Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės, Donato Vansevičiaus, vertėjaujant Ingridai Kisieliūtei, dalyvaujant pareiškėjui V. B. (V. B.) ir jo atstovei advokato padėjėjai Martai Matiukevič, atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Renatai Skyrelienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl pareiškėjo argumentų, jog jis nebuvo informuotas apie sankcijos už 2012 m. paraišką pritaikymą, todėl negalėjo tinkamai apginti savo pažeistos teisės ir dėl to jam buvo pritaikyta 100 proc. sankcija už 2013 m., atsakovė atkreipė dėmesį, kad tiek teikdamas 2012 m. paraišką, tiek 2013 m. paraišką pareiškėjas įsipareigojo laikytis kompleksinės paramos reikalavimų ir patvirtino, jog žino, kad Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktų žemės ūkio srityje pažeidimai gali lemti išmokų sumažinimą arba teisės į jas netekimą, taigi, atsakovės nuomone, pareiškėjas patvirtino, jog žino apie reikalavimą turėti atitinkamą kiekį sutartinį gyvulių ir kad Agentūra gali taikyti sankcijas už šio reikalavimo nesilaikymą. Nors ir neturėjo reikalingo skaičiaus sutartinių gyvulių, pareiškėjas vis tiek teikė paraiškas, taigi prisiėmė ir riziką, kad Agentūra, nustačiusi šį pažeidimą, taikys jam sankcijas. Atsakovės nuomone, šiuo atveju neturi reikšmės, kad teikdamas 2013 m. paraišką pareiškėjas nežinojo apie sankcijų pagal 2012 m. paraišką pritaikymą, nes bet kuriuo atveju jis įsipareigojo laikytis 2013 m. Apraše nurodytų reikalavimų, taigi ir turėti atitinkamą skaičių sutartinių gyvulių.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė prašė skundą tenkinti, remdamiesi skunde išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VAGK 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimo Nr. 3R-459(AG-396/02-2014) ir Agentūros pareiškėjui paskirtų sankcijų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2012 m. birželio 11 d. pateikė atsakovei Paramos už žemes ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką, kurioje deklaravo 27,13 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos ir parama pagal Priemonę MPŪV. Iš minėto ploto 16,95 ha plotą sudaro ganyklos-pievos (VAGK byla, b. l. 71–75).

2013 m. birželio 12 d. pareiškėjas pateikė atsakovei paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką, kurioje deklaravo 25,10 ha plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos, ir 25,20 ha plotą, už kurį teikiama parama pagal Priemonę MPŪV (VAGK byla, b. l. 76–82).

2014 m. balandžio 4 d. pareiškėjas pateikė prašymą, kuriuo atsisakė paramos už kontroliniame žemės sklype (toliau – ir KŽS) Nr. 034564-8106 esantį lauką Nr. 1 (deklaruota 3,78 ha 5GP-1 (ganyklos-pievos (iki 5 m.))) ir lauką Nr. 2 (deklaruota 1,35 ha 5GP-1 (ganyklos-pievos (iki 5 m.))) (VAGK byla, b. l. 83), todėl galutinis 2013 m. paraiškoje deklaruotas plotas tiesioginėms išmokoms ir paramai pagal Priemonę MPŪV gauti yra 19,97 ha. Iš viso 2013 m. paraiškoje pagal Priemonę MPŪV deklaruoto ploto 9,31 ha plotą sudaro ganyklos-pievos.

2014 m. gegužes 19 d. pareiškėjas Agentūrai pateikė prašymą dėl pritaikytų sankcijų netaikymo, kuriame nurodė, jog negavo pranešimo už 2012 m. paraiškos vertinimą, 2013 m. paraiškoje atsisakė dalies ploto, kad nebūtų taikomos sankcijos, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Pareiškėjas pažymėjo, kad laukai yra visada prižiūrimi, jo šeima daugiavaikė ir išmokos už deklaruotus plotus yra pagrindinės šeimos pajamos. Pareiškėjas prašė atsižvelgti į šią informaciją ir netaikyti sankcijų, taip pat prašė atsiųsti pranešimą apie 2012 m. paraiškos vertinimą (VAGK byla, b. l. 25).

