Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas, Valdo Meidaus, Artūro Ridiko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės R. Matulionienės apeliacinį dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išteisintas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 229 str., požymių.

Teismas nukentėjusiosios E. R. civilinį ieškinį dėl 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo paliko nenagrinėtą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. buvo kaltinamas tuo, kad jis būdamas pašto paslaugas teikiančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ Panevėžio regiono vadovu - valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu ir būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ Panevėžio regiono darbo organizavimą ir vykdomų darbų kokybę, neatliko pareigų, jam priskirtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ padalinio vadovo pareigybių aprašymo 46 punkte, t. y. laikotarpyje nuo 2014 m. gegužės 30 d. nekontroliavo jam pavaldžios darbuotojos - laiškanešės A. S. darbo, iki 2014 m. liepos 2 d. neišsiaiškino, kad 2014-05-30 laiškanešei A. S. perduotas registruotas laiškas neįteiktas adresatui, tokiu būdu netinkamai organizavo darbą Panevėžio regiono padalinyje, nevykdė Pašto paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos su užsakovu - Valstybine teismo medicinos tarnyba prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, neužtikrino, kad registruotas laiškas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas būtų įteiktas adresatui - Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, o neįteikus grąžintas Užsakovui, dėl to valstybė patyrė didelės žalos - prarasta ikiteisminio tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga (1 tomas, 82 lapai), E. R. nėštumo eigos įrašai (asmens sveikatos istorija iš IĮ „(duomenys neskelbtini)“); gimdymo istorija Nr.12/10497 iš VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės; Vaiko sveikatos raidos istorija (naujagimio E. U.) iš VšĮ Panevėžio m. poliklinikos; gydymo stacionare ligos istorija Nr. (duomenys neskelbtini) iš VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės; gydymo stacionare ligos istorija Nr. (duomenys neskelbtini) iš Vaikų ligoninės, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo; Vilniaus PC Naujagimio mirties priežasčių nagrinėjimo akto kopija, patologinio anatominio tyrimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini); specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) dėl naujagimio E. U., gim. 2012-04-12, mirusio 2012-04-28, gydymo teisingumo ir mirties priežasties, tai yra kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau nuosprendyje – BK) 229 str.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, D. J. ir jo atstovas – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo motyvus, atsižvelgusi į byloje ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo bylos duomenis, nepažeidžiant BPK normų išanalizavo ir įvertino surinktus įrodymus ir teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes bei pagrįstai išteisino D. J. pagal BK 229 str., jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje iš esmės detaliai ir motyvuotai yra pasisakęs dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų. Su pirmos instancijos teismo motyvais kolegija sutinka ir jų detaliai nekartoja, tik atsako į esminius apeliacinio skundo argumentus.

