Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. Z. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-774-531/2013 pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui R. Z. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė J. S. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti, jog atsakovas R. Z. yra jos dukters M. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu, priteisti iš jo išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį nuo vaiko gimimo iki M. pilnametystės ir nustatyti dukters gyvenamąją vietą su ieškove J. S.. Ieškovė paaiškino, jog M. S. gimimo liudijime neįrašytas tėvas, kadangi ieškovė su atsakovu nebuvo susituokę, o atsakovas J. S. paliko šiai dar esant nėščiai. Ieškovė nurodė, jog viena augindama dukrą, susidūrė su finansinėmis problemomis, jos gaunamų lėšų nepakanka dukrai išlaikyti.

Visagino miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino, kad R. Z. yra M. S., gim. 2010 m. lapkričio 18 d. tėvas, nustatė, kad M. S. yra R. Z. dukra, priteisė iš R. Z. mokėti nepilnamečio vaiko M. S. išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis, jas skaičiuojant nuo 2013 m. gegužės 30 d. iki Milanos pilnametystės bei pavedant J. S. jas tvarkyti uzufrukto teise, priteisė iš R. Z. 9 110 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010-11-18 iki 2013-05-29, nustatė M. S. gyvenamąją vietą kartu su motina J. S., taip pat iš atsakovo priteisė 144 Lt žyminio mokesčio, 600 Lt procesinių dokumentų paruošimo ir atstovavimo išlaidų, 1 050 Lt ekspertizės išlaidų J. S. naudai, 600 Lt atstovavimo išlaidų advokato Nikolajaus Semionovo kontorai, 453,30 Lt žyminio mokesčio ir 27,48 Lt pašto išlaidų valstybei. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis šalių parodymais, ekspertizės akto išvada, pripažino, jog M. S. yra atsakovo dukra. Spręsdamas išlaikymo priteisimo klausimą, teismas pažymėjo, jog abu tėvai turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, šiuo metu 1 MMA dydis yra 1 000 Lt, todėl net neįrodinėjant papildomai būtinų vaiko poreikių, yra preziumuojama, kad tokia suma yra reikalinga minimaliems vaiko poreikiams tenkinti. Atsakovas nepateikė duomenų, jog turi kitų nepilnamečių vaikų, Sodros duomenų bazėje jis nėra registruotas, deklaravęs gyvenamąją vietą Vilniaus r., turi vieną žemės sklypą ir vieną transporto priemonę ir, nors teigė, kad jokių pajamų negauna, tačiau pripažino, jog turi darbą Vokietijoje. Teismas vertino, jog nėra objektyvių duomenų apie atsakovo realias pajamas ir nurodė, kad atsakovas neįrodė, jog neturi pakankamai lėšų, leidžiančių užtikrinti vaiko normalių poreikių patenkinimą. Atsakovo siūlomo 150 Lt išlaikymo nepakanka net elementarioms vaiko reikmėms, be to, augant vaikui, jo poreikiai didės, todėl ieškovė atsidurtų blogesnėje padėtyje. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog jo galimybės dirbti ir išlaikyti save bei šeimą yra apribotos, todėl teismas darė išvadą, jog atsakovas gali teikti išlaikymą, sudarantį ½ MMA, t. y. po 500 Lt per mėnesį. Teismas taip pat priteisė išlaikymo įsiskolinimą už 2 metus 6 mėnesius ir 11 dienų, t. y. nuo vaiko gimimo iki ieškinio padavimo dienos, skaičiuodamas po 300 Lt už kiekvieną mėnesį, nustatė nepilnametės M. S. gyvenamąją vietą su ieškove, ieškovę paskyrė priteisto išlaikymo tvarkytoja ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas R. Z. apeliaciniu skundu prašo pakeisti sprendimo dalį dėl periodinių išmokų, t. y. priteisti iš R. Z. mokėti nepilnamečio vaiko M. S. išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis, bei sprendimo dalį dėl įsiskolinimo priteisimo ir priteisti iš apelianto R. Z. dukros M. S. išlaikymo įsiskolinimą – 6 000 Lt. Atsakovas taip pat prašė priimti naujus įrodymus, kuriuos būtinybė pateikti iškilo tik po sprendimo priėmimo. Apeliantas pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į atsakovo nurodytas aplinkybes, kad jam yra problematiška susirasti darbą dėl šeimyninės padėties, nes jis turi rūpintis sutuoktine, kuri yra paralyžuota. Atsakovas pateikė visus turimus duomenis apie prastą turtinę padėtį, prie apeliacinio skundo pridėjo ir pažymą, kad jis yra bedarbis, todėl teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovas neįrodė neturintis pakankamai lėšų vaikui išlaikyti. Ieškovė dirba ir gauna 800 Lt, todėl jos turtinė padėtis daug geresnė nei R. Z.. Pasikeitus vaiko poreikiams, šalys galės kreiptis į teismą su prašymu dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo. Apeliantas taip pat pažymėjo, kad įrodymų pateikimas apie globėjo ar rūpintojo statusą iš esmės nepakeistų jokios situacijos byloje pateiktų įrodymų vertinimo atžvilgiu, kadangi sutuoktiniai privalo vienas kitu rūpintis net ir nebūdami globėjais. Ieškovės nurodomos išlaidos vaikui nėra informatyvios ar pagrįstos realiais įrodymais. Vaikas nedidelio amžiaus, sveikas, todėl jokių būtinų papildomų išlaidų vaikui išlaikyti nereikia. Ieškovė, prašydama priteisti iš apelianto 500 Lt išlaikymą, prašo priteisti daugiau nei leidžia apelianto turtinė padėtis. Teismų praktikoje nurodomas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas yra tik orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Apeliantas taip pat pažymėjo, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimo suma pagal abiejų tėvų poreikius yra per didelė, todėl ieškovės reikalavimas turėtų būti mažinamas iki 200 Lt per mėnesį, t. y. iš viso 6 000 Lt už 30 mėnesių. R. Z. prašė priteistą įsiskolinimą išdėstyti 2 metams.

