Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. A. bei atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės L. N. ir jo atstovės pagal įstatymą J. S. skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo L. N. atžvilgiu baudžiamoji byla, vadovaujantis BK 93 str., nutraukta ir jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., padarymą.

Vadovaujantis BK 82 str. 1 d., 1 p, 83 str., 87 str., 1 d., 2 d. 2 p. 5 p., L. N. paskirta auklėjamojo poveikio priemonė - elgesio apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant L. N. būti namuose nuo 21:00 val. iki 6:00 val. ir dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

Nuosprendžiu D. A. pripažintas kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir jam skirta bausmė – 6 (šeši) mėnesiai laisvės apribojimas. Vadovaujantis BK 48 str. 1 d., 6 d., 1 p., 3 p., D. A. skirti įpareigojimai - būti namuose nuo 22:00 val. iki 6:00 val., tęsti mokslą arba dirbti arba per 1 mėnesį užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 str., į bausmės laiką D. A. įskaitytas laikiname sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2015 m. sausio 20 d. iki 2015 m. sausio 21 d..

Nuosprendžiu iš L. N., subsidiariai iš J. S. (jei kaltinamasis L. N. neturi turto į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas), solidariai iš D. A. priteista nukentėjusiajam A. L. 438,40 Eur (keturi šimtai trisdešimt aštuoni eurai 40 euro centų) turtinės ir 1000 Eur (vienas tūkstantis eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos pateiktas civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Nuosprendžiu iš L. N., subsidiariai iš J. S. (jei kaltinamasis L. N. neturi turto į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas), solidariai iš D. A. priteista nukentėjusiajam A. L. 300 Eur (trys šimtai eurų) proceso išlaidų, susijusių su advokato pagalbos suteikimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. N. nuteistas už tai, kad 2015-01-20, apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini), prie „(duomenys neskelbtini)“, kartu su 2 asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas trūkstant duomenų, pagrindžiančių jų kaltę, tai yra Lietuvos Respublikos BPK 212 str. 2 p., viešoje vietoje įžūliu elgesiu, susijusiu su fizinio smurto panaudojimu kitų aplinkinių žmonių akivaizdoje, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, tai yra, suduodamas nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam A. L. į veido-galvos sritį, taip padarė jam galvos smegenų sukrėtimą, muštinę žaizdą kairėje kaktos pusėje, pogleivinę kraujosruvą apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, viršutinio žandikaulio kairės pusės I danties vainiko nuskėlimą, abiejų ausų kaušelių sumušimą odos nubrozdinimus kairio peties srityje, kairėje nugaros pusėje ir kairėje juosmens pusėje, kurie galėjo gautis griuviminės traumos metu, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

D. A. nuteistas už tai, kad 2015-01-20, apie 20:30 val., viešoje vietoje, automobilių stovėjimo aikštelėje, kuri randasi prie (duomenys neskelbtini), netoli skulptūros „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), aplinkinių žmonių akivaizdoje, be priežasties purškė balionėliu su pipirinėmis dujomis nukentėjusiajam M. G. į akis bei M. G. vengiant tolimesnio konflikto, pabėgus ir įsėdus į savo automobilį „Audi A6“, pravėręs šio automobilio duris pripurškė pipirinių dujų į automobilio „Audi A6“ saloną, taip sukėlė nukentėjusiajam M. G. fizinį skausmą, po ko tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus priėjęs prie automobilių stovėjimo aikštelėje besigrumiančių L. N. ir A. L. siekdamas sukelti A. L. fizinį skausmą purškė balionėliu su pipirinėmis dujomis nukentėjusiajam A. L. į veidą ir taip realizavo savo nusikalstamus veiksmus ir tokiais tyčiniais veiksmais sutrikdė viešąją tvarką ir rimtį.