Prokurorė skunde apeliuodama į apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytus motyvus nurodo, jog nesvarbu, kad perduodant pašto siuntą A. S. D. J. nedalyvavo, pažymi, jog D. J. tarnybos pareigų neatlikimas jam pateiktame kaltinime buvo siejamas su pareiga kontroliuoti pavaldinę, kad registruota pašto siunta būtų įteikta per 5 darbo dienas. Būdamas atsakingas už vykdomų darbų kokybę D. J., pasak prokurorės, privalėjo savalaikiai pastebėti, kad registruota pašto siunta neįteikta, tačiau to neatliko, dėl ko kilo pasekmės. Skundą nagrinėjantis teismas šį prokurorės argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Pažymėtina, jog remiantis teismų praktika baudžiamoji atsakomybė pagal BK 229 str. gali kilti tik tada, kai yra nustatoma, jog pareigūnas ar jam prilygintas asmuo akivaizdžiai nevykdė savo pareigų, arba jas netinkamai atliko, kas objektyviai sukėlė žalos atsiradimą. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos A. S., ką ji patvirtino ir apylinkės teismo posėdžio metu, D. J. buvo supažindinta su registruotų laiškų perdavimo klientui tvarka. Pati liudytoja teigia, kad jai buvo išaiškinta, jog įteikiant registruotą laišką reikalinga paimti parašą iš žmogaus, pažymėjo, jog asmuo turėdavo pasirašyti ant to lapo, kur yra žmogaus pavardė, adresas ( 3 t. 4 b. l.). Nors ir žinodama registruotų laiškų tinkamo perdavimo asmeniui tvarką A. S., minimu laikotarpiu gavusi registruotą paketą, kurį turėjo pristatyti Tulpių 60 g. esantį Panevėžio policijos komisariatą pasirašytinai, jį tik nunešė ir padėjo prie policijos komisariato 3 aukšte esančio 313 kab. ir išėjo. Liudytoja prisipažino, jog dėl tam tikrų priežasčių vengdavo eiti į minimą kabinetą, todėl tą kartą parašų ir nepaėmė ( 3 t. 3 – 8 b. l.). Remiantis liudytojos parodymais ir kitomis bylos aplinkybėmis teismas konstatuoja, jog ta aplinkybė, kad A. S., būdama supažindinta ir žinodama, kaip turi būti tinkamai pristatyti registruoti pašto laiškai, to deramai nepadarė dėl asmeninių priežasčių, niekaip nėra susijusi su D. J. atliekamų pareigų ir jam paskirtų įgaliojimų vykdymu. Atkreiptinas dėmesys, kad A. S. yra nurodžiusi, jog didelį minimą pašto laišką su kita korespondencija prie policijos komisariate esančio 313 kab. palikusi apie 7. 30 min., tuo tarpu policijos komisariato, kuriame turėjo būti pristatytas minimas registruotas pašto laiškas, darbuotojos, dirbančios 313 kab., teigė tą patį rytą atėjusios į darbą ir radusios paliktą laiškininkės peršviečiamą maišelį, tačiau jame minimo laiško su dokumentais nebuvo, nors buvo keli kiti laiškai ir kortelės ( 2 t. 152 – 154 b. l.). Remiantis liudytojų parodymais darytina išvada, jog registruotas laiškas su minimais dokumentais dingo pusvalandžio laikotarpiu, o D. J. tariamas tarnybos pareigų netinkamas atlikimas niekaip objektyviai ir dėsningai nenulėmė didelės žalos atsiradimą. Pasekmės kilo ne dėl to, jog D. J. galimai nepastebėjo, jog per 5 darbo dienas A. S. tinkamai nepristatė pašto laiško, o dėl to, kad pastaroji netinkamai jį įteikė adresatui. Suinteresuoto asmens ,, (duomenys neskelbtini)“ atstovė L. G. taip pat nurodė, jog laiškininkės pačios atsako už darbo kokybę ir yra sudariusios visiškos materialinės atsakomybės sutartis, o D. J. atsakingas tik už korespondencijos perdavimą ir įvedimą į programą ( 2 t. 148 b . l. ).

Taigi, sutinkant su tuo, jog atsakomybė už tarnybos pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių yra priežastinis ryšys, bei pripažįstant, kad šiuo atveju vienintelė minimų dokumentų dingimo priežastis yra A. S. netinkamas jų pristatymas adresatui, teigti, jog už pastarosios veiksmus turi atsakyti D. J., nėra jokio pagrindo. Vertinant D. J. veiksmus atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad, kaip matyti iš teismui pateiktos bylos medžiagos, D. J., priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, UAB,, (duomenys neskelbtini)“ vykdė regiono vadovo, o ne padalinio vadovo pareigas, su kuriomis jis buvo supažindintas 2010-06-08 ( 2 t., 175 b. l.) . 2010-06-01 UAB , (duomenys neskelbtini),“ generalinės direktorės įsakymu dėl pareiginių nuostatų patvirtinimo ,,Padalinio vadovo pareigybės nuostatai“, kuriais remiamasi apeliaciniame skunde, panaikinti ( 2 t., 176 b. l.), tad atsižvelgus į tai, jog minimas pašto siuntinys dingo 2014 m. laikotarpyje, remtis 2008 m. patvirtintu ,,Padalinio vadovo pareigybės aprašymu“ bei jį sieti su D. J. veiksmais bei jų vertinimu, nėra pagrindo.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas ir jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Rimos Matulionienės apeliacinį skundą atmesti.