Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-599-810/2018

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-09-26
Bylos Nr.: 1A-599-810/2018
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-49701-2017-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Edita Dambrauskienė, Arūnas Paštuolis, Giedrius Endriukaitis
Nuteistasis: L. G.
Nukentėjusysis: R. B.

Kategorijos

1.2.14.1.2.2Vagystė įsibrovus į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 2 d.)
1.2.14.10.3Nedidelės vertės svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 3 d.)
2.1.7.3Įrodymų patikimumas (BPK 20 str. 3-5 d. ir kt. str.)
2.1.7.4.1Asmenų parodymų vertinimas
2.1.15.1.1Turtinė žala
2.1.15.3.1Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje ir jo pareiškimas (BPK 109, 112, 117 str.)
2.1.5.3.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-599-810/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49701-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2.2; 1.2.14.10.3; 2.1.7.3; 2.1.7.4.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.1; 2.1.5.3.3.2; 2.4.6.1; 2.4.7 (S)

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedriaus Endriukaičio ir Arūno Paštuolio,

sekretoriaujant Ingai Mieldažytei,dalyvaujant prokurorei Ritai Raulynaitienei,nuteistojo L. G. gynėjai advokatei Alvydai Rimai Medišauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 18 d. nuosprendžio, kuriuo L. G. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, ir nubaustas:

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams;

- pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – 40 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir skirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant L. G. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktas) ir per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam R. B. 230 eurų nusikaltimu padarytą turtinę žalą (BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nukentėjusiojo R. B. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš L. G. R. B. priteista 230 eurų nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. L. G. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. rugsėjo 25 d. apie 21.50 val. (duomenys neskelbtini), prie garažų, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, tyčia išlaužęs nukentėjusiojo R. B. automobilio „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kairės pusės priekinių durelių spynelę ir įsibrovęs į šį automobilį, atidarė automobilio variklio gaubtą, iš po kurio pagrobė svetimą nukentėjusiojo R. B. turtą – 80 eurų vertės akumuliatorių, bei, pasinaudodamas nukentėjusiojo automobilio bagažinėje rastais rankiniais keltuvais, pakėlė šio automobilio dešinės pusės šoną ir iš po automobilio variklio apačios pasikėsino pagrobti 25 eurų vertės nukentėjusiojo automobilio pavarų perjungimo svirtį; be to, tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, darydamas vagystę, tyčia sugadino nukentėjusiajam R. B. priklausančio automobilio „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinių durelių spynelę, 50 eurų vertės, ir nukirpo automobilio prijungimo prie akumuliatoriaus laidus, 100 eurų vertės, tokiu būdu tyčia sugadino nukentėjusiajam R. B. priklausantį 150 eurų vertės turtą.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 18 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, bylą perduoti prokurorui, kad šis imtųsi priemonių nusikalstamas veikas padariusiam asmeniui nustatyti. Taip pat prašo sumažinti priteistą civilinį ieškinį.

2.1. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir jame padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, jos nepagrįstos objektyviu ir visapusišku įrodymų tyrimu ir teisingu jų vertinimu. Įrodymai buvo įvertinti atsietai vienas nuo kito, nevertinant jų patikimumo, nepagrįstai pripažįstant abejones kaip objektyvius parodymus, bei nevertinant L. G. duotų parodymų objektyvumo bei tarpusavio sąsajos. Teismas iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalį, kuri įsakmiai nurodo, jog teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, ir BPK 305 straipsnio reikalavimą teismo nuosprendį motyvuoti, padaryti pagrįstas išvadas, jas pagrindžiant įrodymais, ir nurodyti motyvus, kuriais vadovaujantis kiti įrodymai yra atmetami. Tokiu būdu buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