Ieškovė J. S. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti ieškovės naudai 200 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė pažymėjo, jog atsakovo pateikti 2006 m. dokumentai neįrodo, jog jo sutuoktinė yra paralyžuota ir šiuo metu, taip pat nėra pažymos, jog jai yra reikalinga globa ar slauga. Ieškovė nurodė, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalinga 1 000 Lt suma kas mėnesį: 500 Lt maistui, 200 Lt drabužiams, 200 Lt aprūpinimui būstu, 100 Lt sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, todėl pusę šios sumos turi skirtas atsakovas.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Ieškovė J. S. kreipėsi į teismą dėl atsakovo R. Z. pripažinimo M. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo iš R. Z. priteisimo. Visagino m. apylinkės teismas iš dalies tenkino ieškinį, pripažino atsakovą M. S. tėvu, priteisė 500 Lt periodinėmis išmokomis mokamą išlaikymą bei 9 110 Lt išlaikymo įsiskolinimą nuo mergaitės gimimo iki ieškinio padavimo dienos. Apeliantas R. Z. neginčija sprendimo dalies, kuria jis pripažintas mažametės M. S. tėvu, tačiau nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria priteistas išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas ir nurodo, kad dukters išlaikymui yra pajėgus skirti po 200 Lt kiekvieną mėnesį ir atitinkamai prašo sumažinti priteistą išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl skundžiamos sprendimo dalies.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Teismas sprendime nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktiką orientaciniu kriterijumi gali būti CK 6.41 str. įtvirtinta nuostata, jog išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą, t. y. 1 000 Lt, tačiau teismas neatsižvelgė, jog šis išlaikymo kriterijus yra taikomas nustatant rentos dydį suaugusiems asmenims, todėl sprendžiant apie vaiko poreikius ir tėvų galimybes šiuos poreikius patenkinti, 1 MMA dydžio kriterijus neturi būti taikomas aklai, o privalo būti vertinamos visos bylos aplinkybės.

