Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2020-04-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-29-626/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNuosprendis · 2020-04-08Vilniaus apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2021-04-22Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-04-08
Bylos Nr.
1A-29-626/2020
Teisminio proceso Nr.
1-02-6-00001-2015-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nuosprendis:panaikinti nuosprendį ir priimti naują nuosprendį BPK 329 str. numatytais pagrindais.
Teisėjai
Vitalija Norkūnaitė (pirm.), Jurgita Mačionytė, Nida Vigelienė
Nuteistasis
A. K.
Civilinis ieškovas
Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, atstovas Ričardas Jankovskis
Prokuroras
Viilniaus apygardos prokuratūra. Austėja Abromaitienė
Advokatai
Darius Novikas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-29-626/2020Teisminio proceso Nr. 1-02-6-00001-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.5.1.; 1.2.18.8.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nidos Vigelienės,

sekretoriaujant Jolitai Žylienei,dalyvaujant prokurorei Austėjai Abromaitienei,nuteistajam A. K. ir jo gynėjui advokatui Dariui Novikui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K. gynėjo advokato Dariaus Noviko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-13 nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 1 dalį 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda.

Civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinys patenkintas visiškai ir iš nuteistojo A. K. jai priteista 129 692,21 Eur turtinei žalai atlyginti.

Šiuo nuosprendžiu A. K. išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nesant nusikalstamos veikos sudėties, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. K. nuteistas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis siekdamas UAB „K.P.“ vardu išvengti mokėtino pridėtinės vertės mokesčio už parduotą nekilnojamąjį turtą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), į uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „K.P.“ pirmines PVM deklaracijas įrašė žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės apmokestinamąsias pajamas, pardavimo PVM, atskaitomą pirkimo PVM bei mokėtinus mokesčius, ir šias deklaracijas pateikė Vilniaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai, o būtent, kad jis:

1.1. laikotarpiu nuo 2012-03-12 iki 2014-09-25, būdamas UAB „K.P.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius) akcininku, o laikotarpiu nuo 2012-03-12 iki 2014-05-23 būdamas ir UAB „K.P.“ direktoriumi bei realiai vadovaudamas UAB „K.P.“ iki 2016-10-12, pagal Lietuvos Respublikos 2004-04-13 Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnį „Mokesčių mokėtojo pareigos”, privalėdamas laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, pažeisdamas to paties įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, nustatančio, kad „kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos”, būdamas atsakingas už įmonės ūkinę - finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, deklaracijų pateikimą bei įmonės veiklą, siekdamas išvengti mokesčių, pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 Nr. IX-751) 95 straipsnio 5 dalies ir 19 straipsnio 1 punkto nuostatas, žinodamas, kad realiai laikotarpiu nuo 2013-11-01 iki 2014-06-30 vadovaudamas UAB „K.P.“, fiziniams ir juridiniams asmenims pardavė iš viso 23 butus su automobilių stovėjimo patalpomis („parkingais“) ir 13 vnt. sandėliukų iš viso už bendrą 6 108 007 Lt sumą su PVM (ekvivalentas 1 769 001 Eur), tame tarpe 1 060 067 Lt (ekvivalentas 307 016 Eur) pardavimo PVM, tyčia, neteisėtai, siekdamas UAB „K.P.“ vardu išvengti prievolės sumokėti PVM už minėto nekilnojamojo turto pardavimą, organizavo žinomai neteisingų duomenų apie bendrovės pardavimo pajamas įrašymą į PVM deklaracijas, o būtent tyčia laiku nepateikė UAB „K.P.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB „K.“ vyriausiajai buhalterei J. A.-P. pirminių apskaitos dokumentų dėl minėto nekilnojamojo turto pardavimo, dėl ko, apie vykdomą nusikalstamą veiklą nežinojusi buhalterė J. A.-P. UAB „K.P.“ vardu surašė pirmines PVM deklaracijas (forma FR 0600) už 2013 m. lapkričio, gruodžio mėnesius ir už 2014 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio mėnesius, kuriose 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ ir 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ įrašė neteisingus duomenis apie apmokestinamųjų sandorių vertes ir nuo jų apskaičiuotą pardavimo PVM, o būtent laikotarpiu nuo 2013-12-27 iki 2014-07-25 elektroniniu būdu per EDS sistemą pateikė:

1.1.1. pirminę PVM deklaraciją už 2013 m. lapkričio mėn., kurioje neapskaičiavo ir nedeklaravo 206 855 Lt (ekvivalentas 59 909,35 Eur) mokėtino į biudžetą PVM;

1.1.2. pirminę PVM deklaraciją už 2013 m. gruodžio mėn., kurioje neapskaičiavo ir nedeklaravo 142 299 Lt (ekvivalentas 41 212,64 Eur) mokėtino į biudžetą PVM;

1.1.3. pirminę PVM deklaraciją už 2014 m. sausio mėn., kurioje nepagrįstai deklaravo 1 250 Lt (ekvivalentas 362,02 Eur) grąžintino iš biudžeto PVM, neapskaičiavo ir nedeklaravo 83 231 Lt (ekvivalentas 24 105,36 Eur) mokėtino į biudžetą PVM;

1.1.4. pirminę PVM deklaraciją už 2014 m. vasario mėn., kurioje deklaravo 288 182 Lt PVM (ekvivalentas 83.463,27 Eur) apmokestinamų tiekimų, 60 518 Lt (ekvivalentas 17 527,22 Eur) standartinio tarifo pardavimo PVM 15 817 Lt (ekvivalentas 4 580,92 Eur) atskaitomo pirkimo PVM bei 44 701 Lt (12 946,30 Eur) mokėtino į biudžetą PVM. Neapskaičiavo ir nedeklaravo 359 091 Lt PVM (ekvivalentas 103 999,94 Eur) apmokestinamų tiekimų, 75 409 Lt (ekvivalentas 21 839, 95 Eur) standartinio tarifo PVM, 11 277 Lt (3 266,04 Eur) atskaitomo pirkimo PVM ir 64 132 Lt (18 573,91 Eur) mokėtino į biudžetą PVM. Bendrovė pirminėje pateiktoje PVM deklaracijoje už 2014 m. vasario mėn. neapskaičiavo ir nedeklaravo 19 431 Lt (64 132 - 44 701, ekvivalentas 5 627,61 Eur) mokėtino į biudžetą PVM;

1.1.5. pirminę PVM deklaraciją už 2014 m. kovo mėn., kurioje deklaravo 408 Lt grąžintino iš biudžeto PVM, neapskaičiavo ir nedeklaravo 55 780 Lt (ekvivalentas 16 155 Eur) mokėtino į biudžetą PVM;

1.1.6. pirminę PVM deklaraciją už 2014 m. balandžio mėn., kurioje deklaravo 75 817 Lt grąžintino iš biudžeto PVM, neapskaičiavo ir nedeklaravo 156 301 Lt (ekvivalentas 45267,9 Eur) mokėtino į biudžetą PVM;

1.1.7. pirminę PVM deklaraciją už 2014 m. gegužės mėn., kurioje neapskaičiavo ir nedeklaravo 149 656 Lt (ekvivalentas 43 343,47 Eur) mokėtino į biudžetą PVM;

1.1.8. pirminę PVM deklaraciją už 2014 m. birželio mėn., kurioje neapskaičiavo ir nedeklaravo 51 662 Lt (ekvivalentas 14 962,35 Eur) mokėtino į biudžetą PVM;

1.1.9. pirminę PVM deklaraciją už 2014 m. rugsėjo mėn., kurioje neteisingai apskaičiavo ir deklaravo 209 Lt (ekvivalentas 60,53 Eur) daugiau grąžintino iš biudžeto PVM.

1.2. Taip pat, siekdamas sumažinti mokėtiną į biudžetą PVM, laikotarpiu nuo 2014-04-25 iki 2014-11-24, organizavo žinomai neteisingų duomenų įrašymą į patikslintas UAB „K.P.“ PVM deklaracijas 35 eilutėje „Atskaitomas PVM“ nepagrįstai deklaruojant didesnes pirkimo PVM sumas, nei bendrovė apskaitė pirkimų PVM registruose, o būtent:

1.2.1. 2014-11-24 pateikė patikslintą PVM deklaraciją, kurioje deklaravo 293 Lt (ekvivalentas 84,85 Eur) grąžintino iš biudžeto, taip suformuodama nepagrįstai 209 Lt (ekvivalentas 60,53 Eur) didesnę nepriemoką biudžetui;

1.2.2. 2014-04-25 pateikė patikslintą deklaraciją už 2014 m. vasario mėn., kurioje deklaravo 359 091 Lt (ekvivalentas 103 999,94 Eur) apmokestinamų tiekimų, 75 409 Lt (ekvivalentas 21 839,95 Eur) standartinio tarifo pardavimo PVM, 75 817 Lt (ekvivalentas 21 958,12 Eur) atskaitomo pirkimo PVM, 408 Lt (ekvivalentas 118,16 Eur) grąžintino iš biudžeto PVM, t. y. nepagrįstai 64 540 Lt (75 817 - 11 277) (ekvivalentas - 18 692,07 Eur)) padidino atskaitomą pirkimo PVM, tuo nepagrįstai 45 109 Lt (44 701 - (-408) (ekvivalentas 13 064,46 Eur)) sumažindama į biudžetą mokėtiną PVM.