Be to, 2014 m. birželio 30 d. raštu Nr. BR6-7894(11.2.6.) (VAGK byla, b. l. 27–28) Agentūra, atsakydama į pareiškėjo 2014 m. gegužės 19 d. prašymą, nurodė, jog pareiškėjo nurodytos priežastys nesudaro pagrindo sankcijoms netaikyti bei nurodė, kad buvo atsižvelgta į prašymą dėl plotų atsisakymo. Pažymėtina, kad prie minėto rašto buvo pridėtas ir 2014 m. birželio 22 d. sprendimas Nr. BR6-2021741 (kai kur sprendimo data nurodoma 2014 m. birželio 13 d.), kuriame Agentūra nurodė pareiškėjui, kad pagal 2012 m. paraiškoje pateiktus duomenis jam skiriama 6 431,12 Lt dydžio galutinė paramos suma bei pritaikyta 6 431,12 Lt dydžio kompleksinio paramos susiejimo sankcija. Sprendime nurodyta, jog pareiškėjas neatitiko paramos skyrimo kriterijų, nustatytų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemone „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, todėl, skaičiuojant paramą pagal šią priemonę, atsižvelgta tik į tuos plotus, kurie atitiko minėtus paramos skyrimo kriterijus. Be to, kadangi pareiškėjas nesilaikė Aprašo (2012 m. gruodžio 12 d. redakcija) 7 p. reikalavimo turėti atitinkamą sutartinių gyvulių skaičių, vadovaujantis Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306 (toliau – ir Metodika) (2012 m. balandžio 20 d. redakcija), 18¹.2 p., pareiškėjui pritaikyta 50 proc. kompleksinio paramos susiejimo sankcija (VAGK byla, b. l. 23–24).

2014 m. rugsėjo 15 d. atsakovė priėmė sprendimą Nr. BR6-2325946, kuriuo informavo pareiškėją, jog pagal 2013 m. paraiškoje pateiktus duomenis jam skiriama 3 Lt dydžio galutinė paramos suma, nes pritaikyta 11 909,19 Lt dydžio kompleksinio paramos susiejimo sankcija. Sprendime nurodyta, jog pareiškėjas neatitiko paramos skyrimo kriterijų, nustatytų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, todėl, skaičiuojant paramą pagal šią priemonę, atsižvelgta tik į tuos plotus, kurie atitiko minėtus paramos skyrimo kriterijus. Be to, pareiškėjas toje pačioje srityje nesilaikė Aprašo 7 p. reikalavimų, todėl jam pritaikyta 100 proc. sankcija (VAGK byla, b. l. 34–38).

Pareiškėjas, nesutikdamas su Agentūros 2014 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. BR6-2021741 ir 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. BR6-2325946, apskundė juos Komisijai (VAGK byla, b. l. 1–4).

VAGK 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. 3R-459(AG-396/02-2014) pareiškėjo skundą atmetė. Pažymėtina, kad VAGK minėtame sprendime konstatavo, pareiškėjas praleido terminą kreiptis dėl Agentūros 2014 m. birželio 22 d. sprendimo, todėl skundo dalies dėl šio sprendimo nusprendė nenagrinėti ir bylą šioje skundo dalyje nutraukti. Tuo tarpu įvertinusi su Agentūros 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. BR6-2325946 susijusias aplinkybes, Komisija konstatavo, kad minėtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (b. l. 8–13).

Dėl paramos už 2012 m. paraišką

Teismas pažymi, kad sprendimas dėl sankcijų taikymo už 2012 m. paraišką buvo priimtas 2014 m. birželio 22 d. Kaip minėta, šis sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas registruota pašto siunta su 2014 m. birželio 30 d. Agentūros raštu Nr. BR6-7894(11.2.6.). Agentūros pateiktais duomenimis, 2014 m. birželio 22 d. sprendimas Nr. BR6-2021741 pareiškėjui buvo įteiktas 2015 m. liepos 4 d. (VAGK byla, b. l. 53–54).

Pažymėtina, kad minėtą sprendimą pareiškėjas per 1 mėn. nuo gavimo dienos galėjo apskųsti Komisijai arba kreiptis į teismą. Šiuo atveju pareiškėjas pasirinko galimybę pasinaudoti išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, tačiau į Komisiją dėl 2014 m. birželio 22 d. Agentūros sprendimo, įteikto pareiškėjui 2015 m. liepos 4 d., kreipėsi tik 2014 m. spalio 15 d.

Pagal Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 533, 44.5 p., Komisija nutraukia bylą, jei paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus jo padavimo terminus. Taigi atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas į VAGK dėl 2014 m. birželio 22 d. Agentūros sprendimo panaikinimo kreipėsi daugiau nei po 1 mėn. po šio sprendimo įteikimo, teismas daro išvadą, kad Komisija pagrįstai nusprendė nenagrinėti pareiškėjo skundo dalies dėl minėto sprendimo panaikinimo ir bylą minėtoje dalyje nutraukė, todėl pareiškėjo skundo dalis, susijusi su 2012 m. paraiškos vertinimu, atmetama kaip nepagrįsta.

