- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-04
- Bylos Nr.
- e2S-585-340/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-41600-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Pareiškėjas
- A. A. A.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. A. A. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
pareiškėja A. A. A. prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui dienos - sustabdyti buto (duomenys neskelbtini) pardavimą iš varžytinių, vykdomą antstolio V. M.. Prašymą pareiškėja grindė per maža antstolio nustatyta buto kaina bei nurodė, kad nėra išduoti paveldėjimo teisės liudijimai, t.y. nėra išspręstas turto ir skolų paveldėjimo klausimas. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų pažeisti paveldėtojų bei pareiškėjos kreditorių interesai. Nurodė, kad yra rengiamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau pareiškimo pateikti teismui šiuo metu nėra galimybės, nes nėra praėjęs vienas mėnuo nuo 2015 m. lapkričio 3 d., kuomet pareiškėjos kreditoriams buvo išsiųsti pranešimai dėl ketinimo kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-12-01 nutartimi pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja kaip grėsmę savo turtiniams interesams nurodo jai priklausančio buto (duomenys neskelbtini) pardavimą varžytinėse iki ieškinio teismui pateikimo dienos už per mažą kainą, tačiau nepateikia įrodymų, kad minėtas butas priklauso jai nuosavybės teise, taip pat pareiškėja nepateikia įrodymų, kokią buto dalį ji pati pretenduoja paveldėti. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes teismas atmetė pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neįrodžius užtikrinimo priemonių taikymo pagrindo, t.y. grėsmės pareiškėjos turtiniams interesams ir jos potencialiems kreditoriams (kuriuos ji siekia ginti bankroto byloje) egzistavimo (CPK 12 str., 144 str. 1 d., 147 str. 3 d., 178 str.). Buto paveldėtojų interesų gynimas nėra susijęs su pareiškėjos bankroto bylos iškėlimu ir jos nagrinėjimo dalyku, pareiškėja nėra įgaliota ginti buto paveldėtojų turtinių interesų bei kreiptis jų vardu su ieškiniu į teismą ar prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 5 str.). Dėl šios priežasties teismas minėtus pareiškėjos argumentus atmetė kaip neįrodančius laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės nagrinėjamu atveju (CPK 12 str., 144 str. 1 d., 147 str. 3 d., 178 str.).
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį kaip nepagrįstą ir išspręsti klausimą iš esmės – skubiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir nepadavus ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo – stabdyti buto (duomenys neskelbtini) pardavimą iš varžytynių (varžytynių Nr. 111777). Atskirąjį skundą grindė šiais argumentais:
Teismas skundžiamojoje nutartyje nurodo, kad pareiškėja nepagrindžia, kad iš varžytynių parduodamas butas nuosavybės teise priklauso pareiškėjai, tačiau tuo pačiu metu nesprendžia klausimo dėl buto vertės. Faktas, kad butas yra parduodamas už daugiau nei 30 proc. mažesnę nei rinkos kainą negali būti atmesdamas tik dėl to, kad nėra užbaigta paveldėjimo byla. Pardavus butą tokia kaina, būtų pažeisti ir pareiškėjos, ir kitų kreditorių interesai. Nors nuosavybė formaliai registruota mirusiojo M. A. vardu, tačiau neginčijama aplinkybė, kad turtinės teisės priklauso A. A., M. A. ir A. A. A.;Nors teismas nurodo, kad paveldėtojų teisių gynimas nėra susijęs su bankroto bylos iškėlimu, tačiau toks argumentas yra prieštaringas. Pažymėtina, kad tik išsprendus paveldėjimo klausimą, paaiškės galutinis turto ir skolų balansas. Skubomis pardavus turtą iš varžytynių, bus pažeistos ne tik pareiškėjos, bet ir kitų potencialių paveldėtojų bei kreditorių interesai. Taigi, nors paveldėjimo klausimas nėra sprendžiamas bankroto byloje, tačiau paveldėjimo pasekmės yra tiesiogiai susijusios su bankroto byla.