1.3. Tokiu būdu A. K. organizavo žinomai neteisingų duomenų įrašymą į PVM deklaracijas ir šių deklaracijų pateikimą Valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl ko buvo padaryta žala Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui bendrai 988 943 Lt (ekvivalentas 286 417,69 Eur) sumai.

II. Apeliacinio skundo prašymai ir argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. K. gynėjas Darius Novikas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-13 nuosprendį dalyje, kurioje A. K. pripažintas kaltu padaręs BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, o civilinį ieškinį atmesti. Netenkinus šio prašymo, pakeisti nuosprendį ir paskirti A. K. bausmę - baudą iki 150 MGL (iki 30 procentų viršutinės sankcijos ribos, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje) arba paskirti švelnesnę bausmę; Valstybinės mokesčių instancijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinį ieškinį (129 692,21 Eur sumai) atmesti kaip nepagrįsta.

2.1. Skunde nurodo, kad jo ginamasis pripažintas kaltu įrašęs žinomai neteisingus duomenis apie UAB „K.P.“ mokėtiną PVM. Nurodo, jog PVM yra netiesioginis mokestis, kas reiškia, kad visa jo našta tenka galutiniam vartotojui (ne PVM mokėtojui, įsigyjančiam prekę asmeniniam naudojimui, o ne verslo tikslais). Tuo tarpu verslo subjektai (PVM mokėtojai) į biudžetą moka tik kiekvienam iš jų tenkančią PVM dalį. PVM nėra įmonės pajamos, pelnas ar turtas, todėl neteisingų duomenų įrašymas apie įmonės mokėtiną PVM negali būti BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties dalyku.

2.2. Teigia, jog teismas konstatavęs, jog nusikalstama veika, numatyta BK 220 straipsnyje gali būti padaryta tik tiesiogine tyčia, aiškiai nenurodė, kodėl A. K. veiksmus vertina tyčiniais. Pasak gynėjo, A. K. neatliko tyčinių veiksmų ir nesiekė išvengti mokesčių.

2.3. Pasak gynėjo, norint nemokėti mokesčių, kaltininkai pirmiausia neteisingus duomenis turi įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą (buhalterinės apskaitos registrus), o tik po to šiuos duomenis perkelti į deklaracijas, balansus ir kitas finansines atskaitomybes. Jei iš tikro būtų siekiama nesumokėti PVM už parduotą nekilnojamąjį turtą, tuomet šie sandoriai, pažeidžiant galiojančius teisės aktus, turėjo būti apgaulingai atvaizduoti UAB „K.P.“ buhalterinėje apskaitoje, tačiau apie tai specialisto išvadoje neužsiminama, vadinasi, tikslo nemokėti mokesčių už parduotą nekilnojamąjį turtą nebuvo.

2.4. Taip pat nurodo, jog slepiant mokesčius pagrinde daromos dvi nusikalstamos veikos, t. y. slepiamos, neparodomos pajamos arba dirbtinai didinamos sąnaudos. Šios bylos nagrinėjamu atveju visos pajamos yra parodytos, o duomenų apie dirbtinai padidintas sąnaudas taip pat nenustatyta. Vadinasi, tikslo nemokėti ar mažiau mokėti mokesčių taip pat nebuvo.

2.5. Pasak gynėjo UAB „K.P.“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma tiksliai, neapgaulingai, be tikslo išvengti sumokėti mokesčius, todėl teigti, jog deklaruojant mokesčius buvo siekiama išvengti mokėti mokesčius, taip pat nėra jokio pagrindo. Jei ir buvo įrašyti neteisingi duomenys į UAB „K.P.“ PVM deklaracijas, tai tik dėl padarytų nesąmoningų klaidų arba siekiant išvengti administracinės atsakomybės už PVM deklaracijos nepateikimą laiku. Netyčinių klaidų padarymą patvirtina 2017-10-30 specialisto išvadoje Nr. 5-1185 17 lape (t. 3, b. l. 66) konstatuoti netikslumai dėl 2012 m. birželio mėnesio pirminėje deklaracijoje neteisingai apskaičiuotų ir deklaruotų 1 152 Lt daugiau grąžintino iš biudžeto PVM; dėl 2012 m. liepos mėn. pateiktoje pirminėje deklaracijoje neteisingai apskaičiuotų ir deklaruotų 20 863 Lt daugiau grąžintino iš biudžeto PVM. Tai, kad VMI buvo teikiamos „nulinės“ PVM deklaracijos, siekiant išvengti administracinės atsakomybės už deklaracijų nepateikimą, patvirtina J. A.-P. ir specialisto išvados 15 lape esanti 2 lentelė, kurios duomenimis, buvo teikiamos 2013 m. lapkričio, gruodžio, 2014 m. gegužės ir birželio mėnesio UAB „K.P.“ tuščios arba finansininkų kalba sakant, „nulinės“ PVM deklaracijos. Apklausta liudytoja J. A.-P. nurodė, kad ji 2012-2014 metais tvarkė UAB „K.P.“ buhalterinę apskaitą, tvarkant buhalterinę apskaitą nebuvo jokių įtarimų, o vienintelė problema - jog pavėluodavo su dokumentais; nemano, kad jis (A. K.) norėjo kažką specialiai paslėpti, nes nėra ko ir kaip (Nuosprendžio 9, 10 lapai).

2.6. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-179/2014), kurioje yra suformuluota pozicija dėl BK 220 straipsnio aiškinimo ir taikymo, t. y. kad baudžiamoji atsakomybė pagal ši straipsnį atsiranda nedeklaravus pajamų tuo metu, kai jos buvo gautos, ir faktiškai pašalinus galimybes jas teisėtai deklaruoti kitu laiku. Nurodo, jog šioje byloje deklaruoti PVM kitu laiku nebuvo jokių kliūčių, ir tas buvo padaryta, nes UAB „K.P.“ tvarkoma buhalterinė apskaita leido tai padaryti. Be to, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 89 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu per mokestinį laikotarpį turėjo būti tikslinama apmokestinamoji vertė ir (arba) PVM atskaita, šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuota mokėtina į biudžetą PVM suma didinama arba mažinama atitinkamomis apmokestinamąją vertę ir (arba) PVM atskaitą tikslinančiomis sumomis. Vadovaujantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004-03-01 įsakymu Nr. V A-29 patvirtintų pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų užpildymo taisyklių (2013-01-01 - 2014-10-21 galiojusios Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2009-12-22 įsakymo VA-I02 redakcijos) 45 punktu, jeigu po mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo PVM mokėtojas pastebėjo per tą mokestinį laikotarpį padarytas klaidas, dėl kurių buvo sumažinta mokėtina į biudžetą (padidinta grąžintina iš biudžeto) PVM suma, arba klaidas, susijusias su prekių ar paslaugų teikimu į kitas valstybes nares, arba prekių ar paslaugų įsigijimu iš kitų valstybių narių, tai jis turi pateikti patikslintą to mokestinio laikotarpio, kur klaidos buvo padarytos, PVM deklaraciją. Kaip nuo pat pradžių teigė A. K., tyčios slėpti mokesčių jis neturėjo, to padaryti buvo neįmanoma, nes didžiąja dalimi už parduotus butus buvo atsiskaityta per banką, visas procesas buvo kontroliuojamas „Medicinos banko“ atstovo, visos operacijos buvo atvaizduotos, įtrauktos į UAB „K.P.“ buhalterinę apskaitą, todėl teigti, kad jis buhalterei nepateikė dokumentų, susijusių su nekilnojamojo turto pardavimu, būtų neteisinga. Nurodytos aplinkybės atsispindi ir baudžiamosios bylos medžiagoje.

2.7. Pažymi, jog nuo pat pradžių A. K. teigė tyčios slėpti mokesčių neturėjęs, slėpti buvo neįmanoma, nes didžiąja dalimi už parduotus butus buvo atsiskaityta per banką, visas procesas buvo kontroliuojamas „Medicinos banko“ atstovo, visos operacijos buvo atvaizduotos, įtrauktos į UAB „K.P.“ buhalterinę apskaitą, todėl teigti, kad jis buhalterei nepateikė dokumentų, susijusių su nekilnojamojo turto pardavimu, būtų neteisinga. Nurodytos aplinkybės atsispindi ir baudžiamosios bylos medžiagoje. Tai patvirtina ir jau minėti buhalterės parodymai, kad dokumentai tik vėluodavo. Pasak gynėjo, tokios nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad A. K., pavėluotai teikdamas pirminius apskaitos dokumentus jo vadovaujamos įmonės buhalterinę apskaitą tvarkiusiai J. A.-P., veikė aplaidžiai, todėl jo veiksmai negali būti kvalifikuojami pagal BK 220 straipsnio 1 dalį. Pasak gynėjo, aplinkybę, kad nebuvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, liudija ir tai, jog byloje nėra duomenų, kad A. K. būtų liepęs (nurodęs) buhalterei J. A. - P. teikti „nulines“ PVM deklaracijas, ir ji (J. A.-P.) jas teikė siekdama išvengti administracinės atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 187 straipsnyje.