Nurodo ir tai, kad teismas 2016-01-20 nuosprendžiu nustatęs, kad L. N. atlygino Šiaulių teritorinei ligonių kasai 144,68 Eur turtinę žalą, Šiaulių teritorinės ligonių kasos pateiktą civilinį ieškinį nepagrįstai paliko nenagrinėtu. Teigia, kad esant neginčytinai nustatytam faktui ir pateiktiems įrodymas, kad L. N. yra atlyginęs Šiaulių teritorinei ligonių kasai turtinę žalą, byla dalyje dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio turėjo būti nutraukta (BPK 113 str. 2 d., CPK 3 str. 6 d., 293 str. 1 d. 5 p.).

Dėl proceso išlaidų, susijusių su advokato pagalbos nukentėjusiajam suteikimo, priteisimu, nurodo, kad atsižvelgiant į L. N. ir jo įstatyminės atstovės J. S. nurodytus argumentus dėl jų sunkios finansinės padėties ir paties nukentėjusiojo veiksmų, prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį šioje dalyje panaikinti ir proceso išlaidų nepriteisti.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti ir palikti skundžiamą nuosprendį nepakeistu. Nuteistasis D. A. ir jo gynėjas advokatas prašė D. A. apeliacinį skundą tenkinti – taikyti laidavimą ir atleisti D. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą motinos E. A. priežiūrai, E. A. prašymą palaikė. Atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės L. N. gynėjas advokatas prašė tenkinti L. N. ir jo įstatyminės atstovės apeliacinį skundą. Nukentėjusiojo A. L. atstovas advokatas prašė apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistojo D. A. apeliacinį skundą atmesti.

L. N., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, bei jo įstatyminės atstovės J. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš nuteistojo D. A. skundo, jis savo kaltės neginčija ir prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei nesutinka su teismo priteistu nukentėjusiajam neturtinės žalos atlyginimu. Atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės L. N. ir jo įstatyminė atstovė nesutinka, jog L. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d., bei nesutinka su išspręstais civiliniais ieškiniais bei priteistu procesų išlaidų atlyginimu.

Dėl L. N. kaltės.

Apylinkės teismas ištyrė visus byloje esančius įrodymus nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 ir 301 straipsnių reikalavimų, teisingai juos įvertino ir pagrįstai jais remdamasis nustatė, kad L. N. ir D. A. pažeidė viešąją tvarką, t.y. viešoje vietoje įžūliu elgesiu, L. N. panaudojant fizinį smurtą, o D. A. panaudojant balionėlį su pipirinėmis dujomis, taip sukeliant fizinį skausmą nukentėjusiesiems, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Nepagrįstas nuteistojo L. N. ir jo įstatyminės atstovės apeliacinio skundo argumentas, jog L. N. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., sudėties.

Lietuvos Respublikos BK 284 str. numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje.

Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan.