Ieškovė J. S. ieškinyje ir atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad dukters išlaikymui per mėnesį reikalinga 1 000 Lt suma: 500 Lt maistui, 200 Lt drabužiams, 200 Lt aprūpinimui būstu, 100 Lt sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau įrodymų, patvirtinančių, jog trejų metų mergaitei iš tiesų mėnesiui išleidžiama 500 Lt suma maisto produktams ar 200 Lt drabužiams teismui pateikta nebuvo. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad vaiko poreikiai yra 500 Lt, tiek ieškovė išleidžia vaikui ir visiems vaiko poreikiams kol kas pakanka to, ką duoda ieškovė, bet ateityje reikės daugiau, nes mergaitei reikia lavintis, lankyti būrelius ir mokytis muzikos (b. l. 81). Teismas sprendime konstatavo, kad vaikui augant didėja jo poreikiai, tad priteisus simbolinį išlaikymą, ieškovės padėtis tik blogės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismas, spręsdamas nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio klausimą, turi nustatyti realius vaiko poreikius, o ne hipotetiškai ateityje atsirasiančius ar padidėsiančius. CK 3.201 str. numato galimybę kreiptis į teismą vaiko poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai pasikeitus, todėl nepilnametei M. S. paaugus ir atsiradus papildomų jos išlaikymo išlaidų, ieškovė galės prašyti priteistą išlaikymo dydį pakeisti. Kaip matyti iš ieškovės pateiktos pažymos apie išmokėtą darbo užmokestį, ieškovės mėnesio pajamos vidutiniškai sudaro apie 840 Lt (b. l. 9), kito turto ieškovė neturi. Duomenų apie atsakovo R. Z. pajamas ar darbovietę SODRA duomenų bazėje nėra, kartu su sutuoktine G. Z. atsakovas nuosavybės teise turi žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (b. l. 60-61) ir motociklą Gilera DNA 50 (b. l. 62). Apeliantas nurodo, jog neturi galimybių įsidarbinti ir dirbti, kadangi prižiūri 85 proc. darbingumo netekusią sutuoktinę, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokį atsakovo argumentą laiko nepagrįstu. Atsakovas nepateikė įrodymų patvirtinančių, jog jo sutuoktinei yra reikalinga nuolatinė priežiūra ar slauga, dėl ko atsakovas negali užsidirbti pajamų, tokių duomenų nėra įregistruotų ir Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovei J. S. pateikus ieškinį 2013-05-30, atsakovas atvykęs į parengiamąjį posėdį, vykusį 2013-09-10, nurodė negalėjęs iki šio laiko pateikti atsiliepimo, kadangi buvo išvykęs iš Lietuvos (b. l. 35). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas daugiau nei tris mėnesius nebuvo Lietuvoje, atsakovo argumentas, jog jis dėl nuolatinės sutuoktinės slaugos neturi galimybių įsidarbinti, laikytinas nepagrįstu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog objektyvių duomenų apie atsakovo realiai gaunamas pajamas nėra, atsakovas jų geru noru nepateikia, ir laiko, kad apeliantas neįrodė negalintis susirasti tinkamo darbo ir pajamų šaltinio ir negalintis tinkamai vykdyti savo pareigos išlaikyti mažametę dukrą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs M. S. amžių, tai, kad mergaitė yra geros sveikatos būklės, į nuo gimimo dukrą auginančios ir išlaikančios J. S. paaiškinimus apie vaiko poreikius, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, tai, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto ir transporto priemonę, konstatuoja, jog mažametės M. S. išlaikymui per mėnesį yra reikalinga 600 Lt suma, iš kurių 300 Lt priteistini iš mergaitės tėvo atsakovo R. Z.. Kadangi pirmosios instancijos teismas, nustatydamas išlaikymo dydį, neatsižvelgė į realius vaiko poreikius, sprendimas keistinas priteistų periodinių kas mėnesį mokamų išlaikymo išmokų dydį sumažinant iki 300 Lt.