2.8. Pasak gynėjo, tyčios deklaruoti žinomai neteisingus duomenis nebuvimą, atskleidžia ir kitos faktinės bylos aplinkybės, kurias apylinkės teismas, pažeisdamas BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nepagrįstai ignoravo. Nurodo, jog A. K. pagrinde kaltinamas tuo, kad tyčia laiku nepateikė UAB „K.P.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB „K.“ vyriausiajai buhalterei J. A.-P. pirminių apskaitos dokumentų dėl minėto nekilnojamojo turto pardavimo. Nurodo, jog pardavimo dokumentai - PVM sąskaitos faktūros gali turėti įtakos tik pardavimo PVM dydžiui, ir jokios įtakos neturi pirkimo PVM dydžiui, tuo tarpu A. K. kaltinamas tuo, kad: 1) 2014-11-24 pateikė patikslintą PVM deklaraciją, kurioje deklaravo 293 Lt (ekvivalentas 84,85 Eur) grąžintino iš biudžeto, taip suformuodama nepagristai 209 Lt (ekvivalentas 60,53 Eur) didesnę nepriemoką biudžetui“; 2) 2014-04-25 pateikė patikslintą deklaraciją už 2014 m. vasario mėn., kurioje deklaravo 359 091 Lt (ekvivalentas 103 999,94 Eur) apmokestinamų tiekimų, 75 409 Lt (ekvivalentas 21 839,95 Eur) standartinio tarifo pardavimo PVM, 75 817 Lt (ekvivalentas 21 958,12 Eur) atskaitomo pirkimo PVM, 408 Lt (ekvivalentas 118,16 Eur) grąžintino iš biudžeto PVM, t. y. nepagristai 64 540 Lt (75 817 - 11 277) (ekvivalentas - 18 692,07 Eur)) padidino atskaitom pirkimo PVM, tuo nepagristai 45 109 Lt (44701 - (-408) (ekvivalentas 13 064,46 Eur)) sumažindama į biudžetą mokėtiną PVM“. Pasak gynėjo, iš 1 punkte nurodytos nuosprendžio dalies nėra aišku dėl kokio mėnesio PVM deklaracijos pateikimo yra nuteistas A. K., o iš abiejų punktų neaišku kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė A. K. veika organizuojant neteisingų duomenų įrašymą į deklaraciją, nes iš bylos aplinkybių yra aišku, kad visas UAB „K.P.“ PVM deklaracijas pildė buhalterė J. A.-P. iš įmonės buhalterinės apskaitos registrų, todėl A. K. veika (vaidmuo) pateikiant šią deklaraciją neaiškus, nesuprantamas, o apylinkės teismas, net ir esant nesuprantamai veikai, priima apkaltinamąjį nuosprendį.

2.9. Nurodo, jog apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, neatsižvelgė, jog: 1) pardavimo dokumentai jau buvo pateikti buhalterei J. A.-P.; 2) A. K. negalėjo įtakoti duomenų perkėlimo iš registrų į patikslintas PVM deklaracijas, o jei įtakojo, tai turėtų atsispindėti kaltinime, nuosprendyje, tačiau tokie veiksmai nei kaltinime, nei nuosprendyje nedetalizuoti; pirkimo PVM registre yra apskaitomos tik pirkimo PVM sąskaitos faktūros, o A. K. kaltinamas nepateikęs pardavimo PVM sąskaitų faktūrų. Skaitant nuosprendžio dalį dėl PVM deklaracijoje už 2014 m. vasario mėn., kad kaltinamasis neva neapskaičiavo ir nedeklaravo 19 431 Lt (64 132 - 44 701, ekvivalentas 5 627,61 Eur) mokėtino į biudžetą PVM (Nuosprendžio 2 lapo 6 pastraipa nuo viršaus), neaišku, kokių konkrečiai pardavimo dokumentų nepateikė A. K. buhalterei J. A.-P., nes pagal specialisto išvados 13,14 lapuose (t. 3, b. l. 62, 63) esančią 1 lentelę 2014 m. vasario mėnesį buvo išrašytos dvi PVM sąskaitos faktūros ir abi 2014-02-13: 2014-02-13 KP0000000013 l73 140,50 36359,50; 2014-02-13 KP0000000014 185 950,41 39 049,59. Viso 2014 m. vasario mėn. 359090,91 75409,09. Gynėjo manymu, teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, turėjo padaryti išvadą, kad jei buhalterė deklaravo 288 182 Lt (ekvivalentas 83 463,27 Eur) apmokestinamų tiekimų, 60 518 Lt (ekvivalentas 17 527,22 Eur) pardavimo PVM, vadinasi, jai buvo pateiktos pardavimo PVM sąskaitos faktūros, nes pildyti PVM deklaracijų be pardavimo PVM sąskaitų faktūrų ji neturėjo pagrindo, o 2014 m. vasario mėnesį buvo išrašytos tik dvi PVM sąskaitos faktūros, iš jų - nei vienos pardavimo PVM nesiekia 60 518 Lt, vadinasi, buvo pateiktos dvi PVM sąskaitos faktūros, tačiau buhalterė padarė klaidą, dėl kurios padarymo negali būti atsakingas A. K.. Tai, kad buvo padaryta buhalterės elementari klaida, patvirtina ir specialisto išvados 15 lape esanti 2 lentelė (t. 3, b. l. 64), nes šios sumos buvo deklaruotos 2014 m. kovo mėnesį (žr. 2 lentelės 9 ir 10 eilutę iš apačios 2 ir 3 stulpelio).

2.10. Skunde teigiama, jog teismas, priimtas apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstomi motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmeta kitus įrodymus, kadangi visiškai nepasisakė dėl pirmosios instancijos metu gynybos baigiamojoje kalboje išsakytų argumentų, jog nebuvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 220 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

2.11. Nesutinka su apylinkės teismo sprendimu visiškai patenkinti civilinės ieškovės – Valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį. Nurodo, kad nuosprendyje nėra aiškiai pasisakyta, kokia nusikaltimu buvo padaryta žala. Nurodo, jog kaltinime teigiama, kad nusikaltimu padaryta 988 943 Lt žala Lietuvos Respublikos biudžetui (nuosprendžio 3 lapas, 3 pastraipa nuo viršaus), specialisto išvadoje - 988 008 Lt žala biudžetui, o PVM nepriemoka 2014-12-31 sudarė 446 866,25 Lt (129 421,41 Eur) (specialisto išvados 20 lapas, t. 3, b.1. 69). Pažymi, jog nepriemoka Lietuvos Respublikos biudžetui padaryta ne dėl nusikalstamos veikos, o todėl, kad UAB „K.P.“ neturėjo pinigų mokesčiams sumokėti. UAB „K.P.“ liko skolinga 228 143,35 Lt (ekvivalentas 66 074,88 Eur, t. 3, b. 1. 59) ir A. K.. Byloje nenustatyta faktinių duomenų, kad A. K. būtų pasisavinęs, ar iššvaistęs UAB „K.P.“ pinigines lėšas. Pažymi, jog tenkindamas civilinį ieškinį teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato formuota teismų praktika baudžiamosiose bylose, nurodydamas, kad „kaltininkui padarius asmeniui, įmonei ar organizacijai nusikalstamais veiksmais materialinę žalą pareikšti civiliniai ieškiniai tenkinami realiai padarytos materialinės žalos dydžio“ (nuosprendžio 38 lapas), tuo tarpu A. K. nepadarė jokios žalos UAB „K.P.“, jam nebuvo pareikšti įtarimai, kaltinimai dėl įmonės turto pasisavinimo, iššvaistymo, o UAB „K.P.“ liko skolinga biudžetui neužtekus finansinių resursų, todėl tokie veiksmai negali būti laikomi nusikalstamais.

2.12. Nesutinka ir su apylinkės teismo nustatytu bausmės dydžiu, mano, jog ji per griežta. Gynėjo manymu, teismas suklydo jo ginamojo veiksmus vertindamas kaip apysunkį nusikaltimą, nes šioje byloje turi būti taikoma 2011-06-21 įstatymo Nr. XI- 1472 redakcija dėl BK 220 straipsnio 1 dalies, pagal kurią ši nusikalstama veika yra nesunkus nusikaltimas. Pasak gynėjo, jo ginamajam turėjo būti paskirta ne didesnė nei 150 MGL dydžio bauda (30 procentų maksimaliai leistinos baudos dydžio).