Apeliantas L. N. skunde teigia pilnai pripažinęs savo kaltę, tačiau visgi mano, jog jo veiksmuose nėra BK 284 str. numatytos nusikalstamos veikos sudėties, kadangi, kaip nurodo, apylinkės teismas nevertino to, kad įvykį išprovokavo pats nukentėjusysis A. L., kuris, būdamas nepatenkintas dėl jo ir jo draugės nuotraukos komentaro, primygtinai pareikalavo susitikti, persekiojo jį, o susitikus išprovokavo konfliktą, o jis – L. N. - buvo priverstas gintis ir jam taip pat buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Kolegija tokius skundo argumentus laiko nepagrįstais. Iš byloje esančių duomenų, priešingai nei teigia apeliantas, matyti, kad būtent L. N. pirmas kviečia A. L. susitikti ir išsakyti nuomonę į akis, o ne per socialinį tinklapį (1 t., 29 b. l.), jiems susitikus pirmas trenkė L. N. A. L., būtent jis elgėsi itin agresyviai (2 t., 105, 106, 107 b. l.). Pats L. N. teismui parodė, kad A. L. priėjus prie jo, jis A. L. nustūmė du kartus, o kai A. L. vėl ėjo prie jo, jis (L. N.) jam trenkė ranka į veidą, o jiems susikibus, trenkė iš kojos kelio vieną kartą į veidą. Tvirtino trenkęs dėl to, kad galvojo, jog A. L. suduos jam (2 t., 105 b. l.). Apie tai, kad L. N. pirmas smūgiavo nurodė ir nukentėjusysis A. L., liudytoju apklaustas M. G.. Dėl paties L. N. nežymaus sveikatos sutrikdymo pažymėtina, jog specialisto išvadoje Nr. G 108/15(04) nurodyta, jog jam padaryta muštinė žaizda ir poodinė kraujosruva dešinio kelio priekiniame paviršiuje bei poodinė kraujosruva kairėje kaktos pusėje (1 t., 94 b. l.). Nustatytos faktinės aplinkybės neabejotinai leidžia daryti išvadą, jog šie sužalojimai L. N. buvo padaryti konflikto su A. L. metu, tačiau, kaip minėta anksčiau, juos lėmė paties L. N. smurtinis elgesys A. L. atžvilgiu ir tai nepašalina L. N. atsakomybės už jo chuliganiškus veiksmus ir jais sukeltas pasekmes A. lebedos atžvilgiu. Kolegijos nuomone, daryti išvadą, kad įvykio metu L. N. buvo būtinosios ginties būsenoje arba nusikalto neperžengęs būtinosios ginties ribas ar, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo A. L. elgesys – nėra pagrindo. Taigi objektyvių faktinių duomenų visetas neabejotinai patvirtina, jog 2015 m. sausio 20 d. apie 20.30 val. konfliktą dėl menkavertės priežasties pradėjo apeliantas L. N.. Jis, elgdamasis įžūliai ir agresyviai, nesant pagrindui, naudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo A. L. atžvilgiu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog baudžiamajai atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141/2015).

Kaip jau minėta, L. N. konfliktą išprovokavo viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), aikštelėje prie (duomenys neskelbtini), prie skulptūros ,,(duomenys neskelbtini)“, konfliktas tarp jaunuolių įvyko vakare, į susitikimą L. N. atvyko su dviem draugais, A. L. taip pat buvo su draugais, į konfliktą įsivėlė ir kartu su L. N. bei A. L. atvykę jaunuoliai, buvo iškviesta policija, kuri sulaikė iš įvykio vietos pasišalinusį L. N. ir jo draugus. Nukentėjusysis aiškino, kad jis iki konflikto L. N. nepažinojo, į susitikimą vyko kviečiamas L. N., siekė situaciją išsiaiškinti taikiai, dėl tokių L. N. veiksmų jis patyrė neigiamus išgyvenimus, stresą, gulėjo ligoninėje, 2 savaites negalėjo eiti į mokyklą, ilgai laukė kol sutvarkė dantį, jautė diskomfortą dėl išvaizdos, negalėjo valgyti (2 t. 106 b. l.). Esant šioms aplinkybėms, sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog dėl įžūlių L. N. veiksmų buvo sutrikdyta kitų asmenų rimtis, nukentėjusysis patyrė stresą, kiti konfliktą matę asmenys patyrė nepatogumus. Dėl L. N. agresyvaus nusiteikimo susitikimo metu kilo muštynės. Nors L. N. nurodo, jog konfliktas kilo, nes norėta išsiaiškinti dėl komentaro po nuotrauka, tačiau, atkreiptinas dėmesys, jog L. N. pasirinktas santykių aiškinimosi būdas akivaizdžiai neatitiko visuomenėje priimtų moralės normų ir pažeidė nusistovėjusias elgesio taisykles ir dėl to atsirado įstatyme numatytos pasekmės.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t.y. nekonkretindamas, kokį poveikį visuomenei, nukentėjusiajam ir viešajai tvarkai turės jo atliekami veiksmai, tačiau be jokios abejonės suprasdamas, kad taip veikdamas pažeis viešąją tvarka ir nukentėjusiojo interesus. L. N., būdamas viešoje vietoje be jokios svarios priežasties veikė įžūliai: nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, sukeldamas jam fizinį skausmą. Taigi, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad L. N., neturėdamas aiškios asmeninės motyvacijos, įžūliu elgesiu, pademonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir visuotinai priimtinoms elgesio taisyklėms, sutrikdė visuomenės rimtį ir viešąją tvarką. Taigi jo veiksmai sudaro nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., sudėtį.