2.1.1. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad teismas atsainiai įvertino L. G. parodymus, kadangi tiek nukentėjusiojo R. B., tiek liudytojo V. B. parodymai skiriasi. Nukentėjusysis apklausiamas parodė, kad apie vykdomą vagystę sužinojo iš savo sūnaus V. B., kuris telefonu jam pasakojo ką tuo metu mato, t. y. kas yra daroma su nukentėjusiojo automobiliu. V. B. nukentėjusiajam pranešė, kad mato du vyrus, kurių vienas buvo ne nukentėjusiajam priklausančiame automobilyje „Renault Laguna“, o kitas išlindo iš po R. B. priklausančio automobilio dugno ir nubėgo į automobilį, kuriame sėdėjo pirmasis vyras. Tuo tarpu V. B. apklausiamas parodė, kad matė du asmenis ir jie abu buvo prie nukentėjusiajam priklausančio automobilio, tiksliau vienas buvo šalia automobilio, o kitas asmuo po juo. Be to, iš atlikto odorologinio tyrimo matyti, jog L. G. nebuvo įsėdęs į automobilio vidų, kas yra būtina norint atidaryti automobilio variklio dangtį, po kuriuo yra akumuliatorius bei jo laidai.

2.1.2. Nuteistasis skunde teigia, jog kaltu iš dalies prisipažino net nesuvokdamas, jog buvo įtrauktas į nusikaltimą, kurį vykdė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo A.. Grįsdamas tokį skundo argumentą, nuteistasis nurodo, jog A. pasakė ir parodė jam kur stovi nukentėjusiojo R. B. automobilis, ardomas ir išparduodamas dalimis. A. elgėsi įžūliai, žinojo kur yra kėlikliai, paprašė L. G. padėti pakelti nukentėjusiajam priklausantį automobilį, siūlė apžiūrėti dalį, kurią L. G. ketino pirkti iš paties A., tuo L. G. sudarė įspūdį, kad automobilis yra arba paties A., arba jis turi teisę juo disponuoti.

2.1. Apeliantas skunde taip pat tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, padarė klaidingas išvadas dėl dingusių, pavogtų ir sugadintų daiktų vertės, kadangi vertino jų kainą ne pagal vidutinę rinkos vertę, o pagal tai, kokią sumą nurodė pats nukentėjusysis. Panaudoto automobilinio akumuliatoriaus vidutinė rinkos kaina nusikaltimo padarymo dieną buvo nuo 25 iki 40 eurų, priklausomai nuo jo būklės. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo paskaičiuota automobilinio akumuliatoriaus kaina yra kaip naujo akumuliatoriaus. Teismas taip pat nepareikalavo jokių jo įsigijimo ir jo kainą patvirtinančių dokumentų. Be to, apylinkės teismas neatsižvelgė ir į automobilinio akumuliatoriaus laidų ir automobilio spynelės nusidėvėjimą. Nukentėjusysis nurodė, jog spynelės kaina yra 50 eurų, kai vidutinė rinkos vertė yra 20-30 eurų, o akumuliatoriaus laidus nukentėjusysis įvertino 100 eurų, kai vidutinė jų rinkos kaina yra 30-55 eurai. Taigi nukentėjusiajam priteistos žalos dydis turėtų būti ženkliai mažesnis.

1. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

2. Nuteistojo L. G. apeliacinis skundas atmetamas.

3. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis iš esmės neigia savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, padarytų išvadų atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms, taip pat nesutinka su nukentėjusiajam priteistu turtinės žalos dydžiu.

Dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo

4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, išsamiai ir nešališkai įvertino visų byloje surinktų duomenų visumą, tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus faktinius duomenis, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą, motyvuotą ir bylos duomenimis pagrįstą procesinį sprendimą, kuriuo L. G. pripažino kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį. Priešingai negu nurodoma apeliaciniame skunde, skundžiamame nuosprendyje teismas išdėstė įrodymus, kuriais grindė savo išvadas, ir pateikė aiškius, išsamius motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas), t. y. L. G. parodymus.