3. Atsiliepimai į skundą nepateikti. Teismo posėdžio metu nuteistasis A. K. ir jo gynėjas advokatas Darius Novikas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. K. gynėjo advokato Dariaus Noviko apeliacinis skundas tenkintinas ir nuosprendis dalyje, dėl A. K. pripažinimo kaltu, naikintinas.

4. Apeliacinės instancijos teismo pareiga – patikrinti skundžiamo nuosprendžio – išteisinamojo ar apkaltinamojo – pagrįstumą bei teisėtumą. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skunde. Tai reiškia, kad teismas privalo išsamiai išnagrinėti apeliacinį skundą, bylos patikrinimas turi būti paremtas bylos duomenimis ir jų analize, visų teisinę reikšmę turinčių aplinkybių išnagrinėjimu, o visais išnagrinėtais klausimais daromos išvados – aiškios ir pakankamai argumentuotos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl BPK pažeidimų, padarytų vertinant bylos įrodymus, netinkamo ir (ar) neteisingo faktinių aplinkybių nustatymo (prašant priimti naują nuosprendį), apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti pirmos instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir, laikydamasis BPK normų reikalavimų, išnagrinėti, ar skundžiamame nuosprendyje padarytos išvados yra pagrįstos ir teisingos. Tik laikantis įrodinėjimą reglamentuojančių BPK 20 straipsnio nuostatų nustačius visas baudžiamojoje byloje įrodinėtinas aplinkybes, galimas tinkamas ir teisingas baudžiamojo įstatymo klausimų išsprendimas.

5. Apeliantas, ginčydamas A. K. veikos kvalifikavimą pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir nurodydamas BPK 20 straipsnio ir 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimus, iš esmės ginčija Vilniaus miesto apylinkės teismo atliktą įrodymų vertinimą, apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumą, paskirtos bausmės dydį bei priteistą civilinį ieškinį.

6. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs priimto nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, pripažįsta, kad, vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad A. K. veika atitinka BK 220 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. IX – 1472 redakcija) numatytos nusikalstamos veikos požymius ir, kad jis yra kaltas dėl šios nusikalstamos veikos padarymo.

7. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

8. BK 220 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Šio straipsnio prasme neteisingais yra laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo. Ši nusikalstama veika pažeidžia teisės aktuose nustatytą duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo tvarką. Minėtų neteisingų duomenų pateikimas yra susijęs ir su kaltininko siekiu išvengti mokesčių. Taigi tiesioginis šio nusikaltimo objektas yra duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo tvarka. BK 220 straipsnyje numatytas nusikaltimas apima du veikos požymius: pirma, įrašymą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir, antra, šių dokumentų pateikimą valstybės įgaliotai institucijai. Taigi, pagal BK 220 straipsnio 1 dalį atsako asmuo, įrašęs į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikęs juos valstybės įgaliotai institucijai. BK 220 straipsnyje nustatytų nusikalstamų veikų subjektas yra asmuo (fizinis ar juridinis), kurį įstatymas įpareigojo pateikti deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą, taip pat sumokėti pagal pateiktus dokumentus apskaičiuotą mokestį, teikti deklaracijas arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą. Šio straipsnio dispozicija yra blanketinė, todėl kvalifikuojant veikas pagal šį straipsnį, būtina atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius mokestinius santykius. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl veika laikoma baigta yra nuo to momento, kai atitinkama valstybės įgaliota institucija gauna deklaraciją su įrašytais neteisingais duomenimis apie asmens pajamas, turtą, pelną.

9. Kartu nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad nustačius šios veikos požymių ji ne visada vertinama kaip nusikalstama. Dėl mažesnio tokio pobūdžio veikų pavojingumo gali būti taikoma kitų teisės šakų nustatytos priemonės, pavyzdžiui, administracinė atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-156-788/2016, 2K-7-304-942/2016).

Žemesnės instancijos teismas

10. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. K. kaltu pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, rėmėsi iš dalies paties nuteistojo parodymais, taip pat liudytojų D. L., J. A. – P., M. D., D. B., E. J., J. J., T. V., K. C., J. V., M. G., S. K., V. B., A. A., K. P., R. S., M. K. parodymais, teisme apklaustų specialisčių L. N., R. B. paaiškinimais, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-01-06 pranešimu Nr. (12.13-30-8)-46-KD-33 (toliau - VMI pranešimas) (t. 1, b. l. 1 – 6), VĮ „Registro centro“ išrašu ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2017-10-30 specialisto išvada Nr. 5-1/85 dėl UAB „K.P.“ ūkinės finansinės veiklos (toliau – specialisto išvada) (t. 3, b. l. 50 – 71), operatyvaus patikrinimo pažymomis, finansiniais UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektai dokumentais, PVM deklaracijomis, kuriose nurodyti neteisingi duomenys (t. 3, b. l. 83 – 138). Apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį dalyje, konstatavo, kad A. K., būdamas faktišku, realiu UAB „K.P.” vadovu, nors 2014-09-25 įmonę buvo pardavęs D. L., vis tiek toliau dalyvavo įmonės veikloje, vykdant butų pardavimo sandorius, valdant pinigus, atliekant kitas reikalingas su butų pardavimu susijusias operacijas, siekdamas UAB „K.P.“ vardu išvengti mokėtino pridėtinės vertės mokesčio už parduotą nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nusišalino nuo teisingų PVM deklaracijų pateikimo, organizuodamas žinomai neteisingų duomenų įrašymą į PVM deklaracijas ir šių deklaracijų pateikimą Valstybinei mokesčių inspekcijai, tokiu būdu buvo padaryta žala Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui.

11. Byloje nustatyta, UAB „K.P.“ laikotarpiu nuo 2013-11-06 iki 2014-06-09 pardavė viso 24 butus su automobilių stovėjimo patalpomis ir sandėliukais iš viso už 6 108 207,40 Eur su PVM (PVM sąskaitose – faktūrose nurodyta 5 047 939,99 Lt apmokestinamoji vertė, ir išskirtas 1 060 067,41 Lt pardavimo PVM) (3 t., b. l. 50 – 71). Visi atsiskaitymai už nupirktus buto vyko per banką į UAB „K.P.“ sąskaitą, esančią Medicinos banke. Taip pat byloje nustatyta, kad A. K. UAB „K.P.“ direktoriaus pareigas ėjo nuo 2012-03-12 iki 2014-05-13 (vieninteliu akcininku buvo iki 2014-09-25), nuo 2014-05-13 iki 2015-02-05 minėtos bendrovės direktoriaus pareigas ėjo D. L., kuris nuo 2014-09-25 iki 2015-03-02 buvo vienintelis bendrovės akcininkas. Apygardos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, sutinka su pirmos instancijos išvada, jog nuteistasis A. K. buvo faktiniu UAB „K.P.“ vadovu ir tuo laikotarpiu, kai bendrovės direktoriaus pareigas ėjo D. L.. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laiko nustatyta ir tai, kad nuo 2012-04-01 inkriminuojamu laikotarpiu (nuo 2013-12-27 iki 2014-07-25) UAB „K.“ atstovė J. A. – P.ė tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą bei teikė atitinkamas deklaracijas valstybės institucijoms. Šios aplinkybės nėra ginčijamos, todėl apie jas aukštesnės instancijos teismas plačiau nepasisako.

Žemesnės instancijos teismas

12. Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, pagrinde rėmėsi (t. 1, b.l. 1 – 148) ir Vilniaus apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2017-10-30 specialisto išvada Nr.5-1/85 (toliau - specialisto išvada) (t. 3, b.l. ).

13. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pranešime Nr. (12.13-30-8)-46-KD-33 nurodyta, jog Valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento III juridinių asmenų patikrinimų skyriui atlikus UAB „K.P.“ mokestinius tyrimus 2014-05-02 ir 2014-11-27 bei 2014-12-05 ir 2014-12-05 operatyvų patikrinimą, Valstybinė mokesčių inspekcija nustatė, jog 2014-05-02 mokestinio tyrimo metu (dėl bendrovės nekilnojamojo turto (naujų butų) pardavimo sandorių nedeklaravimo PVM deklaracijose) už laikotarpį nuo 2013-10-01 iki 2014-01-31 nekilnojamoo turto pardavimo sandorių (2 570 960 Lt apmokestinamosios vertės (už 13 vnt. butų su automobilių stovėjimo parkingais ir 4 vnt. sandėliukų pardavimą) ir 539 902 Ltt pardavimo PVM), pateiktose pirminėse PVM deklaracijose už 2013 m. lapkričio, gruodžio mėn., 2014 m. sausio mėn. nedeklaravo, o pradėjus šį mokestinį patikrinimą, bendrovė pateikė patikslintas PVM deklaracijas, kuriose papildomai deklaravo 413 143 Lt mokėtino į biudžetą PVM, kuris buvo sumokėtas: 323 000 Lt – pervedė per banką (nuo 2014-03-14 iki 2014-05-29), 57 103,65 Lt – išieškota iš bendrovės VMI sprendimu, likusi suma – 33 039,35 Lt – sudengta 2014-03-21, 2014-04-01 ir 2014-05-08 iš bendrovės deklaruoto grąžintino PVM už laikotarpį nuo 2013-09-01 iki 2013-10-31. Atlikus 2014-10-21 mokestinį bendrovės patikrinimą už laikotarpį nuo 2014-02-01 iki 2014-07-3, nustatyta, jog per šį laikotarpį bendrovė pardavė dar 10 vnt. butų , 9 vnt. sandėliukų ir parkavimosi vietomis (viso už 2 997 146 Lt su PVM (2 476 980 Lt apmokestinamoji vertė ir 520 166 Lt pardavimo PVM), tačiau bendrovė už šį laikotarpį pirminėse deklaracijose nedeklaravo iš viso 1 658 798 Lt nekilnojamojo turto pardavimo sandorių apmokestinamosios vertės ir 348 347 pardavimo PVM). UAB „K.P.“ pateikus patikslintas PVM deklaracijas už laikotarpį nuo 2014-02-01 iki 2014-07-31 ir jose deklaravus nekilnojamojo turto pardavimo pajamas, susidarė 449 462,32 Lt PVM nepriemoka biudžetui, kuri nebuvo sumokėta į valstybės biudžetą. Atlikus operatyvinį patikrinimą dėl šios nepriemokos bei siekiant nustatyti bendrovės atsiskaitymus/skolas bei mokumą/nemokumą, buvo nustatyta, kad bendrovė 2014-10-01 jokio ilgalaikio ir trumpalaikio turto neturėjo, išskyrus apskaitytą 623 267, 40 Lt UAB „S.A.“ įsiskolinimą bendrovei, kurią pasak tuo metinio bendrovės direktoriaus D. L., ją atgavus iš UAB „S.A.“, bendrovė ketino padengti minėtą skolą valstybės biudžetui. Dėl to buvo atliktas dar vienas operatyvus patikrinimas (2014-11-27 ataskaita) siekiant išsiaiškinti dėl šios susidariusios skolos aplinkybes ir buvo nustatyta, jog UAB „S.A.“ pagal 2006-05-06 kredito sutartį iš UAB „Medicinos bankas“ buvo pasiskolinusi 700 000 Lt UAB „S.“ akcijų įsigijimui, dėl kurios – dėl 500 000 Lt dalies išduoto kredito buvo įkeistas A. K. priklausantis 0,123 ha žemės sklypas, ant kurio pastarajam tuomet priklausanti UAB „K.P.“ vykdė gyvenamojo namo su parkingu statybas. Toliau nustatyta, jog UAB „S.A.“ minėtų akcijų neįsigijo, bet kredito sumą perskolino savo akcininkui UAB „P.“, kuri įsigijo UAB „S.“ akcijų. Šio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad UAB „S.“ nuo 2012-11-29 bei UAB P.“ nuo 2012-11-19 buvo iškeltos bankroto bylos ir, kad UAB „P.“ nebuvo grąžinusi minėtos skolos UAB „S.A.“, todėl pagal 2012-05-24 skolos perkėlimo sutartį likusi negrąžinta skola – 648 784,48 Lt bankui buvo perkelta UAB „K.P.“ bei buvo konstatuota, kad UAB S.A.“ neturi realios galimybės sumokėti minėto įsiskolinimo UAB „K.P.“. Taigi, atlikus šiuos patikrinimus Valstybinė mokesčių inspekcija konstatavo, kad jeigu bendrovė būtų deklaravusi pateiktose pirminėse deklaracijose už laikotarpį nuo 2014-02-01 iki 2014-07-31 teisingus apmokestinamų pajamų, pardavimo PVM atskaitomo PVM ir mokėtino į biudžetą PVM duomenis, bendrovė būtų turėjusi galimybę atsiskaityti su biudžetu.

14. Specialisto išvadoje nurodyta, kad UAB „K.“ buhalterė J. A. – P. UAB „K.P.“ vardu surašė:

15.1 pirmines PVM deklaracijas (forma FR 0600) už 2013 m. lapkričio, gruodžio mėnesius ir už 2014 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio mėnesius, kurių 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ ir 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ įrašė neteisingus duomenis apie apmokestinamųjų sandorių vertes ir nuo jų apskaičiuotą pardavimo PVM, o būtent laikotarpiu nuo 2013-12-27 iki 2013-07-25 elektroniniu būdu per EDS sistemą pateikė:

14.0.1. pirminę PVM deklaraciją už 2013 m. lapkričio mėn., kurioje neapskaičiavo ir nedeklaravo 206 855 Lt (ekvivalentas 59 909,35 Eur) mokėtino į biudžetą PVM;

14.0.2. pirminę PVM deklaraciją už 2013 m. gruodžio mėn., kurioje neapskaičiavo ir nedeklaravo 142 299 Lt (ekvivalentas 41 212,64 Eur) mokėtino į biudžetą PVM;

14.0.3. pirminę PVM deklaraciją už 2014 m. sausio mėn., kurioje nepagrįstai deklaravo 1 250 Lt (ekvivalentas 362,02 Eur) grąžintino iš biudžeto PVM, neapskaičiavo ir nedeklaravo 83 231 Lt (ekvivalentas 24 105,36 Eur) mokėtino į biudžetą PVM;

14.0.4. pirminę PVM deklaraciją už 2014 m. vasario mėn., kurioje deklaravo 288 182 Lt PVM (ekvivalentas 83.463,27 Eur) apmokestinamų tiekimų, 60 518 Lt (ekvivalentas 17 527,22 Eur) standartinio tarifo pardavimo PVM 15 817 Lt (ekvivalentas 4 580,92 Eur) atskaitomo pirkimo PVM bei 44 701 Lt (12 946,30 Eur) mokėtino į biudžetą PVM. Neapskaičiavo ir nedeklaravo 359 091 Lt PVM (ekvivalentas 103 999,94 Eur) apmokestinamų tiekimų, 75 409 Lt (ekvivalentas 21 839, 95 Eur) standartinio tarifo PVM, 11 277 Lt (3 266,04 Eur) atskaitomo pirkimo PVM ir 64 132 Lt (18 573,91 Eur) mokėtino į biudžetą PVM. Bendrovė pirminėje pateiktoje PVM deklaracijoje už 2014 m. vasario mėn. neapskaičiavo ir nedeklaravo 19 431 Lt (64 132 - 44 701, ekvivalentas 5 627,61 Eur) mokėtino į biudžetą PVM;

14.0.5. pirminę PVM deklaraciją už 2014 m. kovo mėn., kurioje deklaravo 408 Lt grąžintino iš biudžeto PVM, neapskaičiavo ir nedeklaravo 55 780 Lt (ekvivalentas 16 155 Eur) mokėtino į biudžetą PVM;

14.0.6. pirminę PVM deklaraciją už 2014 m. balandžio mėn., kurioje deklaravo 75 817 Lt grąžintino iš biudžeto PVM, neapskaičiavo ir nedeklaravo 156 301 Lt (ekvivalentas 45267,9 Eur) mokėtino į biudžetą PVM;

14.0.7. pirminę PVM deklaraciją už 2014 m. gegužės mėn., kurioje neapskaičiavo ir nedeklaravo 149 656 Lt (ekvivalentas 43 343,47 Eur) mokėtino į biudžetą PVM;

14.0.8. pirminę PVM deklaraciją už 2014 m. birželio mėn., kurioje neapskaičiavo ir nedeklaravo 51 662 Lt (ekvivalentas 14 962,35 Eur) mokėtino į biudžetą PVM;

14.0.9. pirminę PVM deklaraciją už 2014 m. rugsėjo mėn., kurioje neteisingai apskaičiavo ir deklaravo 209 Lt (ekvivalentas 60,53 Eur) daugiau grąžintino iš biudžeto PVM.

14.1. Taip pat laikotarpiu nuo 2014-04-25 iki 2014-11-24, įrašė į patikslintas UAB „K.P.“ PVM deklaracijas 35 eilutėje „Atskaitomas PVM“ nepagrįstai deklaruojant didesnes pirkimo PVM sumas, nei bendrovė apskaitė pirkimų PVM registruose, o būtent:

14.1.1. 2014-11-24 pateikė patikslintą PVM deklaraciją, kurioje deklaravo 293 Lt (ekvivalentas 84,85 Eur) grąžintino iš biudžeto, taip suformuodama nepagrįstai 209 Lt (ekvivalentas 60,53 Eur) didesnę nepriemoką biudžetui;

14.1.2. 2014-04-25 pateikė patikslintą deklaraciją už 2014 m. 02 mėn., kurioje deklaravo 359 091 Lt (ekvivalentas 103 999,94 Eur) apmokestinamų tiekimų, 75 409 Lt (ekvivalentas 21 839,95 Eur) standartinio tarifo pardavimo PVM, 75 817 Lt (ekvivalentas 21 958,12 Eur) atskaitomo pirkimo PVM, 408 Lt (ekvivalentas 118,16 Eur) grąžintino iš biudžeto PVM, t. y. nepagrįstai 64 540 Lt (75 817 - 11 277) (ekvivalentas - 18 692,07 Eur)) padidino atskaitomą pirkimo PVM, tuo nepagrįstai 45 109 Lt (44 701 - (-408) (ekvivalentas 13 064,46 Eur)) sumažindama į biudžetą mokėtiną PVM (t. 3, b. l. 50 – 71).

