Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimu prašė iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą T. B. ir pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalį paskirti jam nuobaudą. Pareiškėjas nurodė, kad antstolio A. Liaškovo kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 4433,13 Eur išieškojimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ trečios eilės išieškotojui UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini). Iš antstolio pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos duomenų matyti, jog skolininkas nuo 2015-06-09 kasoje disponavo 20150,75 Eur ir didesnėmis sumomis, tačiau Šiaulių apylinkės teismo 2015-03-19 įsakymo nevykdė ir pagal jį jokių mokėjimų išieškotojui UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliko. Dėl to pareiškėjas teigė, kad nurodomu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu buvęs T. B., vykdydamas veiklą ir gaudamas pajamas, atsiskaitydamas su kitais kreditoriais (tiekėjais), be kita ko ir atlikdamas avansinį mokėjimą (2015-09-18 iš kasos paimdamas 20 000 Eur), pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo nuostatas ir padarė ATPK 50⁶ straipsnyje numatytą pažeidimą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. nutartį kaip neteisėtą bei nepagrįstą ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Teigia, kad antstolio A. Liaškovo kontoroje vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 4433,13 Eur išieškojimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, 3 eilės išieškotojui UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai pagal Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog T. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, vykdydamas veiklą ir gaudamas pajamas, atsiskaitydamas su kitais kreditoriais (tiekėjais), be kita ko ir atlikdamas avansinį mokėjimą, pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo nuostatas, ir padarė ATPK 50⁶ straipsnyje numatytą pažeidimą. Nurodo, kad šioje vykdomojoje byloje yra duomenų, jog 2015 m. gruodžio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ avansu sumokėjo 2 304,75 eurų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atliko kitus mokėjimus. Dėl to teigia, kad nepagrįstas teismo teiginys, jog mokėjimai buvo panaudoti aukštesnės eilės kreditorių reikalavimams tenkinti.

Taip pat apeliantas skunde teigia, jog, atsižvelgiant į Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį, kuria buvo atmestas pareiškėjo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundas ir palikta galioti Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016-04-07 nutartis, ir į 2016 m. birželio 21 d. pareiškimą, kreipiantis į teismą nebuvo suėję administracinės nuobaudos skyrimo terminai. Apeliantas taip pat teigia, kad neteisingas teismo teiginys, jog „prokuroras neva nenustatė administracinio teisės pažeidimo“, kadangi pats teismas nutartyje nurodė, jog prokuroras turi teisę iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą, nors pagal ATPK 262 straipsnį administracinio teisės pažeidimo byla dėl ATPK 50⁶ straipsnyje nurodyto pažeidimo pradedama kreditoriaus pareiškimu, kuriame turi būti išvardyti asmenys, trauktini administracinėn atsakomybėn už kreditorių teisių pažeidimus. Apeliantas nesutinka su teismo teiginiu, jog šiuo atveju gali būti taikoma LR Civilinio proceso kodekse numatyti priverstinio teismo sprendimo įvykdymo būdai, nes prareiškimu buvo prašoma taikyti administracinio poveikio priemones atitinkamam asmeniui už jo padarytą administracinio teisės pažeidimo veiką. Teigia, kad teismo pasisakymai apie tai, kas būtų galima padaryti, jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ateityje vėl pažeis kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą ir pan., yra ne šios bylos tyrimo objektas, nes kas bus, jeigu bus, yra pirmosios instancijos teismo nukrypimas į fantazijų pasaulį ir nenoras taikyti atitinkamam asmeniui administracinio poveikio priemones už jau realiai padarytą veiką.