5. Nors nuteistasis savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, nepripažįsta, tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad jo kaltė yra įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma, t. y. nukentėjusiojo R. B., liudytojo V. B. parodymais, 2017 m. rugsėjo 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, 2017 m. lapkričio 9 d. asmens parodymo atpažinti protokolu. Šiais įrodymais teismo išvadas dėl L. G. kaltės grindė ir pirmosios instancijos teismas. Iš liudytojo V. B. duotų parodymų matyti, jog jis 2017 m. rugsėjo 25 d. apie 22.00 val. atvykęs į jo tėvui R. B. priklausantį garažą, pamatė, jog tėvo automobilis „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra pakeltas kėlikliu, po juo guli vyras, kuris kažką ardo, o šalia automobilio stovi kitas vyriškis. Abu vyrai, pamatę liudytoją, nubėgo į šalia stovintį automobilį „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir skubiai pasišalino iš įvykio vietos. Šio įvykio metu apgadinta vairuotojo pusės durelių užrakinimo spyna, pavogtas akumuliatorius, sugadinti jo prijungimo laidai. Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad liudytojas V. B. atpažino L. G. kaip asmenį, kuris 2017 m. rugsėjo 25 d. (duomenys neskelbtini), prie garažų, buvo palindęs po jo tėvui priklausančiu automobiliu „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), o pamatęs liudytoją, sėdo į automobilį „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir greitai pasišalino iš įvykio vietos. Iš nukentėjusiojo R. B. parodymų matyti, kad jis apie vykdomą vagystę sužinojo telefonu iš sūnaus V. B.. Nukentėjusiojo teisiamajame posėdyje duoti paaiškinimai apie tai, ką iš įvykio vietos paskambinęs nurodė matantis sūnus, iš esmės sutapo su liudytojo V. B. duotais parodymais. Nukentėjusysis taip pat patvirtino, jog buvo išlaužta vairuotojo pusės automobilio užrakinimo spynelė, pavogtas automobilio akumuliatorius, sugadinti (nukirpti) jo prijungimo laidai.

6. Apeliantas skunde neneigia nusikalstamų veikų padarymo metu buvęs kaltinime nurodytoje įvykio vietoje bei palindęs po nukentėjusiajam priklausančiu automobiliu, tačiau pateikia savo įvykio versiją, nurodydamas, jog pats to nesuvokdamas buvo įtrauktas į nusikalstamą veiką, kurią vykdė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo A.. Nuteistasis tvirtina, jog po nukentėjusiajam priklausančiu automobiliu buvo palindęs, kadangi turėjo tikslą apžiūrėti automobilio dalį, kurią ketino įsigyti iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens. Šis asmuo nuteistajam nurodė, jog (nukentėjusiajam priklausantis) automobilis yra ardomas ir išparduodamas dalimis, jo elgesys nuteistajam leido pagrįstai manyti, jog automobilis nuosavybės teise priklauso šiam asmeniui arba jis turi teisę juo disponuoti. Iš esmės tokios pačios pozicijos apeliantas laikėsi ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kuris šią apelianto nurodytą įvykio versiją pagrįstai atmetė ir ja nesivadovavo. Tokia apelianto pateikiama versija laikytina tik gynybine jo pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi ji prieštarauja aukščiau nurodytiems byloje surinktiems įrodymams bei nustatytoms faktinės aplinkybėms. Abejoti nuteistojo pateikiama versija verčia nusikalstamų veikų padarymo metas bei paties nuteistojo elgesys po to, kai į įvykio vietą atvyko liudytojas V. B.. Atrodo nelogiška, jog asmuo, kuris turi tikslą teisėtu būdu, t. y. sutartinių santykių pagrindu, įgyti kitam asmeniui priklausantį turtą, jo apžiūrėti atvyktų būtent tamsiu paros metu, bei tikėdamas, kad šis turtas priklauso kartu su juo esančiam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui A., pamatęs pašalinį asmenį, staigiai pasišalintų iš įvykio vietos. Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys, jog iš nusikaltimo vietos nuteistasis pasišalino automobiliu, jį vairavo pats ir nors liudytojas V. B. jį vijosi, tačiau automobilio nesustabdė, priešingai – padidino važiavimo greitį. Toks nuteistojo elgesys, apeliacinės instancijos teismo manymu, rodo, jog L. G. suvokė darantis nusikalstamas veikas, o bėgdamas siekė išvengti sulaikymo ir jo, kaip nusikalstamas veikas padariusio asmens, identifikavimo. Be to, abejones šių nuteistojo parodymų patikimumu neabejotinai sustiprina ir paties apelianto nenuoseklūs paaiškinimai – pirmosios instancijos teisme nuteistasis teigė supratęs, jog automobilis priklausė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens A. pažįstamiems, tuo tarpu, apeliaciniame skunde tvirtina, jog A. elgesys leido pagrįstai manyti, kad automobilis nuosavybės teise priklauso jam pačiam.