15. Specialisto išvados tiriamojoje dalyje taip pat nurodyta, jog UAB „K.P.“ už laikotarpį nuo 2012-06-01 iki 2014-09-30 pateiktose pirminėse deklaracijose deklaravo iš viso 747 273 Lt PVM apmokestinamų tiekimų, 156 927 Lt pardavimo PVM, 649 869 Lt atskaitomo pirkimo ir importo PVM 492 942 Lt iš biudžeto grąžintiną PVM sumą (išvados lentelė Nr. 2). Palyginus pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų duomenis su suvestinių registrų duomenimis bei suvestinių registrų duomenis su deklaruotais PVM deklaracijose už minėtą laikotarpį, specialistė nustatė, jog bendrovė pateiktose šių mokestinių metų laikotarpiu pirminėse PVM deklaracijose deklaravo neteisingas PVM apmokestinamų sandorių vertes, nuo jų apskaičiuotą pardavimo PVM, bei mokėtiną/negrąžintą PVM, nes bendrovė patiektose pirminėse PVM deklaracijose turėjo prievolę deklaruoti nekilnojamojo turto (gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties patalpų) pardavimo fiziniams ir juridiniams asmenims pajamas (5 047 941 Lt) ir nuo jų apskaičiuotą pardavimo PVM sumą (1 060 067 Lt).

16. 2004-04-13 Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 (toliau – MAĮ) 14 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų numatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad UAB „K.P.“ PVM mokėtoja įregistruota nuo 2012-06-01, išregistruota – 2015-02-05, ir nuo 2012-11-01 iki 2014-06-31 vykdė PVM apmokestinamus pardavimo sandorius. Taigi, šiuo laikotarpiu bendrovė buvo mokesčių mokėtoja ir privalėjo mokėti įstatymų numatytus mokesčius.

17. Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX – 751 (toliau – PVMĮ) 14 straipsnio 1 dalies nuostatą, prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje teikiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita – faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. To paties Įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis (išskyrus patį PVM), kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugos teikėjas (pardavėjas), arba jo vardu trečiasis asmuo. PVMĮ 89 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apskaičiuojant už mokestinį laikotarpį mokėtiną į biudžetą PVM sumą, iš per mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pardavimo PVM už patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas (išskyrus PVM, kurį šio Įstatymo nustatyta tvarka privalo išskaityti ir sumokėti prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas) sumos, taip pat iš priklausančios mokėti į biudžetą PVM sumos už įsigytas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu PVM mokėtojas šio Įstatymo nustatyta tvarka įpareigotas šį PVM apskaičiuoti (arba išskaityti) ir sumokėti, bei iš importo PVM sumos, įskaitytos vadovaujantis šio Įstatymo 94 straipsnio nuostatomis, atimama atskaitoma pirkimo ir (arba) importo PVM suma. Vadovaujantis PVMĮ 90 straipsnio 1 dalies nuostatomis už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio Įstatymo 85 ar 115³ straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad UAB „K.P.“ mokestinis laikotarpis buvo mėnuo, t. y. PVM deklaracija turėjo būti pateikta iki kito mėnesio 25 d. Tai patvirtino ir specialistė R. B., kuri pirmos instancijos teisme paaiškino, jog pagal pirminius apskaitos dokumentus (sąskaitas faktūras, sandorius) į PVM deklaraciją įrašoma pirkimo, pardavimo PVM; PVM apskaičiuojama iš pajamų atimant išlaidas, apskaitomos visos pajamos ir skirtumas yra mokėtinas arba grąžintinas PVM; apskaitą tvarkantis asmuo deklaracijas pildo iš tų duomenų, kuriuos pateikia įmonės savininkas; savininkas privalo pateikti visus apskaitai ir deklaracijų pildymui reikalingus dokumentus; pirminių dokumentų nepateikimas laiku gali turėti įtakos suvedant duomenis į pirkimų registrą; paprastai duomenis į deklaracijas suvedami iš programų, kuriomis naudojasi apskaitą tvarkantys asmenys. Byloje esančioje specialisto išvadoje nustatyta, kad UAB „K.P.“, vadovaujantis PVMĮ 14 straipsnio 1 dalies nuostatomis išrašytose PVM sąskaitose faktūrose ir registruose už laikotarpį nuo 2013-11-01 iki 2014-06-30 kiekvieną mėnesį skaičiavo 1 060 067,41 Lt (307 016,74 Eur) pardavimo PVM už nekilnojamojo turto pardavimą nuo 5 047 940,99 Lt apmokestinamosios vertės.

18. Taip pat nagrinėjamojoje byloje specialistės nustatė, kad UAB „K.P.“ pateiktas pirmines PVM deklaracijas tikslino kelis kartus ir patikslintose PVM deklaracijose už laikotarpį nuo 2012-06-01 iki 2014-09-30 deklaravo 5 047 941 Lt PVM apmokestinamų tiekimų, 1 060 067 Lt pardavimo PVM, 802 642 Lt atskaitomo pirkimo ir importo PVM, 257 425 Lt mokėtiną į biudžetą PVM (specialisto išvados 3 lentelė). PVMĮ 89 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu per mokestinį laikotarpį turėjo būti tikslinama apmokestinamoji vertė ir (arba) PVM atskaita, šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuota mokėtina į biudžetą PVM suma didinama arba mažinama atitinkamomis apmokestinamąją vertę (arba) PVM atskaitą tikslinančiomis sumomis. Vadovaujantis valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004-03-01 įsakymu Nr. VA – 29 patvirtintų pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų užpildymo taisyklių (2013-01-01 – 2014-10-21 galiojusios valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2009-12-22 įsakymo VA-102 redakcijos, toliau – Taisyklės) 45 punktu jei po mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo PVM mokėtojas pastebėjo per tą mokestinį laikotarpį padarytas klaidas, dėl kurių buvo sumažinta mokėtina į biudžetą (padidinta grąžintina iš biudžeto) PVM suma, arba klaidas, susijusias su prekių ar paslaugų tiekimo į kitas valstybes nares arba prekių ar paslaugų įsigijimu iš kitų valstybių narių, tai jis turi pateikti patikslintą to mokesčio laikotarpio, kurį klaidos padarytos, PVM deklaraciją. Patikslintoje PVM deklaracijoje „X“ ženklu turi būti pažymėtas PVM deklaracijos 8 laukelio langelis „Patikslinta“. Patikslintoje PVM deklaracijoje turi būti įrašomi visi (t. y. ne tik tikslinamieji) atitinkamai PVM deklaracijoje nurodyti duomenys, o mokestinis laikotarpis toks, koks buvo nurodytas pateiktoje ir priimtoje tikslinamoje PVM deklaracijoje. Jeigu pastebėtos kitos, nei šių Taisyklių 45 punkto 1 pastraipose nurodytos klaidos, tai jos gali būti ištaisytos (patikslintos) to mokestinio laikotarpio, per kurį paaiškėjo, PVM deklaracijoje.

19. Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikoje pripažįstama, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 220 straipsnį atsiranda nedeklaravus pajamų tuo metu, kai jos buvo gautos, ir faktiškai pašalinus galimybes jas teisėtai deklaruoti kitu laiku (kasacinė nutartis Nr. 2K-179-2014). Vilniaus apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad nei Vilniaus apskrities mokesčių inspekcijos pranešime Nr. (12.13-30-8)46-KD-33, nei specialisto išvadoje nėra nustatyta, jog UAB „K.P.“ teikė patikslintas PVM deklaracijas pažeisdamas kokius nors terminus. Taip pat svarbu pažymėti, jog tokių konkrečių terminų teikti patikslintas PVM deklaracijas nėra numatyta nei PVMĮ, nei MAĮ ,nei kituose norminiuose aktuose, reglamentuojančiuose PVM deklaracijų pateikimą. Teisėjų kolegijos nuomone UAB „K.P.“ turėjo galimybę dar tikslinti PVM deklaracijas ir byloje nėra jokių objektyvių duomenų, liudijančių, kad bendrovė ėmėsi kokių nors priemonių pašalinti tokią galimybę deklaruoti pajams kitu laiku.

