Kauno apygardos teismo nutartis

2021-09-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-559-954/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-09
Bylos Nr.
1S-559-954/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26496-2017-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danutė Giačaitė, Jurgis Kiškis, Algirdas Giedraitis
Nuteistasis
S. M.
Advokatai
Algimantas Smolskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-559-954/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26496-2017-0Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Jurgio Kiškio,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo S. M. ir jo gynėjo advokato Algimanto Smolsko skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, kuria patenkintas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės skundas, pakeistas Kauno tardymo izoliatoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. liepos 2 d. nutarimas Nr. 61-52 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam S. M. netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK)157 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. M. nuteistas 2019 m. kovo 18 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistus Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 metams.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2019 m. spalio 24 d., pabaiga – 2023 m. spalio 22 d. Neatlikta bausmės dalis socialinio tyrimo išvados priėmimo dienai (2021 m. liepos 7 d.) – 2 metai 3 mėnesiai 15 dienų.

3. Komisija 2021 m. liepos 2 d. priėmė nutarimą Nr. 61-52, kuriuo nutarė S. M. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisija nutarime nurodė, kad nuteistasis vykdo jo socialinės reabilitacijos plane numatytas užduotis, nesilaiko kriminalinės subkultūros, dalyvauja socialinės reabilitacijos priemonėse ir programose, aktyviai vykdo prievolę mokėti antstoliams nusikalstama veika padarytą žalą. Taip pat paleistas lygtinai turės gyvenamąją vietą, palaiko stiprius socialinius ryšius su artimaisiais, bausmės atlikimo metu drausminėmis nuobaudomis nebaustas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika – žema (18 balai).

4. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė šį Komisijos nutarimą apskundė Kauno apylinkės teismui, kuris 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi prokurorės skundą tenkino ir Komisijos 2021 m. liepos 2 d. nutarimą pakeitė, ir nuteistajam S. M. netaikė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Teismas, įvertinęs Komisijos nutarimo pagrindus ir motyvus, nusprendė, kad nuteistojo pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

5. Nuteistasis S. M. skundu prašo patikrinti ar Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė 2021 m. liepos 14 d. pateikdama skundą dėl Komisijos 2021 m. liepos 2 d. nutarimo nepraleido šio nutarimo apskundimo termino; panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartį ir palikti Komisijos 2021 m. liepos 2 d. nutarimą bei taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde nurodo, kad Komisija priėmė nutarimą, kuris yra argumentuotas ir motyvuotas, nėra nutylėtų aplinkybių. Iš prokurorės skundo matyti, kad jame nėra nurodyta jokių naujų aplinkybių, kurios nebūtų nurodytos Komisijos nutarime. Nuteistojo nuomone, prokurorė skunde pateikė tik subjektyvią nuomonę, neišdėstė pagrįstų argumentų. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas, kaip ir prokurorė, skundžiamoje nutartyje nenurodė jokių naujų aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, jog Komisijos nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Skundo autorius pažymi, kad apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas bei į Europos Tarybos Ministrų komiteto Rekomendacijose Rec(2003)22 ir R(03), išdėstytus principus. Apelianto įsitikinimu, jis atitinka visus BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytus kriterijus.

5.2. Taip pat skunde nuteistasis cituoja teismų nutartis, kuriomis buvo taikytas lygtinis paleidimas bei nurodo, kad klausimą, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, teismas sprendžia visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, o ne vien tai, kas buvo praeityje prieš daug metų, požiūrį į darbą, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą ir kt. Nuteistojo teigimu, jis yra charakterizuojamas teigiamai, savo elgesiu ir požiūriu į visuomenę įrodė, kad bausmės paskirtį jau yra realizavęs. Po nusikalstamos veikos padarymo praėjo nemažas laiko tarpas. Jis dengia turimus įsiskolinimus, pataisos įstaigoje dirba, būdamas paleistas į laisvę ketina dirbti, turi gyvenamąją vietą. Taip pat ir nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Prie skundo pateikia raštišką įsipareigojimą, jog doru elgesiu ir stropiu darbu įrodys, kad gali gyventi ir dirbti laisvėje.

5.3. Nuteistasis skunde nurodo ir tai, kad Komisijos nutarimas buvo priimtas 2021 m. liepos 2 d., o prokurorė skundą pateikė tik 2021 m. liepos 14 d., todėl kyla abejonių ar skundas nebuvo paduotas praleidus nutarimo apskundimo laiką.

6. Nuteistojo S. M. gynėjas advokatas Algimantas Smolskas skundu prašo panaikinti 2021 m. rugpjūčio 11 d. Kauno apylinkės teismo nutartį ir palikti galioti 2021 m. liepos 2 d. Komisijos nutarimą.