Pirmosios instancijos teismas taip pat iš atsakovo priteisė išlaikymo įsiskolinimą už 2 metus 6 mėnesius ir 11 dienų – 9 110 Lt, t. y. skaičiuojant po 300 Lt už vieną mėnesį, nors M. S. buvo priteistas išlaikymas po 500 Lt kiekvieną mėnesį. Apeliacinės instancijos teismas tokį teismo skaičiavimą laiko aritmetine klaida, tačiau apeliacinį skundą tenkinant iš dalies ir mėnesio išlaikymo dydį sumažinus iki 300 Lt, priteista 9 110 Lt išlaikymo įsiskolinimo suma paliekama nepakeista (t. y. 300 Lt x 30 mėnesių + 11 d. x (300 Lt/30 d.). Apeliantas pareiškė prašymą mokėtiną išlaikymo įsiskolinimo sumą išdėstyti dviejų metų laikotarpiui, tačiau atsakovui paaiškintina, kad apeliaciniame skunde draudžiama kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.), tačiau atsakovas turi teisę dėl sprendimo vykdymo išdėstymo kreiptis į pirmosios instancijos teismą.

CPK 93 str. 5 d. numato, kad apeliacinės instancijos teismui pakeitus sprendimą, turi būti pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 144 Lt žyminio mokesčio išlaidų, 600 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 1 050 Lt ekspertizės išlaidų (b. l. 5, 66-67). Bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė nurodo, kad šalims bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai tenkintų ar atmestų reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1-3 d), tačiau pažymėtina, kad teismas gali nukrypti nuo bendrųjų taisyklių, įvertindamas priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 str. 5 d.). Atsakovas gera valia nepripažino tėvystės, nemokėjo išlaikymo savo mažametei dukrai, todėl ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą ir dėl šios priežasties turėjo išlaidų advokato pagalbai bei ekspertizei apmokėti. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad šios išlaidos susidarė išskirtinai dėl atsakovo veiksmų, todėl sprendimo dalį, kuria iš atsakovo ieškovės naudai priteista 144 Lt žyminio mokesčio išlaidų, 600 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 1 050 Lt ekspertizės išlaidų palieka nepakeistą.

Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo taip pat priteisė 600 Lt advokato Nikolajaus Semionovo kontorai, 453,30 Lt žyminio mokesčio ir 27,48 Lt pašto išlaidų valstybei. Remiantis 98 str. 1 d., išlaidos už advokato pagalbą negali būti priteisiamos, jei iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nebuvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys, jog šalis tokias išlaidas tikrai patyrė. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog ji turėjo ne 600 Lt, tačiau 1 200 Lt advokato pagalbos išlaidų, o teisinio pagrindo išlaidas tiesiogiai priteisti advokato kontorai nėra, todėl sprendimo dalis, kuria iš atsakovo priteista 600 Lt advokato Nikolajaus Semionovo kontorai, naikinama. Sumažinus priteistą išlaikymo dydį, valstybės naudai priteisto žyminio mokesčio suma mažinama iki 381 Lt.

Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovas turėjo 201,30 Lt žyminio mokesčio išlaidų (b. l. 106), o ieškovė – 200 Lt advokato pagalbos išlaidų (b. l. 115-116). Apeliacinį skundą tenkinus 36 proc., iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 70 Lt žyminio mokesčio išlaidų, o iš atsakovo ieškovės naudai – 128 Lt advokato pagalbos išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies trečiuoju punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimą pakeisti:

Sumažinti iš R. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą nepilnametės dukters M. S. išlaikymą iki 300 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį mokamo išlaikymo.

Sumažinti iš R. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisto žyminio mokesčio sumą iki 381 Lt.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš R. Z. priteista 600 Lt atstovavimo išlaidų advokato Nikolajaus Semionovo kontorai.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš R. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) 128 Lt advokato pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 70 Lt žyminio mokesčio išlaidų už apeliacinį skundą R. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.