėtas aplinkybes bei tai, kad pirmesniais nuosprendžiais apeliantui paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės (baudos) neužtikrino Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytų tikslų, nesulaikė jo nuo naujų (ir analogiško pobūdžio) veikų padarymo, jam paskirtų baudų jis iki šiol nepradėjo mokėti (t. 17, b.l. 113), pagrįstai paskyrė R. S., kaip recidyvistui, laisvės atėmimo bausmę ir Lietuvos Respublikos BK 56 str. įtvirtintos nuostatos nepažeidė.

Nustatydamas bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino ne tik aukščiau paminėtas aplinkybes, bet ir tai, kad nėra R. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ir nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BK 61 str. įtvirtintų nuostatų, nuteistajam R. S. už kiekvieną nusikalstamą veiką paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra žemesnė nei straipsnio sankcijoje už jo padarytus nusikaltimus nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Nuteistajam R. S. paskirtas bausmes, tiek už jo padarytas veikas, tiek apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu subendrintą bausmę, vertinti kaip aiškiai per griežtą ir dar labiau švelninti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Apeliacinės instancijos kolegija taip pat pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo pareikštas nuteistojo ir jo gynėjo prašymas skirti nuteistajam R. S. ambulatorinę psichiatrinę ekspertizę. Sprendžiant šį prašymą buvo išreikalauta nuteistojo medicininė ambulatorinė kortelė, jos duomenys pateikti specialistams. Kaip konstatuota specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) R. S. asmens sveikatos istorijoje nustatytos diagnozės nėra psichikos sutrikimai: nustatytas cefalginis (galvos skausmo) sindromas yra tik simptominis sutrikimas, kuris šiuo atveju gydytojo neurologo siejamas su neurologiniu sutrikimu; R. S. 1984 m. nustatytas asmenybės sutrikimas (isterinė psichopatija) neturi įtakos jo protinei (pažintinei) veiklai ir galimybei dalyvauti teismo procese. Kaip matyti iš bylos medžiagos (t. 14, b.l.109), 2010 12 08 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat konstatuota, kad psichiatrinės ekspertizės R. S. skirti nereikia.

Įvertinant išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 17 d. nuosprendžio nėra pagrindo panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

nuteistojo R. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Sigita BieliauskienėTeisėjai Algimantas ValantinasJolanta Čepukėnienė