20. Nepaisant to, kad specialistai nustatė tam tikrus pažeidimus UAB „K.P.“ valstybinei mokesčių inspekcijai teikiamose PVM deklaracijose, kuriose buvo nurodytos neteisingos PVM apmokestinamų sandorių vertės, nuo jų apskaičiuota pardavimo PVM, bei mokėtina/negrąžinta PVM, teisėjų kolegija sprendžia, kad A. K. neatliko tyčinių veiksmų ir nesiekė išvengti mokesčių. Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmos instancijos teismas visiškai nevertino šių aplinkybių, susijusių su A. K. tiesioginės tyčios nustatymu. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas, nustatęs A. K. kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 220 straipsnio 1 dalyje, padarymo, tik konstatavo, jog jo veika padaryta tyčia ir jis siekė išvengti mokesčių ar juos sumažinti, visiškai to nemotyvuodamas.

21. Tyčios turinį pagal BK 220 straipsnį sudaro tai, kad kaltininkas suvokia, jog pateikė neteisingus apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai, ir to nori. Paminėtina, kad tyčios buvimas atriboja žinomai neteisingų duomenų įrašymą nuo klaidų, kurios neišvengiamos tvarkant buhalterinę apskaitą ir mokant mokesčius (PVM deklaracijų tikslinimas yra įprasta mokestinė procedūra). Taigi inkriminuojant žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų panaudojimą ir jų pateikimą valstybės įgaliotai institucijai, būtina nustatyti, kad tokie duomenys buvo įrašomi sąmoningai. Atsakomybė pagal BK 220 straipsnio 1 dalį atsiranda tada, kai yra nustatomas nusikalstamas tikslas – siekis išvengti mokesčių.

22. Nuteistasis A. K. viso proceso metu neigė vengęs mokėti mokesčius ar juos sumažinti, teigė, kad tokios tyčios neturėjo, to padaryti buvo neįmanoma, nes už parduotus butus buvo atsiskaitoma per banką, butų pardavimo ir atsiskaitymo už tai procesą kontroliavo bankas, visos finansinės operacijos buvo fiksuojamas bendrovės buhalterijoje, o netikslumai deklaracijose galėjo atsirasti dėl to, kad jis vėluodavo bendrovės buhalterei laiku pateikti dokumentus, nes inkriminuojamu laikotarpiu buvo vienintelis bendrovės darbuotojas, atsakingas už bendrovės svetainės sukūrimą, reklamą, bendravimą su klientais, rangovais, banko darbuotojais, darbų priėmimą ir jų kokybę ir t.t. Šiuos jo parodymus patvirtino liudytoja J. A.-P., 2012 - 2014 metais tvarkiusi UAB „K.P.” buhalteriją. Ši liudytoja dėl neteisingai apmokestinamų pajamų, pardavimo PVM, atskaitomo PVM ir mokėtino į biudžetą PVM duomenų, parodė, jog ji, norėdama pateikti PVM deklaracijas mokesčių inspekcijai laiku, bet A. K. jai laiku nepateikus reikiamų deklaruoti dokumentų, pateikdavo pirmines „nulines” deklaracijas mokesčių inspekcijai arba jose užpildžiusi tokius duomenis, kokius tuo metu turėjo; A. K. jai nepateikdavo visų dokumentų, nes jos supratimu, tuo metu ne visi pirkėjai buvo atsiskaitę už parduotus butus, kadangi dar tuo metu nebuvo jiems perėjusi nuosavybės teisė, todėl ji nedeklaruodavo pardavimo pajamų, nors pirkimo – pardavimo sutartyse buvo nurodyta, kad nuosavybės teisė pereina pirkėjui tik pasirašius sutartį, tačiau taip buvo daroma dėl to, kad bankams, suteikusiems pirkėjams paskolas, taip buvo parankiau įkeičiant perkamą butą. Taip pat ši liudytoja paliudijo, kad pradžioje, kol dokumentų buvo mažai, visos deklaracijos buvo pateikiamos laiku, o vėliau jų ženkliai padaugėjo, nes prasidėjo įvairūs pirkimai - A. K. vėluodavo juos pateikti, todėl tada ji pateikdavo „nulines” deklaracijas. 2014-10-01 patikslintos PVM deklaracijos už laikotarpį nuo 2014-02-01 iki 2014-07-31 buvo pateiktos gavus naujus dokumentus iš A. K., kuris neduodavo jai jokių atskirų nurodymų, ją tikslinti deklaracijas įpareigodavo įstatymai. Šiuos A. K. ir liudytojos J. A.-P. parodymus patvirtina Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimas Nr. (12.13-30-8)-46KD-33, kurioje nurodyta, kad UAB „K.P.” daugiabučio namo patalpas pradėjo pardavinėti nuo 2013 m. lapkričio mėn. (pirmasis sandoris – 2013-11-06); bendrovė nekilnojamojo turto pardavimo sandorių (2 570 960 Lt apmokestinamosios vertės ir 539 902 Lt pardavimo PVM) pateiktose pirminėse PVM deklaracijose už 2013 m. lapkričio – gruodžio mėn. ir 2014 m. sausio mėn. nedeklaravo. Vertindamas šiuos duomenis, aukštesnės instancijos teismo manymu šie duomenys savaime nesuponuoja išvados, kad A. K., kai kuriais atvejais vėluodamas pateikti buhalterei pirminius apskaitos dokumentus apie butų ir kitų patalpų pardavimus, tai darė sąmoningai, turėdamas tikslą nuslėpti mokesčius.

23. Paprastai teismų praktikoje mokesčių vengimas inkriminuojamas esant tam tikrų apgaulės elementų siekiant nepagrįstos mokestinės naudos ir mokesčių administratoriaus klaidinimo. Tai gali būti susiję su neteisėtais ir apgaulingais būdais sumažinti mokėtiną mokestį, pvz. su tariamais, apsimestiniais, ekonomikos logikos neatitinkančiais sandoriais, kurių pagalba siekiama gauti nepagrįstos mokestinės naudos, kai yra klastojami dokumentai, vedama apgaulinga buhalterinė apskaita, slepiamos ar nerodomos pajamos arba dirbtinai didinamos sąnaudos ir pan. Šioje byloje tai nėra nustatyta. Paprastai duomenys į PVM deklaracijas ar kitas ataskaitas yra įrašomi iš bendrovės buhalterinės apskaitos registrų, gi byloje nėra jokių duomenų, liudijančių, kad UAB „K.P.” tokie registrai būtų vedami pažeidžiant galiojančius įstatymus. O tai suponuoja išvadą, kad A. K. ne tik, kad neturėjo tyčios vengti mokėtino pridėtinės vertės mokesčio už parduotą nekilnojamąjį turtą, bet bet to padaryti net nebuvo įmanoma. Tai, kad bendrovė, teikdama PVM deklaracijas mokesčių inspekcijai, darydavo klaidas, įrodo specialisto išvada, kurios tiriamojoje dalyje nurodyta, kad bendrovė atitinkamais mėnesiais laikotarpiu nuo 2012-06-01 iki 2013-10-31 neteisingai apskaičiavo (sumažino mokėtiną/ padidino grąžintiną) mokėtiną PVM į biudžetą, bet dėl to arba žalos biudžetui nebuvo padaryta, arba pažeidimų nebuvo nustatyta.

24. Atsižvelgiant į tai, kad inkriminuojamu laikotarpiu buhalterinė apskaita nebuvo vedama apgaulingai ar aplaidžiai (ginčijamu nuosprendžiu A. K. buvo išteisintas dėl BK 222 straipsnio 1 dalies, dėl ko ši nuosprendžio dalis nėra ginčijama) bei, visos finansinės operacijos buvo fiksuojamos, kad visi atsiskaitymai už parduotus butus, sandėliukus ir automobilių stovėjimo vietas buvo atliekami per banką (išskyrus T. V. apmokėjimą grynais, bet dėl ko pažeidimų nėra nustatyta) teisėjų kolegijos nuomone šiuo atveju mokesčių administratorius turėjo galimybę apmokestinti bendrovę - mokesčių mokėtoją pagal sandorių tikrąjį turinį, o ne pateiktą formą. Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, kad bendrovei deklaruoti PVM kitu, laiku PVMĮ įstatymo straipsnyje nurodytais terminais ir nebuvo jokių kliūčių, nes bendrovės tvarkoma buhalterinė apskaita tai leido daryti.

25. Apeliacinės instancijos teismo manymu aplinkybė dėl UAB „S.A.“ skolos perkėlimo UAB „K.P.“, dėl ko vėliau UAB „K.P.“ neturėjo galimybės sumokėti mokesčius valstybei, neįrodo mokesčių vengimo tikslo ir tyčios bei nėra reikšminga šioje byloje BK 220 straipsnio kontekste, kadangi 220 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali. Nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas šią aplinkybę plačiai aprašė, tačiau nuosprendyje nepateikė jos įvertinimo ir neįvardijo jos įrodomosios reikšmės A. K. kaltei.