7. Apeliaciniame skunde, neigdamas kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, nuteistasis taip pat nurodo ir tai, jog iš atlikto odorologinio tyrimo matyti, kad jis nebuvo įsėdęs į nukentėjusiojo automobilio vidų, ką turėjo padaryti norėdamas atidaryti automobilio kapotą, po kuriuo yra automobilio akumuliatorius bei jo laidai. Atsakydamas į šį skundo argumentą, apygardos teismas pažymi, jog 2017 m. rugsėjo 25 d. įvykio vietos apžiūros metu, (duomenys neskelbtini), kvapo pėdsakas buvo paimtas tik nuo replių ir užkloto, kurie rasti šalia nukentėjusiajam priklausančio automobilio, kvapo pėdsakas nuo jokių objektų, esančių automobilio viduje, paimtas nebuvo. Tiek iš užduoties atlikti objektų tyrimą (b. t. 1, b. l. 113-115), tiek iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvados (b. t. 2, b. l. 117-119) matyti, jog odorologinio tyrimo metu buvo siekiama atsakyti į klausimą, ar kvapo pėdsakuose, paimtuose nuo replių ir užkloto, yra L. G. kvapas. Taigi, atlikto odorologinio tyrimo išvada niekaip nepatvirtina nuteistojo teiginių, jog jis į nukentėjusiajam priklausančio automobilio vidų, apskritai, nebuvo įsėdęs. Kita vertus, net ir tuo atveju, jeigu byloje tokia specialisto išvada būtų pateikta, tai taip pat nepaneigtų L. G. kaltės dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikaltimų padarymo, kadangi byloje nustatyta, jog nuteistasis nusikalstamų veikų objektyviuosius požymius realizavo veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, taigi įsibrauti į nukentėjusiajam priklausantį automobilį bei atidaryti automobilio variklio kapotą galėjo ir ne pats L. G., o kartu su juo nusikalstamai veikęs asmuo. Be to, odorologinio tyrimo metu gauti rezultatai ne visais atvejais gali būti vertinamas kaip objektyvią tiesą atitinkantis įrodymas, kadangi šie rezultatai yra priklausomi nuo įvairių pašalinių objektyvių ir subjektyvių faktorių.

8. Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliaciniame skunde keliamus argumentus dėl liudytojo V. B. ir nukentėjusiojo R. B. parodymų nepatikimumo. Nors apklausiamas pirmosios instancijos teisme V. B., iš tiesų, patvirtino, jog nusikaltimo vietoje matė du asmenis, kurių vienas gulėjo po nukentėjusiajam priklausančiu automobiliu, o kitas stovėjo šalia šio automobilio, tuo tarpu R. B., kurį apie tai, ką mato įvykio vietoje, informavo V. B., nurodė, jog sūnus pasakojo įvykio vietoje matantis du asmenis, kurių vienas buvo po nukentėjusiajam priklausančiu automobiliu, o kitas sėdėjo L. G. priklausančiame automobilyje, tačiau šis parodymų atitikimas nėra esminis, suteikiantis pagrindą daryti išvadą, kad nukentėjusiojo ir minėto liudytojo parodymai yra nenuoseklūs, nepatikimi, todėl jais neturėjo būti vadovaujamasi priimant L. G. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama R. B. ir V. B. parodymų visumą, konstatuoja, kad jie savo esme buvo nuoseklūs viso proceso metu, o apelianto akcentuojamas neatitikimas niekaip nepaneigia V. B. ir R. B. parodymų toje dalyje, kuria L. G. identifikuojamas kaip asmuo, kurį V. B. matė palindusį po nukentėjusiajam priklausančiu automobiliu. Be to, neatitikimą tarp to ką iš tiesų matė V. B. ir ką telefonu nurodė R. B., ar ką pastarasis prisimena girdėjęs, galėjo lemti stresinė situacija, turėjusi įtakos įvykio eigos fiksavimui ar telefonu nurodytų detalių įsiminimui.