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar pirmos instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagal pareiškėjos A. A. A. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepadavus ieškinio dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė nepadavus ieškinio dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir stabdyti buto (duomenys neskelbtini) pardavimą iš varžytinių, vykdomų antstolio V. M.. Prašyme nurodė, kad 2007-07-24 buvo sudaryta vartojimo paskolos su užstatu sutartis Nr. 031-02867 su AB bankas „Snoras“, pagal kurią pareiškėja leido įkeisti sutuoktiniui M. A. nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini). Paskolos gavėjams laiku neįvykdžius sutarties, bankas pradėjo išieškojimą iš įkeisto turto. Kadangi minėtas butas yra vienintelė pareiškėjos gyvenamoji vieta ir būstas, ji nutarė kreiptis dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Ruošiant pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, antstolis V. M. paskelbė aukščiau nurodyto buto varžytines. Pasak pareiškėjos, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, turtas bus parduotas už ženkliai mažesnę nei rinkos kainą, taip pažeidžiant ir pareiškėjos ir visų jos kreditorių interesus. Prašyme taip pat nurodė, jog iš varžytynių parduodamas butas šiuo metu yra paveldimas, kadangi ji savininkas pareiškėjos sutuoktinis yra miręs, o paveldėjimo teisės liudijimai nėra išduoti.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-12-01 nutartimi pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė motyvuodamas tuo, jog pareiškėja nepateikė įrodymų, kad iš varžytinių parduodamas butas priklauso jai nuosavybės teise, taip pat kokią buto dalį ji pati pretenduoja paveldėti, t.y. teismas atmetė pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neįrodžius užtikrinimo priemonių taikymo pagrindo, t.y. grėsmės pareiškėjos turtiniams interesams ir jos potencialiems kreditoriams (kuriuos ji siekia ginti bankroto byloje) egzistavimo (CPK 12 str., 144 str. 1 d., 147 str. 3 d., 178 str.).
Nesutikdama su minėta pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantė skunde nurodė, jog faktas, kad butas yra parduodamas už daugiau nei 30 proc. mažesnę nei rinkos kainą negali būti atmesdamas tik dėl to, kad nėra užbaigta paveldėjimo byla. Pardavus butą tokia kaina, būtų pažeisti ir pareiškėjos, ir kitų kreditorių interesai. Nors nuosavybė formaliai registruota mirusiojo M. A. vardu, tačiau neginčijama aplinkybė, kad turtinės teisės priklauso A. A., M. A. ir A. A. A. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais nesutinka.
Pažymėtinam, jog vadovaujantis CPK 144 str. 3 d., laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio (pareiškimo) teismui pareiškimo dienos (CPK 147 str. 3 d.). Atvejai, kai laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra tikslingas dar net neiškėlus bylos, reglamentuojami specialiosiomis normomis, numatančiomis išimtį iš bendrųjų taisyklių. Pareiškėjas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo dienos, privalo pagrįsti ne tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (bendrąsias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas), bet ir priežastis, pateisinančias ieškinio pareiškimo atidėjimą. Be to, pareiškėjas privalo motyvuotai pagrįsti, kodėl laikinosios apsaugos priemonės konkrečiu atveju privalo būti taikomos nedelsiant, dar neinicijavus teismo proceso, t. y. pareiškėjas taip pat privalo įrodyti egzistuojant specialiąsias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo sąlygas. Iš aukščiau aptartų įstatymo leidėjo įtvirtintų teisės normų seka, kad laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio padavimo atsakovo atžvilgiu gali būti pritaikytos tik esant išimtinėms aplinkybėms.
Būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pateikimo apeliantė iš esmės grindžia tuo, jog nesustabdžius turto pardavimo iš varžytynių, jis bus nepagrįstai parduotas už mažesnę nei rinkos kainą, dėl ko nukentės jos kreditorių, tiek ir turto paveldėtojų interesai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėja nepateikia įrodymų, kad iš varžytynių parduodamas butas priklauso jai nuosavybės teise. Apeliantės argumentai, jog ji galimai paveldės visą ar dalį iš varžytynių parduodamo buto, per se nereiškia, jog siekiant apsaugoti jos turtinius interesus bankroto byloje, reikia jau dabar uždrausti parduoti iš varžytynių minėtą turtą. Be to, apeliantė kartu su atskiruoju skundu nenurodė, kaip yra sprendžiami paveldėjimo klausimai, t.y. kokie veiksmai dėl galimai paveldėtino turto jau yra atlikti ar bus atlikti artimiausiu metu.
Pažymėtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-48455-816/2015, kurią nurodo apeliantė, šiuo atveju negalima remtis, kadangi nesutampa faktinės bylų aplinkybės. Civilinėje byloje Nr. e2-48455-816/2015 iš varžytynių buvo parduodamas pareiškėjai priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), tuo tarpu šiuo atveju, kaip jau minėta, iš varžytynių parduodamas butas nuosavybės teise nepriklauso apeliantei A. A. A., taigi jo pardavimas iš varžytynių šiuo atveju nesukels teisinių pasekmių apeliantės kreditoriams. Negana to pažymėtina, jog ginčo butas yra įkeistas BAB bankui SNORAS ir jo naudai šiuo metu yra parduodamas iš varžytynių. Byloje nėra duomenų, ar BAB bankas SNORAS galimai taip pat yra ir apeliantės kreditorius, todėl konstatuotina, jog uždraudus parduoti ginčo butą iš varžytynių, galėtų būti pažeisti taip pat ir išieškotojo BAB bankas SNORAS teisėti interesai.
Kaip jau minėta, prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti turto pardavimą iš varžytinių pareiškėja grindė tuo, kad nustatyta parduodamo iš varžytinių turto kaina (36 492 Eur) yra žymiai mažesnė nei rinkos kaina, todėl pardavus turtą už nurodytą kainą būtų pažeisti ne tik pareiškėjos, bet ir turto paveldėtojų bei kreditorių interesai ir tuo pačiu viešas interesas. Minėtas aplinkybes apeliantė taip pat pakartojo ir atskirajame skunde. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, toks apeliantės argumentas yra nepagrįstas, kadangi teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo pareiškėja ginčijo nustatytą parduodamo turto kainą, yra išnagrinėtas ir atmestas 2015-07-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, kurią Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs skundą apeliacine tvarka, 2015-10-23 nutartimi paliko nepakeistą. Taigi darytina, išvada, kad teismas jau įvertino parduodamo turto kainos nustatymo pagrįstumą ir teisėtumą, todėl nėra pagrindo teigti, kad parduodamo turto kaina yra nepagrįstai maža.
Apeliantė skunde nurodė, jog tik išsprendus paveldėjimo klausimą, paaiškės galutinis pareiškėjos turto ir skolų balansas. Skubomis pardavus turtą iš varžytynių, bus pažeisti ne tik pareiškėjos, bet ir kitų potencialių paveldėtojų bei kreditorių interesai. Apeliacinės instancijos teismas pasisakydamas dėl šio atskirojo skundo argumento, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad buto paveldėtojų interesų gynimas nėra susijęs su pareiškėjos bankroto bylos iškėlimu ir jos nagrinėjimo dalyku, pareiškėja nėra įgaliota ginti buto paveldėtojų turtinių interesų bei kreiptis jų vardu su ieškiniu į teismą ar prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 5 str.).
Pažymėtina, jog CPK 144 str. 1 d. numatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėja nepagrindė ir savo realaus ketinimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pareiškėja tik pridėjo prie pareiškimo pranešimų kreditoriams kopijas, tačiau nenurodė koks yra pareiškėjos įsiskolinimas kreditoriams, kokios yra gaunamos pajamos, turimas turtas, t.y. koks yra pareiškėjos įsiskolinimų bei turimo turto ir pajamų preliminarus balansas, nenurodė nemokumą sukėlusių priežasčių.
Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui bei pagrįstumui.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, todėl atskirasis skundas atmetamas, paliekant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-01 nutartį nepakeistą (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.