Dėl paramos už 2013 m. paraišką

Kaip minėta 2013 m. paraiškoje pareiškėjas deklaravo 19,97 ha plotą tiesioginėms išmokoms ir paramai pagal Priemonę MPŪV gauti, kurio 9,31 ha sudaro ganyklos-pievos. Pažymėtina, kad pasirašydamas paraišką pareiškėjas įsipareigojo laikytis kompleksinės paramos reikalavimų, apimančių, be kita ko, Apraše nurodytus geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (toliau – ir GAAB) reikalavimus. Tai, kad pareiškėjas turi laikytis GAAB reikalavimų įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171 patvirtintų Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių (2013 m. gegužės 31 d. redakcija) (toliau – ir Taisyklės) 9 p.

Apraše įtvirtintuose GAAB reikalavimuose nurodytas reikalavimas dėl sutartinių gyvulių laikymo, t. y. Aprašo 7 p. nustatyta, kad pareiškėjai, deklaruojantys pievas ir ganyklas („Ganyklos (pievos) iki 5 m.“ (išskyrus Ekologinio ūkininkavimo programą iki 2011 m.) ir „Daugiametės ganyklos (pievos) 5 m. ir daugiau“ (išskyrus Ekologinio ūkininkavimo programą iki 2011 m.), „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas (nuo 2012 m.)“, „Programa „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ (nuo 2012 m.)“, „Ganyklos (pievos) iki 5 m. (Ekologinio ūkininkavimo programa (nuo 2012 m.))“ ir „Daugiametės ganyklos (pievos) 5 m. ir daugiau (Ekologinio ūkininkavimo programa (nuo 2012 m.))“), turi laikyti ūkinius gyvūnus, registruotus Ūkinių gyvūnų registre, o 1 deklaruojamų pievų ir ganyklų hektarui, už kurį prašoma tiesioginių išmokų, tenkantis ūkinių gyvūnų skaičius 2012 m. turi sudaryti ne mažiau kaip 0,1 SG (sutartinio gyvulio), 2013 m. – ne mažiau kaip 0,2 SG, nuo 2014 m. – ne mažiau kaip 0,3 SG pagal šio įsakymo priede pateiktą Gyvūnų perskaičiavimo į sutartinius gyvulius lentelę. Ūkiniai gyvūnai, registruoti individualiai, turi būti išlaikyti valdoje (valdytojo ir (ar) partnerio) nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 1 d., o registruotų bandomis ūkinių gyvūnų skaičius prilyginamas atitinkamų metų liepos 1 d. Ūkinių gyvūnų registre nustatyta tvarka registruotam ūkinių gyvūnų skaičiui. Šio punkto reikalavimas netaikomas pareiškėjams, kurie nelaiko gyvūnų, tačiau jų deklaruoti pievų ir ganyklų plotai 2012 m. sudaro ne daugiau kaip 30 proc., 2013 m. – ne daugiau kaip 20 proc., nuo 2014 m. – ne daugiau kaip 10 proc. visų tiesioginėms išmokoms deklaruotų ir tinkamų paramai žemės ūkio naudmenų, neįskaičiuojant plotų, deklaruojamų kaip „(Ganyklos) pievos skirtos prekinei žolinės produkcijos gamybai“, „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas“ (iki 2011 m.), „Programa „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ (iki 2011 m.), „Ganyklos (pievos) iki 5 m.“ (Ekologinio ūkininkavimo programa iki 2011 m.) ir „Daugiametės ganyklos (pievos) 5 m. ir daugiau“ (Ekologinio ūkininkavimo programa iki 2011 m.). Šio punkto reikalavimas netaikomas pareiškėjams, kurie nelaiko gyvūnų, tačiau dalyvauja Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonių „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Miškų aplinkosaugos išmokos“, „Natura 2000 išmokos (parama Natura 2000 miškų teritorijose)“ įgyvendinime ir jų deklaruoti pievų ir ganyklų plotai 2012 m. sudaro ne daugiau kaip 30 proc., 2013 m. – ne daugiau kaip 20 proc., nuo 2014 m. – ne daugiau kaip 10 proc. visų tiesioginėms išmokoms ir paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Miškų aplinkosaugos išmokos“, „Natura 2000 išmokos (parama Natura 2000 miškų teritorijose)“ deklaruotų ir paramos tinkamumo reikalavimus atitinkančių plotų.

Atsižvelgiant į pareiškėjo deklaruoto ganyklų-pievų ploto santykį su visais deklaruotais plotais, darytina išvada, kad Aprašo 7 p. nurodytos išimtys pareiškėjui netaikomos, taigi 2013 m. pareiškėjas turėjo laikyti nemažiau 0,2 SG/ha.