6.1. Skunde nurodo, kad apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta, teismas nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kurie leistų daryti priešingą išvadą nei padaryta Komisijos nutarime. S. M. nuteistas pirmą kartą, bausmės atlikimo metu drausminėmis nuobaudomis nebaustas, skatintas. Pagal nusikalstamo elgesio rizikos vertiną „OASys“ pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (18 balų). S. M. dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, supranta savo padarytų veiksmų neigiamas pasekmes. Nors priimant skundžiamą nutartį, teismas vertino S. M. padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, tačiau tai jau buvo įvertinta priimant nuosprendį ir skiriant bausmę.

6.2. Taip pat gynėjas skunde nurodo, jog apylinkės teismas be pagrindo vertino ir aplinkybes susijusias su psichiką veikiančių medžiagų vartojimu, nes bausmės atlikimo metu S. M. psichiką veikiančių medžiagų nevartojo, paleistas lygtinai ir toliau lankys anoniminių alkoholikų susitikimus. S. M. supranta savo nusikalstamos veikos padarinius, stengiasi atlyginti padarytą žalą. Paleistas lygtinai iš pataisos namų įsidarbintų ir taip turėtų galimybę greičiau ją atlyginti. Taip pat nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, kurie padeda dengti civilinį ieškinį bei yra pasiruošę daryti teigiamą įtaką nuteistajam bei kontroliuoti jo elgesį. Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino S. M. charakterizuojančių aplinkybių, tai yra, jog jis ilgus metus dirbo pasienio pareigūnu, išėjęs į pensiją dirbo užsienyje, kur darbą prarado dėl taikomos kardomosios priemonės, buvo aktyvus autosporto dalyvis, pelnęs ne vieną apdovanojimą.

Atsiliepimas

7. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė atsiliepimu į nuteistojo S. M. gynėjo advokato Algimanto Smolsko skundą nurodo, kad apylinkės teismas tinkamai vadovavosi nuteistojo S. M. asmenybę apibūdinančiais kriterijai, įvertino tiek nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, tiek jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką bei neatliktos bausmės dalį, todėl prašo skundą atmeti, o Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 11 d. Kauno apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą,

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. M. ir jo gynėjo advokato Algimanto Smolsko skundai atmetami.

8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.). Taigi, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

9. Tiek nuteistasis, tiek ir jo gynėjas skunduose nurodė, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino Komisijos nutarime nurodytas aplinkybes, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas, priimdamas sprendimą tenkinti prokurorės skundą ir netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, įvertino visas lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes. Išnagrinėjusi nuteistojo ir gynėjo skundų argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi skunde nepateikta naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tai, kad priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo ir jo gynėjo lūkesčių, nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino S. M. asmenybės charakteristiką, jo elgesio korekciją.

10. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis S. M. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas jo lygtinio paleidimo klausimas. Individualų socialinės reabilitacijos planą ir Komisijos numatytas priemones nuteistasis vykdo – dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, nepažeidinėjo vidaus tvarkos taisyklių. Teigiamai nuteistojo elgesį apibūdina ir tai, kad jis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, per visą bausmės laikotarpį vieną kartą paskatintas, dengia priteistus civilinius ieškinius, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, tačiau visgi nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.

11. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistajam S. M., nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nustatyta visa eilė kriminogeninių veiksnių – smurtinio elgesio istorija, lėšų valdymo sunkumai, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų. Teisėjų kolegija pažymi, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Vertinamu atveju paminėtų kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su galimu pakartotiniu nuteistojo S. M. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Tokią išvadą patvirtina ir nuteistajam nustatyta nors ir žema – 18 balų – pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kurią sudaro ne tik statiniai (2 balai), bet ir reikšmingas skaičius (16 balų) dinaminių veiksnių, kuriuos priešingai nei nurodo gynėjas savo skunde, nuteistasis S. M., nepriekaištingai elgdamasis, aktyviai dalyvaudamas pataisos procese ir koreguodamas savo elgesį pagal jam nustatytas problemines sritis gali realiai ir ženkliai sumažinti.

12. Lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio jam būnant laisvėje, todėl nuteistasis privalo mažinti dinaminius svertinius balus, kad būtų galima konstatuoti, jog jis daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į jo asmenybę. Taip pat svarbu paminėti, jog nors skunduose nurodoma, jog nuteistasis S. M. jau padarė tinkamas išvadas dėl netinkamo savo elgesio, suprato savo padarytos nusikalstamos veikos pasekmes, tačiau tokie skundų teiginiai prieštarauja Socialinio tyrimo išvadoje nurodytoms aplinkybėms. Iš minėtos išvados matyti, kad nuteistojo S. M. mąstymo ir elgesio sferoje pokyčių nestebima. Nuteistasis vertindamas savo nusikaltimą, atsakomybę vis dar perkelia nukentėjusiajam, situaciją nerišliai mėgina aiškinti suplanuotu kitos pusės pasipelnymu. Iš pateiktos medžiagos matyti, jog vis dar išlieka abejonių dėl S. M. piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis. Nors šiuo metu stebimas šio kriminogeninio veiksnio suvaldymas, tačiau esant aplinkos ar negatyvių aplinkybių stimuliacijai dėl ankstesnio piktnaudžiavimo alkoholiu, galima kriminogeninių veiksnių aktyvacija.