26. Sprendžiant A. K. kaltės klausimą bei vertinant A. K. pareikštą kaltinimą pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, aukštesnės instancijos teismui neaišku, kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė A. K. veika organizuojant neteisingų duomenų įrašymą į deklaraciją. Neatskleistas „neteisingų duomenų įrašymo į deklaraciją organizavimo“ turinys. Byloje neginčytinai nustatyta, kad bendrovės PVM deklaracijas pildė buhalterė J. A.-P., kuriai A. K. teigdavo pirminius apskaitos dokumentus dėl nekilnojamo turto pardavimo ir kurie visi atsispindėjo apskaitos registruose, kuriais remiantis buvo pildomos PVM deklaracijos. Byloje visiškai nėra objektyvių duomenų bei apylinkės teismas tokių neįvardijo ginčijamame nuosprendyje, liudijančių apie A. K. darytą kokią nors įtaką (nurodymais, susitarimais ar kitaip) buhalterei įrašyti būtent tokius duomenis, kokie buvo nurodyti kaltinime nurodytose pirminėse ir patikslintose deklaracijose ar, kad jis darė kokią nors įtaką registruose esantiems duomenims ar perkeliant juos iš registrų į pildomas pirmines ar tikslinamas PVM deklaracijas bei, kad turėjo kokią nors įtaką buhalterei teikti „nulines” deklaracijas. Iš liudytojos J. A.-P. parodymų matyti, kad ji „nulines” deklaracijas teikė savo iniciatyva, siekdama išvengti asmeninės administracinės atsakomybės už laiku nepateiktas deklaracijas. Aukštesnės instancijos teismo manymu, kad vien tik pirminių apskaitos dokumentų pavėluotas pateikimas buhalterei savaime neįrodo neteisingų duomenų įrašymą į deklaraciją organizavimo, juolab atsižvelgiant į tai, kad bendrovė turėjo galimybę tikslinti pirmines mokesčių inspekcijai pateiktas PVM deklaracijas.

27. A. K. buvo kaltinamas inter alia ir tuo, kad siekdamas sumažinti mokėtiną į biudžetą PVM, laikotarpiu nuo 2014-04-25 iki 2014-11-24, organizavo žinomai neteisingų duomenų įrašymą į patikslintas UAB „K.P.“ PVM deklaracijas 35 eilutėje „Atskaitomas PVM“ nepagrįstai deklaruojant didesnes pirkimo PVM sumas, nei bendrovė apskaitė pirkimų PVM registruose, o būtent: kad 2014-11-24 pateikė patikslintą PVM deklaraciją, kurioje deklaravo 293 Lt (ekvivalentas 84,85 Eur) grąžintino iš biudžeto, taip suformuodama nepagrįstai 209 Lt (ekvivalentas 60,53 Eur) didesnę nepriemoką biudžetui; ir, kad 2014-04-25 pateikė patikslintą deklaraciją už 2014 m. vasario mėn., kurioje deklaravo 359 091 Lt (ekvivalentas 103 999,94 Eur) apmokestinamų tiekimų, 75 409 Lt (ekvivalentas 21 839,95 Eur) standartinio tarifo pardavimo PVM, 75 817 Lt (ekvivalentas 21 958,12 Eur) atskaitomo pirkimo PVM, 408 Lt (ekvivalentas 118,16 Eur) grąžintino iš biudžeto PVM, t. y. nepagrįstai 64 540 Lt (75 817 - 11 277) (ekvivalentas - 18 692,07 Eur)) padidino atskaitomą pirkimo PVM, tuo nepagrįstai 45 109 Lt (44 701 - (-408) (ekvivalentas 13 064,46 Eur)) sumažindama į biudžetą mokėtiną PVM (šio nuosprendžio 1.2.1. ir 1.2.2 punktai). Vertinant A. K. kaltę dėl šio kaltinimo dalies, teisėjų kolegijai iš ginčijamo nuosprendžio taip pat nėra aišku, dėl kokio mėnesio PVM deklaracijos pateikimo buvo pateikta 2014-11-24 patikslinta PVM deklaracija, nurodyta A. K. pareikštame kaltinime (šio nuosprendžio 1.2.1 punktas). Taip pat sutiktina su apeliantu, kad pardavimo dokumentai, t. y. PVM sąskaitos faktūros neturi įtakos pirkimo PVM dydžiui (pirkimo PVM registre yra apskaitomos tik pirkimo PVM sąskaitos faktūros), kai tuo tarpu A. K. buvo kaltinamas nepateikęs pardavimo sąskaitų faktūrų.

28. Taip pat apeliantas yra teisus teigdamas, kad iš kaltinimo dalies (šio nuosprendžio 1.1.4. punktas) „pateikė pirminę PVM deklaraciją už 2014 m. vasario mėn., kurioje deklaravo 288 182 Lt PVM (ekvivalentas 83.463,27 Eur) apmokestinamų tiekimų, 60 518 Lt (ekvivalentas 17 527,22 Eur) standartinio tarifo pardavimo PVM 15 817 Lt (ekvivalentas 4 580,92 Eur) atskaitomo pirkimo PVM bei 44 701 Lt (12 946,30 Eur) mokėtino į biudžetą PVM. Neapskaičiavo ir nedeklaravo 359 091 Lt PVM (ekvivalentas 103 999,94 Eur) apmokestinamų tiekimų, 75 409 Lt (ekvivalentas 21 839, 95 Eur) standartinio tarifo PVM, 11 277 Lt (3 266,04 Eur) atskaitomo pirkimo PVM ir 64 132 Lt (18 573,91 Eur) mokėtino į biudžetą PVM. Bendrovė pirminėje pateiktoje PVM deklaracijoje už 2014 m. vasario mėn. neapskaičiavo ir nedeklaravo 19 431 Lt (64 132 - 44 701, ekvivalentas 5 627,61 Eur) mokėtino į biudžetą PVM“ nėra aišku, kokių konkrečiai pardavimo dokumentų A. K. nepateikė buhalterei, kadangi specialisto išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, jog 2014-02-13 vasario mėn. buvo išrašytos dvi PVM sąskaitos faktūros (abi 2014-02-13): Nr. KP 0000000013, kurioje nurodoma apmokestinamoji vertė – 173 140,50 Lt ir apskaičiuota PVM – 36 359,50 Lt bei Nr . KP0000000013, kurioje nurodyta apmokestinamoji vertė – 185 950,41 Lt, apskaičiuotas PVM 39 049,59 Lt. Kaip matyti, 2014 m. vasario mėn. buvo išrašytos tik dvi PVM sąskaitos faktūros ir iš jų nei vienos pardavimo nesiekė 60 518 Lt. Tai gali byloti apie galimai buhalterės padarytą, nes tokios sumos buvo deklaruotos 2014 m. kovo mėn. (specialisto išvados lentelė Nr.2, , 2014 m. kovo mėn. laikotarpis).

29. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-283/2008). Nusikaltimo padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, pareiga įrodyti kaltę tenka valstybiniam kaltinimui, o asmens kaltę nusikalstamos veikos padarymu turi pripažinti teismas. Asmens kaltė nusikaltimo padarymu negali būti grindžiama tikėtinais ar keliančiais abejonių duomenimis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2006). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas: asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Šis principas taip pat įtvirtintas BPK 44 straipsnio 6 dalyje. Sudėtinė nekaltumo prezumpcijos principo dalis yra in dubio pro reo principas – taisyklė, pagal kurią abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Aiškinant in dubio pro reo principo turinį, paprastai neribojamas bylos aplinkybių, reiškinių ar faktų, dėl kurių gali kilti abejonės, aiškinamos kaltinamojo naudai, sąrašas. Abejonės gali kilti dėl bet kurių bylos elementų: dėl faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių buvimo, dėl teisinių veikos požymių (nusikalstamos veikos sudėties elementų ar požymių, kitų nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmingų aplinkybių) buvimo, dėl sąlygų, būtinų duomenų pripažinimui įrodymais, buvimo; dėl atskirų įrodymų patikimumo ir jų įrodomosios reikšmės; įrodymų visumos pakankamumo nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltumui konstatuoti ar kitų nagrinėjant bylą sprendžiamų klausimų.

30. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, byloje nepakanka neginčytinų A. K. kaltę patvirtinančių įrodymų, todėl, laikantis nekaltumo prezumpcijos bei vadovaujantis in dubio pro reo principu, visos abejonės yra aiškinamos kaltinamojo naudai. Visa tai įveretinusi teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje A. K. negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir turi būti išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997-12-19 sprendimą byloje Helle prieš Suomiją ir kt.). Apeliantas skunde išdėstė daugiau argumentų dėl nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai ir niekaip nekeičia šiame nuosprendyje padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės.

Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 ir 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nuosprendžio dalį, kurioje A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį. A. K. dėl kaltinimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nuosprendį paskelbus, A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. nutartimi paskirtą laikiną A. K. nuosavybės teisių apribojimą žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), panaikinti nuosprendį paskelbus.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti galioti.

Teisėjai Jurgita MačionytėVitalija NorkūnaitėNida Vigelienė