Ūkinių gyvūnų registravimo ir identifikavimo informacinės sistemos duomenimis, 2013 m. birželio – liepos mėn. pareiškėjas turėjo 1 SG (VAGK byla, b. l. 92). Taigi atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas deklaravo 9,31 ha ganyklų-pievų, 1 SG laikymas yra nepakankamas, kad būtų galima konstatuoti, jog pareiškėjas laikėsi GAAB reikalavimų.

Pagal Taisyklių 42.2.3 p. už GAAB pažeidimus sankcijos skaičiuojamos pagal metodiką, patvirtintą atskiru Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu.

Sankcijų taikymui už 2013 m. paraišką taikytina 2013 m. gegužės 1 d. Metodikos redakcija. Pagal Metodikos 5 p. sankcijų dydis apskaičiuojamas įvertinus: ar pažeidimas netyčinis, ar tyčinis; pagal masto, sunkumo ir poveikio trukmės kriterijus, vadovaujantis šios Metodikos 1, 2 ir 3 priedais; pagal pasikartojimo kriterijų, t. y. nustatant, ar pažeidimas yra pakartotinis; pagal reikalavimų priskyrimą kompleksinės paramos sritims.

Kaip matyti iš 2014 m. rugsėjo 15 d. Agentūros sprendimo, pareiškėjo padarytas GAAB pažeidimas buvo priskirtas prie netyčinių pažeidimų, t. y. pareiškėjo per aplaidumą sukeltų veiksmų, kai nepadaroma didelės žalos aplinkai, nesukeliama pavojaus žmonių sveikatai, gyvūnų gerovei ir sveikatai (Metodikos 2 p.). Pagal Metodikos 1 priedo 15 p. Aprašo 7 p. reikalavimų pažeidimo mastas visada laikomas mažu, sunkumas – visada sunkus, o poveikio trukmė visada laikoma nepastovi.

Nagrinėjamu atveju atsakovė, vertindama pažeidimo pakartotinumą, nustatė, jog pareiškėjo padarytas GAAB pažeidimas yra pakartotinis. Pagal Metodikos 2 p. pakartotinis reikalavimo pažeidimas – to paties GAAB reikalavimo ar standarto, žemės ūkio veiklos valdymo ir (ar) trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų pažeidimas daugiau negu vieną kartą per trejus metus iš eilės, nors žemės ūkio veiklos subjektas buvo informuotas apie ankstesnius nustatytus reikalavimų pažeidimus ir turėjo galimybę juos pašalinti.

Teismas pažymi, kad pareiškėjas apie Aprašo 7 p. pažeidimą 2012 m. paraiškoje buvo informuotas tik 2014 m. birželio 22 d. sprendimu, taigi neturėjo galimybės jo pašalinti. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog Agentūra, vertindama 2011 m. pareiškėjo paraišką, buvo nustačiusi Aprašo 1.2 p. nurodyto GAAB reikalavimo, kuris pagal Aprašo 8.2 p. priskiriamas tam pačiam GAAB standartui „Minimalus gyvulių tankumas ir (arba) atitinkamas režimas“, pažeidimą. Apie minėtą pažeidimą pareiškėjas buvo informuotas 2012 m. birželio 15 d. Agentūros sprendimu Nr. BR6-1784969 (VAGK byla, b. l. 76–77), taigi, teismo vertinimu, atsakovė 2013 m. pareiškėjo paraiškoje nustatytą GAAB reikalavimo pažeidimą įvertino kaip pakartotinį.

Pažymėtina, kad pagal Metodikos 8 p. už netyčinį reikalavimų pažeidimą nustatoma 3 proc. dydžio sankcija, kuri atitinkamai padidinama ar sumažinama įvertinus reikalavimų pažeidimą pagal masto, sunkumo ir poveikio trukmės kriterijus vadovaujantis šios Metodikos 1, 2 ir 3 priedais. Kadangi atsakovė pareiškėjo 2013 m. padarytą GAAB pažeidimą įvertino kaip mažo masto, sunkų, nepastovios poveikio trukmės, tai sudaro pagrindą pagal Metodikos 8.2 p. dėl pažeidimo sunkumo sankcijos dydį didinti 1 proc., pagal Metodikos 8.4 p. dėl mažo pažeidimo masto sankcijos dydį sumažinti 1 proc., o pagal Metodikos 8.6 p. dėl pažeidimo poveikio trukmės nepastovumo sankcijos dydį sumažinti 1 proc. Pagal Metodikos 9.2 p., jeigu pagal šios Metodikos 8.1–8.6 p. paskaičiuotas dydis – 2 proc., taikomas sankcijos dydis – 3 proc. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjui sankcija pritaikyta vadovaujantis Metodikos 16 p.