13. Nesutikdami su teismo nutartimi, skundų autoriai nurodo, jog vien tik nusikaltimo sunkumas ir paskirtos bei neatliktos bausmės santykio vertinimas negali būti kliūtimi lygtinio paleidimo taikymui. Su tokiu teiginiu nėra pagrindo sutikti, nes iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas, priimdamas sprendimą tenkinti prokurorės skundą ir netaikyti nuteistajam S. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, išanalizavo ne tik skunduose nurodytas aplinkybes, tačiau ir nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, nusikalstamą elgesį didinančius kriminogeninius veiksnius, taip pat faktorius, kurie rodo galimybę dar labiau mažinti nusikalstamo elgesio riziką, t. y., išanalizavo ir įvertino aplinkybių, rodančių lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, visumą. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas taip pat vertino ir S. M. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei pobūdį, kad laisvės atėmimo bausmę atlieka už tyčinį sunkų nusikaltimą – sunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat jam paskirtosios bausmės ir neatliktos bausmės dalies santykį. Teisėjų kolegija sutinka, kad, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu bei bausmės tikslais, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas.

14. Sutiktina, kad BVK 157 straipsnis nustato kokią minimalią paskirtos bausmės dalį atlikę nuteistieji gali būti lygtinai paleidžiami iš pataisos įstaigos, ir S. M. šį formalų pagrindą atitinka, tačiau būtina pažymėti, kad pats bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas, naujų nusikalstamų veikų prevencija realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė. Taigi, tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykio vertinimas, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai darantys įtaką teismo sprendimui, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, apylinkės teismas įvertino ne tik nuteistojo nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, bet ir nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojančius duomenis, bei padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad S. M. pažanga šiuo metu dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo S. M. pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir skundų teiginiai dėl artimų jo socialinių ryšių su savo šeima, gyvenamosios vietos turėjimu bei teigiama darbine motyvacija. Neabejotina, jog šie faktoriai gali veikti kaip apsauginiai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau, įvertinus tai, kad šios aplinkybės, t. y. artimųjų buvimas, gyvenamosios vietos turėjimas egzistavo ir iki nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, leidžia pagrįstai spręsti, jog jam būnant laisvėje, jie nebuvo pakankami siekiant atgrasyti nuteistąjį nuo jo nusikalstamo elgesio. Dėl to ir šiuo atveju abejotina, jog nuteistojo artimieji, gyvenamosios vietos turėjimas, gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamumo jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad S. M. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Skunduose taip pat be pagrindo teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų dėl lygtinio paleidimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad be Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi būti vertinama nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybės ir sprendimas priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, o be to, minėtos Rekomendacijos yra tik patariamojo pobūdžio, tačiau nėra imperatyviai vykdomos.

16. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Komisija nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes įvertino nepakankamai išsamiai, o apylinkės teismas visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas. Taigi S. M. lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai bei padarė teisingą išvadą, jog nuteistasis neatitinka Bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

17. Nuteistasis S. M. skunde pažymėjo ir tai, kad kyla pagrįstų abejonių ar prokurorė teikdama skundą dėl Komisijos 2021 m. liepos 2 d. nutarimo, nepraleido minėto nutarimo apskundimo termino. Atsakant į šį nuteistojo skundo argumentą pažymima, jog BVK 164 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimai per septynias darbo dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiami vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismui. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad Komisijos nutarimas buvo priimtas 2021 m. liepos 2 d., o prokurorės skundas dėl šio nutarimo teismui buvo pateiktas 2021 m. liepos 14 d. Įvertinus šiuo laikotarpiu buvusią šventinę dieną bei savaitgalius, nėra pagrindo spręsti, jog prokurorė, skundą dėl Komisijos nutarimo, pateikė praleidus BVK 164 straipsnio 7 dalyje numatytą septynių darbo dienų skundo padavimo terminą.

18. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, tenkindamas prokurorės skundą dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam S. M. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo S. M. ir jo gynėjo advokato Algimanto Smolsko skundai atmetami.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo S. M. ir jo gynėjo advokato Algimanto Smolsko skundus ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Danutė GiačaitėAlgirdas GiedraitisJurgis Kiškis