Dėl civilinio ieškinio

9. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nesutinka su nukentėjusiajam priteistu civiliniu ieškiniu, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė pavogto ir sugadintų daiktų vertę, kadangi neatsižvelgė į vidutinę jų rinkos kainą. BPK 115 straipsnio 1 dalis nustato, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta, o BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.249 straipsnyje apibrėžta turtinės žalos sąvoka bendrąja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios išlaidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų), kitaip tariant, turtinė žala asmeniui. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

10. Atsižvelgiant į tai, jog, kaip jau buvo konstatuota, apelianto kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, įrodyta, veikos kvalifikuotos teisingai, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad būtent L. G. yra atsakingas už nukentėjusiajam R. B. padarytą žalą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis pareiškė 230 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (b. t. 1, b. l. 39). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2017 m. spalio 10 d. nutarimu R. B. pripažintas civiliniu ieškovu (b. t. 1, b. l. 40). Nors civiliniame ieškinyje nukentėjusysis nenurodė konkrečios kiekvieno pavogto ir sugadinto daikto vertės, tačiau tai jis padarė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme vykusiame teisiamajame posėdyje. Ginčydamas nustatytą pagrobtų daiktų vertę, apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi vien tik nukentėjusiojo parodymais, nevertindamas šių daiktų realios būklės, jų rinkos vertės, taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių akumuliatoriaus įsigijimą ir jo kainą. Atsakydama į šį skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal BPK 28 straipsnio nuostatas nukentėjusysis turi teisę, bet ne pareigą teikti įrodymus. Be to, nukentėjusieji neprivalo saugoti daiktų įsigijimo kvitų, manydami, kad ateityje dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų juos gali prireikti pateikti teismui. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Nors nagrinėjamu atveju nukentėjusysis nepateikė pagrobto akumuliatoriaus įsigijimo faktą bei jo kainą patvirtinančių dokumentų, taip pat sugadinto turto – akumuliatoriaus laidų bei automobilio užrakinimo spynelės vertę patvirtinančių dokumentų, tačiau teismas neturi jokio pagrindo abejoti nukentėjusiojo duotais parodymais dėl minėto turto vertės, kadangi iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis apklausų metu pavogto ir sugadintų daiktų vertę nurodė vienodai. Teisėjų kolegijos vertinimu jų dydžiai yra realūs, atitinkantys šių daiktų rinkos kainą ir protingumo kriterijus, nepaisant to, jog apeliaciniame skunde nuteistasis teigia priešingai. Nurodydamas mažesnę akumuliatoriaus, jo laidų ir durelių spynelės vidutinę rinkos kainą apeliantas nepateikia jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis ją apskaičiavo, todėl vadovautis tik apelianto niekaip nepagrįstomis prielaidomis dėl vidutinės pavogto ir sugadintų daiktų rinkos vertės ir to pagrindu mažinti nukentėjusiajam priteistiną turtinės žalos dydį, apygardos teismas neturi jokio teisinio pagrindo.

11. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 18 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo L. G. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Edita DambrauskienėGiedrius EndriukaitisArūnas Paštuolis