Dėl nuteistojo D. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Apeliaciniame skunde nuteistasis D. A. nurodo, jog nagrinėjamojoje byloje yra pagrindas jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant motiną E. A..

Pagal BK 40 str. 1 d. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visoms BK 40 str. 2 d. numatytoms sąlygoms: t. y. jei asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (BK 40 str. 2 d. 1 p.), visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 str. 2 d. 2 p.), bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (BK 40 str. 2 d. 3 p.) ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 2 d. 4 p.). Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 str. nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus bylos medžiagą, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti BK 40 str. 2 d. 3 p. numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos buvimo, t. y. kad D. A. bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl kaltų L. N. ir D. A. veiksmų nukentėjusysis patyrė turtinę ir neturtinę žalą, civilinį ieškinį turtinės žalos atlyginimui buvo pareiškusi ir Šiaulių teritorinė ligonių kasa. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad Šiaulių teritorinei ligonių kasai atlygino L. N. (2 t., 109 b. l.), o nukentėjusiojo pareikštas civilinės ieškinys iki nuosprendžio priėmimo nebuvo atlygintas visiškai ir net nėra duomenų, kad kaltinamieji būtų taręsi dėl patirtos žalos atlyginimo. Tokiu būdu akivaizdu, kad D. A. geranoriškai nesiekė sumažinti ir/ar sušvelninti nusikalstama veika sukeltų padarinių, dėl ko jo atžvilgiu BK 40 str. taikymas nesant vienos iš sąlygų, nėra galimas. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad, kaip matyti iš apeliacinio skundo, nuteistasis nesutinka su priteistos neturtinė žalos dydžiu, o pagal formuojamą teismų praktiką neturtinės žalos dydžio kvestionavimas apeliacine ar kasacine tvarka taip pat yra kliūtis atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nes tai rodo, kad nuteistasis ir neketina tartis dėl žalos atlyginimo sąlygų, kadangi žalos faktiškai nepripažįsta (2K-51/2010).

Teisėjų kolegijai nustačius, jog nagrinėjamoje byloje nėra įvykdyta BK 40 str. 2 d. 3 p. numatyta laidavimo instituto taikymui būtina sąlyga, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su nuteistojo atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis minėto straipsnio nuostatomis, nepasisako ir jų plačiau neanalizuoja.

Dėl civilinių ieškinių ir proceso išlaidų priteisimo.

Ginčydami Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, apeliantai taip pat pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė A. L. pareikšto civilinio ieškinio klausimą, nepagrįstai įvertindamas jo patirtą neturtinę žalą 1000 EUR. Be to, L. N. ir jo įstatyminės atstovės apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, įvertindamas tai, jog buvo atlygintas Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys, nepagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtu, bei nesutinka su teismo sprendimu priteisti nukentėjusiajam jo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš dalies tenkino nukentėjusiojo A. L. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, priteisdamas dalį jo prašytos priteisti neturtinės žalos.

Kaip ne kartą savo praktikoje yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiais Teismas, neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 6.250 str. 1 d.). Neturtine žala laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms. Ji gali būti padaroma, pažeidžiant skirtingus teisinius gėrius. Žmogaus sveikata neabejotinai yra tokia vertybė ir kaltinamieji savo neteisėtais veiksmais šį teisinį gėrį pažeidė. Tą įrodo Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. pG 7/15-106/15(04), kurioje nurodyta, kad A. L. padaryti sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, muštinė žaizda kairėje kaktos pusėje, pogleivinė kraujosruva apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, viršutinio žandikaulio kairės pusės I danties vainiko nu skėlimas, odos nubrozdinimai kairio peties srityje, kairėje nugaros pusėje ir kairėje juosmens pusėje, abiejų ausų kaušelių sumušimas, sužalojimai padaryti ne mažiau septynių trauminių poveikių pasekoje kietais bukais paviršiais paveikus galvą, veidą, kairį petį, kairę nugaros pusę ir kairę juosmens pusę. Odos nubrozdinimai galėjo gautis griuviminės traumos metu, kiti sužalojimai visumoje nėra būdingi griuviminei traumai, kas atitinką nežymų sveikatos sutrikdymą. (1 t., 12 b. l.).

Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad dėl patirto sužalojimo nukentėjusysis patyrė ir neturtinę žalą, ir nors nuosprendyje teismas nenurodė, kas ją sudaro, tačiau, atsižvelgus į nukentėjusiajam padarytus sužalojimus bei nuteistojo civiliame ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog nukentėjusiajam buvo sukeltas ne tik fizinis skausmas, tačiau jis jautė baimę, nerimą, nepasitikėjimą, pergyveno dėl įvykių, buvo apribotas jo bendravimas su draugais, dėl gydymo buvo priverstas praleisti mokykloje pamokas, bijojo galinčių kilti patyčių iš kaltinamųjų bei jų draugų pusės, kolegijos nuomone, tai nukentėjusiajam sukėlė papildomus nepatogumus, neigiamus emocinius išgyvenimus, pažeminimą, reputacijos ugdymo įstaigoje pablogėjimą, todėl neturtinė žala priteista pagrįstai ir teisėtai. Akcentuotina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkino iš dalies, priteisdamas 1000 EUR neturtinės žalos atlyginimo. Buvo atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir pasekmes, vadovautasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, į kaltinamųjų finansinę padėtį. Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nustatyti būtent 1000 EUR dydžio nukentėjusiajam priteistiną neturtinės žalos atlyginimą yra teisėtas, atitinka Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. nuostatas, jo dydžio mažinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo. Tai, kad kaltinamųjų ir jų šeimos narių finansinė padėtis nėra gera taip pat negali būti priežastimi nepriteisti nukentėjusiajam jo patirtos neturtinės žalos.

Faktiniai bylos duomenys rodo, kad Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 144,68 EUR nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti (1 t., 15-18 b. l.). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme L. N. atlygino šią žalą (2 t., 109 b. l. ). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas įpareigoja teismą visais atvejais išspręsti civilinio ieškinio klausimą, tačiau numato galimybę ieškinį patenkinti arba atmesti (LR BPK 115 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paliko Šiaulių teritorinė ligonių kasos ieškinį nenagrinėtu, nes, vadovaujantis LR BPK, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu priimant išteisinamąjį nuosprendį kai nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šioje byloje teismas pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį ir nustatė, kad turtinė žala dėl nukentėjusiajam suteiktų gydymo paslaugų Šiaulių teritorinei ligonių kasai buvo padaryta, todėl teismo sprendimas Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu yra nepagrįstas ir neteisingas. Dėl šių aplinkybių nuosprendis keistinas – LR BPK 328 str. 4 d.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos tesimas pagrįstai patenkino nukentėjusiojo reikalavimą dėl jo patirtų išlaidų advokato R. Dobrovolskio paslaugoms apmokėti. Bylos medžiaga nustatyta, kad R. Dobrovolskis įstojo į bylą 2015-03-03 (1 t., 34 b. l.), atstovavo nukentėjusįjį ikiteisminio tyrimo metu, paruošė A. L. civilinį ieškinį. Pažymėtina, kad apmokėjimą advokatui patvirtina pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 48 b. l.), kuriame nurodyta, jog A. L. sumokėjo advokatui 300 EUR už atstovavimą, dokumentų surašymą ir patarimą, kitas teisines paslaugas. Esant šioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, kad minėtas išlaidas nukentėjusysis patyrė dėl neteisėtų kaltinamųjų veiksmų, darytina išvada, jog A. L. nurodyta suma advokato pagalbai apmokėti atitinka proporcingumo principą, tad buvo priteista pagrįstai, todėl naikinti šį pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.

Atsižvelgdama į aukščiau nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., 328 str. 4 d., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo D. A. apeliacinį skundą atmesti, o L. N., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, bei jo įstatyminės atstovės J. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. nuosprendį pakeisti:

- panaikinti sprendimą Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinį palikti nenagrinėtu.

- Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio dėl turtinės žalos 144,68 EUR atlyginimo nagrinėjimą nutraukti.

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.