Metodikos 16 p. nustatyta, kad, jeigu už konkretaus reikalavimo pažeidimą apskaičiuotos sankcijos dydis pasiekia 15 proc., pareiškėjas informuojamas, kad dar kartą nustačius pakartotinį to paties reikalavimo pažeidimo atvejį bus laikoma, kad reikalavimas pažeistas tyčia ir taikomos sankcijos dydis apskaičiuojamas dauginant ankstesniaisiais metais už šio reikalavimo pažeidimą apskaičiuotos sankcijos dydį iš 3, neatsižvelgiant į jokius apribojimus.

Teismas atkreipia dėmesį, jog iš minėto teisinio reglamentavimo matyti, kad sankcijos didinimas tris kartus galimas tik tada, kai iki paskutinio pažeidimo padarymo paramą gaunančiam asmeniui buvo pranešta apie galimumą taikyti padidintą sankciją. Kaip matyti iš Agentūros 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. BR6-2325946 ir atsakovės atsiliepimo, pareiškėjui 100 proc. sankcija pritaikyta atsižvelgiant į 50 proc. sankciją už 2012 m. paraišką, tačiau apie galimybę padidinti sankciją 3 kartus pareiškėjas buvo informuotas tik 2014 m. birželio 22 d. sprendimu, t. y. jau po paskutinio pažeidimo padarymo, todėl Agentūra neturėjo teisinio pagrindo taikyti Metodikos 16 p. ir sankciją už GAAB aprašo reikalavimų pažeidimą pareiškėjui turėjo paskaičiuoti pagal Metodikos 8–15 p. Pažymėtina, kad toks Metodikos 16 p. aiškinimas atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2015 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Taigi darytina išvada, kad atsakovė, sankciją pareiškėjui apskaičiuodama pagal Metodikos 16 p., tačiau prieš tai tinkamai neinformavusi pareiškėjo apie ateityje galėsiančius kilti didesnius jo teisių ribojimus, padarė esminį sankcijos taikymo procedūros pažeidimą.

Pažymėtina, viešojoje teisėje veikiantys įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgaliojimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, ir svarbu, kad institucijos, vykdydamos įstatymais joms priskirtą veiklą, veiktų tik taip, kaip numato teisės aktai. Viešojo administravimo subjektai, net ir turėdami pažeidimus patvirtinančių įrodymų, turi laikytis gero administravimo principo. Lietuvos Respublikos Konstitucija (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimą), ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija (41 str.) įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą, kuris, be kita ko, įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą bei asmens teisę būti informuotam apie nustatytas faktines aplinkybes, teisę būti išklausytam prieš priimant asmens atžvilgiu neigiamą sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-686/2010).

Agentūra, tinkamai neinformavusi pareiškėjo, užkirto jam kelią planuoti bei organizuoti savo ūkinę veiklą taip, kad būtų užtikrintas GAAB reikalavimų laikymasis, turint omenyje aplinkybę, jog ateityje pareiškėjo teisė į paramą gali būti apribota maksimaliai, todėl Agentūros 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimas Nr. BR6-2325946 naikintinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 p. pagrindu. Panaikinus šį sprendimą, naikintina ir VAGK 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimo Nr. 3R-459(AG-396/02-2014) dalis, kuria minėtas Agentūros sprendimas pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

Nors Agentūros 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimas Nr. BR6-2325946 naikintinas, tačiau nėra pagrindo išmokėti pareiškėjui visą paramos sumą. Kaip minėta, pareiškėjas, vykdydamas įsipareigojimus pagal 2013 m. paraišką, vis dėlto pažeidė Apraše nustatytą GAAB reikalavimą, todėl jam turi būti paskirta sankcija už šį pažeidimą. Pažymėtina, jog Agentūrai, o ne teismui suteikta teisė priimti administracinius sprendimus dėl sankcijų taikymo, todėl sankcijos skyrimo pareiškėjui klausimas perduodamas Agentūrai nagrinėti iš naujo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 1 d. dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė teismui išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo paaiškinimų bei įrodymų, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nespręstinas. Išaiškintina, kad prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. B. (V. B.) skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. BR6-2325946 ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimo Nr. 3R-459(AG-396/02-2014) dalį, kuria patvirtintas Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimas Nr. BR6-2325946.

Įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos sankcijos skyrimo pareiškėjui klausimą pagal jo 2013 m. Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką išnagrinėti iš naujo.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.